Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2023 m. už 2022 m. mokestinį laikotarpį 1,2 proc. paramą skyrė 455 479 žmonės – tai maždaug trečdalis Lietuvos dirbančiųjų. Paskirta suma yra 29 mln. eurų, o dar 35,4 mln. eurų liko nepaskirti. Šie skaičiai sufleruoja, kad visuomenės įsitraukimas galėtų būti didesnis – tai puiki proga nemokamai prisidėti prie pagalbos vargstantiems. Maltiečiai skatina kuo didesnį gyventojų skaičių pateikti deklaraciją ir skirti 1,2 proc., pateikusiajam prašymą tai nieko nekainuoja, o maltiečiams šios paramos vertė – milžiniška: surinktos lėšos leidžia maltiečiams vykdyti savo įsipareigojimus visus metus.

Šiemet maltiečiai kalba apie jautriausią veiklos sritį – pagalbą vienišiems skurstantiems senoliams. Jų žodžiais ir žvilgsniais maltiečiai kreipiasi į visuomenę ir kviečia kartu įveikti senų žmonių skurdą ir atskirtį.

Močiutei Verutei iš Utenos 90 metų, pakalbinta ji graudinasi: „Viena gyvenu. Sriuba – didžiausia pagalba. Kai buvome dviese, geriau buvo.“ Tai žodžiai apie neseniai palaidotą mylimą dukrą. Ji turėjo sunkią negalią, nesikėlė iš lovos, Verutė ją kaip kūdikį slaugė 50 metų. Lengva nebuvo, bet buvo dviese. Ir maltiečiai padėjo – šilta sriuba į jų namus atkeliauja jau septinti metai. Kol duktė buvo gyva, veždavo dvigubas porcijas, kad abiem užtektų. Dabar, po netekties, senolei kaip duonos kasdienės reikia palaikymo ir paguodos – juk ne kiekvienas gali išklausyti skaudžias motinos, palaidojusios savo vaiką, emocijas.

Kitas maltiečių veišinimo kampanijos herojus – Pranciškus. Maltiečių globojamam senoliui 85-eri, jo gyvenimo istorija – liūdna, net tragiška. Žmona jau mirusi, o vienintelis sūnus dar visiškai jaunas prieš beveik 30 metų žuvo. Pranukas, taip jį meiliai vadina Viduklės maltiečiai, vengia kalbėti apie gyvenimą. Savų namų neturi, gyvena vienas pas svetimus, iš Lietuvos emigravusius žmones. Du kartus per savaitę, pasipuošęs kostiumu, jis ateina pas maltietes, kurios verda sriubą, su termosu. Kartais čia pat vietoje ir pavalgo – vis ne vienas... „Man daug nereikia, – tikina Pranas. – To termoso maltiečių sriubos man dviem dienoms užteks. Žmonių pasiilgstu.“

„Kasdien susiduriame su mūsų globojamų senolių žvilgsniais, bendraudami išgirstame daug skaudžių išgyvenimų. Kiekvieną kartą sunku tą senelį palikti vieną. Todėl ir mūsų pasirinkta šių metų 1,2 proc. idėja skirta susimąstyti apie tai, kiek kartais maži mūsų žingsniai gali turėti įtakos”, – sako Edvinas Regelskis, maltiečių generalinis sekretorius.

Šiomis istorijomis organizacija siekia parodyti, kokia gyvybiškai reikalinga pagalba Lietuvos senoliams. „Jums – tai tik 1,2 proc., o seneliams – net 1,2 proc. Jie kantriai laukia visų dirbančiųjų užpildytos deklaracijos ir paraiškos skirti 1,2 proc. Maltos ordino pagalbos tarnybai“, – skelbiama organizacijos pranešime.

Paramos gavėjo identifikacinis kodas (numeris) – 190740859. Paramos gavėjo pavadinimas – Maltos ordino pagalbos tarnyba. „Nepalikime mūsų senelių ir kurkime jų gyvenimo pokytį kartu“, – sako maltiečiai.

Daugiau informacijos, kaip skirti 1,2 proc., galima rasti čia: maltieciai.lt/12-proc-parama.

Apie tai, kad maltiečiams būtina nauja transporto priemonė vietoje visapusiškai pasenusio ir subyrėjusio senojo mikroautobuso, buvo garsiai prabilta lapkričio-gruodžio mėnesiais: tuomet VšĮ „Kaunas IN“ inicijavo socialinę labdaros akciją „Kaunas pilnas gerumo“, prie kurios prisijungusios 12 Kauno įmonių kvietė savo darbuotojus aukoti.

Į maltiečių prašymą atsiliepė ir tarptautinė finansinių technologijų bendrovė „Bankera“, paaukodama net 10 tūkstančių eurų. Pasak įmonės bendraįkūrėjo Vytauto Karalevičiaus, dar prieškalėdiniu laikotarpiu buvo galvojama paremti kokią nors organizaciją, darančią gerus darbus žmonėms, kuriems to labiausiai reikia.

„Maltiečiai ir jų kilni misija suvienija žmones, teikiančius pagalbą ir prisidedančius prie nepriteklių jaučiančių kasdienybės pagerinimo. Todėl išgirdę apie Kaune organizuotą lėšų rinkimo akciją maltiečių autobusiukui, supratome, kad būtent šioje situacijoje galime naudingai pasitarnauti. Šia parama taip pat norėjome parodyti, kad finansinių technologijų įmonės gali nešti naudą visuomenei ne tik tiesiogiai, kurdamos inovatyvius sprendimus bei darbo vietas šalyje, bet ir netiesiogiai – remdamos tas visuomenines iniciatyvas, kurios prisideda prie socialiai pažeidžiamų žmonių gerovės didinimo“.

Maltos ordino pagalbos tarnybos (MOPT) Kauno skyriaus projektų koordinatorė Gražina Senvaitienė džiaugiasi, kad gerumas savanorius lydėjo ne tik renkant autobusiukui reikalingas lėšas, bet ir visuose kituose etapuose.

„Mums tinkamą automobilį – neįgaliesiems pritaikytą, dešimties metų amžiaus „Fiat Ducato“ – radome Danijoje ir pardavėjai sutiko padaryti mums ženklią nuolaidą. Pradėję rūpintis mašinos apipavidalinimu, sulaukėme pagalbos iš kompanijos, sutikusios padovanoti automobilio apklijavimą maltiečių ženklais – kad būtume matomi ir atpažįstami. Tad išties, gerumas mus lydėjo kiekviename žingsnyje“.

Maltos ordino Kauno grupė vienija keliasdešimt savanorių, kurie padeda maždaug šimtui vienišų, mažas pajamas gaunančių neįgaliųjų ir senolių, atveždami ne tik karštos sriubos, bet ir teikdami būtiniausią pagalbą buityje, o neretai – ir dovanodami sielos atgaivą, išvykas, leidžiančias pabėgti iš skurdžios realybės.

„Tęsiame gražią tradiciją švęsti gamtos atbudimo, atgimimo šventę drauge su maltiečių dienos centrų vaikais visoje Lietuvoje, prisiminti tradicines pasiruošimo Velykoms veiklas. Mūsų įmonėje bendruomeniškumą ir socialinę atsakomybę suvokiame kaip neatsiejamą veiklos dalį, prie kurios prisideda kiekvienas įmonės darbuotojas. Ne išimtis ir ši velykinė akcija, kurios metu „Maximos“ kolegos skirtinguose Lietuvos miestuose ir miesteliuose drauge su vaikais dekoruos margučius, puoš Velykų stalą, dalinsis savo šeimos tradicijomis ir tokiu būdu skatins vaikus velykines tradicijas puoselėti ir savo namuose“, – sako „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė.

Visoje Lietuvoje yra 16 „Maltos ordino pagalbos tarnybos“ vaikų dienos centrų, kuriuose lankosi per 400 vaikų iš finansinius ir socialinius sunkumus patiriančių šeimų. Į šiuos centrus vaikai ateina po pamokų mokykloje. Čia jie nemokamai maitinami, ugdomi jų socialiniai įgūdžiai, vaikai supažindinami su bendražmogiškomis, krikščioniškomis vertybėmis. Taip pat centruose yra socialinių pedagogų, kurie konsultuoja ir padeda ne tik vaikams, bet ir visai jų šeimai.

„Pasiruošimas Velykoms vaikų dienos centruose vaikams tampa atskira švente – su margučiais, pasirodymais ir svečiais. Dienos centrų darbuotojai ir svečiai ne tik moko vaikus marginti kiaušinius, bet ir pasikviečia liaudies papročių žinovus. Pasakojimus apie Velykų tradicijas vaikai parsineša į šeimas. Kai kurie dienos centrai marginti kiaušinių pasikviečia ir tėvus. Vėliau vaikai apie šiuos susitikimus mokykloje pasakoja kaip apie tikrąsias Velykas“, – teigia „Maltos ordino pagalbos tarnybos“ programų direktorė Rasa Stukienė.

Ji priduria, kad vėliau vaikai margučius dovanoja maltiečių globojamiems seneliams. Pasak jos, tokia praktika padeda ugdyti vaikų vieningumą ir atsakingos bendruomenės suvokimą. Vaikai mokosi būti empatiškais, dalintis ir rūpintis kitais.

Lietuvoje vyresni žmonės tarsi nematomi, pamiršti su savo problemomis, nors sudaro didelę dalį visuomenės. Todėl 3 didžiausios su senjorais dirbančios organizacijos susivienijo ir kviečia padaryti nesudėtingą, bet svarbų darbą – aplankyti savo ar tiesiog pažįstamus senelius ir padovanoti jiems dėmesio ir šilumos.

Skurdas ir vienatvė – kasdienybė

„Aplankykite šiandien savo ar tiesiog pažįstamus senelius, nueikite išgerti arbatos, pakvieskite juos kartu pasivaikščioti ar tiesiog pabendrauti. Jei neturite galimybės aplankyti, paskambinkite. Labai norime, kad ši diena paskatintų žmones dažniau prisiminti senelius ir jiems padėti“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.

Bendraudamos su senjorais organizacijos pastebi, kad seneliai Lietuvoje susiduria su daug problemų, viena jų – skurdas. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos skurdo ir socialinės atskirties rodikliai yra vieni aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Didžiausias skurdo lygis yra 65 m. ir vyresnių žmonių grupėje. Seneliai Lietuvoje ne tik skursta, bet dažnai jaučiasi vieniši ir visų pamiršti, kas trečias vyresnis negu 65 m. žmogus Lietuvoje gyvena vienas.

Atsigręžkime – jų buvimas yra didžiausia dovana. Be jų nebūtų mūsų.

„Senjorai mums gali duoti daugiau nei mes jiems – jie gali dalintis unikaliomis patirtimis. Išgyvenę tremtis, netektis, politinius pasikeitimus, jie yra mūsų šimtmečio Lietuva, jie tikrieji jos istorijos liudytojai ir dalyviai. Atsigręžkime – jų buvimas yra didžiausia dovana. Be jų nebūtų mūsų“, – kviečia Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinė sekretorė Dalia Kedavičienė.

Prieš savaitę Lietuvą lankęs Popiežius Pranciškus irgi ragino neužmiršti savo šaknų, skatino jaunimą bendrauti su vyresnės kartos žmonėmis.

„Įsiklausykime į tai, ką mums sakė popiežius Pranciškus. Jis ragina mus greitame gyvenimo tempe „sulėtinti žingsnį, palikti nuošalėj nerimą ir skubėjimą, kad išmoktume pažvelgti į akis ir palydėti likusį kelkraštyje“. Šiandien daugybė mūsų senolių atsidūrė kelkraštyje. Pabūkime su jais, padėkime jiems gyventi oriai“, – ragina Lietuvos Caritas generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.

Senelius lankys ir tūkstančiai savanorių

Senjorus šiandien lankys ir nuolatos seneliams padedantys Carito, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus bei Maltos ordino pagalbos tarnybos savanoriai, kurių visos organizacijos kartu turi daugiau kaip 5 tūkst.

Savanoriai, priklausomai nuo padedančios organizacijos, slaugo senelius, teikia jiems nuolatinę pagalbą maistu, priežiūros priemonėmis, palydi pas gydytoją, padeda spręsti pačias įvairiausias bėdas ar tiesiog padeda jaustis ne tokiems vienišiems – kartu užsiima senelių mėgstama veikla, bendrauja.

„Kartą mano lankoma senelė prasitarė, kad jai patinka tam tikra muzika. Tuomet aš paėmiau jai ir įrašiau tos muzikos į kompaktinį diską. Kai paleidau, močiutė tiesiog nušvito ir taip džiaugėsi... Man tai mažytis darbelis, o jai – didelė laimė“, – pasakoja vienišą senelę lankanti Raudonojo Kryžiaus savanorė studentė Jovita Umbrasaitė.

Senelius lanko ir jiems padeda ne tik jaunimas, pagelbėti artimui dažnai imasi ir vyresnio amžiaus žmonės.

„Daugelį metų esu maltietis savanoris, Vilniuje vežioju skurstantiems senoliams maisto paketus, – pasakoja 81 m. technikos mokslų daktaras Audris Smilgevičius. – Matau, kad jie manęs laukia, ypač tie, kurie gyvena vieni, sukaustyti ligų. Su daugeliu iš jų pasikalbame ilgiau, stengiamės spręsti buitines problemas. Malonu, kad būdamas tokio amžiaus galiu būti naudingas. Prasmingas darbas man pačiam teikia daug jėgų, sveikatos ir pasitenkinimo. Savanoriauju jau 14 m.“

Savanorystė gali padėti užmegzti nuoširdžias draugystes. Caritas savanorių koordinatorė Veronika Grincevičienė iš Pivašiūnų pasakoja, jog jai prieš akis gimsta neišardomos draugystės: „Netoli mūsų gyvena senolė, kuri dėl ligos negali išeiti iš namų. Viena savanorė prieš keletą metų ėmė lankyti. Pastebėjau, kad vizitai tapo vis dažnesni. Šiandien šios moterys – geriausios draugės, kurios dalinasi ne tik maistu, drabužiais, vaistais, bet daugiausiai – žmogiškąja šiluma ir dėmesiu viena kitai“.

Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena minima nuo 1990 m. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2060 m. Lietuvoje bus 2,5 mln. gyventojų, iš jų pensinio amžiaus – daugiau nei 800 tūkst.

Kiekvienas indėlis reikšmingas

Nereikėtų apsigauti, kad dešimties centų depozitas – menkutė suma. Vaiko pavakariams dienos centre paruošti užtenka vos vieno euro, pietums – pusantro. Tad kiekvieno geros valios piliečio indėlis – nepaprastai vertingas visiems drauge siekiant  proveržio.

"Padėtis yra sudėtinga, ypač regionuose. Tačiau toks bendradarbiavimas ir visuomenės parama teikia viltį ateityje įkurti daugiau vaikų dienos centrų ir išlaikyti esančius", – kalbėjo Lietuvos "Caritas" atstovė Aušra Žukauskaitė, priimdama "Lidl Lietuva" atstovų įteikiamą simbolinį čekį.

Surinktos paramos įteikimo ceremonijos metu organizacijos "Gelbėkit vaikus" generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė teigė, kad bet kokia parama vaikų dienos centrams yra labai reikšminga.

Bet kokia parama vaikų dienos centrams yra labai reikšminga.

Anot jos, pavyzdžiui, Zarasų rajone, Samaniuose, esančio vaikų dienos centro biudžetas kanceliarinėms prekėms mėnesiui pernai buvo apie 80 eurų, nuo sausio nebelikę visai, kaip ir užimtumui. Jį lanko apie 30 vaikų, vyresnieji šiame centre savanoriauja.

Pasvalio rajono Žilpamūšio vaikų dienos centro mokytojos minimaliai algai lėšų buvo likę tik iki birželio, o vaikų užimtumui papildomų lėšų apskritai nebuvo. Tad dabar, gavę paramos, šių ir kai kurių kitų vaikų dienos centrų atstovai, centrus lankantys vaikai ir jų tėvai galės būti ramesni dėl centrų veiklos ateities.

Lankydami šeimas, stokojančias socialinių įgūdžių, organizacijos "Gelbėkit vaikus" darbuotojai pasakojo dažnai matantys, kas yra skurdas: šaldytuvas tuščias arba jo nėra visai, spintoje nerasi oro sąlygas atitinkančios aprangos. Pasak R.Dičpetrienės, dažnas vaikas, augantis tokioje aplinkoje, niekada nematė jūros, nesilankė sostinėje, nebuvo kine, vadinasi, nepažino pasaulio. Tad visuomenės pagalba jiems – labai svarbi.

Maltos ordino pagalbos tarnybos atstovai Dalia Kedavičienė, Edvinas Regelskis kalbėjo, kad labai džiugina ir verslo, ir paprastų žmonių įsitraukimas padedant vaikams, šiuo atveju, kiekvieno piliečio sprendimas depozitą paversti socialine pagalba. "Ne tik patys prisidedate, bet ir kitus skatinate būti atsakingesnius, telkiate bendruomenę, o vaikų dienos centrų poreikis yra akivaizdus", – dėkojo E.Regelskis.

Neįkainojama veikla

Šis "Lidl Lietuva" ir trijų pagalbos vaikams organizacijų atstovų susitikimas įvyko moderniame "Lidl Lietuva" logistikos centre Kauno rajone.

"Jūsų veikla yra neįkainojama", – kreipdamasi į Maltos ordino pagalbos tarnybos, organizacijų "Gelbėkit vaikus" ir Lietuvos "Caritas" atstovus sakė "Lidl Lietuva" Administracijos tarnybos vadovė ir valdybos narė Eglė Radžiūnė.

Jūsų veikla yra neįkainojama.

Didesnis skaičius vaikų dienos centrų ir parama jiems suteikia galimybę daugiau vaikų, ypač tų, kurių šeimos sunkiai verčiasi, turėti saugų ir šiltą prieglobstį augti, leisti laisvalaikį, mokytis, įgyti socialinių ir buitinių įgūdžių, surasti prasmingų pomėgių.

Įteikdama simbolinius čekius E.Radžiūnė akcentavo, kad sėkmingai veikianti ir sparčiai besiplečianti įmonė jaučia pareigą pasidalyti savo sėkme su tais, kuriems pagalba itin reikalinga, o kartu į šį projektą labai sėkmingai pavyko įtraukti daugybę pirkėjų. Taromate vieno pirkėjo paaukoti, pavyzdžiui, 50 centų, sudėjus visų paaukojusiųjų santykinai nedideles sumas, virsta tūkstančiais, o šiuos "Lidl Lietuva" dar padvigubina.

Remia ir prekėmis

LR Prezidentės patarėja Marija Dautartaitė, dėkodama už bendradarbiavimą, sakė, kad prieš dvejus metus šalies vadovės pradėtos nacionalinės kampanijos "Už saugią Lietuvą", kurios dalis yra ir "Lidl" projektas, pasiekti pokyčiai – akivaizdūs jau dabar. "Išmokome atpažinti grėsmes, turime drąsos į jas reaguoti", – kalbėjo M.Dautartaitė. Prie projekto siūlydami savo idėjas ir galimybes prisijungia vis daugiau organizacijų, verslo atstovų, įsitraukiančių ir asmeniškai.

Praėjusių metų pabaigoje prekybos tinklas "Lidl" pasiūlė gyventojams galimybę, grąžinant užstato sistemos ženklu pažymėtas pakuotes į "Lidl Lietuva" taromatus, skirti užstatą trims vaikų dienos centrus valdančioms organizacijoms. "Lidl Lietuva" įsipareigojo dvigubinti pirkėjų surinktų lėšų sumą ir remti vaikų dienos centrus prekėmis. Parama partneriams perduodama kiekvieną metų ketvirtį.

Žinią apie prekybos tinklo projektą socialiniuose tinkluose aktyviai skleidžia ir žinomi žmonės: TV laidų vedėja Gintarė Gurevičiūtė, "Mamų radijo" įkūrėja Laura Mazalienė, komunikacijos specialistė ir verslininkė Julija Žižė, šokėja ir šokių trenerė Eglė Straleckaitė-Daugėlė, tinklaraštininkė ir sporto trenerė Inga Žuolytė.

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 9 tūkst. sunkiai besiverčiančių šeimų. Jose auga beveik 20 tūkst. vaikų, iš kurių tik 8 tūkst. turi galimybę lankyti dienos centrus. Dažnam iš jų čia tiekiami nemokami pietūs yra vienintelis per dieną gaunamas maistas. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 310 vaikų dienos centrų.

Maltos ordino pagalbos tarnybos (MOPT) globojami Kretingos technologijos ir verslo mokyklos auklėtiniai trečiadienio popietę kartu su viešniomis iš Kauno dalijosi maisto gaminimo paslaptimis, bendravo prie puodelio arbatos.

„Jaunimas čia nedrąsus, bet tikrai labai džiaugiasi, kai kas nors juos aplanko“, – drąsindama jaunuolius ateiti į bendrą svetainę pasakojo Kretingos technologijos ir verslo mokyklos auklėtoja Aida Ramanauskienė. „Paprastai pradžioje jie ateina vos keli, bet vėliau pamato, kad čia visai įdomu, ir susirenka daugiau“, – dar pridūrė mokytoja ir netrukus patalpa buvo pilna jaunų žmonių, kurie buvo nusiteikę ne tik paeksperimentuoti virtuvėje, bet ir pabendrauti.

Maltiečių ir „Kauno Grūdų“ draugystė šįkart sukvietė smalsiausius jaunuolius į maisto ruošimo pamoką Kretingoje. Tiesa, kadangi studijuojančių virėjo specialybę ten netrūko, buvo galima ir šiek tiek paeksperimentuoti bei sukurti naujovišką picą su žirneliais. Viešnios iš Kauno kartu su mokyklos auklėtiniais mokėsi, kaip nesugaištant daug laiko ir nevartant įmantriausių receptų knygų paruošti įvairius patiekalus.

„Jaunimas šiais laikais skuba ir mėgsta viską gauti čia ir dabar. Todėl natūralu, kad sudėtingų receptų jiems nereikia. O jei labai norės – tokių ras internete. Mūsų tikslas buvo parodyti jaunuoliams, kad maisto gaminimas gali būti smagus užsiėmimas, kuriam reikia daug fantazijos ir nebūtinai daug laiko“, – sakė AB „Kauno Grūdai“ ryšių su visuomene specialistė Reda Radykė.

Paaugliams svarbu, kad maistas būtų ne tik greitai paruošiamas, bet ir suteiktų energijos. Todėl kretingiškiams padovanojo ir greitai paruošiamų košių „Activus“, kurios ne tik paruošiamos vos užpylus karštu vandeniu, bet ir padeda energiją išlaikyti net keturias valandas. O paaugliams, kurie visą dieną gyvena intensyviai, tai labai svarbu. Ne ką mažiau jaunimas džiaugėsi ir greitai paruošiamomis azijietiškų skonių „Sun Yan“ makaronų sriubomis, kurios puikiai pravers vėsiais rudens ir žiemos vakarais.

Šiųmetinės akcijos metu iš viso buvo surinkta 4458 eurai, o daiktų paaukota už daugiau kaip 13 tūkst. eurų. Visa parama paskirstyta vaikų dienos centrams, specialaus ugdymo įstaigoms, daugiavaikėms šeimoms, našlaičiams, geografiniu požiūriu ji iškeliavo į 33 Lietuvos vietoves.

Akcijos organizatoriai už tai dėkoja fiziniams asmenims, aukojusiems trumpuoju numeriu, taip pat verslo bei valstybinėms įmonėms – iš viso akcijoje dalyvavo 30 verslo įmonių ir 20 valstybinių institucijų. Vis aktyviau į paramos veiklą įsitraukia regionine savivalda – net 10 savivaldybių buvo paskelbta mokyklinių reikmenų rinkliava. Ilgalaikis maltiečių rėmėjas „Fazer Lietuva“ vaikams užimti vasaros metu rengė edukacines ekskursijas į duonos kepyklą – jose 5 Kauno vaikų dienos centrų auklėtiniai stebėjo, kaip gimsta duona, ragavo jos ir parsinešė kepinių į namus. Puikus pavyzdys, kaip nepasiturinčioms šeimoms, kurios neįperka savo atžaloms pramogų, į pagalbą gali ateiti įmonės tiesiog pasikviesdamos vaikus į svečius. Išradingai prie akcijos prisidėjo ir kompanija „If draudimas“ – ji surinko nebenaudojamus dviračius, juos suremontavo ir atidavė maltiečių vaikų dienos centrams.

„Swedbank“ darbuotojai jau antrus metus vykdo savanorystės projektą „Gerų darbų vasara“, kurio metu išvežioja maltiečių surinktas mokyklines priemones po atokiausius Lietuvos miestelius. Prieš vykdami į vietas, jie susižino situaciją, poreikius ir stengiasi juos įgyvendinti. Šiemet banko darbuotojai lankėsi 12 vietovių ir, atsiliepdami į prašymus, nuvežė maisto, vaikiškos avalynės, drabužių, o vienai Pivašiūnų šeimai, kurioje be maitintojo auga 3 berniukai, padovanojo dujinę viryklę. „Swedbank“ pasirūpino ir vaikų laisvalaikiu – už 320 eurų padovanojo kvietimų į boulingą. Prie smagaus vaikų laisvalaikio prisidėjo ir kompanijos „L‘Oreal“ darbuotojai, kartu su Lietuvos kariuomene Aukštadvario jaunimą išvedę į „išlikimo“ ekskursiją-trasą.

Kasmet prie paramos vaikams prisijungiantys „Kauno grūdai“, be mokyklinių priemonių, Telšių vaikų dienos centrui padovanojo edukacinę maisto gaminimo pamokėlę ir „Kakės Makės“ košių. Tai ne vienkartinė akcija, bendrovė jau yra aplankiusi 5 maltiečių vaikų dienos centrus ir planuoja vizitus į kitus. Dovanomis vaikus džiugino ir UAB „Baltic Transline“ – nupirko kanceliarinių priemonių bei 10 rašomųjų stalų, o biuro kėdžių padovanojo „MG Valda“. „Tamo Group“ aprūpino mokinius pratybų sąsiuviniais, o įmonė „Kraustina“ davė tvirtų dėžių aukojamiems daiktams sudėti.

Medicinos centras „Northway“ ir įmonė „Santera“ maltiečių globojamiems vaikams nupirko kuprinių. Jos kokybiškos, spalvingos ir taip patiko visiems, kad net teko surengti dalybų konkursą. Vienas berniukas, kuriam atiteko pilna gėrybių kuprinė, apsikabino ir jau nebepaleido jos iš rankų. Sakė, tokios gražios niekada neturėjęs.

Jau antri metai vaikų paramos akcijos kulminacinis renginys vyksta Prezidentūros aikštėje kartu su Prezidentės inicijuota kampanija „Už saugią Lietuvą“. Į šią šventę maltiečiai kviečia ir kitas nevyriausybines organizacijas, vaikais besirūpinančias įstaigas. Šiemet atvyko Simno daugiavaikių ir socialinės rizikos šeimų vaikai, Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro globotiniai, vaikų centrai „Labirintas“, „Bičiulis“, „Savi“, VšĮ „Grijos vaikai“, „Carito“ Visų šventųjų paramos centras, SOS vaikų kaimo šeimynos, Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų mažieji. Visi dalyvavusieji buvo pavaišinti rėmėjų bandelėmis, mėsainiais, saldainiais, ledais, namo išlydėti su dovanomis.

Taigi gerumo, išradingumo, dovanų – daug. Deja, lėšų surinkta mažokai, jų nepakaks vaikų maitinimui visus metus. Maltiečiai turi įkūrę 12 vaikų dienos centrų, kur vieno vaiko maitinimui dienai vidutiniškai gali skirti tik 0,50 centų.

Akcijos organizatorė Rasa Stukienė primena – vis dar galima paremti vaikus auka į Maltos ordino pagalbos tarnybos sąskaitą LT29 4010 0424 0397 4431. Visa informacija apie maltiečių veiklą ir projektus www.maltieciai.lt