„Mūzos“ nominaciją dar 2016-aisiais įsteigė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, tais metais tapusi ir iki šiol išliekanti Klaipėdos dramos teatro mecenate.

„Norėjome ne tik bendrai prisidėti prie didesnių teatro veiklos galimybių, bet ir asmeniškai pagerbti bei paskatinti konkrečius šio teatro kūrėjus, realizuojančius visus kūrybinius sumanymus scenoje ar šalia jos“, – sakė apdovanojimo iniciatorius, kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis. 

Teatro menininkams skiriamą nominaciją sudaro ne tik originali statulėlė, kurią sukūrė žinomas uostamiesčio skulptorius Klaudijus Pūdymas, atkartojęs savo paties skulptūrų „Mūzos“, nuo 1990 metų puošiančių Klaipėdos dramos teatro fojė, fragmentą, bet ir 1 000 eurų piniginis paskatinimas.

Per aštuonetą metų, kai teikiamos šios kompanijos „Bega“ nominacijos, jų laureatais jau yra tapę 14 Klaipėdos dramos teatro aktorių bei režisierių.

Dar viena „Mūza“ bus įteikta šį šeštadienį, balandžio 13 d., 17 val. Klaipėdos dramos teatro didžiojoje scenoje, prieš spektaklį „Fragmentas“ (rež. Dmitry Krymov). Jos laureatą ar laureatę iš Klaipėdos dramos teatro bendruomenės pasiūlytų kandidatų išrinko speciali komisija, kurios sprendimas bus paviešintas tik ceremonijos metu.

Beje, nuo šių metų Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ nusprendė išplėsti pretendentų į „Mūzos“ nominacijas ratą. Kompanijai pasirašius paramos sutartį su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru, „Mūzos“ nuo šiol lankys ir šio teatro kūrėjus. Pirmoji nominacijos įteikimo ceremonija Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre planuojama šiam jau sugrįžus į rekonstruotus namus. 

Kaip skelbia Klaipėdos savivaldybė, teatralai bus įvertinti penkiose nominacijose: „Metų spektaklis“, „Metų vaidmuo“, „Metų režisierius“, „Metų scenografija“ ir „Padėkos kaukės“ sruoga“. Pastarasis apdovanojimas teikiamas už išskirtinumą, novatyvumą, žaismingumą, tai, kas žiūrovui sukėlė nuostabą.

„Padėkos kaukė“ – juvelyrikos meno miniatiūra iš sidabro, papuošta auksu ir brangakmeniais – ypatingas apdovanojimas, teikiamas už Klaipėdoje kuriančių teatralų pasiekimus bei reikšmingiausius metų darbus, teatrinio gyvenimo įvykius. Apdovanojimo idėjos autorius – režisierius Alvydas Vizgirda.

Siūlymus apdovanojimams vertino septynių teatro, muzikos, dailės, šokio ir kultūros bei meno ekspertų komisija: Sondra Simanaitienė, Jūratė Grigaitienė, Danguolė Ruškienė, Janina Stankevičienė, Gitana Gugevičiūtė, Laura Geraščenko ir Romandas Žiubrys.

Iš pateiktojo sąrašo Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija išrinks premijų nominantus pagal atskiras kategorijas.

Premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus.

Konkurso laureatams įteikiami atminimo ženklai "Auksiniai scenos kryžiai", o už naujų sceninės išraiškos formų paieškas – atminimo ženklas "Boriso Dauguviečio auskaras".

Kasmet skiriama ne daugiau kaip 17 premijų.

Šįkart į "Auksinius scenos kryžius" pretenduoja ir 14 Klaipėdos kūrėjų darbų. Komisijos vertinimui ir atskiroms nominacijoms pateikti trijų Šeiko šokio teatro spektaklių ("Audra", "Kill, Baby, Kill" ir "Salos") kūrėjai.

Į apdovanojimus pretenduoja ir Klaipėdos lėlių teatro spektakliai "Be galo, be krašto" bei "Istorijos iš "Fluxus" dėžutės", taip pat trys Klaipėdos dramos teatro spektakliai ("Borisas Godunovas", "Varovai" bei "Tarp Lenos kojų, arba Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis" pagal Mikelandželą Karavadžą") ir jų artistai.

Įvertinimams pateikti ir Klaipėdos jaunimo teatro spektakliai "Įstrigę", "Kreicerio sonata" bei "Vieno kiemo istorija".

Į "Auksinius scenos kryžius" pretenduoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera "Pulko duktė", baletai – "Romeo ir Džiuljeta" bei "Stabat Mater" ir "Šventasis pavasaris".

Bene daugiausia aukščiausių teatro įvertinimų per savo karjerą yra gavusi ilgą laiką Klaipėdos dramos teatre vaidinusi Nelė Savičenko.

Ji Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota 2003, 2006, 2013 ir 2016 metais, taip pat – į Vilnių iš Klaipėdos išsikėlęs Vytautas Anužis. Jis šį apdovanojimą gavo 2010, 2014, 2016 ir 2017 metais.

Auksiniu scenos kryžiumi yra įvertinta ir daugiau Klaipėdos artistų – Igoris Reklaitis, Eglė Barauskaitė, Mindaugas Rojus, Beata Molytė-Kulikauskienė, Vytautas Paukštė, Monika Vaičiulytė, Agnija Šeiko, Eglė Jackaitė ir Karolina Kontenytė.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros plėtros programos biudžeto lėšos šiemet bus paskirstytos keturioms jaunimo teatrinės veiklos programoms, tai yra Apeirono teatrui, Klaipėdos jaunimo teatrui, Klaipėdos lėlių teatrui ir šokio teatrui "Padi Dapi Fish". Iš viso jiems bus atseikėta 190 tūkst. eurų.

Klaipėdos jaunimo teatrui teks 76,1 tūkst. eurų, Apeirono – 29 tūkst. eurų, Klaipėdos lėlių teatrui – 32,8 tūkst. eurų, šokio teatrui "Padi Dapi fish" – 52,1 tūkst. eurų.

Palyginti su 2014 m., parama jaunimo teatrinėms programoms gerokai padidėjo. Prieš trejus metus Apeirono teatras savo veiklai iš miesto biudžeto gavo 1 158 eurus (4 tūkst. litų), Lėlių teatras – 1 737 eurus (6 tūkst. litų), "Padi Dapi Fish" – 3 475 eurus (12 tūkst. litų). Solidžiausią sumą – 52,1 tūkst. eurų (180 tūkst. litų) gavo Klaipėdos jaunimo teatras.

1. Nominacija „Metų spektaklis“ 

„Boni ir Klaidas“ – Frank Wildhorn miuziklas (režisierė Rūta Bunikytė, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);

„Pamirštos princesės“ – šokio spektaklis vaikams Philippe Lechermeier knygos motyvais (choreografė Inga Kuznecova, šokio teatras „Padi Dapi Fish“);

„Pašaliniams draudžiama“ – Gintaro Grajausko drama (režisierius Oskaras Koršunovas, Klaipėdos dramos teatras);

„Tėvas“ – August Strindberg drama (režisierė Māra Ķimele, Klaipėdos dramos teatras).

2. Nominacija „Metų aktorius / aktorė“

Karolina Kontenytė už Bertos vaidmenį spektaklyje „Tėvas“ (režisierė Māra Ķimele, Klaipėdos dramos teatras);

Darius Meškauskas už vaidmenis spektakliuose: Adolfas, rotmistras „Tėvas“ (režisierė Māra Ķimele, Klaipėdos dramos teatras) ir Bitininkas „Pašaliniams draudžiama“ (režisierius Oskaras Koršunovas, Klaipėdos dramos teatras);

Lina Rastokaitė už Helenos vaidmenį spektaklyje „Varšuvos melodija“ (režisierius Alvydas Vizgirda, Klaipėdos pilies teatras);

Mikalojus Urbonas už vaidmenis spektakliuose: Petras Ohėjus „Petro Ohėjaus kankinystė“ (režisierius Darius Rabašauskas, Klaipėdos dramos teatras) , Kurmis „Vėjas gluosniuose“ (režisierius Antanas Gluskinas, Klaipėdos dramos teatras), Fotografas „Pašaliniams draudžiama“ (režisierius Oskaras Koršunovas, Klaipėdos dramos teatras);

Donatas Želvys už vaidmenis spektakliuose „Kontrabosas“ (režisierius Valentinas Masalskis, Klaipėdos jaunimo teatras) ir šokio spektaklyje „Faustas“ (choreografas Taurūnas Baužas).

3. Nominacija „Metų scenografas“

Giedrė Brazytė už spektaklio „Pašaliniams draudžiama“(režisierius Oskaras Koršunovas, Klaipėdos dramos teatras) scenografiją; 

Liuda Liaudanskaitė už spektaklio „Nojaus laivas“ (režisierė Kamilė Kondrotaitė, klounų teatro studija „Dulidu“) scenografiją;

Anželika Šulcaitė už spektaklių „Petro Ohėjaus kankinystė“(režisierius Darius Rabašauskas, Klaipėdos dramos teatras), „Vėjas gluosniuose“ (režisierius Antanas Gluskinas, Klaipėdos dramos teatras) scenografiją;

Renata Valčik už miuziklo „Boni ir Klaidas“ (režisierė Rūta Bunikytė, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) ir lėlių spektaklio „Alesiutė“ (režisierius Linas Zubė, šeimos teatras “Lino lėlės”) scenografiją.

4. Nominacija „Metų teatro alternatyva“ 

Apeirono teatro spektakliai „Nekrozė“ (režisierės Greta Kazlauskaitė ir Eglė Kazickaitė), „Psiche“ (režisierės Greta Kazlauskaitė ir Eglė Kazickaitė) ir „Žinduolių Perėja“ (režisierė ir pjesės autorė Greta Kazlauskaitė); 

Klaipėdos lėlių teatro spektaklis „Ieškoma: TEISYBĖ“ (režisierė Vera Rozanova, lėlių konstruktorius Lucas Prieux, Klaipėdos lėlių teatras);

Šokio teatro “Padi Dapi Fish” spektakliai „Dior in Moscow“ (choreografė Agnija Šeiko, dramaturgė Ingrida Gerbutavičiūtė) ir „Lucky Lucy“ (choreografija ir atlikimas: Agnija Šeiko ir Annika Ostwald); 

Taurūno Baužo šokio spektaklis „Faustas“ (choreografas Taurūnas Baužas).

5. Nominacija „Už nuopelnus teatro menui“

Dramos aktorė Jūratė Jankauskaitė (Klaipėdos dramos teatras); 

Baleto artistas Ričardas Jankevičius (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras); 

Solistas Šarūnas Juškevičius (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).

Baigėsi laikas, kai šalies teatralai gali teikti pasiūlymus Auksiniams scenos kryžiams gauti. Šįmet į aukščiausius Lietuvoje teatro apdovanojimus pretenduoja išskirtinai daug uostamiesčio kūrėjų.

Domisi Klaipėdos teatralais

Tarptautinę teatro dieną, kovo 27-ąją, vykstantys Auksinių scenos kryžių apdovanojimai – šventė ne visiems kūrėjams.

Mat įvertinti būna tik septyniolikoje nominacijų pripažinti paėjusių metų šalies geriausieji, todėl tarp menininkų neretai užverda aistros. Jas malšinti tenka komisijos nariams, kurie reitingavimo būdu nusprendžia, kas yra verčiausi gauti premijas.

Pagal premijavimo nuostatus, kandidatuoti gali profesionalūs teatrai, kūrėjų asociacijos ir fiziniai asmenys. Vertintojams šie privalo pateikti spektaklių įrašus.

Nominacijų formuluotes kasmet koreguoja vertinimo komisija. Pastaroji pretendentų nesiūlo, tik vertina.

"Anksčiau tokia teisė buvo suteikta meno kritikams, tačiau STT išaiškinimas suvaržė mus siūlyti savo kandidatus. Tiesa, nominacijų yra ir nuolatinių, be kurių teatro bendruomenė neįsivaizduoja apdovanojimų, bet bandymai kažką "šviežinti" ir pritaikyti tų metų kontekstui dažniausiai kūrėjų pasitinkami nepasitenkinimo šūksniais", – atviravo Auksinių scenos kryžių komisijos pirmininkė muzikologė Veronika Janatjeva.

Keletą kartų komisijos nariai jau susitiko su uostamiesčio kūrėjais, lankėsi Klaipėdos lėlių bei Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatruose, o šią savaitę svečiuosis atnaujintame Klaipėdos dramos teatre.

Pasipylė siūlymai

Auksinių scenos kryžių komisijos darbą organizuojanti V.Janatjeva atviravo, kad išrinkti verčiausius nėra lengva. Du mėnesius vykstantys svarstymai kartais net įžiebia konfliktą.

Šiųmečiame sąraše – daugiau nei 70 spektaklių.

Komisiją sudaro devyni skirtingų meno sričių atstovai, kurie stebi pasirodymus, juos vertina.

Anot pašnekovės, nuomonės neretai išsiskiria, todėl tenka posėdžiauti tris, keturis kartus, kol priimamas galutinis sprendimas.

"Lemiame ne tik spektaklių likimą, jų populiarumą, bet ir žmonių karjeros klausimą, kūrėjams tai labai svarbu. Atsiranda naujų įdomių veikėjų, kuriuos norisi išskirti, o tai, vaizdžiai tariant, papiktina senuosius žaidimo žaidėjus. Bet reikia būti atviriems – arba pavyksta padaryti geriau nei reikalauja profesinis padorumas, arba ne", – įsitikinusi pašnekovė.

Pastebima, kad šiemet uostamiestis Auksiniams scenos kryžiams nusiteikęs itin kovingai. Sąrašas kur kas ilgesnis nei pernai.

"Į Klaipėdą vasario 12 dieną važiuosime jau trečią kartą. Čia labai aktyvus teatrinis gyvenimas, sulaukėme daug pasiūlymų, todėl miestas drąsiai gali konkuruoti su Kaunu ir Vilniumi", – pastebėjo V.Janatjeva.

Tikisi sąžiningumo

Šiemet Auksiniams scenos kryžiams pateikta trylika uostamiestyje sukurtų meninių projektų. Juos pasiūlė profesionalūs teatrai, viešosios įstaigos ir dvi nepriklausomos kūrybinės grupės.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasiūlė net tris spektaklius: "Kaip prasisukti versle be didelio vargo", "Divizija", "Šaunuolynas", Klaipėdos dramos teatras – "Karalienę Luizę".

Sąraše šmėžuoja ir jaunųjų kūrėjų iniciatyvos – du Klaipėdos jaunimo teatro spektakliai "Ledas", "Šauktiniai", choreografo Taurūno Baužo šokio spektaklis "Pradžioje buvo Kafka" ir kiti.

Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys jau ruošiasi komisijos apsilankymui. Vadovas trumpai prasitarė tikintis spektaklio sėkme.

Pernai šio teatro aktorius Kęstutis Macijauskas atsiėmė apdovanojimą už tėvo vaidmenį spektaklyje "Paprastos beprotybės istorijos".

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo Jono Sakalausko žodžiais, komisijos rankose – galingas įrankis, todėl pripažino tikįs, jog bus pasielgta sąžiningai.

"Komisija jau matė spektaklius ir padarys savo išvadas. Manau, kad "Divizija" neliks nepastebėta, kūrėjams tai būtų didelis paskatinimas. Konkurencija nemaža, tačiau visiškai skirtingose kategorijose. Matyt, didžiausias mūsų varžovas – Kaunas. O mes turime stiprių atlikėjų, nors komisijai gali pasirodyti kitaip", – teigė vadovas.

Ne taip optimistiškai nusiteikę pradedantieji menininkai. Uostamiesčio choreografas ir šokėjas T.Baužas sakė netikintis, kad laimės, esą konkurse dalyvauja dėl kitų priežasčių.

"Noriu perduoti žinią kitiems jauniems kūrėjams, jog nereikia prodiuserių, vadybininkų, norint statyti spektaklius. Pakanka tik užsidegimo, kuris gali atvesti ir komandą. Neišvengiamai turi būti šiek tiek fanatikas", – įsitikinęs jis.

Kovo 7-ąją paaiškės, kas šiemet džiaugsis aukštais įvertinimais.

Šiųmečiai apdovanojimai vyks sostinėje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.