Rinkosi numizmatai

Lietuvos banko rūmų darbuotojai neskaičiuoja duris varstančių miestiečių, tik spėja, kad kasdien čia užsuka nuo keliolikos iki kelių dešimčių interesantų. Didesnis antplūdis esą jaučiamas į prekybą paleidus naujas progines monetas.

Bent kelis numizmatus istoriniuose rūmuose sutikome ir šeštadienio vidudienį – kol dauguma smalsuolių naršė po pastato aukštus, išsirikiavę eilėje prie langelio monetų kolekcionieriai tykojo savo grobio. 

„Norėčiau 2 eurų proginės apyvartinės monetos, skirtos lietuvių kalbai ir tos su bokštais“, – į pinigą, skirtą Vilniaus miestui, pirštu bedė kaunietis Vytautas.

Garbaus amžiaus numizmato kolekcijoje panašių monetų bent kelios dešimtys. Vienas jų gavo dovanų, kitas įsigijo pusvelčiui, o už kitas nepagailėjo ir šimtinės. Šįsyk Vytautas neišlaidavo. Vieną monetą nusipirko už 2 eurus, kitą – už 9 eurus. 

„Vargu ar kiti pensininkai supras mano aistrą, – specialiame, oda trauktame dėkle paslėpęs pirkinius Vytautas ėmė dairytis po salę. – Ne kartą buvau čia, tačiau pasižvalgyti plačiau, neturėjau progos.“

Išskirtiniai baldai

Jau po kelių minučių Vytautą sutikome antrame aukšte. Nuo ten ir mes pradėjome pažintį su istoriniu, Kaune Maironio ir K. Donelaičio gatvių sankirtoje metus ir pinigus skaičiuojančiu statiniu. Pirmiausiai nosį kyštelėjome į banko tarybos ir valdybos posėdžių salę. Joje – keturiolika krėslų, puoštų banko logotipais ir masyvus medinis stalas. Mėlynos sienos, laku dengtas parketas ir lubos, dekoruotas rytietiškais ornamentais.

Netoliese, plačiai atvertos durys kvietė užsukti į dar vienas, prabanga alsuojančias erdves – ano meto ministro pirmininko Augustino Voldemaro apartamentus. Pasirodo, čia buvo įrengtas ne tik jo darbo kabinetas, bet ir butas su prieškambariu, oficialiems priėmimams skirtomis patalpomis, atskiru paradiniu įėjimu su liftu ir atsarginiais laiptais. 

Čia dirbančiuosius jis kelia kiekvieną dieną. Priklausomai nuo svorio tris arba keturis žmones vienu metu. Šiandien tik išjungėme. Vargu ar mūsų senolis susitvarkytų su tokiais srautais.

Apartamentuose, kaip ir kitose antrojo aukšto erdvėse tik mediniai, reprezentaciniai baldai: rašomieji stalai, spintos, kėdės. Dauguma jų gaminti pagal specialų užsakymą Kaune veikusiame Kosto Petriko baldų fabrike. Baldai puošti drožiniais – ereliais, simbolizuojančiais valdžią, liūto letenomis, liudijančiomis galią ir tvirtumą, karališkaisiais herbais, Lietuvos banko monogramomis.

Banko sienas tebepuošia Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Jono Mackevičiaus ir kitų žinomų šalies dailininkų darbai. Čia saugomos ir kelios lietuvių menininkų skulptūros.

Liftas tebekelia

Anuos laikus banke mena ir šviestuvai. Jų bent kelios dešimtys. Veikia ir senieji radiatoriai.

„Kaip ir liftas, – iš arčiau susipažinti su 1936-ųjų senuku, kurį pagamino bendrovė „Otis“, kvietė tarpukario dama persirengusi moteris. – Čia dirbančiuosius jis kelia kiekvieną dieną. Priklausomai nuo svorio tris arba keturis žmones vienu metu. Šiandien tik išjungėme. Vargu ar mūsų senolis susitvarkytų su tokiais srautais.“ 

Užsukome ir į vietos biblioteką. Čia tebestovi senasis ąžuolinių sieninių spintų komplektas, kasininkų stalai. Tiesa, knygų kolekcijos, kurią sukaupė A.Voldemaras, neliko.

„Prieikite arčiau“, – bibliotekoje besisukančius smalsuolius prie šešiakampio raudonmedžio stalo su šlifuotu marmuro paviršiumi kvietė banko darbuotojas.

Aplink stalą – paauksuoti krėslai, puošti stilizuotomis kojomis. Viršuje jų – egiptiečių deivės galva su sparnais, apačioje – žvėrių letenos.

„A.Voldemaras prie šio stalo žaidė kortomis“, – tiesa, kokius žaidimus, banko darbuotojas negalėjo atsakyti.

Už storų durų

Laiptais nusileidę žemyn, banko operacijų salėje ilgai netrukome – išskubėjome į uždarą kiemą, kur išrikiuoti atvirų durų dienų dalyvių dėmesio laukė trys automobiliai. Vienas jų – 1997-ųjų šarvuotis, skirtas pinigų gabenimui iš Kauno į Vilnių ir atgal.

„Kokia didžiausia suma gabenta šiuo automobiliu? Tikiu, kad smalsu, bet atskleisti negaliu“, – šyptelėjo šalia šarvuočio stovėjęs banko apsaugos departamento darbuotojas Tadas.

Galiausiai nusileidome į pastato požemius, kur įrengtos pinigų saugyklos. Jose esantys seifai tušti, nepaisant to, laikomi už įspūdingų durų. Pastarosios sveria net tris tonas ir turi pakeliamą tiltelį. Jas atrakina trys banko tarnautojai trimis skirtingais raktais.

Parduodamas paštas

Valstybinė įmonė "Lietuvos paštas" nusprendė parduoti nereikalingus pastatus. Į sąrašą įtrauktas ir Kauno centrinis paštas – istorinių statinių kompleksas įvertintas apie 1,6 mln. eurų, tačiau kainą dar gali padidinti potencialūs pirkėjai.

"Praėjusiame amžiuje statytų Centrinių paštų patalpos tapo perteklinės. Po kelis tūkstančius kvadratinių metrų užimančios patalpos daugiausia yra tuščios ir nenaudojamos, o jų eksploatacinės sąnaudos – didžiulės. Šiuos pastatus išlaikyti šiandien yra neracionalu", – tvirtino "Lietuvos pašto" finansų ir administravimo direktorius Kęstutis Jaržemskas.

Anot jo, racionalus ir ekonomiškas disponavimas nekilnojamuoju turtu yra vienas iš strateginių valstybės valdomoms įmonėms keliamų tikslų.

"Šiuo metu "Lietuvos paštas" turi nemažai nekilnojamojo turto, kuris yra nenaudojamas, nebereikalingas tiesioginei pašto veiklai arba naudojamas neefektyviai. Ieškome optimalių sprendimų, kurie tenkintų akcininko interesus ir garantuotų maksimalią "Lietuvos paštui" priklausančio turto vertės finansinę grąžą", – teigė jis.

Besikeičiantys poreikiai

Iš beveik 5 tūkst. kv. m ploto Kauno centrinio pašto patalpų šiuo metu pašto veiklai naudojama apie penktadalis (1 120 kv. m). Jose įsikūrusi Centrinio pašto klientų aptarnavimo salė, dalis patalpų skirta laiškininkams ir kitam personalui. "Lietuvos pašto" atstovai tikino, kad, pardavus pastatą, sutartyje bus numatyta, jog paštas vis tiek galės tęsti veiklą, o kitos patalpos bus naudojamos savininkų reikmėms.

"Besikeičiantys klientų poreikiai ir tobulėjantys pašto operacijų procesai leidžia optimaliai išnaudoti patalpas. Pardavus Kauno centrinio pašto pastatą, "Lietuvos paštas" sutartomis sąlygomis išsinuomos iš pirkėjo 525 kv. m ploto patalpas. Susidomėjimą šiuo nekilnojamojo turto objektu atskleis paskelbtas viešas konkursas, kuriame pasiūlymus galima teikti iki rugsėjo 15 d.", –  aiškino Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.

Anot jo, Kauno centrinis pašto kompleksas, kaip ir daugelis XX a. pradžios, tarpukario laikinosios sostinės pastatų, yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą, todėl investuotojai, planuodami statinių atnaujinimą, turės atsižvelgti į objekto saugotinas vertingąsias savybes.

"Lietuvos paštas" pagal galimybes užtikrina pastato priežiūrą, todėl, esant poreikiui, atliekami fasado ar kiti remonto darbai. Šiuo metu šio pastato konstrukcijos ir eksploatacinės savybės atitinka galiojančius reikalavimus, todėl yra tinkamas naudoti. Tam tikrų vidaus apdailos ir remonto darbų reikalauja pastato interjeras", – sakė bendrovės atstovas.

Nuomininkų neranda

Dar vienas Kauno tarpukario perlas – Maironio ir K.Donelaičio gatvių kampe įsikūrę Lietuvos banko rūmai – ieško laikinų šeimininkų. Dar pavasarį nekilnojamojo turto bendrovė "Inreal" pranešė, kad laimėjo banko skelbtą konkursą ir sudarė dvejų metų nuomos sutartį. Nuomojami Lietuvos banko rūmų plotai – nuo 1 000 iki 2 850 kv. m (bendras pastato plotas – beveik 6 tūkst. kv. m). Likusioje pastato dalyje ir toliau veiklą vykdys Lietuvos bankas.

Pasak NT specialistų, kol kas laisvose banko patalpose šurmulio negirdėti. Dalis pastato vis dar stovi nenaudojamas. Spėjama, kad situacija galėtų pasikeisti, jei Lietuvos bankas leistų pastatą nuomoti dalimis.

"Šiuo metu yra keletas potencialių nuomininkų, vykdančių finansinę veiklą. Jie norėtų nuomotis dalį patalpų, tačiau Lietuvos bankas pageidauja išnuomoti visą pastatą. Nuomojamas plotas yra gana didelis, suplanavimas – išskirtinis, tad nuomininko paieška gali užtrukti. Geriausiai šios patalpos tinka klientams aptarnauti ir biurams", – "Kauno dienai" sakė "Inreal" Tarpininkavimo departamento Kauno skyriaus vadovas Gediminas Dranginis.

Lietuvos banko atstovai tikino, kad vienas nuomininkas padėtų suvaldyti žmonių srautus ir mažiau trukdytų vykdyti bankų veiklą. "Teikiame pirmenybę potencialiam visų numatytų išnuomoti patalpų vienam nuomininkui dėl patalpų išdėstymo specifikos, siekdami užtikrinti priimtinus ir saugius nuomininko darbuotojų ir mūsų klientų srautus. Nuoma dalimis būtų svarstoma neradus vieno nuomininko visam nuomotinam plotui bei įvertinus galimybes funkciškai atskirti patalpas ir žmonių srautus", –  komentavo Lietuvos banko Paslaugų administravimo departamento direktorius Gintautas Moška.

Architektūriškai šie pastatai turi labai didelę vertę, bet komerciškai tai nėra labai patrauklu, nes paveldo objektai reikalauja papildomo išlaikymo.

Jis tikino, kad numatoma nuomotinų patalpų paskirtis – administracinei, finansinei ar kitai centriniam bankui priimtino pobūdžio veiklai vykdyti.

Kas galėtų įsikurti?

NT ekspertai pastebi, kad istoriniuose Kauno pastatuose galima įvairi veikla. Tiek Centrinis paštas, tiek Lietuvos banko rūmai yra patogioje vietoje, nes miesto centras visada traukia investuotojus.

"Banko patalpose, manau, galėtų vykti panaši veikla kaip dabar. Galbūt galėtų susidomėti komerciniai bankai arba unijos. Dėl Centrinio pašto sudėtinga pasakyti, nes su šiuo objektu nesu susipažinęs", – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos Kauno skyriaus vadovas Robertas Jocius.

Kiti NT rinkos dalyviai įsitikinę, kad pašto pastatas galėtų veikti kaip puiki viešojo maitinimo įstaiga. "Prieš įsigydami pastatą savininkai turėtų turėti aiškią viziją, ką jame veiks. Kad nebūtų padaryta banaliai – tiesiog įkurti biurai ar batų parduotuvė.1990-aisiais vyravo toks požiūris: kai tik atsirasdavo laisvas kampelis, tuoj įsikurdavo parduotuvė.

Reikalingas labiau socialiai atsakingas požiūris į šiuos pastatus. Centrinio pašto salėje turi būti išsaugoti tūriai ir autentika. Pirma mintis, kuri šauna į galvą, kas galėtų įsikurti pašte, – prabangus restoranas, kuris būtų kaip traukos centras, nes tam yra tinkama vieta, kuri žmonėms suteikia emocijų, o kartu tai duoda pelną verslui", – nuomonę išsakė bendrovės "Ober-Haus" Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas.

Paveldo apribojimai

NT specialistai atkreipė dėmesį, kad nors pastatai yra labai geroje Kauno vietoje, naujų šeimininkų paieškoms koją gali pakišti paveldo apribojimai. Tiek Centrinis paštas, tiek Lietuvos banko rūmai laikomi tarpukario modernizmo perlais, tad jų remontas ir patalpų pritaikymas įvairiai veiklai turi būti vykdomas pagal griežtus paveldosaugos reikalavimus.

"Objektas yra paveldinis ir tai sumažina galimybę rasti naujus šeimininkus, nes pirkėjas turės prisitaikyti prie esamo suplanavimo, interjero. Vertinant 1 kv. m kainą, kaip objekto, esančio centrinėje miesto dalyje, ji nėra didelė, tačiau svarbiausias kriterijus pirkėjui bus pastato funkcionalumas ir galimybė jį pritaikyti savo poreikiams", – nuomonę išsakė bendrovės "Inreal" atstovas G.Dranginis.

"Architektūriškai šie pastatai turi labai didelę vertę, bet komerciškai tai nėra labai patrauklu, nes paveldo objektai reikalauja papildomo išlaikymo. Tokiems pastatams turėtų būti daromos tiek pardavimo, tiek nuomos nuolaidos, kad nereikėtų mokėti kokio nors mokesčio ar kitaip verslininkai būtų skatinami tokiuose objektuose veikti", – apie galimus mainus, kai verslininkai padeda išsaugoti paveldo objektus, investuoja į jų tvarkymą, bet moka mažesnius mokesčius, kalbėjo NT ekspertas S.Umbrasas.

Anot jo, didžiausias pranašumas, kurį turi paveldo saugomi objektai – prestižas. Jei Lietuvos banko rūmuose įsikurtų kitas bankas, tai iš karto jam pridėtų vertės, nes šiose patalpose visą laiką buvo tik bankas, tad suteikia kartu ir tam tikrą pasitikėjimą. "Tokie objektai nekonkuruoja su naujos statybos objektais. Iš tiesų paveldo objektai turi ir pranašumų, ir trūkumų", – sakė bendrovės "Ober-Haus" atstovas.

Bendrovė pranešė, kad laimėjus banko skelbtą konkursą, sudaryta dvejų metų sutartis. Nuomojami plotai – nuo 1000 iki 2850 kvadratinių metrų (bendras pastato plotas – beveik 6 tūkst. kvadratinių metrų). Likusioje pastato dalyje ir toliau veiklą vykdys Lietuvos bankas.

„Mums patikėta tikrai įdomi ir ne pati paprasčiausia užduotis – išnuomoti naujiems naudotojams išskirtinai stiprų identitetą turintį pastatą. Neabejojame, kad pavyks rasti nuomininkus, kurie suvokia, kokias pridėtines vertes suteikia tokia unikali būstinė „pinigus traukiančiame“ pastate. Ką jau kalbėti apie puikią rūmų vietą laikinosios sostinės centre“, – pranešime teigė „Inreal“ Tarpininkavimo departamento Kauno skyriaus vadovas Gediminas Dranginis.

Lietuvos banko rūmai Kaune, Maironio ir K. Donelaičio gatvių sankryžoje, duris atvėrė 1928 metų pabaigoje, pašventinti prelato Jono Mačiulio-Maironio.

2003 m. pastatas paskelbtas kultūros paminklu. Rūmuose saugomos 137 kilnojamosios kultūros vertybės, 33 antikvariniai daiktai.