Pajūris be uostelių

Apie žvejų uostelių pertvarkymą buvo daug kalbėta, ginčytasi, bet kol kas nė vienas projektas nepajudėjo.

Gal išimtimi taps Šventosios uostas, kur patvirtintas projektas bent kažkokioms investicijoms į žvejybos infrastruktūrą.

Anot Baltijos jūros priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovo Mindaugo Rimeikio, ką kalbėti apie pajūrio žvejų uostelius, jei net elementarių įvažų žvejams prie jūros nėra įrengta, žvejai naudojasi nuo seno likusiomis pasieniečių įvažomis.

Planai liko planais

Būta planų įrengti Karklės prieplauką, tačiau net septynerius metus vilkinti jos iniciatorių siūlymai įstrigo Klaipėdos rajono valdininkų kabinetuose.

Buvo braižomi ir kitų pajūrio vietovių nedidelių uostelių planai, tačiau nieko neliko.

Tik Neringos pajūryje įrengti du daug kritikos sulaukę valčių ištempimo įrenginiai, kuriais žvejai nesinaudoja.

Kai Žemės ūkio ministerijai vadovavo dabartinis Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, dar būta diskusijų dėl žvejybos laivų iškrovos aikštelių įrengimo pajūryje, dabar ir to neliko.

Projektas žvejams Rusnėje

Bejėgiškumo dėl žvejų infrastruktūros statybos pajūryje fone tarsi šviežaus oro gūsis atrodo neseniai paskelbtas konkursas dėl žvejybos infrastruktūros tvarkymo Rusnės salos Pakalnės upėje.

Šilutės rajono savivaldybė už ES lėšas ketina pastatyti žvejams skirtą namelį, aptverti uostelio teritoriją, įrengti jo apsaugos sistemas.

Pagal darbų apimtis ir pinigų sumas tai yra nedidelė smulkmena, tačiau bent šis tas daroma.

Baltijos pajūrio žvejai ne kartą guodėsi, kad Pamario vietovėse dar šis tas daroma ne tik dėl žvejų, bet ir dėl bendros infrastruktūros.

Nepagrįsti kaltinimai žvejams

Anot Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininko Mindaugo Rimeikio, bet kas leidžia sau viešai skelbti kaltinimus žvejams verslininkams ruonių žudymu, nelegalia žvejyba, nuslėptais laimikiais, kopų ardymu ir kita, kurių pagrįstumas neįrodytas.

Kasmet vien Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje randami išmesti negyvi ruoniai.

Buvo skelbta, kad, Lietuvos jūrų muziejaus duomenimis, vien 2017 metais buvo išmestas 41 ruonis. Dalis jų jaunikliai, kita dalis nugaišę. Būta ir tokių, kurie turėjo akivaizdžias susidorojimo su jais žymes.

Kaskart radus pakrantėje nugaišusį ruonį pirmiausiai pagalvojama, kad tai žvejų darbas, nes ruoniai yra tarsi jų konkurentai, jie mėgsta iš tinklų „pešti“ žuvis, dažnai jas palieka apgriaužtas.

Patys žvejai sako jau daugelį metų girdintys, jog neva jie naikinantys ruonius. Tačiau žvejai esą ruonių net nematantys. Randantys tinkluose apgadintas žuvis, bet patys ruoniai į tinklus pakliūva itin retai.

Aplinkosaugininkai pajūryje ne kartą bandė sugauti žvejus verslininkus bandančius susidoroti su ruoniais ar bent pasirengusius tokiam susidorojimui. Nepavyko aptikti jokių įrodymų, kad Lietuvos žvejai žudytų ruonius.

Toks vertinimas, kad žvejai kalti dėl ruonių kilo galbūt todėl, jog vienas Lenkijos žvejas viešai buvo užsiminęs, kad susidorojo su ruoniu.

Galbūt kažkas kažką pajūryje ir daro, bet visais atvejais kaltinimai pirmiausiai tenka žvejams. Galbūt taip yra ir todėl, jog jie ne kartą yra viešai pasisakę prieš ruonius, kurie padaro nuostolių sugadindami tinklus. Žvejai stebėjosi ir tuo, kad Švedijoje yra išduodami leidimai ruonių populiacijai mažinti, o Lietuvoje jiems sudaromos „šiltnamio sąlygas“.

"Prikabinami" kitų nusižengimai

Norėdami apsiginti nuo nuolatinių nepagrįstų kaltinimų Priekrantės žvejai verslininkai, anot M.Rimeikio, pradėjo fiksuoti įvairių veikėjų pajūryje daromus nusižengimus. Apie tuos nusižengimus bus pranešama įvairioms Lietuvos valstybinėms institucijoms. Žvejai mano, kad įvairūs pajūryje padaromi nusižengimai yra tiesiog kabinami ant jų, nes tai padaryti lengviausia.

M.Rimeikis ir žvejai piktinosi, kaip lengvai Klaipėdos miesto savivaldybėje išduodami leidimai pajūryje rengti įvairius masinius renginius. Nekontroliuojama, koks lieka pajūris po tokių renginių. Dažnai netgi leidžiama statyti laikinus statinius, konteinerius ant kopų netgi nukasant dalį jų.

Įprasta, kad tokie renginiai su žvejų asocijuotomis struktūromis nėra derinami, nors žvejai jausdamiesi vieni iš pajūrio šeimininkų norėtų, kad tai būtų daroma. Žvejai bent jau žinotų, kas ir kada vyks, pasižiūrėtų ar po renginio sutvarkyta naudota teritorija. Baiminamasi, kad po to, kas nors kitų organizacijų „nuopelnus“ nepriskirtų žvejams. 

Kertasi su noru tvarkytis laisviau

Iš vienos pusės tai, kad žvejai rengiasi įdėmiau stebėti pajūrio aplinką, yra gerai, nes jie dažniau už bet kuriuos kitus žmones būna pajūryje. Bet jeigu kiltų kažkokie didesni konfliktai, tai nebūtų naudinga Klaipėdos miestui.

Priminsime, kad Klaipėdos miestas su išorinio uosto statyba susietame sąlygų sąvade yra pateikęs norą, kad visame pajūryje nuo Girulių iki šiaurinio molo, kuris eina pagal miesto ribas, būtų panaikintas Pajūrio juostos įstatymo galiojimas. Miestas norėtų pajūrio teritorijas labiau pritaikyti rekreacinėms reikmėms.

Jei prasidėtų konfliktai tarp žvejų, miesto ir įvairių organizacijų, tai tik parodytų, kad miestas pajūryje negali susitvarkyti savarankiškai. Klaipėdos miesto administracija jau gavo Aplinkos ministerijos raštą, kur teigta, kad ji nepritartų Pajūrio juostos įstatymo galių naikinimui ties Klaipėdos miesto ribomis. Bet kokie nauji incidentai tik sustiprintų Aplinkos ministerijos valdininkų norą neleisti Klaipėdai pajūryje tvarkytis laisviau.

Įžvelgia grėsmę

Miesto sprendimas leisti Melnragėje, Vėtros g. 8, duris atverti kavinei ir pradėti plaukimo banglentėmis bei jėgos aitvarais mokymo veiklą kelia prie šiaurinio molo žvejojančiųjų nerimą.

Teigiama, kad vasarą priekrantės žvejai turi teisę žvejoti 600 m teritorijoje tarp molo ir Klaipėdos paplūdimių ribos.

Tiesa, pagal susitarimą su pliažus prižiūrinčia įstaiga "Klaipėdos paplūdimiai" žvejai savo tinklų vasarą, kol vyksta aktyvus poilsis, nestato likus 30 m iki paplūdimių ribos. Taigi verslininkams žvejybai lieka 570 m ruožas.

Taip suderėta, siekiant išvengti situacijų, kai poilsiautojai gali supainioti žvejų įrenginius su gelbėtojų plūdurais, maudytis tose vietose, kur pastatyti tinklai.

Baiminamasi, kad tokia grėsmė iškiltų, jeigu paplūdimyje naujai įsikursiantys verslininkai į vandenį nuleis burlenčių ar kitos įrangos.

"Jeigu aitvaruotojas įsipainios, tai bus didelė problema. Kas prisiims už tai atsakomybę?" – klausė Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis.

Prašė ne vienus metus

Verslininkų atstovas taip pat pridūrė, kad žvejai yra gavę leidimą minėtoje teritorijoje žvejoti visus metus.

Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas paaiškino, kad miestą jau daug metų pasiekdavo verslininkų prašymai paplūdimyje oficialiai leisti mokyti žmones plaukioti banglentėmis ar kita įranga, įsteigti prekybinę vietą.

Prieš kurį laiką adresu Vėtros g. 8 buvo numatyta komercinė zona.  Nuspręsta suplanuoti tokią erdvę ir skelbti konkursą. Jis neseniai įvyko, išrinktas ir nugalėtojas.

Verslininkams – įpareigojimas

R.Armono teigimu, konkurso nugalėtojas kaip pagrindinę savo veiklą įvardija prekybą, o šalutine nurodo banglenčių sporto propagavimą ir mokymą. Minėtas veiklas žadama vystyti sausumoje.

"O jeigu eis prie vandens, jie yra informuoti ir žino, kad turi laikytis visų reikalavimų. Mums net nekilo mintis, jog nuostatuose būtina įrašyti, kad draudžiama banglente plaukti į tinklus, jeigu jie bus", – tikino savivaldybės darbuotojas.

R.Armonas pastebėjo, jog jau daug metų paplūdimyje veikia lauko kavinės ir didesnių problemų nekyla, o jeigu nesklandumų pasitaiko, juos pavyksta greitai išspręsti.

Šį klausimą neseniai svarstę uostamiesčio Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos nariai nusprendė išduodant leidimą tokioms paslaugoms teikti verslininkus įpareigoti pažymėti išplaukimo į jūrą taką.

Po daugiau nei metų pertraukos klaipėdiečiai vėl gali įsigyti prekių tiesiai iš žvejų – Danės upės krantinėje atidarytas šviežios žuvies turgelis.

Apie porą metų žvejai prekiavo iš tam pritaikyto autobusiuko, laimikį klaipėdiečiai tiesiog grobstydavo, tačiau prekybą teko nutraukti ir naujos vietos turgeliui ieškoti dėl Pilies tilto remonto.

Šviežios žuvies turgelis įkurtas pakeliui į senąją keltų perkėlą. Vos išgirdę šią naujieną klaipėdiečiai prie naujų paviljonų lūkuriuoja gerokai iki atveriant jų duris.

Šviežios žuvies pasirinkimas, iš tiesų, menkas kaip reta ir šią savaitę, pasak žvejų, vargu, ar bus geriau: lyg tyčia iš karto po atidarymo subjuro orai.

„Kai vėjas stipresnis nei 10 m/s, žvejai negali žvejoti. O savo gyvybe niekas nenori rizikuoti“, – aiškina prekybos šviežia žuvimi koordinatorius Mindaugas Rimeikis.

Prekiauti Danės krantinėje kol kas ryžosi tik pora žvejų įmonių – esą organizuoti tokią prekybą reikia daugiau išteklių, nei iškart visą laimikį parduodant tarpininkams. Mokesčių lengvatų žvejai teigia neturintys, tačiau uždarbio tikisi didesnio.

„Kai parduodi visą žuvį iš karto, pvz., menkę, gali prašyti po 4,5 lito. Kai parduodi tiesiogiai pirkėjui, – už 8 litus. Tai skirtumas yra“, – skaičiuoja M. Rimeikis.

Šviežios žuvies turgelis įrengtas už Europos Sąjungos lėšas – tam buvo skirta apie 200 tūkst. litų. Su čia prekiaujančiais žvejais iki sausio vidurio kol kas sudarytos laikinos sutartys. Tačiau tikimasi, kad iki to laiko pavyks išspręsti visus teisinius klausimus, ir prekyba šviežia žuvimi vyks kaip  numatyta – kasdien, išskyrus pirmadienius, nuo 10 val. iki kol bus žuvies.

Šviežiomis žuvimis prie Pilies tilto prekiavusiems žvejams teko išsikraustyti. Jų vietą užėmė statybiniai vagonėliai. Numatyta, kad žvejai galės prekiauti prie Menų doko, bet kada tai bus, neaišku.

Situacija dėl prekybos šviežiomis žuvimis miesto centre ketvirtadienį buvo pristatyta Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijai.

„Žvejai ilgai ieškojo, kur galėtų prekiauti šviežiomis žuvimis. Buvo suradę vietą prie Pilies tilto. Labai daug tikėjosi. Ši vieta jau buvo tapusi žmonių traukos centru. Žvejai laukė, kada bus pastatyti prekybos paviljonai. Tačiau prasidėjo Pilies tilto rekonstrukcija ir teko išsikraustyti“, – tvirtino šviežių žuvų turgaus koordinatorius Mindaugas Rimeikis.

Statybininkai aikštelėje prie senosios perkėlos pastato įsikūrė spalį. Pasak M. Rimeikio, buvo sutarta, kad žvejai šviežiomis žuvimis galės prekiauti kitoje Danės pusėje – prie Menų doko.

Tačiau, koordinatoriaus teigimu, iki šiol nėra įrengtų paviljonų, nesutvarkytas prisijungimas prie elektros.

„Danės krantinėse žvejai gali prekiauti šviežiomis žuvimis, tačiau reikia konkrečios žmonės, kad žmonės žinotų, kur ateiti. Kai turgus veikė prie Pilies tilto, ateidavo močiutės su termosais, atsisėsdavo krantinėje ant suolo, plepėdavo apie savo anūkus, o sulaukusios, kada bus atvežtos žuvys, ateidavo jų nusipirkti“, – dėstė M. Rimeikis.

Jis pabrėžė, kad žvejai yra pasirengę aprūpinti miestiečius žuvimis. Reikia tik skirti vietą.

„Mes nežinome, kiek tai yra pajudėję į priekį“, – tvirtino koordinatorius.

Į posėdį buvo kviesti ir įmonės „Klaipėdos laivų remontas“, kuri yra įsipareigojusi įrengti žvejams vietas prekiauti šviežiomis žuvimis, atstovai. Tačiau niekas neatvyko.

Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija kreipsis į miesto savivaldybę, kad ši skirtų žvejams aikštelę, kur galėtų vykti prekyba, pasirūpinti elektros energijos privedimu.

Taip pat dar kartą bus kviečiami įmonės „Klaipėdos laivų remontas“ atstovai, kad paaiškintų situaciją.