Mažylė gimė vos prieš savaitę, rugsėjo 15 d. Mergaitė yra Ignės ir Mariaus Juknių pirmagimė.

Ignė ir Marius susipažino kaip dauguma šiuolaikinių porų – internetu, per socialinius tinklus, būdami dar moksleiviai, tad kartu jie jau vienuolika, o santuokoje – ketverius metus. Saulės mama kilusi iš Kauno rajono, jos vyras gyveno Kaune, Panemunėje. Ignė yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantė, veterinarijos gydytoja, taip pat – dėstytoja. Jos sutuoktinis turi savo verslą ir užsiima baldų gamyba ir dirba įmonėje „Marex Boat“, padeda kurti įspūdingus laivus.

Dukrelei vardą pora rinko gana kruopščiai, norėjo, kad jis būtų lietuviškas, paprastas, susijęs su gamta. Pora turėjo sąrašą vardų, kurie patiko. Tačiau vienas pasirodė per ilgas ir gana sunkiai įsimenamas, kitą – dukrai jau buvo išrinkusi Ignės sesuo. „Saulės vardą pasiūlė uošvė ir mums jis iškart patiko. Visą nėštumo periodą žmona dukrą jau vadino Saule“, – pasakojo vyras.

„Mūsų Saulutė yra tarsi šviesos spindulėlis, šiluma. Dabar visas mūsų gyvenimas sukasi aplink Saulę“, – patikino mama.

Anot Ignės, mergaitė kol kas miega labai kietai, apetitu nesiskundžia, jau turi charakterį. „Saulės balsas labai skardus, jeigu ko nors nori, moka labai garsiai balsu išsireikalauti“, – su šypsenomis veiduose tėvai pasakojo apie mažylę.

Žinią, kad Juknių dukra tapo jubiliejiniu kūdikiu, šeima priėmė labai džiugiai.

Pasveikinti šeimos į Raudondvario dvarą atvykusi Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė tėveliams įteikė kūdikio knygą, kurioje jie galės fiksuoti svarbiausias dukros gyvenimo akimirkas, ir tradiciškai dovanojamą kūdikio kraitelį. Šeimai buvo perduoda ir Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro dovana – nemokamas 1 valandos plaukimas laivu „Zapyškis“.

„Didžiuojamės, kad tokių jaunų porų dėka taip sparčiai auga Kauno rajonas. Linkiu Saulei augti sveikai, linksmai ir laimingai“, – sveikino vicemerė.

Gyventojų skundas

Kauniečiai stebisi, kad sugrįžus paukščiams pradėta pjauti medžius. Pasak vietos gyventojų, Narsiečiuose ne vieną dešimtmetį džiugino liepų alėja, o dabar ją pradėta pjauti.

„Pas mus tarp Vyčio Kryžiaus gatvės ir Veiverių plento yra maždaug 800 m besidriekianti liepų alėja. Medžiams jau gal 30 metų, seniai jie čia auga. Bet dabar liepas pjauna. Mes buvome gal kokius 20 inkiliukų įkėlę, laukėme, kada pradės paukščiukai perėti, o dabar nežinia, kas liks, keistu laiku nusprendė pjauti. Lakštingalas išvijome, apuokus irgi, tai, matyt, viską teks išvyti iš miesto, kad jokios gyvybės neliktų. Labai gaila“, – apmaudo neslėpė vietos gyventojas Ričardas.

Vyras pasakojo, kad liepų laja jau buvo gerai išvešėjusi, kamienai taip pat ne liaunučiai, tad alėja buvo lankoma tiek vietinių gyventojų, tiek svečių iš kitų rajonų.

„Nei aš, nei kaimynai nežino, kas čia vyks. Niekas neįspėjo, kad medžius naikins. Iš pradžių pradėjo pjauti nuo Vyčio Kryžiaus gatvės pusės, dabar jau darbai vyksta nuo čia esančio tvenkinėlio link Veiverių plento. Esame pasibaisėję“, – toliau kalbėjo pašnekovas.

Lankoma: pasak vietinių, Narsiečių liepų alėją pamėgę lankytojai, todėl nesinorėtų, kad jos neliktų. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Aplinkosaugininkų vizitas

Narsiečių gyventojai apie kertamas liepas pranešė aplinkosaugininkams. Šie su „Kauno diena“ pasidalijo savo įžvalgomis.

Dienraščiui atsiųstame komentare aiškinama, kad Kauno aplinkos apsaugos inspekcijoje buvo gauti du pranešimai dėl genimų ir kertamų liepų Narsiečių rajone, šalia Vyčio Kryžiaus gatvės.

„Buvo atlikti patikrinimai vietoje. Patikrinimo metu pjovimo ar genėjimo darbai nebuvo vykdomi. Susisiekus su Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakingais darbuotojais, jie informavo, kad savivaldybė Narsiečių liepų alėjoje išdavusi leidimą iškirsti 26 avarinius medžius ir numatyta išgenėti 943 medžius neintensyviu būdu, kai želdinių priežiūros metu pašalinama ne daugiau kaip 30 proc. medžių lajos tūrio“, – nurodė aplinkosaugininkai.

Pasak specialistų, vadovaujantis LR želdynų įstatymu, viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo metu turi būti išsaugoti augantys sveiki, gyvybingi, estetiniu ir ekologiniu požiūriu vertingi, perspektyvūs augalai – dar nepasiekę gamtinės brandos ar ją pasiekę, tačiau nekeliantys nei fizinio, nei ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojaus aplinkai.

Įstatyme taip pat nurodoma, kad draudžiama kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus medžius nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo ar skrydžių saugumui, taip pat, kai tai būtina remontuojant, rekonstruojant ar tiesiant naują valstybinės reikšmės kelią, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus.

Planuojama nukirsti 26 saugotinus ir 14 nesaugotinų želdinių.

Aplinkosaugininkai įstatymo pažeidimų nerado.

Miesto pozicija

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė „Kauno dienai“ aiškino, kad medžiai genimi ir šalinami pagal gyventojų prašymus.

„Pagal aktyvios Narsiečių bendruomenės prašymus ir pageidavimus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius yra užsakęs saugotinų ir nesaugotinų blogos ir avarinės būklės želdinių kirtimo darbus, kadangi kertami želdiniai kelia pavojų gyventojų saugumui.

Būklė: kai kurie medžiai jau buvo pavojingi. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Buvo prašoma kuo greičiau atlikti želdinių tvarkymo darbus, tad Kauno želdinius prižiūrinti įmonė pradėjo neintensyvų genėjimą. Blogos būklės kertamuose želdiniuose inkilų nebuvo, o sveikuose želdiniuose esantys inkilai bus paliekami. Planuojama nukirsti 26 saugotinus ir 14 nesaugotinų želdinių“, – pažymėjo specialistė.

R.Savickienė aiškino, kad liepų alėja yra skvero statusą turinti teritorija, todėl šiuo metu, esą, atliekami teritorijos sutvarkymo projektavimo darbai. „Projektuotojų parengti projektiniai pasiūlymai bus viešinami, todėl kviesime visus suinteresuotus asmenis dalyvauti projektinių sprendinių pristatyme ir teikti siūlymus. Želdinių atsodinti neplanuojama, kadangi alėjoje auga per didelis kiekis augalų. Atlikus kosmetinius, neintensyvius genėjimo darbus, čia žaliuos 934 medeliai“, – pridūrė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Nepasisekusi kelionė

Sekmadienį Narsiečiuose esančioje J.Čapliko gatvėje įstrigo „Taxify“ automobilis, atvykęs paimti keleivių. Tad vietoj kelionės teko sukti galvas, kaip iš purvo duobės ištraukti savo transporto priemonę.

Gyventojai uždarose feisbuko grupėse pradėjo ieškoti, kas gali padėti ištraukti automobilį, mat jis užkerta kelią kitiems. Be to, kauniečiai patys baiminosi, kad pirmadienį jų kelionė į darbus vos tik prasidėjusi, gali pasibaigti taip pat – purvo duobėje.

„Taxify“ įstrigo ilgam. Gal kas galite padėti? Mes ryt negalėsime į darbus išvažiuoti. Beje, ar neturėjo būti koks nors ženklas?“, – taip sekmadienį apie įstrigusį automobilį rašė Edita.

Iš nuotraukų matyti, kad kažkas pavežėjui atėjo į pagalbą, tačiau, per kiek laiko pavyko išsigelbėti iš purvo gniaužtų, neaišku, tačiau pastangų įdėti tikrai reikėjo.

Gyventojų pasipiktinimas

Iš karto po įrašu gyventojai pradėjo domėtis, gal kas žino, kada planuojama tvarkyti J.Čapliko gatvę, nes yra ne viena vieta, kur be guminių botų gatvės geriau nekirsti, o su automobiliu pasitinka taip pat sunkiai įveikiami purvynai.

„Kita gatvės pusė dar pravažiuojama, bet iš namų, be pusiau į purvą sulindusių batų, neišeisi. Taip jie su savo buldozeriais viską išarė. Ir taip jau visą žiemą“, – skundėsi Lina.

Vietos gyventojai tikino, kad vietomis tiesiog pabarstyta smėlio, tačiau situacijos tai negerina. „Tikrai smėlio pabėrė ant didžiausių duobių, o ką daugiau galėtų? Mano pačios vaikai kasdien eina, aktualu, bet laukiam šalčių arba sausų orų“, – antrino Lolita.

Kita gatvės pusė dar pravažiuojama, bet iš namų, be pusiau į purvą sulindusių batų, neišeisi. Taip jie su savo buldozeriais viską išarė. Ir taip jau visą žiemą.

Kiti Narsiečių gyventojai tikino, kad namus švariam pasiekti sudėtinga. Vyčio Kryžiaus gatvėje jau yra asfaltas, tačiau kitose gatvelėse – purvas.

Gatvių tvarkymas

Portalas kauno.diena.lt jau yra rašiusi apie gatvių tvarkymą Narsiečiuose. Miesto atstovai yra žadėję, kad gatvės bus sutvarkytos dar šiais metais.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis portalui yra sakęs, kad dalis Aleksoto gatvių rekonstruojama pagal integruotų teritorijų teritorijų projektą. Kompleksiniai tvarkymo darbai vyksta Vyčio Kryžiaus, J.Petruičio, J.Čapliko, K.Sprangausko ir Kalvarijos gatvėse.

„Šiose gatvėse darbai prasidėjo dar praėjusiais metais. Tiek Aleksoto seniūnija, tiek miesto taryba matė poreikį, kad minėtos gatvės būtų tvarkomos. Buvo parengti techniniai projektai, parinkti rangovai ir prasidėjo darbai“, – kiek anksčiau sakė A.Pakalniškis. Jis tikino, kad Vyčio Kryžiaus ir Kalvarijos gatvės priskiriamos prie aukštesnės kategorijose, todėl čia vyksta didieji darbai.

„Dalyje šių gatvių nebuvo ne tik šaligatvių, kai kur nebuvo ir asfalto dangos. Tad įrengiame šaligatvius, normalią kelio dangą, lietaus nuotekų sistemas. Šių gatvių remontas lems ne tik vietinių gyventojų važiavimo kokybę, bet viso rajono bei susisiekimo tarp rajonų galimybes. Kalvarijos gatvė tarnauja kaip sujungiamoji atkarpa su „Via Baltica“ keliu, tad, manau, ši vieta įgaus papildomo populiarumo, ypač atvykstantiems nuo Marijampolės į Aleksotą. Taip tikrai pagerės viso rajono susisiekimas su valstybiniu keliu“, – aiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

V. Kudirkos bibliotekos Tirkiliškių padalinyje susirinkę gyventojai kūrė puošmenas Narsiečių bendruomenės eglutei, kurią šiemet bendrai puoš pirmą kartą. Iš viso žaisliukų kurti buvo užsukę apie 70 žmonių. 

Žaisliukų gamybai vadovavusios Gintarė Pažėrienė ir Vilma Litvaitienė pasakojo, kad žaisliukai gaminti naudotos priemonės ir medžiagos, kurios įsigytos už lėšas, gautas iš bendruomenių projektinės veiklos.

Jau ruošiamas ir eglutės stovas, nors pati žaliaskarė, puošianti gyvenvietę per šventes, dar neišrinkta.

Puošmenos vadinamos pasakų žaisliukais, nes permatomo plastikinio burbulo viduje atsiras kurios nors pasakos motyvas.

„Labai norime puoselėti ir puošti aplinką, kurioje gyvename tuo pačiu aktyvinti vaikų meilę Tėvynei, aplinkai, kurioje jie auga, pagarbą praeičiai, jos istorijai“, - sakė G. Pažėrienė.

Eglutė bus įžiebta gruodžio 7 d.

Džiaugiasi darbais

Narsiečiai priklauso miestui, tačiau atrodo, kad ši gyvenvietė buvo užmiršta. Gyventojai ilgą laiką į namus vyko gatvėmis, primenančiomis gilius kraterius, o palijus viskas pažliugdavo, tačiau dabar situacija keičiasi. "Kauno diena" sulaukė džiaugsmingo Narsiečių gyventojų laiško, kad ledai pajudėjo, pradėti tiesti lietaus nuotekų tinklai, dalyje gatvių jau paklota ir asfalto danga.

"Kaunas Narsiečių gyventojams savo pažadą ištesėjo, kad ir po 10 metų. Netveriame džiaugsmu, nes mūsų rajone prasidėjo lietaus nuotekų sistemos įrengimo darbai, o tai reiškia, kad netrukus prasidės ir gatvių asfaltavimo darbai. Kantriai laukėme, rašėme, prašėme ir štai sulaukėme tos dienos. Kiek žinome, darbai iš ES lėšų. Ir kitiems kauniečiams nereikia prarasti vilties, jeigu Kaunas pasakė, kad bus, vadinasi, bus, tik reikia kantriai laukti ir tikėti", – laiške dėstė Narsiečių bendruomenės atstovai.

Prasideda rekonstrukcija

Bendrovės "Kauno vandenys" technikos direktorius Dainius Gudavičius informavo, kad šiuo metu vykdomi lietaus nuotekų tinklo projektavimo darbai, dalis realių darbų Narsiečiuose bus pradėti rudenį. Rangovas darbus įsipareigojęs užbaigti per vienus metus.

Kaunas Narsiečių gyventojams savo pažadą ištesėjo, kad ir po 10 metų.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis taip pat Narsiečių gyventojams turėjo gerų žinių. Specialistas patikino, kad gyvenvietėje vyks net kelių gatvių rekonstrukcija.

"Artimiausiomis dienomis darbai prasidės Vyčio Kryžiaus gatvėje, vėliau seks K. Sprangausko, J. Petruičio, Kalvarijos gatvių rekonstrukcija. Narsiečių gatvėse bus vykdomas ne paprastas remontas, o rekonstrukcija, todėl darbai truks kiek ilgiau. Tačiau planuojame visus darbus atlikti per šiuos ir kitus metus. Dabar su rangovais pasirašomos sutartys", – komentavo A.Pakalniškis.

Plečiamas nuotekų tinklas

D.Gudavičius informavo, kad naujų paviršinių nuotekų tinklų Kauno mieste bus nutiesta apie 25 km, minėtai plėtrai bus išleista apie 10 mln. eurų – 85 proc. lėšų skirta iš ES fondų, 15 proc. lėšų bendrovė "Kauno vandenys" investuos pati. Sprendžiant paviršinio vandens problemą, planuojama lietaus vandenį surinkti nuo 549 ha Kauno miesto teritorijos. Paviršinių nuotekų tinklų statybų sulauks labiausiai nuo lietaus kenčiantys Žaliakalnio ir Aleksoto mikrorajonai.

Geriamojo vandens bei nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros projektuose numatyta plėsti net 18,27 km vandentiekio ir 34,79 km nuotekų tinklų, o rekonstrukcijos sulauks 17,61 km vandentiekio ir beveik 9 km nuotekų tinklų. Minėti darbai bus vykdomi Palemone, Petrašiūnuose, Aleksote, Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Panemunėje ir Šančiuose. Be to, įmonė prisidės ir prie Laisvės alėjos rekonstrukcijos, čia bus tiesiami nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai. Šiems projektams įgyvendinti bus išleista per 20 mln. eurų.

Suaktyvėjo vagystės

"Pas mus Narsiečių rajone įsitaisė vagis. Šiąnakt iš kiemo Kuopos gatvėje pavogtas dviratis", – savaitgalį socialiniame tinkle "Facebook" rašė vietos gyventoja Audronė.

Narsiečių bendruomenės grupėje iš karto užvirė diskusija. Kiti gyventojai taip pat pasidalijo savo karčia patirtimi. Paaiškėjo, kad nukentėjusiųjų yra gerokai daugiau.

"Vyčio Kryžiaus gatvėje po nakties pasigedome dviejų dviračių. Ryte varteliai buvo atidaryti. Paėmė tik du, nors iš viso buvo keturi. Pavogė geriausius", – rašė kitas gyventojas Mindaugas.

"Generolo Vėtros gatvėje pas kaimynus taip pat pavogtas dviratis. Šioje gatvėje daugybę metų lanko vagys", – apie dar vieną dviračių vagystę rašė Rasa.

Vietos gyventojai diskutavo, kaip apsaugoti savo turtą. Vieni ragino visus daiktus įnešti į namus, saugiai užrakinti. Kiti teigė, kad tai nėra išeitis ir siūlė rakinti vartus bei įsirengti vaizdo kameras.

Vieni gyventojai pasakojo, kad nuo vagių apsisaugoti nepadėjo net didelis šuo. "Turime vilkšunį, tai atidarė vartelius, kad jis išbėgtų", – sakė Audronė.

Bepiločiai orlaiviai

Narsiečių bendruomenės nariai svarstė, kas galėjo paskatinti, kad pastaruoju metu rajone atkuto vagys. Žmonės tikino, kad naktimis gatvių apšvietimas dažnai išjungiamas, todėl jiems sudaromos palankios sąlygos.

Dalį Narsiečių gatvių apšvietimo prižiūrinčios Kauno miesto savivaldybės įmonės "Kauno gatvių apšvietimas" atstovai tikino, kad naktimis jų administruojamose gatvėse turėtų degti šviesos.

Jei gyventojai pastebėjo, kad kažkurioje gatvėje tamsu, turėtų kreiptis į jų avarinę tarnybą. Ši pasakys, ar yra kokių sistemos gedimų, tačiau atstovai pažymėjo, kad gali būti, kad jų prižiūrimose gatvėse šviesu, o lempos nedega Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Tokiu atveju "Kauno gatvių apšvietimas" negalės padėti ir teks kreiptis būtent į rajono savivaldybę.

Pas mus praėjusią savaitę kokius tris kartus baltas dronas suko ratus virš namo.

Tamsa gatvėse nėra vienintelė gyventojų problema. Ne vienas gyventojas pastebėjo, kad prieš kelias dienas virš jų namų skraidė baltas bepilotis orlaivis. Tikėtina, kad vagys iš anksto apsižiūrėjo, ką ir kur žmonės laiko, o naktį turtą pasisavino.

"Labai įkyrus dronas vis kabėdavo kokias tris savaites. Tai virš vieno namo pakaba, tai virš kito. Kaip policija sakė, dabar taip vagys apsižiūri", – dėstė nuo vagių nukentėjusi moteris.

"Pas mus praėjusią savaitę kokius tris kartus baltas dronas suko ratus virš namo. Žinoma, jaučiu, sunku pagauti tokius vagis", – atsakė Rasa.

Vis dėlto ne visi gyventojai buvo linkę manyti, kad vagys iš anksto namus apžiūri bepiločiais orlaiviais. Jie tikino, kad visai neseniai apie Narsiečius buvo sukurtas meninis vaizdo klipas, filmuotas būtent iš ore skaidančio bepiločio orlaivio.

"Kad tuo dronu labai gražų vaizdą nufilmavo. Kaip atrodo apylinkės, menišką. Nebent būtų skirtingi dronai, skirtingas metas ir tikslas", – nuomonę išsakė Simona.

"Skraidau tik virš laukų – apie tai, kaip kūrė filmą, kalbėjo vietos gyventojas. – Bet iš esmės dabartiniai dronai nuo piloto gali nuskristi iki 7 km atstumu. Tai sunku susekti, kas ir iš kur atskrenda."

Pradėti tyrimai

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė spaudai Justina Kazragytė "Kauno dienai" teigė, kad pareigūnai balandį užregistravo keturias vagystes, įvykdytas Narsiečiuose

Pareigūnai atlieka du ikiteisminius tyrimus – dėl dviračių vagysčių, po vieną – dėl vagystės iš automobilio ir dėl kitų daiktų pasisavinimo.

Pas mus praėjusią savaitę kokius tris kartus baltas dronas suko ratus virš namo. Žinoma, jaučiu, sunku pagauti tokius vagis.

"Statistiniai duomenys apie registruotas nusikalstamas veikas yra nuolat vertinami ir analizuojami. Visuomet atsižvelgiama į gyventojų teikiamą informaciją. Pareigūnai organizuoja įvairias prevencines priemones tiek dienos, tiek vakaro metu. Vykdomas viešas ir neviešas patruliavimas, stebimi objektai ir vietos, kuriose gali rinktis įtartini asmenys", – teigė J.Kazragytė.

Gyventojai raginami ir skatinami bendradarbiauti, būti aktyvūs, prisidėti kuriant saugią aplinką.

"Rekomenduojama nepalikti nuošaliose vietose vertingų daiktų, esant galimybei, įsirengti vaizdo stebėjo kameras, burtis į saugios kaimynystės grupes. Kauno apskrities policija primena gyventojams, kad visuomet apie pastebėtus daromus teisės pažeidimus nedelsiant informuotumėte pareigūnus bendruoju pagalbos telefonu 112", – komentavo J.Kazragytė.