Plakatas – irgi žinutė

Šiandien studentai žygiavo nuo Senojo turgaus iki Atgimimo aikštės.

Eisenos tradiciją atgaivinę Lietuvos studentų sąjungos (LSS) nariai norėjo, kad jaunimas išreikštų savo poziciją.

„Norėjome akcentuoti, kad mes visi turime problemų ir jas reikia įgarsinti, jeigu norime pokyčių. Siekėme, kad studentai ne tik įsitrauktų ir tiesiog dalyvautų eisenoje, bet ir pasisakytų apie švietimo problemas, nes jų tikrai yra. Todėl norėjome, kad ant plakatų užrašytų, kas ne taip. Mūsų manymu, tai turėjo pritraukti dėmesį“, – pasakojo LSS išorinės komunikacijos specialistė Gabrielė Jarošiūnaitė.

Norėjome akcentuoti, kad mes visi turime problemų ir jas reikia įgarsinti, jeigu norime pokyčių.

Problemos liko tos pačios

Studentus kamuojančios problemos metų metais išlieka tos pačios, teigė studentų atstovė.

„Mums svarbu parodyti, kad galime susivienyti dėl bendro tikslo, ir kartu viešinti tai, kas mums svarbu. Pagrindinės bėdos – nesutvarkyti, prastos būklės bendrabučiai, studijų kokybės klausimai, mažos stipendijos, taip pat užsienio studentų integracijos stoka“, – aiškino G. Jarošiūnaitė.

Po renginio visi dalyviai susirinko ne tik pabendrauti ir diskutuoti svarbiomis temomis, bet taip pat galėjo deklaracijoje įvardinti trūkumus arba siūlymus, kaip gerinti mokslo kokybę.

„Eisena nebuvo organizuojama šiaip sau. Pasibaigus renginiui, kiekvieno miesto renginyje dalyvavęs studentas turėjo galimybę užpildyti studento deklaraciją, kurioje galėjo surašyti savo studentiškas problemas, kurios vėliau bus įteiktos Seimui“, – teigė G. Jarošiūnaitė.

G. Namentkevič nuotr.

Akcijos turi galią

Kaip pasakojo akcijos organizatoriai, studentų eisenos buvo organizuojamos ir anksčiau, būtent dėl jų dabar studentai turi daugiau lengvatų ir palankesnes studijavimo sąlygas.

1996 m. LSS vykdė interaktyvią akciją, siekiant gauti lengvatų studentams naudotis viešuoju transportu.

Akcija pasiteisino ir nuo 1998 m. viešuoju transportu studentai gali naudotis pigiau.

2001 m. liepą Studentų sąjunga surengė nesankcionuotą mitingą, pasisakydama prieš Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, kuriomis ketinta įvesti visuotinę studijų įmoką.

Pavyko pasiekti, kad valstybės biudžete būtų numatytos papildomos lėšos aukštosioms mokykloms ir nenukentėtų studijų kokybė.

Pastaroji studentų akcija uostamiestyje vyko 2018 m. gegužę, kai gedulingais rūbais vilkėję jaunuoliai senamiesčio gatvėmis į Atgimimo aikštę atžygiavo nešdami karstą.

Šiomis simbolinėmis aukštojo mokslo laidotuvėmis tuomet Klaipėdos universiteto studentai siekė parodyti esantys neabejingi miesto reikalams.

Duomenų apie pasiskiepijusius pirmakursius dar nėra, tačiau Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas džiaugiasi, kad apie 70 proc. studentų ir daugiau nei 90 proc. universiteto darbuotojų vakcinavosi nuo COVID-19 arba įgijo imunitetą.

Tokios eilės seniai nebuvo matyti Klaipėdoje.

Nors dar neseniai skelbta, kad, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pasiskiepijusiųjų Klaipėdos studentų skaičius buvo kur kas mažesnis nei Vilniaus ar Kauno aukštosiose mokyklose, situacija keičiasi.

Rektorius neslėpė džiaugsmo dėl ilgos žmonių eilės prie Klaipėdos universiteto miestelyje pastatyto mobiliojo vakcinavimo centro.

Artūras Razbadauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Tokios eilės seniai nebuvo matyti Klaipėdoje. Tai reiškia, kad atsiranda žmonių sąmoningumas, jie nori kontaktiniu būdu dalyvauti paskaitose“, – tvirtino A.Razbadauskas.

Kaip teigė rektorius, pasaulinė pandemija prasidėjo jau senokai, todėl sukaupta pakankamai patirties ir žinių, kaip dirbti ir užtikrinti saugų mokymąsi, kuris po ilgo laiko vėl vyks kontaktiniu būdu.

Universitetas studentų testavimą kompensuos visą rugsėjį. Vėliau to daryti neketinama.

Šiemet Klaipėdos universitete studijas pradėjo 750 naujų studentų.

Pasak Klaipėdos universiteto studijų prorektorės Sonatos Mačiulskytės, populiariausios studijų programos nesikeičia. Daugiausia įstojusiųjų studijuoti sveikatos mokslų ir vaikystės pedagogikos.

Prorektorės teigimu, šiais metais džiugina studentų susidomėjimas biomokslais. Po ilgo laiko Klaipėdos universitetas ir vėl turi biologijos bei jūros biotechnologijų programas.

Uostamiesčio savivaldybės administracija jau trečius metus teiks pinigines premijas už miestui aktualius ir pritaikomuosius darbus Klaipėdos aukštųjų mokyklų absolventams.

Premijos dydis – 500 eurų, šių metų prizinis fondas – 5 tūkst. eurų.

Vakar buvo paskutinė diena, kai buvo galima pateikti savo pasiūlymus.

Dienraščio žiniomis, trys vokai pateikti iš Klaipėdos universiteto, dar trys iš kitų aukštųjų uostamiesčio mokyklų.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai vertinimui galėjo būti pateikta ne daugiau kaip 5 apginti darbai su rekomendacijomis premijoms gauti iš kiekvienos aukštosios mokyklos.

"10 premijų skiriame Klaipėdos aukštųjų mokyklų absolventams ir 5 premijas skiriame Klaipėdos universiteto absolventams. Dėl darbų panaudojimo tiksliai atsakyti negaliu, ar savivaldybės skyriai jais pasinaudojo ar ne", – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos Jaunimo ir bendruomenių reikalų koordinavimo grupės jaunimo reikalų koordinatorė Aistė Valadkienė.

Pernai ir užpernai buvo premijuota po 15 pretendentų, kurių pasiūlymai buvo nuo motyvacijos rinktis muziko profesiją ar karo jūrininko tarnybą iki socialinės pagalbos, stiprinant onkologinių ligonių gerovę.

Nuolat naujomis idėjomis stebinantis dienraštis "Klaipėda", siekdamas stiprinti draugystę su jaunais žmonėmis, Klaipėdos jaunimo centrui padovanojo du sėdmaišius. Įstaigos atstovai tikino, kad jaukiai įrengta pasisėdėjimo vieta yra labai populiari.

Dienraščio "Klaipėda" rinkodaros projektų vadovė Monika Saltonė akcentavo, kad laikraštis aktyviai bendradarbiauja su uostamiesčio jaunimu – moksleiviais ir studentais.

"Visai neseniai dienraščio portale www.kl.lt startavo naujas projektas – speciali rubrika "Klaipėdos studentai", kurioje uostamiesčio akademinio jaunimo atstovai gali rasti visą reikiamą informaciją, susijusią su aukštuoju mokslu. Studentus turėtų sudominti aktualios žinios ir naujienos, spalvingos nuotraukos, renginių įspūdžiai, anonsai", – neabejoja M.Saltonė.

Anot jos, naujausia įgyvendinta idėja – Klaipėdos jaunimo centrui padovanoti du ryškiaspalviai sėdmaišiai, kurie papuošė įstaigos koridorių ir tapo jaukiu pasisėdėjimo kampeliu.

"Centre trūko vietos, kurioje vaikai galėtų laukti prasidedančių užsiėmimų ar tiesiog ateiti ir pasišnekučiuoti su bendraminčiais. Dabar jaunimas turi savo "kampą" centre", – teigė rinkodaros projektų vadovė.

Klaipėdos jaunimo centro vadovybė džiaugėsi dienraščio realybe tapusia iniciatyva ir patikino, kad per kelias savaites vieta, kurioje pūpso sėdmaišiai, tapo itin mėgstama.

"Pasėdėti ir praleisti laiko čia ateina ne tik užsiėmimus įstaigoje lankantys vaikai, bet ir jų namo parsivežti laukiantys tėveliai. O mūsų jaunimas tuos sėdmaišius tiesiog įsimylėjo. Auklėtiniai prisėdę geria kavą ar arbatą, ateina pasmaližiauti ledais, susitinka pasikalbėti ir pabendrauti. Ne visi norintys ir vietos randa, nes jie nuolat užimti", – džiaugėsi Klaipėdos jaunimo centro atstovai.