Tiesa, visuotinės panikos dėl to nebuvo, panašu, kad ir bendruoju pagalbos telefonu dėl neįprastų vaizdų neskambinta. Vis dėlto kalbėdami apie mieste surengtas karines pratybas klaipėdiečiai nebuvo vieningos nuomonės. Vieniems tai tapo savotiška atrakcija, kitiems – grėsmingu karo pranašu.

Petrutė:

– Man nelabai jauku, kai mieste važinėja ir vaikšto ginkluoti kariškiai. Pirmiausia pagalvojau, kad ruošiamasi karui. Dabar tokie neramūs laikai, žinios visos labai grėsmingos. Dar tie įspėjimai visokie apie galimą užpuolimą. Trečiadienį net krūptelėjau – prieš mane išdygo vyrai su automatais, veidai išteplioti. Su dukra važiavome mašina per Mokyklos gatvės tiltą ir matėme ginkluotus kariškius, labai nekoks jausmas. Manau, nereikia žmonių gąsdinti, geriau tegu jie praktikuojasi kur nors poligonuose ar miškuose.

Justas:

– Jeigu tokie dalykai mieste vyksta, vadinasi, kariaujama. Manau, pratybų reikia ir miesto sąlygomis, juk karas vyksta ne tik laukuose. Man pratybų vaizdai nesukėlė jokių neigiamų emocijų. Pats kariuomenėje netarnavau, bet suprantu, kad tai visiškai normalu.

Kęstutis:

– Man jokių neigiamų emocijų nekyla, vertinu pratybas mieste labai normaliai, nieko čia baisaus. Matau, kad saviškiai, todėl man ramu. Gal kažkiek pasitikėjimo suteikia, nors visi puikiai supranta, kad jėgos nėra lygios. Geriau jau karo nebūtų.

Asta:

– Mačiau ginkluotus karius prie sporto salės. Man visa tai primena vaikišką žaidimą. Jokios grėsmės nejaučiu. Geriau jau jie mokytųsi už miesto. Gal ne tiek dėl suaugusiųjų, kiek dėl vaikų, jiems nepatinka tos pratybos. Labai daug triukšmo kelia.

Vera:

– Kai pamačiau kariškius, pajutau keistą jausmą, bet negaliu pasakyti, kad labai išsigandau. Šiaip visai ramu. Kai prieš metus pirmą kartą anksti ryte tuščioje miesto gatvėje pamačiau karinę techniką ir karius, buvo nejauku. Šį kartą jau iš anksto žinojau, kad vyks pratybos. Dirbu Menų akademijoje ir mačiau, kad mūsų pastato kieme įsirengė kariškiai. Pro langus iki mūsų net atsklido malonus sriubos kvapas. Negaliu pasakyti, kad bijau, galvoju, gal net gerai, kad jie mokosi kovoti mieste, o jei prireiks, bus pasirengę.

Gedas:

– Man visiškai netrukdo nei kariai, nei jų technika, tiesiog nereaguoju. Bet žmona labai nustebo ir net truputį išsigando. Aš buvau girdėjęs, kad visa tai mieste vyks, todėl nenustebau. Be to, mes gana dažnai matome karius ir esame pripratę prie panašių vaizdų. Gyvename netoli Dragūnų bataliono, jie neretai mokosi, šturmuoja apleistame buvusios kino studijos pastate.

Atidarymo metu netikroje miesto aikštėje vykusioje ceremonijoje simbolinis komplekso raktas perduotas Lietuvos kariuomenės vadui generolui leitenantui Jonui Vytautui Žukui. Tai pirmas Baltijos šalyse tokio tipo treniruočių kompleksas, sudarysiantis sąlygas Lietuvos ir sąjungininkų kariams treniruotis mūšio mieste operacijas.

Simbolinėje perdavimo ceremonijoje svečius pasveikino krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, su infrastruktūra susipažino įvairių kariuomenės dalinių vadai, o Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo bataliono kariai pademonstravo mūšio mieste ypatumus, atlikdami pastato šturmą būrio dydžio karių padaliniu.

„Džiaugiuosi, kad šiandien galime matyti mūsų pastangų, sudaryti tinkamas treniruočių sąlygas ne tik Lietuvos kariams, bet ir mūsų sąjungininkams, rezultatus. Neabejoju, kad šiame Baltijos regionui unikaliame treniruočių komplekse besitreniruojantys kariai turės puikias sąlygas įgyti ir tobulinti šių dienų karyboje būtinus mūšio apgyvendintoje vietovėje įgūdžius, – pabrėždamas naujojo Lietuvos kariuomenės objekto svarbą sakė krašto apsaugos ministras J. Olekas.

Maždaug 15 hektarų plote išsidėsčiusį treniruočių kompleksą „Mūšis mieste“ sudaro 26 statiniai ir šalia esantys objektai. Visa kariams skirta treniruočių komplekso infrastruktūra buvo suprojektuota ir pastatyta taip, kad čia būtų atkartotos realios miesto sąlygos: gyvenamieji namai, mokykla, religinės paskirties statinys, policijos nuovada, parduotuvė, stadionas, autobusų stotis, gatvės, šaligatviai, žaidimų aikštelės. Unikalu ir tai, kad tiek planuodami operacijas mieste, tiek ir jas vykdydami, kariai taip pat galės naudotis po žeme esančia tunelių sistema, imituojančia miesto požemines komunikacijas.

„Mūšis mieste yra viena sudėtingiausių operacijų kariams. Čia visų dalyvių jėgos ir technologinis pranašumas beveik išsilygina ir neretai nugali tik įgūdžiai ir kovos dvasia. Kovos dvasią mes visada turėjome, o įgūdžius dabar galėsime tobulinti pačiomis geriausiomis sąlygomis“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Tęsiant itin glaudų Lietuvos kariuomenės ir Vidaus reikalų ministerijos padalinių bendradarbiavimą, šiame treniruočių komplekse galės treniruotis ne tik Lietuvos ir sąjungininkų kariai, bet ir Vidaus reikalų ministerijai priklausantys padaliniai, skelbia Krašto apsaugos ministerija.

Treniruočių komplekse pastatytas ir mūšiui uždarose patalpose treniruotis skirtas statinys, kokio iki šiol neturėjo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgos. Jame kariai galės tobulinti pastatų valymo įgūdžius naudodami tiek imitacinę amuniciją, tiek ir kovinius šaudmenis.

Treniruočių kompleksas buvo statomas keliais etapais nuo 2013 metų. Statybos darbus vykdė bendrovės „Litcon“ ir „Konsulė“. Bendra komplekso projektavimo ir statybų suma – 4,74 mln. eurų. Pirmoje 2019 metų pusėje Gaižiūnų poligone taip pat planuojama pastatyti treniruočių kompleksą „Mūšis mieste“.

Tam plečiamos Lietuvos kariuomenės poligonų ir aplink juos esančių karinio mokymo teritorijų ribos ir atnaujinama jų infrastruktūra, įrengiami nauji mokymo laukai, pritaikomi naujai įsigyjamai ginkluotei.

Darbai penkiuose poligonuose

Didžiausi plėtros darbai suplanuoti penkiuose Lietuvos kariuomenės poligonuose: Pabradės, Gaižiūnų, Kairių, Kazlų Rūdos ir Rokų.  Šiais metais planuojama Pabradės poligone pabaigti projektą „Mūšis mieste“.  Planuojama, kad visi statybos projektai bus baigti iki 2022 metų.

„Plėsdami poligonus ir karinio mokymo teritorijų ribas daugiausia dėmesio skiriame dviem ypatingos valstybinės svarbos pripažintiems poligonams – Pabradės ir Gaižiūnų. Tai nusprendėme padaryti atsižvelgdami į išaugusį pratybų skaičių ir mastą, kuriuose dalyvauja mūsų ir atvykstantys sąjungininkų kariai, padidėjusius įsigyjamos ar modernizuojamos turimos technikos ir ginkluotės pajėgumus bei siekdami užtikrinti priimančiosios šalies paramą atvykstantiems sąjungininkų kariams,“ – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Ministras pabrėžia, kad atnaujintais poligonais galėtų  naudotis ir sąjungininkų bataliono grupės dydžio kovinis vienetas, paramos elementai.

Vienintelis Baltijos regione „Mūšis mieste"

Aktyviai darbai vyksta plečiant ir modernizuojant šalia Pabradės (Švenčionių r.) esantį poligoną, siekiant sudaryti sąlygas jame treniruotis bataliono grupei, mūšio paramos vienetams (artilerija, minosvaidžiai, prieštankinės sistemos, oro gynyba) bei koviniam šaudymui vykdyti. 2016 m. planuojama darbus pradėti ir Gaižiūnų poligone.

Dabartinės Pabradės poligono ribos, kartu su karinio mokymo teritorijomis siekia apie 8,5 tūkst. hektarų. Iki 2017 m. užbaigus plėtros darbus poligono ribos, kartu su mokymo teritorijomis, išsiplės iki 17,6 tūkst. hektarų.

Pabradės poligone bus įrengtas vienintelis toks Baltijos regione kompleksas „Mūšis mieste“, skirtas karių treniruotėms operacijoms apgyvendintoje vietovėje. Jame galės treniruotis ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir sąjungininkų pajėgos, taip pat ir Vidaus reikalų ministerijos padaliniai. Taip pat poligone bus įrengtos įvairios paskirties šaudyklos, tarp jų ir tankų šaudykla, kur kariai taip pat galės tobulinti šaudymo su pėstininkų kovos mašinomis judant įgūdžius, stambaus kalibro artilerijos šaudymo laukai, papildomos šaudymo pozicijos – artilerija galės šaudyti iki 9 km atstumu, bus ir atskira desantavimo vieta. Plečiant karinį miestelį ir siekiant užtikrinti karių apgyvendinimą ir logistiką, čia bus statomos papildomos kareivinės, modernizuojama valgykla, įrengiamos technikos remonto dirbtuvės, įrangos saugojimo konteinerių aikšteles.

Tolesnėje plėtroje planuojama suformuoti naujus taktikos laukus mechanizuotiems padaliniams rengti (tankams, pėstininkų kovos mašinos). Taip pat planuojama įrengti naujas šaudyklas, pastatyti garažus šarvuočiams, įsigyti pėstininkų kovos mašinų aptarnavimo ir remonto įrangą, šaudyklų įrangą, pastatyti remonto dirbtuves, degalinę, kt.

Jonavos r. esančiame Gaižiūnų poligone užbaigus plėtros ir infrastruktūros atnaujinimo darbus (bendra poligono teritorija padidės dvigubai – nuo 5,2 tūkst. ha iki 12 tūkst. hektarų) jame galės treniruotis kuopos dydžio vienetas su mūšio paramos elementais (artilerija, minosvaidžiai) ir vykdomas kovinis šaudymas. Poligone bus įrengtos naujos įvairios paskirties šaudyklos: šaudymui iš pėstininkų kovos mašinų, kulkosvaidžių, lengvųjų šaulių ginklų, taip pat atnaujintas taktinis laukas. Kaip ir Pabradės poligone, čia taip pat bus įrengtos šaudymo pozicijos artilerijai, minosvaidžiams, taip pat ir savaeigėmis haubicomis PzH2000, kurių 21-ą Lietuva nusipirko iš Vokietijos kariuomenės.

Pirmoje 2019 metų pusėje Gaižiūnų poligone taip pat planuojama pastatyti kompleksą „Mūšis mieste“.

Vykdant poligonų plėtros darbus tiek Pabradėje, tiek Gaižiūnuose  kartu bus atnaujinami ir  poligonų vidaus keliai, apeinant miestus ir miestelius,  kad kuo mažiau būtų trukdoma vietos gyventojams.

Naujovės Kazlų Rūdoje ir Kairiuose

Kazlų Rūdoje (Marijampolės r.) ir Klaipėdos r. esančiame Kairių poligonuose esančiame poligone daugiausia dėmesio skiriama infrastruktūros atnaujinimui.

Baigus darbus Kazlų Rūdos poligone prie karinio mokymo teritorijos bus prijungta ir rekonstruota mokymo teritorija, pavadinta „Aerodromas“.  Šiuo metu Mokymų ir doktrinų valdyba atlieka  poligono galimos plėtros studiją: ketinama išplėsti poligono ribas aplink esantiems padaliniams prireikus vykdyti kovinį rengimą. Kazlų Rūdos poligone ateityje bus galima treniruoti taktikos kuopos dydžio padalinį, vykdyti individualių šaudymo įgūdžių tobulinimą, treniruoti oro paramos šaudymo į antžeminius taikinius kontrolierius.

Kairiuose ( Klaipėdos r.) esančiame poligono ir aplink jį esančių karinio mokymo teritorijų ribos plečiamos nebus. Vykdant darbus daugiau dėmesio skiriama poligono infrastruktūrai atnaujinti – iki 2017 m. čia planuojama įrengti elektrinių taikinių ir individualaus kovinio šaudymo treniruotėms skirtas šaudyklas.

Be to, planuojama pradėti ir Rokų poligono Kauno r. plėtrą kartu su Vidaus reikalų ministerija, pritaikant jį Valstybės sienos apsaugos, viešojo saugumo tarnybos ir Vadovybės apsaugos departamento poreikiams. 2016 m. vyks infrastruktūros projektavimas, kuris bus įgyvendintas 2017 metais.

Atsižvelgiama į aplinkosaugos reikalavimus

Poligonuose ir mokymų teritorijose miškų kirtimai ir galima plėtra yra nuolat derinama su Aplinkos ministerija. Plečiant teritorijas yra laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, jokie objektai nėra statomi draustinių teritorijose, o pratybos ir toliau bus vykdomos griežtai laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Tikimasi, kad išplėstos teritorijos dar labiau padės apsaugoti civilius nuo nelaimingų atsitikimų vykdant karinius mokymus. Krašto apsaugos ministerija už miško naudmenų pakeitimą į biudžetą sumokės kompensaciją, o už gautas lėšas valstybė Lietuvos teritorijoje nenaudojamose ar netinkamose žemės ūkiui žemėse bus pasodinti nauji miškai.

Vykdant poligonų plėtros darbus tiek Pabradėje, tiek Gaižiūnuose  kartu bus atnaujinami ir  poligonų vidaus keliai, apeinant miestus ir miestelius,  kad kuo mažiau būtų trukdoma vietos gyventojams.

Lietuvos kariuomenės poligonų plėtra yra bendrai finansuojama iš Lietuvos, JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos (angl. ERI) ir NATO saugumo investicijų programos (angl. NSIP) lėšų.