„Remiantis pirminiu tyrimu, sugriuvus ledo skulptūrai vienas ledo gabalas, deja, užkrito ant mažo vaiko“, – pranešė policija.

Incidentas įvyko sekmadienį apie 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku.

„Tas vaikas buvo sunkiai sužalotas ir mirė greitosios pagalbos automobilyje“, – teigiama pranešime.

Įvykio liudininkai vietos žiniasklaidai pasakojo, kad greitosios pagalbos medikai bandė atgaivinti vaiką nelaimės vietoje.

Dėl įvykio pradėtas tyrimas.

Nelaimė įvyko šalia čiuožyklos kasmet rengiamoje Liuksemburgo kalėdinėje mugėje, kuri šiemet prasidėjo ketvirtadienį.

Žmogaus dydžio figūra iš ledo stovi veidu į Seimą ir rankose laiko lentelę su užrašu „Ar tu skaidrus kaip aš“.

Skulptūrą pastatė bendrovė „Ledo meistrai“, jos vadovas Paulius Orlovas BNS sakė, kad tai – privati menininkų iniciatyva be politinės potekstės, o žinute siekiama paskatinti žmones atkreipti dėmesį į savo veiksmus.

„Idėja buvo atkreipi visuomenės dėmesį į save, ar jie tikrai skaidrūs, nes šiandien žiniasklaidoje yra 80 proc. negatyvo: viešieji pirkimai, skaidrumas, politika, Karbauskis. Mūsų mintis buvo, kad žmonės truputėlį pasižiūrėtų į save, į savo pačių skaidrumą“, – aiškino P. Orlovas.

Vilniaus miesto savivaldybėje BNS informavo, kad leidimas netoli parlamento statyti skulptūrą nėra išduotas.

Pasak Vilniaus savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vedėjos Aurelijos Dermantės, dar tikslinamasi, ar tokio leidimo reikėjo, nes minima teritorija gali priklausyti Seimui.

Seimo kanclerė Daiva Raudonienė BNS sakė, kad Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai, atsakingi už parlamento rūmų apsaugą, ją informavo, jog skulptūra pastatyta tokiu atstumu nuo Seimo, kokį leidžia įstatymai.

„Vadovybės apsaugos departamentas informavo, kad laikomasi visų atstumų“, – teigė kanclerė.

P. Orlovas pripažino nederinęs iniciatyvos nei su Vilniaus savivaldybe, nei su Seimu, kadangi biurokratinės procedūros trunka per ilgai, o kūrinys nėra reklaminis.

„Mūsų menas nereikalauja dokumentų, tai yra laikinas meninis kūrinys“, – paaiškino jis.

Valdantieji „valstiečiai“ ir jų lyderis Ramūnas Karbauskis 2016 metų Seimo rinkimuose akcentavo skaidrumą visose srityse.

Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija svarstė, ar R. Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ finansuotame seriale „Naisių vasara“ buvo paslėptos politinės reklamos. Pats R. Karbauskis neigė, kad serialu siekta daryti įtaką rinkėjų apsisprendimui, ir sakė, kad jame negalima įžvelgti „valstiečių“ reklamos, o pagrindinis filmo herojus Pijus esą į jį nepanašus nei išoriškai, nei kitaip.

„Vilniuje jau yra skulptūra skirta Frank Zappos pagerbimui, dabar nors ir tik dešimčiai valandų čia atsiras garsiausios islandų dainininkės Björk siluetas“, – pasakoja „Ačiū Tau, Islandija“ idėjos autorius ir renginio prodiuseris Mantas Titas Urbonas.

Björk skulptūros autorius – menininkas Paulius Orlovas iš „Ledo meistrų“. Jis jau yra kūręs ledo skulptūras su žinomų žmonių atvaizdais, tačiau kokia tai bus skulptūra šįkart – visu ūgiu ar biustas – kūrėjas neišduoda ir kviečia pavakare po darbų ateiti į Islandijos gatvę, pamatyti savo akimis bei įsiamžinti. Juk po vidurnakčio šio kūrinio jau nebeliks.

„Ačiū Tau, Islandija“ organizatoriai šį penktadienį vienai parai užtvers transporto eismą Islandijos gatvėje, kur, žinoma, bus ne tik atidengta ledinė Björk, tačiau vyks ir daug kitų neįprastų pramogų: gatvės futbolas ant žalios žolės viduryje Islandijos gatvės, vikingo testas ir kitos istorinės atrakcijos, Šiaurės turgus, gatvės barų dešrainių konkursas, protmūšis apie Islandiją su Vytaru Radzevičiumi ir kt.

Ant pagrindinės renginio scenos, kuri užtvers Islandijos gatvės įvažiavimą vyks dvi diskusijos. Viena jų aptars lietuvių šiaurietiškumą, o kita palies šiuo metu karštą alkoholio ribojimo įstatymo temą, įdėmiau panagrinėjant islandų praktiką.

Galiausiai gatvės festivalį uždarys svajingos islandų grupės „Valdimar“ koncertas. Tuomet visi garsiai sušuks „ačiū“ Islandijai. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir už tai lietuviai kasmet dėkoja prieš pat islandų nepriklausomybės dieną (birželio 17 d.) sukurdami ypatingą šventę Vilniuje. Renginį pristato LRT Kultūros kanalas.

Ledinė teniso raketė papuošė oficialų turnyro „Lexus taurė 2016” finalo atidarymą.

Tokį neįprastą kūrinį iš 120 kilogramų ledo luito M. Tendziagolskis kūrė pirmą kartą. „Dabar skulptūra sveria kiek mažiau. Maždaug 90 kilogramų. Daugiausiai laiko pareikalavo raketės tinklelis – subtilias detales išdrožti iš ledo būna tarsi iššūkis“, – su šypsena pasakojo „Ledo menas“ įkūrėjas.

Iškilmingos teniso turnyro atidarymo ceremonijos vedėjas Dainius Martinaitis sakė, jog informacijos apie tai, kad pasaulyje būtų sukurta kažkas panašaus, viešojoje erdvėje rasti nepavyko.

„Lexus taurė 2016“ finalo varžybose teniso gerbėjai grūmėsi vienuolikoje grupių. Ilsėdamiesi tarp startų sportininkai mėgavosi ir pramogomis – smiginiu kartu su pasaulio reitingo lyderiu Dariumi Labanausku, elektriniais paspirtukais ir dviračiais, kvepalų, sporto profesionalams skirtų akinių nuo saulės ir „Lexus“ automobilių pristatymu, domėjosi galimybėmis praleisti laisvalaikį Druskininkuose, naujus pojūčius atrado šaltai rūkyto juodojo kumpio degustacijoje. Kol tėvai siekė pergalių teniso kortuose, vaikai laiką leido išmėgindami „Formulės 1“ lenktynių simuliatorių bei žaisdami su baltus bei sveikus dantukus raginančiu turėti bebru.

Penktadienį į uostamiesčio Teatro aikštę trumpam sugrįš žiema, mat čia rengiamos kūrybinės ledo skulptorių dirbtuvės. Penki menininkai klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia galbūt paskutinį kartą pasidžiaugti žiemos teikiamais malonumais ir pasigrožėti „šalčių pramonės“ stebuklais. Penkias dienas truksiančio skulptorių simpoziumo dalyviai iš ledo kurs rekordinio dydžio skulptūrą, skirtą Vėtrungių metams paminėti. Pabandyti apdirbti ledą galės ir patys žiūrovai.

Specialiai kalendorinės žiemos pabaigai skirtam renginiui buvo ruoštasi iš anksto – kuriamas rekordinio dydžio skulptūros projektas, buriami menininkai ir projekto partneriai, pjaunami ir sandėliuojami ledo luitai. Tai dar vienas bendruomeniškumo pavyzdys, įrodantis, jog įdomi ir prasminga idėja gali būti įgyvendinta net ir be didelio biudžeto, suvienyti verslą, kultūrą ir meną bendram tikslui. „Klaipėdoje gausu pavyzdžių, kai gražioms idėjoms įgyvendinti reikėjo tik bendro tikslo ir bendraminčių būrio. Šis projektas – taip pat toks“, - teigė projektą koordinuojantis viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ rinkodaros vadovas Raimondas Beliauskas.

Netikėtai šiltas vasaris pirminei projekto idėjai suteikė netgi naujų atspalvių. Ledinė vėtrungė primins ne tik apie kilnų tikslą gaivinti pamirštus Klaipėdos simbolius, bet sparčiai tirpdama atkreips dėmesį į nykstančius ar jau prarastus kultūros paveldo objektus, užmarštin nueinančias tradicijas ir netgi šiltėjantį klimatą.

„Labiau pavasarį, o ne žiemą primenantys orai ir mums sukėlė dvejonių, ar pavyks sukurti tai, ką sugalvojome. Pirma, kas man šovė galvą – visiems gerai žinomi K.Donelaičio poemos „Metai“ pirmųjų eilučių sakiniai apie vis aukščiau kylančią saulę, šalčių pramonę, kuri su ledais sugaišti pagavo ir į nieką virstantį sniegą. Taigi, jei ledo skulptūros „išgyvens“ iki kito savaitgalio, jos taps pačiais tikriausiais pavasario pranašais. Gaila, kad dėl saugumo teko atsisakyti minčių skulptūras padaryti atraktyvias, su čiuožyklėlėmis bei tuneliais vaikams, tačiau tikimės, kad ledo dirbtuvės vis dėlto suteiks teigiamų emocijų ir praskaidrins visų mūsų kasdienybę“,- sako viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys.

Ledo skulptūroms sukurti bus sunaudota maždaug  53 kubiniai metrai ledo. Planuojama, jog tam, kad būtų pasiektas Lietuvos rekordas, pagrindinė skulptūra – ledinė vėtrungė – bus ne mažiau kaip 8 m ilgio, 2 m pločio ir 2,5 m aukščio. Ją ir kitas skulptūras kurs darbo su ledu patirties jau turintys keturi skulptoriai: Albertas Danilevičius, Kęstutis Musteikis, Algirdas Bosas ir Jurgis Malinauskas.

Ledo skulptūrų dirbtuves Teatro aikštėje planuojama užbaigti š.m. vasario 25-ąją. Tuomet oficialiai bus fiksuoti ir  sukurtos vėtrungės matmenys, kurie bus pateikti didžiausios ledo skulptūros rekordui registruoti.

TIK FAKTAI:

Agentūros FACTUM leidžiamoje Lietuvos rekordų knygoje iki šiol yra fiksuoti šie ledo meno rekordai:

Didžiausia ledo skulptūra – 2,5 m aukščio, 2,3 m pločio, 5,5 m pločio (vertintas bendras skulptūros tūris);

Aukščiausia ledo skulptūra – 7,5 m aukščio;

Daugiausia vienu metu sukurta ledo skulptūrų – 27 įvairaus dydžio vienetai.