Tokią informaciją savo siužete pranešė TSN. Čia pasakojama, apie  Jekateriną Gulmiliną, kuri prieš porą mėnesių nė negalėjo įsivaizduoti, kad gimdys Dniepre. Moteris pabėgo iš Donecko srities, kur Rusijos kariuomenė negailestingai užpuolė miestą. Jekaterina spėjo išvykti prieš pat dar vieną apšaudymą.

Kita moteris – Viktorija Revyatkina patyrė didžiulius išgyvenimus savo gimtajame kaime netoli Iziumo. Ji turi dvi dukras, o dabar laukiasi sūnaus. Gydytojai nustatė, kad berniukas turi širdies problemų, tačiau patekti apžiūrai moteris negalėjo du mėnesius, nes kaimą buvo užėmę Rusijos kariai.

„Sėdėjome duobėje, kai sviediniai sprogo už 300 metrų nuo mūsų. Iššokome iš duobės, sėdome į automobilį ir išvažiavome. Nežinojome, kur dėtis“, – prisiminė Viktorija.

Dabar moteris yra nuolat prižiūrima gydytojų. Jie viliasi, kad kūdikį pavyks išgelbėti.

Pasak UNIAN, medikai ragina besilaukiančias ukrainietes kreiptis pagalbos, net jei jos neturi medicininių dokumentų. Nėščiosioms teikiama nemokama pagalba. Vaistai regione taip pat tiekiami.

Apie naujos posistemės kūrimą pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Simona Gricienė.

„Tokie duomenys dabar nėra tvarkomi nacionaliniu mastu“, – Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdyje praėjusią savaitę teigė ji.

E. sveikatos sistemos tvarkytojas Registrų centras sako, kad sistemoje bus talpinama visa motinos ir naujagimio sveikatos informacija.

„Tokiu būdu bus užtikrintas medicininių duomenų ir informacijos perdavimas ir prieinamumas visoms akušerijos paslaugas teikiančioms įstaigoms. Šiuo metu šie duomenys nėra tvarkomi nacionaliniu mastu, dalis duomenų su svarbia informacija apie pacientą, jo ligos istoriją vis dar yra popieriniai“, – BNS sakė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus. 

Pasak jo, įdiegus tokį modulį, bus sujungta daugiau negu  400 akušerijos paslaugų įstaigų.

„Visą informaciją, pavyzdžiui, apie nėštumo priežiūros planą, tyrimų rezultatus ir kitą svarbią informaciją galės matyti ne tik sveikatos priežiūros specialistais, bet ir pačios nėščiosios. Įvertinus šių duomenų jautrumą bus užtikrintas vieningas ne tik jų kaupimo ir tvarkymo, bet ir maksimalaus saugumo užtikrinimo standartas“, – aiškino jis.

7,4 mln. eurų vertės e. sveikatos sistemos modernizavimo ir 0,3 mln. eurų vertės naujos posistemės sukūrimo konkursas  paskelbtas vasario pradžioje. Pasiūlymų laukiama iki kovo vidurio.

Registrų centras sako, kad visus darbus numatoma baigti 2023 metų trečiąjį ketvirtį.

Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) direktorė Rochelle Walensky (Rošel Valenski) sakė, kad agentūra „skatina visas besilaukiančias, nėštumą planuojančias ir krūtimi maitinančias moteris pasiskiepyti, kad apsisaugotų nuo COVID-19“.

„Vakcinos saugios ir veiksmingos, ir niekada anksčiau nebuvo taip svarbu didinti pasiskiepijusiųjų skaičių, nes susiduriame su itin užkrečiama koronaviruso delta atmaina ir matome sunkius COVID-19 padarinius nepasiskiepijusioms nėščioms moterims“, – sakė R. Walensky.

Neseniai  atlikta studija parodė, kad tik viena iš keturių besilaukiančių moterų yra pasiskiepijusi bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze.

Pasak CDC, turimų duomenų analizė parodė, kad tarp beveik 2 500 moterų, paskiepytų iRNR tipo vakcina iki 20 nėštumo savaitės, nefiksuota padidėjusios persileidimo rizikos. Tokio tipo vakcinas Jungtinėse Valstijose gamina „Pfizer“ ir „Moderna“.  

Anot CDC, nuo koronaviruso paskiepytų nėščiųjų persileidimo rizika siekė maždaug 13 proc. ir nebuvo didesnė už įprastą rodiklį. Paprastai laikoma, kad persileidimo rizika svyruoja nuo 11 iki 16 procentų.  

„Skiepo nuo COVID-19 nauda nėščioms moterims nusveria bet kokią žinomą ar potencialią riziką“, – nurodė CDC. 

„Dėl didesnės sunkios ligos ir nėštumo komplikacijų rizikos nėščioms moterims užsikrėtus koronavirusu jų vakcinacija svarbi kaip niekada iki šiol“, – pridūrė CDC.

Agentūros žurnalistams pavyko susipažinti su dokumentais, kurie buvo išplatinti Valstybės departamento darbuotojams. Jie leidžia daryti išvadą, jog JAV diplomatinių misijų pareigūnai, gavę nėščių moterų prašymus išduoti vizą, turės nuspręsti, ar joms ketinimas gimdyti Jungtinėse Valstijose yra pagrindinis kelionės į šią šalį tikslas. Tais atvejais, kai šis tikslas bus pripažintas pagrindiniu, nėščių moterų prašymai bus nagrinėjami tokia pat tvarka, kaip ir užsieniečių, norinčių gauti Jungtinėse Valstijose medicinos paslaugų. Šiais atvejais vizos prašančios nėščios moterys, be kita ko, turės patvirtinti, jog jos ketina gauti Jungtinėse Valstijose medicinos paslaugų, taip pat turi pakankamai lėšų, kad apmokėtų šias paslaugas.

Pasak agentūros šaltinių, ketvirtadienį Valstybės departamentas oficialiai pateiks informaciją apie naujas taisykles. Jos, kaip manoma, įsigalios jau penktadienį. Publikacijoje pateiktais vertinimais, pavyzdžiui, 2012 metais apie 36 tūkstančius moterų specialiai atvyko į JAV, kad pagimdytų šioje šalyje, o paskui išvažiavo.

2019 metų rugpjūtį D. Trumpas pareiškė, jog Vašingtono administracija svarsto galimybę panaikinti automatišką JAV pilietybės suteikimą vaikams, gimusiems Amerikos teritorijoje. Jis paaiškino pirmiausia turįs omenyje tuos atvejus, kai šeimos iš užsienio neteisėtai ar teisėtai specialiai atvyksta gimdyti vaiko į JAV, kad šis galėtų gauti Amerikos pilietybę.

Taip bus galima anksčiau nėščiosioms nustatyti lėtines ligas bei rizikos atvejus ir apsaugoti mamas bei jų kūdikius. Papildomi tyrimai nėščiosioms bus atliekami nuo 2019 m. sausio 1 dienos.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės, šiuo metu visoms nėščiosioms tiriamas cukraus kiekis kraujuje, tačiau siekiant kuo anksčiau diagnozuoti cukrinį ar nėščiųjų diabetą, bus atliekamas pagilintas ištyrimas – kiekvienai nėščiajai bus atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys. Iki šiol šis tyrimas buvo atliekamas 1 kartą tik tuo atveju, jei nėščioji turėjo cukrinio diabeto rizikos veiksnių. Taip pat visos nėščiosios bus pradėtos tikrinti dėl virusinio hepatito B.

„Kitose Europos sąjungos (ES) šalyse šie tyrimai nėščiosioms atliekami jau seniai, tačiau Lietuvoje ilgą laiką tokios galimybės nebuvo. Mūsų pareiga yra pasirūpinti, kad būsimos mamos gautų visas reikiamas paslaugas, ligos būtų identifikuojamos kuo anksčiau ir būtų galima pasirūpinti mamų ir jų kūdikių sveikata“, – sako viceministrė K. Garuolienė. 

Taip pat ministro įsakymu nustatomi kvalifikacijos reikalavimai personalui, dirbančiam su nėščiosiomis, gimdyvėmis ir naujagimiais. Tad medikai turės išklausyti privalomus kvalifikacijos kėlimo kursus.

Be to, numatoma, kad įstaigose turi būti vadovaujamasi įsakyme nurodytomis akušerijos ir neonatologijos diagnostikos ir gydymo metodikomis, o įstaigos vadovo įsakymu įsteigiama akušerijos ir/ ar neonatologijos paslaugų kokybės konsultanto pareigybė. Jis organizuos reguliarų vertinimą kaip įstaigoje praktiniame darbe laikomasi akušerinę bei neonatologinę pagalbą reglamentuojančių diagnostikos ir gydymo metodikų bei protokolų.

Baltų plytelių nebėra

Palatos, skirtos moterims po gimdymo, gimdyklos savo jaukumu prilygsta namų aplinkai, o greta – visi medicinos specialistai, ne vien tik akušeriai ginekologai, tad ar verta rizikuoti ir gimdyti namuose?

„Seniai praeityje tie laikai, kai gimdykloje buvo būtinos baltos sienų plytelės, medikai – būtinai baltais chalatais, o naujagimis atskiriamas nuo mamos“, – ranka mosteli Kauno klinikinės ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vyresnioji akušerė Ilona Joneliūnienė.

Ji, čia dirbanti jau 28-erius metus, ir nebe pirmą kadenciją išrinkta Lietuvos akušerių sąjungos prezidente, puikiai žino, kad gimdančioms moterims labai svarbi ne tik artimųjų moralinė parama, medikų profesionalumas bei nuoširdumas, bet ir aplinka.

„Įprasta manyti, kad didelėje gydymo įstaigoje galima užtikrinti platesnį paslaugų spektrą ir pacientų saugumą, bet mažiau jauku. Kauno klinikinė ligoninė keičia šį stereotipą: po baigtos Akušerijos ginekologijos skyriaus renovacijos jame viskas atnaujinta iš pagrindų, bet maksimaliai išsaugotas ir netgi padidintas gimdyvės bei jos šeimos privatumas“, – pristato I.Joneliūnienė.

Palatose prie lovų yra įranga, kad moteris išsikviestų medicinos personalą tada, kai to nori. Taip saugoma šeimos ramybė.

Komercinių palatų nėra

Kaip galima jaustis izoliuotam, tarsi tarp keturių namų sienų, vienoje didžiausių Kauno regiono ligoninių? Tačiau ši akivaizdi atskirtis ir visų sričių medicinos specialistai, jų prireikus, greta yra didžiausias pranašumas bei komfortas gimdyvėms ir jų šeimoms.

Čia nėra nė vienos palatos, kurioje būtų galima įkurdinti dvi gimdyves. Kiekvienai jų – atskiras kambarys su plačia lova, kūdikio vystymo stalu, spintomis, veidrodžiais, kitomis namų interjero detalėmis, kur šalia mamos su naujagimiu visą laiką kartu gali būti jos šeimos nariai. Greta – vonia, dušas, tualetas. Nuolatinį gryno oro srautą patalpose neatidarius langų užtikrina rekuperacinė ventiliacijos sistema. Visa tai – nemokamai absoliučiai visiems. Užrašo „komercinės palatos“ čia nerasi.

Dar daugiau: prireikus medicinos pagalbos naujagimiui ar jam gimus neišnešiotam, jis neatskiriamas nuo mamos. Kiekvienai jų suteikiama galimybė būti šalia savo vaiko jai skirtoje palatoje Naujagimių skyriuje. Kauno klinikinės ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriuje gali gimdyti moterys, kurios vaisių išnešiojo ne mažiau kaip 34 savaites.

Kiekvieno gimdymo metu, pasikeitus situacijai, suteikti pagalbą gimdyvei ir jos naujagimiui būna pasirengusi akušerių ir gydytojų akušerių ginekologų, anesteziologų bei neonatologų komanda.

„Po renovacijos atnaujintos ne tik palatos, bet ir gimdyklos, operacinės, sumontuota nauja moderni medicinos įranga“, – galimybes maksimaliai suteikti visokeriopą pagalbą gimdyvėms įvardija Kauno klinikinės ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Jūratė Žebrauskienė.

Į skyriaus renovaciją iš viso investuota beveik 2 mln. eurų, dalį jų dengė Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo fondas.

Kiekviena nėščioji – karalienė

„Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moteriai. Tai visų pirma didelis džiaugsmas, bet organizme vykstančios fiziologinės permainos moterį padaro jautresnę kvapams, keičia skonį, itin dažnai – nuotaiką. Stipriai padidėja reiklumas aplinkai, norisi komforto“, – žino vyresnioji akušerė I.Joneliūnienė.

Ji pastebi, kad dabar gimdyvės yra daug reiklesnės nei prieš porą dešimtmečių. Antra vertus, jos turi galimybių rinktis, kur gimdys, suteikiama daugiau paslaugų nėštumo laikotarpiu. Siekiant sukurti kuo didesnį psichologinį komfortą gimdymo metu, skyriuje sudaryta galimybė iš anksto pasirinkti pageidaujamą gydytoją ar akušerę, kurie priimtų gimdymą. Ši paslauga irgi sparčiai populiarėja“, – pasakoja I.Joneliūnienė.

Esant mažos rizikos gimdymui, moterį, jos pageidavimu, gali prižiūrėti tik akušerė, o tai dar labiau priartina gimdymo sąlygas prie namų aplinkos. Kiekvieno gimdymo metu, pasikeitus situacijai, suteikti pagalbą gimdyvei ir jos naujagimiui būna pasirengusi akušerių ir gydytojų akušerių ginekologų, anesteziologų bei neonatologų komanda. Jei moteriai nėštumo metu išsivysto komplikacijos ar ji suserga ligomis, nesusijusiomis su nėštumu, ligonė ištiriama, stebima ir gydoma nėštumo patologijos padalinyje.

Kviečia Mamų svetainė

Nėštumo metu įvairiausių klausimų kyla net ir toms moterims, kurios gimdo ne pirmą kartą.

„Gyvename interneto amžiuje, yra daug įvairiausios informacijos, tačiau visada atsiranda individualių, specifinių klausimų. Dėl to kiekvieną ketvirtadienį 12 val. rengiame nemokamas paskaitėles nėščiosioms. Jų metu moteris supažindinama su nėštumo, gimdymo, laikotarpio po gimdymo eiga, atsakome į joms kilusius klausimus. Atskiri užsiėmimai skiriami pasiruošimui žindyti naujagimį“, – vardija I.Joneliūnienė.

Taisyklingas žindymas yra labai svarbu ir jaunajai mamai, ir naujagimiui. Kauno klinikinė ligoninė nusipelnė Palankios naujagimiui ligoninės statuso, todėl medikai neapsiriboja formaliomis konsultacijomis, o betarpiškai bendrauja su pacientėmis.

„Mūsų ligoninė – viena iš nedaugelio šalyje, kur yra žindymo specialistai. Pas mus dirbanti akušerė Valerija Perminaitė padėjo daugybei moterų užtikrinti savo vaikui natūralų maitinimą. Labai džiaugiamės, kad beveik visi mūsų skyriuje gimę naujagimiai namo išvyksta maitinami tik mamos pienu“, – pasakoja I.Joneliūnienė.

Moterims išvykus į namus konsultacijos tęsiamos telefonu ar joms atvykus į priėmimo kambarį. Prieš kelerius metus ligoninėje įkurta Mamų svetainė, kur mielai renkasi jaunos mamos ir bendrauja su personalu bei tarpusavyje, dalijasi patyrimu, keičiasi naujagimių drabužėliais. Susitikimai vyksta kiekvieno mėnesio trečią trečiadienį 15 val.

Susipažinti su skyriaus aplinka jaunos šeimos, būsimieji tėveliai kviečiami kiekvieną dieną, jiems patogiu laiku. Visa informacija apie skyriaus darbą ir paslaugas teikiama tel.: (8 37) 306 062, 8 655 19 296.

ESTT teigimu, šio sprendimo nuostatos taikomos tik tiems atvejams, kai atleidimas iš darbo ir nėštumas visai nesusiję, ir atmetė ieškinį moters, teigusios, kad jos nėštumas turėjo reikšti apsaugą nuo atleidimo iš darbo.

Byla buvo iškelta, kai Jessica Porras pareiškė ieškinį Ispanijos bankui „Bankia“, kuris buvo priverstas sumažinti savo personalo narių skaičių. Pagal ES teisę, darbdaviams įprastai draudžiama atleisti moteris iš darbo nuo jų nėštumo pradžios iki motinystės atostogų pabaigos, tačiau šios bylos atveju nurodyta išimtis - tokias moteris galima atleisti, kai įmonėje masiškai mažinami etatai.

Tačiau Teismas nurodė, kad darbdaviai privalo atleidžiamiems asmenims paaiškinti etatų mažinimo priežastis ir kokiais kriterijais jie vadovavosi spręsdami, kuriuos darbuotojus atleisti.

Jų gydymas būtų apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tai labai sumažins galimybę ŽIV virusu užkrėsti kitus ir viruso plitimą visuomenėje.

Ministro Aurelijaus Verygos teigimu, iki šiol žmogui nustačius ŽIV gydymas buvo pradedamas tik sulaukus tam tikrų indikacijų - tokie pacientai turėdavo „įsisirgti“, kad būtų pradėti gydyti.

„Nuo šiol laiku gydymą gaus visi užsikrėtusieji šiuo virusu. Nauja gydymo schema patvirtinta siekiant užtikrinti, kad ŽIV užsikrėtusieji būtų pradėti gydyti nedelsiant. Taip bus padidinta kokybiško ir visaverčio gyvenimo tikimybė bei mažės ligos plitimas. Pavyzdžiui, nėščiosioms laiku pradėjus taikyti antiretrovirusinius vaistus bei imantis kitų profilaktikos priemonių, tikimybė, kad virusas bus perduotas naujagimiui ženkliai sumažėja. Tuo tarpu nieko nedarant maždaug kas antros ŽIV užsikrėtusios nėščiosios naujagimis gali būti infekuotas ŽIV“, - sako ministras A. Veryga.

Nieko nedarant maždaug kas antros ŽIV užsikrėtusios nėščiosios naujagimis gali būti infekuotas ŽIV.

Gydymą pradėti iš karto tik nustačius virusą rekomenduoja ir Europos AIDS klinikinė draugija. Tad ŽIV sergančiųjų gydymas atitiks tarptautinius standartus.

2018-2019 m. prognozuojamos PSDF išlaidos, pradedant gydymą visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams, sudarytų apie 6,9-7,7 mln. Eur, t. y. išlaidos padidėtų apie 2,4-2,8 mln. Eur. Naujiems tyrimams atlikti kasmet reikės skirti apie 280 tūkst. eurų.

Ministro A.Verygos įsakymu patvirtinta ir daugiau naujovių. Pavyzdžiui, siekiant efektyvesnio gydymo, siūlomi nauji antiretrovirusinių vaistų deriniai.

Numatyta ir nauja sąlyga dėl vieno iš svarbiausių (ŽLA-B 5701) tyrimo skyrimo, kuris būtų atliekamas pirmojo ištyrimo metu, jei pacientui paskirtas vaistas pasirodytų esąs neefektyvus ir jį reikėtų skubiai keisti kitu (abakaviru). Pastarojo vaisto skyrimas sutrumpėtų mėnesiu, nes nereikėtų laukti tyrimo atsakymo.

Taip pat patikslinta ŽIV ligos laboratorinės diagnostikos eiga, diagnozės nustatymo laboratoriniai kriterijai, pacientų priežiūros schemos, pateiktas vaikams rekomenduojamų antiretrovirusinės terapijos vaistų sąrašas.

Pernai išaiškinti 43 nauji ŽIV infekcijos atvejai moterims ir 220 vyrų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kas antras (51,7 proc.) ŽIV infekcija užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus. Iš viso Lietuvoje diagnozuota 3012 ŽIV infekcijos atvejų, iš kurių 7 - vaikams. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV registruota 25-44 metų amžiaus grupėje. Daugiausiai (59 proc.) visų registruotų užsikrėtusiųjų ŽIV šia infekcija užsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. Kas penktas ŽIV užsikrėtęs susirgo paskutine ŽIV ligos stadija - AIDS ir kas septintas, kuriam diagnozuota ŽIV, yra miręs dėl įvairių priežasčių, įskaitant AIDS.

Jungtinių Tautų AIDS strategijoje iškeltas tikslas - iki 2030 metų pasaulyje įveikti AIDS epidemiją. Iki 2020 metų planuojama pasiekti, kad 90 proc. ŽIV gyvenančiųjų žinotų, jog yra užsikrėtę, 90 proc. šių žmonių būtų skiriami reikiami vaistai ir 90 proc. šiuos vaistus gaunančių žmonių būtų pasiekta maža virusų koncentracija.

Pagal pataisas, šalia dabar esančio automobilio žymėjimo ženklo „Neįgalusis“ būtų įvestas dar vienas – „Vaikas automobilyje“. Juo savo automobilį galėtų paženklinti besilaukiančios moterys ir vieni vaiką iki trejų metų auginantys asmenys. Taip pat laikinai leidimą statyti automobilį neįgaliųjų vietose galėtų gauti dėl judėjimą ribojančios traumos laikinai nedarbingi asmenys.

Šios trys visuomenės grupės taip pat galėtų nepaisyti kelio ženklų „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ ir „Stovėjimo nurodytu laiku vieta“ reikalavimų, be to, pataisomis siūloma leisti sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonose.

Vyriausybė teigia, kad siūlymas neatitiktų tarptautinės teisės ir iškreiptų Vienos konvencijoje nustatytą kelio ženklų sistemą.

Anot jos, priėmus pataisas taptų sunkesnė eismo dalyvių priežiūra, nes pareigūnams lengvata besinaudojantys asmenys turėtų įrodyti, jog turi tam teisę.

Neigiama Vyriausybės išvada neįpareigoja Seimo narių nepalaikyti parlamento svarstomos iniciatyvos.

Siūlymo autorius „valstietis“ Mindaugas Puidokas  teigia, kad prie daugelio prekybos centrų šiuo metu nėra vietos šeimoms, o neįgaliųjų ženklu pažymėtos vietos ne visuomet būna išnaudotos.

„Vienos auginti vaikučius dažniausiai lieka mamytės, valstybės būtų uždavinys parodyti sąmoningumą ir suteikti joms šiek tiek geresnes sąlygas, kad jos galėtų patogiau privažiuoti, prisiparkuoti, apsipirkti, nes išties laikas joms labai svarbu, nes reikia ir darbą derinti, ir priežiūrą vaikučio“, – savo pataisas anksčiau argumentavo Seimo narys.

Projektui po pateikimo Seime pritarta bendru sutarimu, jis svarstomas komitetuose.