„Šiandien šiame kelyje pagaliau pradedami realūs darbai. Maža to, šiandien pradėti darbai turėtų būti baigti ir naujas Molėtus ir Uteną jungiantis kelias eismo dalyviams bus atidarytas dar šių metų pabaigoje“, – pranešime teigia „Via Lietuvos“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Ketvirtadienį darbų pradžiai skirtame renginyje simboliškai pašalinta pirmoji betoninė šio kelio plokštė.

„Darbai prasidėjo, ardoma cemento danga, ji bus visiškai keičiama. Bus įrengti saugūs autobusų sustojimo paviljonai, saugūs pėsčiųjų praėjimo takai, saugūs atitvarai“, –  kelio remonto pradžios renginyje žurnalistams sakė M. Švaikauskas, pridūręs, kad įrengus papildomą infrastruktūrą kelio ruožas bus saugesnis.

Darbai prasidėjo, ardoma cemento danga, ji bus visiškai keičiama. Bus įrengti saugūs autobusų sustojimo paviljonai, saugūs pėsčiųjų praėjimo takai, saugūs atitvarai.

 

Rekonstruojant kelio atkarpą bus kapitaliai sutvarkytos dvi eismo juostos, papildomos kairiojo posūkio juostos, taip pat – įrengtos autobusų sustojimo aikštelės su paviljonais, pėščiųjų takai, apšvietimas.

Siekiant sumažinti gyvūnų žūčių skaičių, bus pastatytos apsauginės tvoros ir horizontalūs barjerai.

Darbus už 61 mln. eurų (su PVM) atliks konkursą laimėjusi ir sausio pabaigoje sutartį su „Via Lietuva“ pasirašiusi Panevėžio kelių statybos įmonė HISK.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau teigė, kad visas kelias Vilnius–Utena turėtų būti rekonstruotas iki 2025 metų pabaigos.

Pernai spalį pradėti beveik dviejų kilometrų ilgio šio kelio atkarpos Utenos mieste rekonstrukcijos darbai, kurių vertė siekia 7 mln. eurų. Darbus taip pat atlieka HISK, juos užbaigti numatyta 2024 metų liepą.

Tuo metu kelio atkarpos nuo Riešės seniūnijos iki Molėtų projektavimo darbai, kaip anksčiau teigė ministras, turėtų būtų baigti antrąjį šių metų ketvirtį, iškart po jų planuojama paskelbti šio ruožo rangos darbų konkursus.

Kelių priežiūros ir plėtros programoje šiemet kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai papildomai skirta 40 mln. eurų.

Kelias Vilnius–Utena yra viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, vedančių iš šalies sostinės į aplinkines savivaldybes. Šis kelias yra ir vienas problematiškiausių, turintis cementbetonio dangą, kuri yra deformuota ir susidėvėjusi.

„Via Lietuvos“ duomenimis, per parą keliu pravažiuoja apie 9 tūkst. transporto priemonių.

„Via Balticos“ darbai – sudėtingiausioje ir ilgiausioje atkarpoje

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) tvirtina, kad vienas svarbiausių darbų kitais metais – tęsiamas didžiausio nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros projekto „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos įgyvendinimas. Kaip pažymėjo LAKD, darbai 2024 m. bus tęsiami techniškai sudėtingiausiose ir ilgiausioje, beveik 16 kilometrų siekiančioje atkarpoje, prasidedančioje nuo Marijampolės.

„Itin sudėtingus rekonstrukcijos darbus čia ketinama baigti 2024 metų vasarą. Vykdomų darbų metu šioje atkarpoje bus pastatyti 5 viadukai, 4 tiltai, 3 tuneliai, 10 žiedinių sankryžų, nutiesti 45 km jungiamųjų kelių bei įrengta didžiausia ir iki šiol moderniausia Lietuvoje poilsio ir transporto priemonių stovėjimo aikštelė“, – Eltai perduotame komentare tvirtino LAKD.

„Kitąmet „Via Balticos“ kelyje taip pat suplanuota pradėti ir paskutinės likusios projekto atkarpos, esančios šalia Lenkijos sienos, atnaujinimo darbus. Šios atkarpos ilgis – daugiau nei 12 km. Atnaujinimo darbų metu šioje kelio dalyje numatyta pastatyti 2 viadukus, 3 tunelius, 3 tunelinius perėjimus gyvūnams, 1 žaliąjį tiltą gyvūnų migracijai bei 10 žiedinių sankryžų. Šios atkarpos, o kartu ir viso „Via Baltica“ projekto nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atnaujinimo darbus planuojama baigti 2025 metais“, – pažymėjo Kelių direkcija.

2023 metais, buvo baigtos 2 iš 4 atnaujinti suplanuotų „Via Balticos“ atkarpų, kurių ilgis – daugiau nei 12 kilometrų.

Išskiriami ir nacionaliniam saugumui svarbūs projektai, tiltų atnaujinimas

Tarp svarbiausių kitų metų darbų Kelių direkcija paminėjo ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių kelių infrastruktūros plėtros darbus. 2024 m. planuojama pradėti netoli Ruklos karinio poligono – Jonavos aplinkkelio statybos darbus.

„2024 metais suplanuota tvarkyti šalia Rūdininkų karinio poligono esantį kelią Pirčiupiai–Jašiūnai. Netoli 20 km ilgio nacionaliniam saugumui svarbaus kelio atnaujinimą planuojama baigti per artėjančius metus, kitą, apie 10 km ilgio atkarpą suplanuota užbaigti 2025 metais. Netoli to paties karinio poligono kitąmet bus pradėti atnaujinimo darbai ir kelio Mikašiūnai–Rūdininkai, visą jį rekonstruoti suplanuota 2025 metais. O netoliese esantį kelią Ąžuolijai–Juodšiliai–Jašiūnai planuojama atnaujinti per artėjančius metus“, – komentavo LAKD, priminusi, kad 2023 m. buvo atnaujintas kelias esantis šalia Pabradės karinio poligono.

Taip pat tvirtinama, kad bus skirtas didelis dėmesys saugumo keliuose užtikrinimui bei šalies tiltų, viadukų ir estakadų priežiūrai. LAKD tvirtina, kad kitų metų pabaigoje Kaune planuojama baigti tilto per Nerį (A. Meškinio) rekonstrukciją.

„Kitais metais planuojama atnaujinti ir Trakų viaduko kapitalinio remonto darbus. Taip pat suplanuota tęsti kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai estakados (Sargėnų) kapitalinį remontą. 2024 metais planuojama pradėti rekonstruoti tiltus per Nevėžį, Šuniją, Dubysą, pradėti laikinojo tilto per Kruną statybas“, – dėstė Kelių direkcija, priminusi, kad šiemet suremontavo 18 šalies tiltų ar viadukų.

Numatyti darnaus judumo ­projektai, esamos infrastruktūros gerinimas

LAKD taip pat yra numačiusi vykdyti darnaus judumo (pėsčiųjų ir dviračių takų) projektus – pradėti pėsčiųjų ir dviračių tako Smilytė–Nida (atkarpos pro Juodkrantę link Pervalkos, ties Pervalka bei nuo Pervalkos ir Preilos jūros link) tvarkymo darbus, kurio pirmoji rekonstruota dalis jau atidaryta, taip pat takų tiesimą kituose regionuose.

„Bus tęsiami pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Kretingos iki Vydmantų šiais metais pradėti tiesimo darbai. Šis takas sujungs Kretingą su Palanga bei reikšmingai sustiprins pajūrio regiono rekreacinį potencialą, tuo pačiu pagerins ir vietos gyventojų susisiekimą – užbaigus rangos darbus kelionėms tarp Kretingos ir Palangos bus galima rinktis netaršų ir sveikatai palankų judėjimą dviračiu ar pėsčiomis“, – tvirtino Kelių direkcija.

„Kitąmet bus tęsiami ir pėsčiųjų ir dviračių tako ties Birštonu, sujungsiančio Birštoną su aplinkinėmis gyvenvietėmis, įrengimo darbai. 3,4 km ilgio taką planuojama baigti iki 2024 metų liepos. Kitais metais suplanuota įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką valstybinės reikšmės krašto kelio Vilnius–Polockas (Vilniaus r.) dalyje“, – teigė LAKD.

Galiausiai Kelių direkcija kitąmet tęs įmonės transformaciją, toliau efektyvins vykdomus procesus ir didins šalies kelių infrastruktūros kokybę. Planuojama didelį dėmesį skirti magistralinių šalies kelių kokybei gerinti bei išlaikyti didelį tempą atliekant paprastojo bei kapitalinio remonto šalies keliuose darbus.

„Lietuvos keliai“ išskiria ir projekto „Rail Baltica“ svarbą

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko kaip ir LAKD išskyrė, kad didelio masto kelių rekonstrukcijos darbai 2024 m. laukia keliuose „Via Baltica“, Vilnius–Utena, pagreitį įgauti turėtų ir blogos būklės tiltų remontas. Tačiau jis pažymėjo, kad sektoriaus dalyviai taip pat tikisi proveržio projekte „Rail Baltica“, tačiau ar jis įvyks, kol kas neaišku. Galiausiai Š. Frolenko tikino jaučiantis nerimą dėl magistralinių ir kitų kelių remonto apimčių kitąmet.

„Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) lėšos didinamos tik 40 mln. eurų, ši suma skiriama konkrečiai Molėtai-Utena ruožui, o bendras fondo dydis lieka nepakitęs nuo 2021 m.“, – Eltai sakė „Lietuvos kelių“ vadovas.

Dar vienas aspektas, į kurį dėmesį atkreipė Š. Frolenko, yra įnašo iš bankų solidarumo mokesčio ir Europos Sąjungos (ES) lėšų dydžiai.

„Laukiama, kad sumos paaiškės tik maždaug 2024 m. pirmojo pusmečio pabaigoje, tad iki tol liks neaišku, kiek bus galima įgyvendinti ypač reikalingų einamojo remonto darbų“, – teigė jis.

Kelių tiesimo ir remonto sektoriaus bendrovės pagal 2023 m. laimėtus viešuosius pirkimus vykdys tokius stambius projektus kaip „Rail Baltica“, „Via Baltica“, Kleboniškio (A. Meškinio) tilto statybas magistralėje A1, Kauno oro uosto perono plėtrą.

„Lietuvos kelių“ duomenimis, projektą „Rail Baltica“ vykdys „Fegdos grupė“. Jos portfelyje dvi šio projekto sutartys 94,8 ir 106,48 mln. eurų su PVM. Pirmosios sutarties darbų likutis 2024 m. sudaro apie 70 proc., o antrosios apie 80-90 proc. „Fegda grupė“ taip pat yra laimėjusi 223,6 mln. eurų su PVM vertės „Via Balticos“ sutartį, kuri bus įgyvendinama ateinančiais metais.

„Kauno tiltai“ 2024 m. vykdys tilto statybų projektą magistralėje A1 ties Kleboniškiu. Projekto vertė apie 70,5 mln. eurų su PVM. „HISK grupės“ planuose – Kauno oro uosto perono išplėtimo projektas, kurio vertė apie 15 mln. eurų su PVM.

Šiuo metu darbai vyksta Utenoje – juos baigti planuojama 2024 m. vasarą

Jau prieš kurį laiką A14 kelyje yra sutvarkytas ruožas nuo Vilniaus iki Nemenčinėlės sankryžos, tuo tarpu šiuo metu remonto darbai yra vykdomi Utenos mieste.

Kaip teigė LAKD atstovai, kelio Vilnius–Utena ruožo nuo 93,7 iki 95,6 km Utenos mieste rekonstrukcija buvo pradėta spalio pabaigoje, o visus darbus šiame ruože planuojama baigti 2024 m. vasarą.

Darbai ruože tarp Molėtų ir Utenos gali prasidėti 2024 m. pirmąjį ketvirtį

LAKD yra paskelbusi viešojo pirkimo konkursus dviem magistralinio kelio Vilnius–Utena ruožams nuo 64,3 iki 79,5 km ir nuo 79,5 iki 93,7 km remonto darbams atlikti. Planuojama, kad sėkmingai pasibaigus pirkimo procedūroms ir esant finansavimui, sudarius rangos sutartis, darbai kelyje nuo Molėtų iki Utenos galėtų prasidėti jau pirmąjį 2024 m. ketvirtį.

Tačiau, Kelių direkcija Eltai pažymėjo, kad darbų pradžia priklausys nuo skirto finansavimo.

Vyriausybė šią savaitę patikslinusi kitų metų valstybės biudžeto projektą numatė papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, iš kurių 40 mln. eurų skirta Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) – jie numatyti būtent kelio Vilnius–Utena remontui. Viso keliams projekte numatyti 872 mln. eurų.

Ruožo tarp Didžiosios Riešės ir Molėtų techniniai projektai – iki 2024 m. balandžio mėn.

Tuo tarpu likusios kelio Vilnius–Utena dalies, ruožo tarp Didžiosios Riešės (Nemenčinėlės sankryžos) ir Molėtų, techninių darbo projektų parengimas planuojamas iki 2024 m. balandžio mėn.

Remiantis LAKD Eltai pateikta informacija, planuojama, kad iki 2024 m. vasario mėn. bus parengti ruožų nuo 21,5 iki 28,4 km ir nuo 28,4 iki 39,2 km techniniai darbų projektai.

Tuo tarpu iki kitų metų balandžio mėn. bus parengti ruožo nuo 51,5 iki 59 km ir nuo 59 iki 64,3 km rekonstravimo techniniai darbo projektai bei ruožo nuo 39,2 iki 51,5 km rekonstravimo ir kelio Nr. 2809 Giedraičiai–Miežoniai–Dubingiai 5,5 km viaduko kapitalinio remonto techninis darbo projektas.

Visas A14 kelio ilgis – 95,6 km. Iš kitų šalies kelių jis išsiskiria tuo, kad yra sudėtas iš betono plokščių, kurios veikiamos oro sąlygų dažnai deformuojasi.

Kaip ir kada nauji valdininkų pažadai bus įgyvendinti, papasakojo Automobilių kelių direkcijos atstovas Remigijus Lipkevičius.

– Ar yra skaičiai, kokie srautai važiuoja šiuo keliu? Tai yra magistralinis kelias.

– Turime du skirtingus skaičius. Eismo intensyvumas nuo Vilniaus iki Molėtų yra maždaug apie 9 tūkst. automobilių per parą, o nuo Molėtų iki Utenos automobilių skaičius siekia 4,5 tūkst. Šis kelias buvo įrengtas 1985 m.

– Šis kelias nėra skirtas tik Vilniui ir Utenai. Tai – visos Lietuvos vasaros kelias. Čia vasaros metu pravažiuoja didžiuliai poilsiautojų srautai.

– Priklauso nuo savaitės dienos. Penktadienį visi traukia link Molėtų, link Utenos, o sekmadienį važiuoja atgal. Mano įvardinti skaičiai yra vidutinis eismo intensyvumas, kuris matuojamas kiekvienais metais.

– Noriu pasakyti, kad tai nėra vieno regiono problema. Šiuo keliu juk važiuoja ir daugiau Lietuvos gyventojų. Kodėl tiek ilgai reikia laukti jo remonto? Juk kalbama kiekvienais metais, vairuotojai skaičiuoja nuostolius. Ko trūko, kad prasidėtų remontas?

– Trūksta politinės valios ir atitinkamo dėmesio šiam keliui.

– Dabar kalbama, kad per du metus kelias pasikeis neatpažįstamai. Ar čia jau galutinis žodis?

– Žiūrime optimistiškai į šį klausimą. Jau dabar paskelbtas konkursas. Iki spalio startuosime su viešaisiais pirkimais ruožui nuo Molėtų iki Utenos. Per 2024 m. pirmąjį ketvirtį užbaigsime ruožo nuo Vilniaus iki Molėtų projektavimą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip atrodys remontas? Ar jis vyks etapais? Ar bus užtvertas visas kelias?

–  Neturime tokios prabangos uždaryti visą kelią. Techniniame projekte bus numatytas eismo organizavimas. Rangovas, laimėjęs konkursą, turės organizuoti darbus taip, kad eismas nesustotų. O kaip tai bus daroma, priklausys nuo rangovo. Iš principo, bus tam tikrų sunkumų statybos metu, bet tai natūralu. Gali būti ir spūstys, gali būti ir greičio sumažinimai. Pakentėjus tą statybų laikotarpį, kelias turėtų pasikeisti neatpažįstamai.

–  Kaip atrodys šis kelias po remontų?

– Atkarpoje Vilnius-Molėtai važiuosite dviem juostomis, paskui tos dvi juostos susiaurės į vieną, ir tada po kelių kilometrų vėl išplatės į dvi juostas. Tai nėra naujovė, toks eismo organizavimas taikomas Skandinavijoje ir bus diegiamas Lietuvoje.

– O kokia šio didžiulio, ilgai laukto projekto finansinė išraiška?  Ar tiesa, kad tarp 150-200 mln. eurų?

– Dalis nuo Molėtų iki Utenos gali kainuoti maždaug iki 80 mln. O šitos dalies Vilnius-Molėtai kainą žinosime, kai bus pabaigtas techninis projektas.

– Vieno kilometro kaina tada būtų?

– Apie 2,5 mln. eurų.

Tikimasi,  kad tai darbus pavėlins keliais mėnesiais, o nauja kelio atkarpa bus nutiesta 2019-ųjų pabaigoje.

Direkcija pirmadienį atmetė visų 6-ių potencialių rangovų pasiūlymus ir iš naujo skelbs kelio atkarpos tiesimo rangovo konkursą, o statant jo statinius – dvi dviejų lygių sankryžas ir du viadukus – pirmiausia bus skelbiamas projektavimo, o vėliau – rangos konkursas, kaip siūlė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), BNS pranešė tarnybos vadovė Diana Vilytė ir laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

„Vakar (pirmadienį – BNS) Kelių direkcija atplėšė vokus su dalyvių pasiūlymais, dalyvavo 6 tiekėjai, bet visų jų, pasak Kelių direkcijos, buvo per didelės kainos. Kelių direkcija nusprendė konkursą nutraukti ir pasinaudoti mūsų rekomendacija skelbti atskirai projektavimo paslaugų ir rangos darbų konkursus“, – BNS sakė D. Vilytė. BNS kol kas nepavyko susisiekti.

Anot D. Vilytės, kelio techninį projektą dar 2010 metais rengė bendrovė „Kelprojektas“, tačiau projektą reikėjo koreguoti, numatant papildomus statinius.

„Dėl racionalaus lėšų panaudojimo Kelių direkcija nenorėjo skelbti naujo konkurso, o norėjo daryti korekciją, kuri valstybei būtų pigiau. Mūsų rekomendacija buvo, kad reikia atskirti projektavimą ir rangos darbus, nes rangovų sąsajos su projektuotojais kai kuriais atvejais negarantuoja didesnės konkurencijos“, – kalbėjo VPT vadovė.

Dėl racionalaus lėšų panaudojimo Kelių direkcija nenorėjo skelbti naujo konkurso, o norėjo daryti korekciją, kuri valstybei būtų pigiau.

V. Andrejevas BNS teigė, jog skaičiuojamoji projekto kaina buvo mažesnė nei visų dalyvių pasiūlyta, tačiau kelio statybos dalyje kainos nebuvo viršytos. Didesnės kainos, anot jo, buvo pasiūlytos sankryžų ir viadukų statybos dalyje. Nei skaičiuojamųjų kainų, nei dalyvių pasiūlytų kainų jis teigė negalintis nurodyti.  

„Mes dabar atskirsime kelio atkarpą nuo statinių, atskirai skelbsime konkursus (...). Atliksime statinių projektavimo darbus iki galo, pažiūrėsime, kokie sprendiniai ekonomiškai naudingiausi. Tokiu būdu suvaldysime riziką, skelbsime konkursą su jau žinoma mums kaina ir tada tikimės, kad kainos nebus viršytos“, – BNS sakė Kelių direkcijos vadovas.

Anot jo, anksčiau planuota pradėti darbus rugsėjo 1-ąją, dabar tikimasi sutartis pasirašyti šių metų pabaigoje ir kitų metų kovą jau pradėti kelio rekonstrukciją. Jei sutartys, kaip ir dabar, bus 10 mėnesių trukmės, darbai, pasak V. Andrejevo, galėtų būti jau 2019 pabaigoje. 

„Žmonės laukia to kelio“, – pabrėžė Kelių direkcijos vadovas. 

Pirmojo Vilnius–Utena kelio ruožo rekonstrukcijos rangos konkursas paskelbtas balandžio pradžioje. Siekiama rekonstruoti 5,5 kilometro ilgio ruožą už Vilniaus – nuo 16-to kilometro, kur baigiasi keturių juostų kelias, iki 21-ame kilometre esančios sankryžos į Nemenčinę.

V. Andrejevas anksčiau BNS yra teigęs, kad darbų vertė sieks apie 25 mln. eurų.

Anksčiau viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu visą kelią sutvarkyti ketinusi direkcija pernai šios idėjos atsisakė ir projektą finansuos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP).

BNS žiniomis, konkursui pasiūlymus pateikė bendrovės „Panevėžio keliai“, „Kauno tiltai“, Latvijos „Binders“, taip pat trys įmonių konsorciumai – Latvijos „A.C.B.“ ir „8CBR“, „YIT Infra Lietuva“ kartu su Estijos „YIT Infra Eesti“, bei „Eurovia Lietuva“ kartu su „Fegda“ ir „Tilsta“.

Apie būtinybę atnaujinti kelią Vilnius–Utena pradėta kalbėti 2013 metais, 2014 metais Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė pritarė, kad jis būtų įgyvendintas PPP būdu, tačiau Seimas po ilgų diskusijų tam pritarė tik 2015-ųjų pabaigoje.

Skaičiuota, kad 13-kos metų trukmės kelio statybos ir priežiūros projekto vertė sieks 170 mln. eurų. Tačiau 2016-ųjų gruodį pradėjusi dirbti naujoji Vyriausybė iš naujo įvertino projektą ir pernai gegužę Susisiekimo ministerija pasiūlė Kelių direkcijai kelią rekonstruoti ruožais, naudojant KPPP lėšas.

1985 metais pastatyto kelio, kurio danga pagaminta iš cementbetonio, priežiūra nuolat brangsta, nes ji yra sutrūkinėjusi, atsinaujina plyšiai, deformuojasi siūlės.

Kelio Vilnius–Utena PPP projektas minimas ir politinės korupcijos tyrime. Jame, be kita ko, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio už įtaką, Seime svarstant nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos, Vartojimo kreditų įstatymo pataisas bei parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje.