Skaičiuoja sunkius atvejus

Nors specialistai susirgimų pagausėjimo tiesiogiai nesieja su padidėjusiu saulės aktyvumu, vis dėlto prielaidos, kad magnetinės audros daro įtaką žmogaus sveikatai, niekas neneigia.

„Nežinau, ar tai susiję su magnetinėmis audromis, ar su pavasariu, tačiau turime skaudžių įvykių, nerimastingų skambučių. Šiomis dienomis padaugėjo skambučių dėl traumų. Taip kad iš tiesų šiomis dienomis mūsų darbas intensyvesnis“, – pripažino laikinai Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stočiai vadovaujanti Nijolė Dambrauskienė.

Sulaukiama pranešimų ir apie itin sunkius atvejus.

„Skambučių skaičius tas pats, bet iškvietimai yra rimtesni. Traumos yra sudėtingesnės, o susirgimai – ūmūs. Ūmus reiškia, kad pagalbos reikia čia ir dabar. Pasitaikė ūmių insultų, ūmių infarktų, širdies ritmo sutrikimų. Tenka skubėti, nes žmogaus gyvybei kyla grėsmė“, – tikino specialistė.

Pasitaikė atvejų, kai ilgą laiką niekuo nesiskundę pacientai staiga pradėjo jaustis itin prastai.

„Žmogus neserga mėnesį ar savaitę. O simptomai ir požymiai atsirado staiga – būtent šiomis dienomis“, – pastebėjo N. Dambrauskienė.

Pasitaikė ūmių insultų, ūmių infarktų, širdies ritmo sutrikimų.

Vietoj džiaugsmo – rūpesčiai

Gydytoja perspėjo ir dėl kitų negalavimų – psichinės sveikatos.

Jautrią psichiką ar tam tikrų susirgimų turintys asmenys pradeda jaustis itin blogai ne tik dėl magnetinių audrų. Tai išprovokuoja ir pavasaris.

„Reikėtų daugiau bendrauti. Pavasaris žmonėms, turintiems psichinės kilmės susirgimų, gali būti sunkus metas. Su jais reikia daugiau bendrauti, būti kartu, nes jie jaučiasi atstumti, palikti“, – paaiškino N. Dambrauskienė.

Vieniems pavasaris – liūdesio ir nerimo metas, o kitiems – džiugesys besiskleidžiančiais žiedais.

„Tai reiškia, kad teks sekti savo sveikatą dėl alergijų. Juk prasidėjus žydėjimui daugelis gali jausti negalavimų. Vertėtų pasisaugoti erkių, jos labai aktyvios šiuo metu“, – patarė gydytoja.

N. Dambrauskienė šiuo metu pataria klaipėdiečiams rodyti daugiau dėmesio sau ir artimiesiems.

„Nuo gyvenimo pasitraukti negalime. Turime darbus, pareigas. Visi mes turime dirbti darbe ar sode. Tik reikia įvertinti savo rizikas. Jei žmogus alergiškas, jam verta mažiau džiaugtis gamta. Verta būti atidesniems dėl traumų. Šiltu oru dabar visi skuba į gamtą, kepti šašlykų. O prie jų vartoja alkoholį. Neretai tokie džiaugsmai gali baigtis traumomis, konfliktais“, – priminė N. Dambrauskienė.

Nijolė Dambrauskienė. Vytauto Petriko nuotr.

Artėja dar viena audra

Šis pavasaris itin gausus magnetinių audrų. Perspėjama, kad balandžio 26 d. prasidės dar viena stipri geomagnetinė audra, kuri truks tris dienas. Jos stiprumas sieks šešis balus.

Saulės ir geomagnetinių audrų prognozės apskaičiuojamos naudojant duomenis iš tarptautinių meteorologijos laboratorijų visame pasaulyje.

Siaučiant magnetinėms audroms patariama itin atidžiai sekti savo sveikatą.

Žmonės gali jausti širdies ritmo sutrikimų, galvos skausmų, gali net trikti virškinimas.

Dažniausiai jaučiamas bendras nuovargis, o trūkstant jėgų, žmogus darosi neatidus, dėl to ir kyla grėsmė nutikti traumoms.

Žmogus per magnetines audras gali jausti nepaaiškinamą stresą. Šiuo periodu sumažėja melatonino hormono gamyba.

Svyruojant magnetiniam laukui, susilpnėja kraujotaka, mažiau kraujo patenka į smulkias kraujagysles. Dėl to organizmo audiniuose gali būti deguonies stygius.

Buvo svarstoma, kas dėl žūčių kaltas, kas netinkamai atliko savo pareigą. Nuomonių būta įvairių. Galiausiai socialiniuose tinkluose pradėta diskutuoti, ar būtų racionalu bausti piniginėmis baudomis tuos, kurie neklauso gelbėtojų įspėjimų ir vėliavų skelbiamo pavojaus.

Už

Osvaldas Martinkus, advokatas:

– Kas kaltas, kad žmonės nuskendo? Akivaizdu, jie patys. Juk gelbėtojai užtikrino, kad poilsiautojus pasiektų informacija apie pavojų. Už tai, kad jų neklauso, nekreipia dėmesio į perspėjimus, atsakingi patys poilsiautojai. Klaipėdiečiai žino, kad jūra yra pavojinga gyvybei. Suprantama, atvykėliai turi mažai laiko, ir oras ne visada jiems leidžia pasimėgauti galimybe pasipliuškenti. Todėl jie stengiasi išnaudoti kiekvieną progą pasimaudyti. Mano galva, Administracinių teisės pažeidimų kodekse įmanoma rasti straipsnį, už kurio pažeidimą galima rašyti protokolą. Ir savivaldybės turi teisę priimti tam tikras taisykles, už kurių nesilaikymą gali būti baudžiama, o gelbėtojus įgalioti bausti. Yra galimybė gelbėtojams dirbti drauge su policininkais. Kad ir kaip būtų, bet drausminti reikia. Nebūtinai iškart skirti piniginę baudą, juk galima oficialiai įspėti. Bet visų geriausiai paveiktų, kad ir nedidelė, bet baudelė. Jeigu pasipriešintų, galėtų skirti ir areštą. Patys žmonės atsakingi yra už savo veiksmų pasekmes. Pats vieną vasarą esu dirbęs gelbėtoju, kai įstojau į universitetą. Teko ir lavoną ištraukti. Kiek kartų būdavo, kai pribėgęs traukiau už rankos, kad nebristų į jūrą ir vis girdėdavau tą patį aiškinimą, kad jau ryt turės išvažiuoti. Kito būdo, kaip tik bausti, nėra.

Prieš

Nijolė Dambrauskienė, Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja:

– Manau, kad baudų gelbėtojų neklausantiems žmonėms taikyti nereikia. Čia reikia elgtis taip pat, kaip ir kitais gyvenimo atvejais. Juk visi žinome, kad kalnuose reikia elgtis atsargiai arba nevairuoti neblaiviems. Baudomis neišspręsime problemos ir jos nesudrausmins žmonių. Kai brangiai kainuojančios paslaugos įtraukiamos į žmogaus gyvybės gelbėjimą, jeigu jis pats yra neatsargus, galima pamąstyti ir pasvarstyti, ar tai yra teisinga. Kalbu apie sraigtasparnio naudojimą ant atskilusios ledo lyties likusiems žvejams gelbėti. Gal net ir tikslinga būtų paimti pinigus už tokią paslaugą. Bet skendimų vasarą jūroje atvejais, ypač tokią vasarą kaip ši, kai visi labai išsiilgę šilumos ir pajūrio malonumų, baudos už nepaklusimą gelbėtojams, nemanau, kad išspręstų problemą. Nepaklusniuosius skaudžiausiai nubaudžia likimas, to nepaklusimo kaina yra labai aukšta. Laidotuvės kainuoja kur kas daugiau. O kas gali paskaičiuoti artimųjų netekusių žmonių skausmą. Visi mes prie jūros ateiname sąmoningai, todėl kiekvienas turi pats atsakyti už savo veiksmus. Blogiausia, kad žmonės nė nesidomi, kur jie yra, juk tą dieną, kai nuskendo trys poilsiautojai, nebuvo aišku, kur skubėti, žmonės nežinojo, dešinėje ar kairėje nuo pagrindinio tako yra. O tokiu atveju svarbi kiekviena akimirka.

Ieškojo pabarstytų vietų

Dėl slidžios dangos klaipėdiečiai labiausiai keikėsi kiemuose, šalutiniuose gatvių šaligatviuose. Pastarosiomis dienomis jais eiti buvo sudėtinga.

Žmonės ieškojo smėlio ir druskos mišiniu pabarstytų vietų ar ledu nevirtusio sniego. Situacija apsunkino ir ant ledo susidariusios balos. Kai kurie kiemai buvo virtę kone vientisa pelke.

Paslydę ir nukritę žmonės ne tik patirdavo sumušimus, bet ir išsimaudydavo nelauktame duše. Po to ne vienam tekdavo sukti namo persirengti.

Pastarosiomis dienomis daug pėsčiųjų neišvengė ir dėl slidžios dangos patirtų traumų.

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė tvirtino, kad tokių nusiskundimų buvo gausu ir trečiadienį, ir ketvirtadienį, ir penktadienį.

„Daugiausia tokių atvejų užfiksuota ketvirtadienį. Sunkias traumas dėl slidžios dangos patyrė penki vyrai ir šešios moterys. Jiems lūžo kojų, rankų kaulai, buvos sutrenktos galvos. Visi jie išvežti į ligoninę“, – pasakojo pavaduotoja.

Pasak N.Dambrauskienės, nelaimės nutiko ir viešosiose erdvėse, ir daugiabučių namų kiemuose.

Aukštakulnius siūlė pamiršti

Pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad žmonės greitosios pagalbos medikus kviečia, kai trauma labai skausminga – pavyzdžiui, kaulo lūžis. Dėl sumušimų dažniausiai nesikreipiama.

„Gali būti, kad dar kreipsis po kelių dienų“, – komentavo pavaduotoja.

Norintiesiems išvengti traumų dėl slidžios dangos, N.Dambrauskienė pirmiausia patarė pasirinkti tinkamą avalynę.

„Kai taip slidu, moterys aukštakulnius turėtų pasidėti į spintą. Verčiau rinktis batus žema pakulne, su protektoriais ir nenusidėvėjusiais padais“, – rekomendavo pavaduotoja.

Anot N.Dambrauskienės, nereikėtų vaikščioti sukišus rankas į kišenes ar einant sutelkti dėmesį į mobilųjį telefoną.

„Pastaruoju metu ši problema yra ypač aktuali. Žmonės maigo telefonus, nemato nei kur eina, nei kaip eina. Nežiūri, ar automobilis praleis per pėsčiųjų perėją. Svarbiausia – aparatas“, – komentavo pavaduotoja.

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos medikai ketvirtadienį apskritai sulaukė rekordinio iškvietimų skaičiaus. Iki 17.30 val. tokių būta 90.

„Sunku pasakyti, kodėl taip pagausėjo. Žmonės skundėsi įvairiais negalavimais. Gal tai susiję su oro pasikeitimu. Buvo ir širdies ritmo sutrikimų, ir insultų, ir kraujotakos sutrikimų. Gal ir pilnatis turėjo įtakos“, – svarstė pavaduotoja.

Situacija buvo sudėtinga

Miesto viešąsias erdves prižiūrinčios įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas tvirtino, kad pastarosios dienos buvo sudėtingos.

„Barstome šaligatvius, pėsčiųjų takus. Kur pabėrėme, ten atleido. Situacija buvo tokia, kad prieš 8 val. dar buvo vanduo, o vėliau pradėjo traukti. Matyt, pašalas iš žemės pradėjo išeiti“, – komentavo pašnekovas.

G.Valašinas teigė, kad neseniai miesto viešųjų erdvių ir gatvių prižiūrėtojais sulaukė pylos iš Klaipėdos valdžios. Tačiau vadovas atkreipė dėmesį, kad daugiabučių namų kiemus, mokyklų, darželių, prekybos centrų teritorijas prižiūri ne jie.

„Yra daug įmonių, įstaigų, organizacijų, kurios rūpinasi savo teritorijomis. Neretai žmogus išeina iš namų, pamato, kad slidu, ir sako, jog visame mieste slidu, nors tik vėliau pakliūva į viešąsias erdves“, – kalbėjo vadovas.

Naudingesnis – mišinys

Pasak G.Valašino, pabarstyti miesto šaligatvius, pėsčiųjų takus užtrunka dvi–tris valandas. Darbai pradedami nuo pačių judriausių vietų. Ant šaligatvių beriamas smėlio ir druskos mišinys.

„Jei bertume tik druską, nebūtų tokio efekto. Dabar druska tirpdo ledą, o smėlis mažina slidumą. Druskai suveikti reikalinga šiluma. Pastarąją važiuojamojoje dalyje suteikia riedančios mašinos. Norint, kad taip druska suveiktų ant šaligatvio, turėtų praeiti daug žmonių“, – teigė vadovas.

Be to, anot direktoriaus, šaligatvius pabėrus druskos ir smėlio mišiniu, pėstieji mato, kur tai padaryta: „Jei bertume tik druską, ar pabarstyta būtų galima patikrinti nebent liežuviu – palaižyti ir įsitikinti, kad sūru.“

130 iškvietimų

Klaipėdos greitosios pagalbos stoties darbuotojai šventiniu laikotarpiu daugiausia iškvietimų sulaukė antrąją Kalėdų dieną.

Tokių uostamiestyje buvo 130. Šiek tiek daugiau nei įprastai jų buvo ir pirmąją Kalėdų dieną. Ramiausia būta per Kūčias.

Paprastai per parą greitosios pagalbos medikai uostamiestyje sulaukia iki 100 iškvietimų.

"Visokių po truputį. Kokių nors išskirtinių situacijų neužfiksuota. Buvo besikreipusiųjų ir dėl ūmaus pilvo skausmo, tačiau nemasiškai. Tokių iškvietimų sulaukiame kasdien. Matyt, žmonės išmoko saikingai švęsti", – tvirtino Klaipėdos greitosios pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.

Sužalojo sprogusi petarda

Klaipėdos greitosios pagalbos stotis per Kalėdas buvo sustiprinusi savo pajėgas. Dirbo papildomai pusė brigados.

Daugiau darbavosi ir operatorių. Įprastai į skambučius atsakinėja trys, o per Kalėdas tai darė keturi.

Sustiprintos greitosios pagalbos stoties pajėgos dirbs ir per Naujųjų sutiktuves.

"Skambučių sulaukėme kur kas daugiau, tačiau ne visi jie iš miesto. Mes aptarnaujame visą Klaipėdos apskritį", – teigė pavaduotoja.

N.Dambrauskienė tvirtino, kad per Naujųjų sutiktuves daugiausia problemų kyla dėl alkoholio ir pirotechnikos. Miestiečiai įspėti elgtis atsargiau.

Pernai per Naujųjų sutiktuves medikai iš karto po vidurnakčio skubėjo į pagalbą ranką petarda susižalojusiam vyrui. Vėliau gautas pranešimas apie dar vieną nukentėjusįjį.

Gautas ir pranešimas dėl peiliu sužaloto žmogaus bendrabutyje, esančiame Mokyklos gatvėje.

Negavo žadėtos nuolaidos

Klaipėdiečiai pagalbos kreipėsi ir į Klaipėdos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Šiai tarnybai skųstasi dėl netinkamai paskaičiuotos nuolaidos. Buvo reklamuojama, kad saldainiams suteikia 30 proc. nuolaida, o prie kasos ji sumažėjo 10 proc. ir siekė tik 20 proc.

"Patikrinome pranešimą. Jis pasitvirtino. Aiškinsimės šį atvejį", – tvirtino Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

Per Kūčias tarnyba gavo skundo iš vartotojo, kad viename prekybos centre prekiaujama sugedusia, bet esą šviežia vištiena. Inspektoriai sureagavo į pranešimą, patikrino tos paties vištienos partiją, bet pažeidimų nenustatė.

Įtarimų klaipėdiečiams sukėlė ir silkės. Pirkėjas nurodė, kad įsigytos žuvys – minkštos, sklinda nemalonus kvapas.

"Sureagavome ir į šį pranešimą. Nuvykome į nurodytą prekybos centrą, tačiau patikrinti skundo nepavyko. Tos partijos silkių prekyboje nebebuvo", – pasakojo viršininkas.

Pranešimų apie apsinuodijimus, infekcines ligas švenčių metu tarnyba negavo.

Nesulaukta skundų ir dėl gyvūnų, nors dirbo budintis inspektorius.

Neblaivios mamos šou

Klaipėdietė Eglė ilgąjį savaitgalį leido uostamiesčio paplūdimyje.

Pliažas buvo pilnas poilsiautojų, šalia Eglės įsikūrė dvi vidutinio amžiaus moterys, kurių pokalbis sudomino merginą.

"Jos sako: na, pasižiūrėk į tą mamytę. Jos vaikas iš jūros neišlenda gal jau pusvalandį, o motina guli ant smėlio ir net galvos nepakelia. Visai svetimos nepažįstamos moterys prižiūrėjo tą gal ketverių metų berniuką, kuris maudėsi vienas jūroje ir visai nerūpėjo savo mamai. Paskui tos moterys nebeištvėrė ir nuėjo pas gelbėtojus, kad šie sudrausmintų abejingą mamytę", – pasakojo Eglė.

Pasak klaipėdietės, gelbėtoja užkalbino ant smėlio gulinčią ir visai savo vaiko neprižiūrinčią jauną mamą, kad ji pasikviestų sūnų iš vandens.

"Šou prasidėjo, kai mamytė atsistojo ir pradėjo tą vaiką gaudyti. Tapo akivaizdu, kad moteris yra neblaivi – judesiai nekoordinuoti, ji šlitiniavo, bandė sučiupti berniuką, o jis bėgo gilyn į jūrą. Ji vijosi jį griūdama. Tos mano kaimynės dar kartą kreipėsi į gelbėtojus, kad pliaže yra neblaivi moteris su vaiku ir jai ne vieta viešojoje vietoje, juolab nesaugu jos vaikui, kai ji tokios būklės", – sakė incidento liudininkė.

Neblaivios mamos paprašyta per 10 minučių išeiti iš paplūdimio. Esą jei ji būtų nepaklususi, tektų kviesti pareigūnus, kaip ir kaskart, kai reikia sutramdyti neblaivius asmenis pajūryje.

"Ji išėjo iš paplūdimio stipriai svirduliuodama. Jos vaikas bėgo priekyje. Buvo baisu žiūrėti, akivaizdu, kad tokios būklės ji to vaiko nesuvaldys, baugu, kad jis nepakliūtų ir po automobiliu. Paskui dar poilsiautojai, kurie matė tą incidentą, kalbėjo, kad vis dėlto reikėjo kviesti policiją ir paimti iš jos vaiką", – dėstė klaipėdietė.

Suaugusieji nori pailsėti

Tai tik vienas atvejų, su kuriais šiltuoju metų laiku susiduria pajūrio gelbėtojai.

Gelbėtojų vadovas, biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki rimtai pajuokavo, kad pagrindinė bėda yra ta, kad atėję prie jūros vaikai yra labai judrūs, o tėvai – nelabai, jie nori pailsėti ir dėl to dažnai palieka vienas atžalas prie vandens.

"Kai gelbėtojai tėvus dėl to įspėja, labai piktinasi, kad čia jų vaikai ir jie žino, ką daro. Tada pabrėžtinai liepia netrukdyti ilsėtis. Labai didelė problema – neblaivūs poilsiautojai. Girtauti paplūdimyje negalima, bet yra tokių žmonių, kurie to nepaiso", – pripažino A.Siakki.

Būna atvejų, kai vaikai vieni maudosi labai banguotoje jūroje net tada, kai ant gelbėtojų namelių kabo įspėjančios raudonos vėliavos. O suaugusieji nuo kranto juos stebi ir nesupranta, kad tereikia vieno žingsnio, ir niekas nebegalės tų vaikų išgelbėti.

"Praėjęs savaitgalis buvo sudėtingas. Gerai tai, kad, kai labai karšta, ir patys poilsiautojai būna vangesni. Tačiau dažnai teko padėti sunegalavusiems žmonėms. Greitosios pagalbos neprireikė, išsivertėme savo medikų jėgomis", – pasakojo A.Siakki.

Tropinio karščio pavojai

Klaipėdos medicininės pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė pabrėžė, kad didžiausias pavojus per karščius kyla kūdikiams ir vaikams bei senyvo amžiaus žmonėms.

Esą reikia prižiūrėti vaikus, kad jie neperkaistų saulėje, dažnai jiems duoti gerti vandenį, nesilankyti viešose vietose, kol yra labai karšta, geriau pabūti namuose, vėdintis vandeniu ir vartoti skysčius.

"Praeitą savaitgalį turėjome daug iškvietimų. Dažniausi – dėl ūmių pilvo skausmų. Nes žmonės nepagalvoja ir apie maitinimąsi tokiu karštu metu. Valgyti reikėtų daugiau daržovių, o ne sunkiai virškinamą maistą ir vartoti pakankamai vandens. Reikėtų vengti alkoholio, nes tai irgi blogina organizmo situaciją. Žmonės alpsta, sutrinka širdies ritmas, pakyla kraujospūdis", – teigė N.Dambrauskienė.

Pasak medikės, neretai poilsiautojai kaitinasi tol, kol reikia kreiptis į medikus.

Tačiau esą nebūtina kviesti greitąją pagalbą, jei tik stipriai nudegė kojų oda. Tai galima susitvarkyti pačiam ir gydytis, kaip ir elementariu nudegimo atveju.

Kūdikiams – mirtina grėsmė

Praėjusią savaitgalį tragedija ištiko Jonavos rajone prie upės poilsiavusią šeimą.

Mama su pusantro mėnesio dukra nakvojo automobilyje, o ryte pamatė, kad mergytė nebegyva. Aiškinamasi, ar kūdikis mirė dėl perkaitimo, ar dėl kitų priežasčių.

Medikai pabrėžia, jog mažų vaikų kūno termoreguliacija dar netobula, todėl jiems itin sunku ištverti karštį, kuris vasaros dieną ypač automobilio salone gali būti itin didelis.

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, salonas įkaista akimirksniu, temperatūra automobilyje 10–15 laipsnių gali pakilti per ketvirtį valandos.

Esą, kai už lango 30 laipsnių karščio, automobilyje po keliolikos minučių gali būti ir +50 laipsnių ir daugiau.

Šilumos smūgis (hipertermija) gali pasireikšti per 20 minučių, ir labiausiai dėl to rizikuoja kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų.

Po valandos įkaitusiame automobilio viduje jau yra 50 laipsnių šilumos ir daugelį kurį laiką prabuvus tokiame karštyje gali ištikti mirtis.

Sinoptikai teigė, kad praeitą šeštadienį Klaipėdoje fiksuotas 33 laipsnių karštis.

Artimiausiu metu tokių karščių, kokie buvo užplūdę Lietuvą ilgąjį Joninių savaitgalį, kol kas neprognozuojama.

Laukia atokvėpis, tačiau artėjantį savaitgalį ir vėl turėtų įšilti iki 23–27 laipsnių. Aukščiau 30 laipsnių temperatūra kilti neturėtų.

Vasara ligoninėje – darbymetis

Klaipėdos vaikų ligoninės traumatologas Jonas Baltrūnas neslėpė, jog karštuoju metų laiku medikams – pats darbymetis, mat padaugėja mažųjų pacientų, patyrusių buitinių ar sportinių traumų.

"Tai įprastos traumos – kritimai, sumušimai, kaulų lūžiai, galvos traumos. Labai reikia saugoti mažus vaikus, kuriuos tėvai veža dviračiais, mažyliai dažnai įkiša kojas tarp stipinų. Vaikų kojas būtina fiksuoti specialioje kėdutėje, kad jie nesusižalotų, nes tokios žaizdos labai sudėtingos ir sunkiai gyja", – teigė gydytojas J.Baltrūnas.

Savaitgalį iš antro aukšto iškrito pusantrų metukų vaikas, jis išvežtas gydyti į Kauną.

Pasak gydytojo J.Baltrūno, tėvai yra atsakingi už mažus vaikus, nes šie nesupranta, kad gali susižaloti. Todėl suaugusieji turi galvoti už du – ir už save, ir už savo mažylį.

Dėl vaikų nepriežiūros – skundai

Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė neslėpė, kad jos vadovaujamai tarnybai dėl vaikų nepriežiūros informacijos visada yra.

"Kaimynai ir giminaičiai siunčia mums tą informaciją nuolat. Paradoksalu, bet per pastarąsias kelias savaites iš šeimos neteko paimti nė vieno vaiko, nei į kūdikių namus, nei į globos grupę. Keturi vaikai buvo grąžinti į biologines šeimas. Minėjote apie neblaivią mamą su mažamečiu paplūdimyje. Tai tokiu atveju vaiką iš jos paimtume, bet ieškotume jo tėvo ar kitų artimų giminaičių, kurie galėtų jį laikinai prižiūrėti, kol nuspręsime, kaip mums pasielgti toliau", – teigė G.Aurylienė.

Jei neatsirastų giminaičių, vaikas būtų vežamas į Laikiną vaikų globos centrą. Pasak G.Aurylienės, būna, kad per savaitę šiame centre apgyvendinama po keletą vaikų iš vienos šeimos, tačiau pirmasis vasaros mėnuo šiuo atžvilgiu kol kas ramus.

"Dabar didžiausia bėda – nerūpestingi tėvai paplūdimiuose. Jie visiškai neprižiūri savo vaikų, tokiems tėvams tikrai reikėtų taikyti administracinę atsakomybę. Negalima išleisti mažamečių prie jūros vienų, nes atsitinka skaudžios nelaimės, mes žinome iš praktikos. Tai yra labai rimta problema", – pabrėžė G.Aurylienė.

Juodoji statistika

2015 m. Lietuvoje mirė 43 799 žmonės, iš jų – 209 kūdikiai iki vienerių metų, taip pat – 216 paauglių (15–19 m.) Tai – didžiausias vaikų mirtingumas mūsų šalyje per pastarąjį dešimtmetį.

2014-ųjų statistikos duomenimis, Lietuvoje tais metais mirė 40 252 žmonės, iš jų – 118 kūdikių iki vienerių metų, 35 vienerių – ketverių metų amžiaus vaikai, 24 penkerių – devynerių metų vaikai, 32 – dešimties – keturiolikos metų vaikai ir 110 paauglių (15–19 m.).

2014 m. Lietuvoje žuvo, nusižudė ar buvo nužudyti 3 338 žmonės, iš jų 4 kūdikiai iki vienerių metų ir 80 paauglių. Transporto įvykiuose žuvo 43 vaikai nuo 1 iki 19 metų. Paskendo 19 tokio pat amžiaus vaikų.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Uostamiesčio gyventojai sunerimę, esą greitosios medicinos pagalbos brigadose nebeliko gydytojų, o būtiną skubią pagalbą žmonėms teikia tik slaugytojai.

Klaipėdos savivaldybės Asmens sveikatos priežiūros komisijos pirmininkė Natalja Istomina teigė, jog iš uostamiesčio gyventojų sulaukė klausimų dėl greitosios pagalbos teikimo klaipėdiečiams.

„Turbūt daugelis puikiai prisimena kelis nuskambėjusius atvejus, kai žmonės negalėjo prisiskambinti į greitąją. Be to, gyventojai teiraujasi dėl į iškvietimus reaguojančių specialistų. Pacientai teigia, kad ekipažuose nebeliko gydytojų, o juos pakeitė slaugytojai“, – kalbėjo N.Istomina.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė teigė, kad šiuo metu didžioji dauguma skambučių dispečerius pasiekia iš Bendrojo pagalbos centro. Į skubius specialistai reaguoja nedelsiant, o kitais atvejais dispečeris sujungiamas su pacientu.

N.Dambrauskienės teigimu, dar vasarą greitoji pagalba visoje Klaipėdos apskrityje pradėta teikti iš vieno centro uostamiestyje. Anot jos, nauja tvarka pasiteisino – dabar speciali kompiuterizuota sistema brigadoms leidžia greičiau nuvykti pas pacientą, kai šis šaukiasi pagalbos.

„Netiesa, kad teikiant skubią medicinos pagalbą į iškvietimus nebevyksta gydytojai. Šiuo metu Klaipėdos GMP yra 10 gydytojų etatų. Tiesa, iš 8,5 brigados tik viena ar dvi būna kartu su gydytoju“, – kalbėjo pavaduotoja.

Anot jos, brigadoje, kurioje nėra gydytojo, dirba du aukščiausios kvalifikacijos slaugytojai, galintys profesionaliai padėti.

„Greitoji pagalba šiandien jau neteikia paslaugų lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Mes rūpinamės tik skubia pagalba. Pagal šių metų statistinius sausio duomenis brigadose, kuriose dirbo du kvalifikuoti slaugytojai, sėkmingų gaivinimų būta 30 proc. daugiau nei brigadose su gydytojais“, – informavo pašnekovė.

Pasak jos, veikiausiai jau netolimoje ateityje skubią medicinos pagalbą gyventojams teiks tik kvalifikuoti slaugytojai.

Asmens sveikatos priežiūros komisijos narys Artūras Razbadauskas teigė, kad uostamiesčio gyventojai turėtų džiaugtis profesionaliomis GMP paslaugomis – daugelyje pasaulio šalių greitąją pagalbą teikia paramedikai, kurie būna mokomi vos kelis mėnesius.

Uostamiestį sukaustęs šaltis daugiausia bėdų pridarė klaipėdiečių automobiliams. Meistrai nespėjo skubėti vairuotojams į pagalbą. Transporto priemonės sustodavo net kelio viduryje.

Jaučia didesnę žvarbą

Žemiausia temperatūra šią žiemą uostamiestyje užfiksuota naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Ji siekė 12,2 laipsnio šalčio. Tačiau tokiai žvarbai dar toli iki visų laikų rekordo.

Žemiausia oro temperatūra, užfiksuota uostamiestyje, siekė 33,4 laipsnio.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių skyriaus vedėjo Liongino Pakščio, šaltis uostamiestyje išsilaikys visą savaitę. Naktimis atšals net iki 17–18 laipsnių.

Tačiau žmonės jus dar didesnį šaltį, nes pūs vėjas. Pavyzdžiui, vakar oro temperatūra uostamiestyje siekė 7 laipsnius šalčio, o realiai žmonės jautė 21 laipsnį.

"Žvarbumas parodo, kokią temperatūrą jaučia atviros žmogaus kūno vietos. Jis priklauso nuo vėjo greičio ir oro temperatūros. Kuo žemesnė temperatūra ir kuo stipresnis vėjas, tuo žvarbumas yra didesnis", – teigė L.Pakštys.

Sveikatai pavojus kyla, kai žvarbumas siekia 28–29 laipsnius šalčio. Tai reiškia, kad atviras kūno vietas galima nušalti per 10–30 minučių.

Gąsdina plikos nugaros

Klaipėdos greitosios pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja, vyriausioji slaugos administratorė Nijolė Dambrauskienė vakar tvirtino, kad dar nebuvo pacientų, kurie skųstųsi nušalimais.

"Vieną žmogų radome gatvėje po nakties sužvarbusį, bet nei galūnių, nei kitų kūno vietų jis nebuvo nušalęs. Iškvietimų dėl peršalimų ir susirgimų gripu nepadaugėjo. Įprastas skaičius", – teigė pavaduotoja.

N.Dambrauskienės teigimu, vyraujant šaltiems orams, gripo epidemijos neturėtų būti. Virusams palankesni yra drėgnesni orai. Tačiau gali padaugėti peršalimo ligų.

"Kai pamatau jaunuolius, kurie vaikšto tokiu oru nuogomis nugaromis ir pilvais, norisi pasakyti, kad saugotų savo sveikatą. Reikia daugiau dėmesio kreipti ne į tai, kas gražu, o į tai, kas šilta.

Ant kaklo rišti ne šilkines skareles, o natūralios vilnos šalikus", – perspėjo pavaduotoja.

N.Dambrauskienė pabrėžė, kad svarbūs yra šilti batai, nes kojų atšalimas – viena pagrindinių peršalimo ligų priežasčių. Reikia nepamiršti ir šalikų, pirštinių, galvos apdangalų.

Svarbu ir vartoti daug šiltų skysčių, o ne einant gatve gurkšnoti gaiviuosius gėrimus.

Ateina pasišildyti ir dieną

Į nakvynės namus taip pat beldžiasi vis daugiau žmonių, kurie nori sušilti.

"Žiemą svarbesnė nakvynės paslauga, o ne galimybė gyventi čia iki pusės metų. 15 asmenų buvo iškeldinti dėl vidaus tvarkos pažeidimų", – pasakojo Klaipėdos nakvynės namų direktorė Alma Kontrimaitė.

Vietos, kur benamiai gali pernakvoti – praleisti laiką nuo 20 iki 8 val., pastaruoju metu yra užimtos.

"Dabar žmonėms svarbiausia sušilti ir pernakvoti. Kai atšąla orai, jų visada padaugėja. Žmonės ateina ir dieną. Priimame sušilti, duodame pavalgyti košės, sriubos, nors tai nėra privaloma.

Esame prikaupę maisto atsargų tokiam laikmečiui", – tvirtino A.Kontrimaitė.

Apšiltino šunų būdas

Šaltis nemažai rūpesčių sukėlė ir viešajai įstaigai "Būk mano draugas", kuri rūpinasi beglobiais gyvūnais.

"Savaitgalį buvo atvykę apie 15 savanorių. Jie padėjo apšiltinti šunų būdas – prikalti kilimų gabalus, kad vėjas neužpūstų. Savanorių pagalba mums visada reikalinga", – tvirtino šios įstaigos direktorė Galina Kučinskienė.

Pasak vadovės, šiuo metu įstaigai labai reikia šieno ir šiaudų, kuriais išklojamos būdos.

"Juos dažnai reikia keisti. Reikia ir malkų, maisto gyvūnams. Norėtume, kad kas nors padovanotų ir kokią seną krosnelę – "buržuiką", kuri jau savininkams nebereikalinga. Pastatytume ją dar vienoje pastogėje, kur laikomi gyvūnai", – pasakojo vadovė.

Mašinos išsijungė kelyje

Šaltis smogė ir transporto priemonėms. Techninės pagalbos kelyje tarnyba vakar nespėjo vykti pagal iškvietimus. Per dieną sulaukta keliasdešimt skambučių.

"Tikras anšlagas. Situacijų buvo visokių. Buvo automobiliai, kurie net neišvažiuodavo iš kiemo, pasitaikė ir tokių, kurie sustodavo kelyje ir nepajudėdavo iš vietos", – pasakojo techninės pagalbos kelyje įmonės direktorius Petras Sadauskas.

Pasak vadovo, kai kuriais atvejais užtekdavo įkrauti automobilio akumuliatorių vadinamuoju krokodilu, tačiau buvo ir tokių, kurias reikėjo tempti į angarą, kad atšiltų ir būtų galima nustatyti gedimą.

Techninė pagalba kelyje atsieina nuo 60 iki 150 litų, priklausomai nuo gedimo. Atvykimas į vietą pakrauti mašinos akumuliatorių atsieina 60 litų, jei reikia automobilį transportuoti – 150 litų.

"Dažniausiai transporto priemones tenka vežti į angarą, kad būtų galima apžiūrėti. Lauke per tokį šaltį juk neremontuosi", – teigė vadovas.

Dažniausiai dėl gedimų būna kaltas vairuotojų apsileidimas. Jie prieš žiemą nepakeičia transporto priemonių alyvos, o ši sutirštėja.

Geriau nei prieš 10 metų

Miesto autobusams šaltis didelių rūpesčių kol kas nesukėlė.

"Negalime sakyti, kad visai nekyla rūpesčių. Reikia laiko, kol įjungiame autobusų variklius. Reikia pašildyti. Tačiau tokių problemų, kaip būdavo prieš dešimt metų, kai neišvažiuodavo pusė parko ar užšaldavo degalai, neturime", – tvirtino Klaipėdos autobusų parko direktorė Jelizaveta Daugininkienė.

Uostamiesčio kavinėje sąmonės netekusią vyresnio amžiaus moterį patys atgaivinę žmonės buvo šokiruoti, kai iškviesti greitosios pagalbos medikai jos nenorėjo vežti į ligoninę, esą ji yra neblaivi. "Pakelėse gulinčius benamius surenka, o normaliems žmonėms padėti neskuba", – baisėjosi klaipėdiečiai.

Darė širdies masažą

Incidentas įvyko šeštadienio vakarą vienoje pietinėje miesto dalyje esančių kavinių. Joje su keliomis draugėmis linksminosi ir pusamžė klaipėdietė.

Liudininkų teigimu, pašokusi ji atsisėdo prie staliuko ir staiga sukniubo.

"Moteris išbalo, jai sustojo širdis, kvėpavimą vos buvo galima justi. Iš virtuvės išpuolė virėja ir ėmė daryti dirbtinį širdies masažą, o tuo metu aš laikiau jai galvą taip, kad neprisikąstų liežuvio. Vaizdas buvo toks baisus, atrodė, kad moterį ištiko širdies priepuolis", – vis dar atsigauti nuo sukrėtimo negalėjo kavinės barmenė.

Tuo metu, kol buvo gaivinama moteris, kiti žmonės ėmė skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112, o nesulaukę atvykstant greitosios pagalbos medikų, – tiesiai į Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotį.

"Išties skambinta buvo tris kartus, – vakar patikslino Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė. – Pirmą kartą informaciją gavome iš Bendrojo pagalbos centro. Tačiau skambinusieji netiksliai nurodė adresą, kur reikia atvykti, todėl brigada atvažiavo po 12 minučių. Ir tai yra normalu, nes miesto ribose į skubų iškvietimą turime atvykti vėliausiai per 15 minučių".

N.Dambrauskienė patikino, jog kaltinimai, kad greitosios pagalbos medikai į kavinę, kurioje blogai pasijuto moteris, atvyko tik po pusvalandžio, yra nepagrįsti.

"Faktas tas, kad žmonėms, kurie laukia, laikas prailgsta, todėl gal jiems ir pasirodė, jog pagalba ilgai neatvyko", – pabrėžė N.Dambrauskienė.

"Negalima numoti į žmogų"

Pagal iškvietimą buvo išsiųsta privačios Vladimiro Budanovo greitosios medicinos pagalbos brigada. Ši privati tarnyba aptarnauja pietinę miesto dalį.

"Jokio kriminalo ir nusikaltimo nėra. Pagal iškvietimą sureaguota laiku, uždelsta nebuvo", – patikino ir greitosios medicinos pagalbos vadovas V.Budanovas.

Tačiau klaipėdiečius šokiravo tai, jog atvykę medikai, sunegalavusios moters net neva dorai neapžiūrėję, atsisakė ją vežti į ligoninę. Priežastis – klaipėdietė yra neblaivi.

"Ji buvo kavinėje šeštadienio vakarą. Natūralu, kad vartojo svaigalus, tačiau tikrai nebuvo labai girta. Kai medikai atvyko, ji elgėsi gana neadekvačiai, buvo balta lyg popierius, bet tik todėl, jog buvo neseniai atgavusi sąmonę. Dar nebuvome matę, kad žmonės, kurie turėtų teikti pagalbą, su kitais elgiasi lyg su šunimis", – baisėjosi įvykio liudininkai.

Jie medikams ėmė daryti spaudimą, kad tik moterį nuvežtų į ligoninę – pradėjo juos fotografuoti ir filmuoti.

"Moteris buvo išgėrusi, ir niekas to neginčija. Tačiau galbūt alkoholis sukėlė širdies veiklos sutrikimus, gal jai grėsė rimtas sveikatos sutrikimas. Juk negalima numoti ranka į žmogų, kuris išgėrė kažkiek svaigalų. Kodėl tuomet greitosios pagalbos medikai iš pakampių renka ir į ligoninę veža visokius girtus asocialus?" – retoriškai klausė barmenė.

Iškvietė ir policiją

Galiausiai į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Juos į pagalbą esą išsikvietė greitosios medikai.

Kita versija – juos neva iškvietę kavinės klientai, nes to reikalavo greitosios pagalbos medikai.

"Taip ir pasakė: moters nevešime į ligoninę, kol neatvyks policija. Tačiau keista buvo tai, kad jie sunegalavusią klaipėdietę galiausiai paguldė ant neštuvų, įkėlė į automobilį ir išvežė į ligoninę.

Tik tada atvyko policijos pareigūnai. Pasakė: "Labas vakaras ir viso gero". Ir išvažiavo", – pasakojo įvykio liudininkai.

N.Dambrauskienė teigė, jog jei greitosios medikai išvyksta pagal skubų iškvietimą – žmogui būtiną suteikti pirmąją pagalbą, niekada nevertinama, ar pacientas yra išgėręs.

"Mums nesvarbu, kiek jis alkoholio suvartojo. Svarbu, ar jam būtina suteikti pagalbą ir kokią", – pabrėžė N.Dambrauskienė.

Vežti į ligoninę – klaida

"Brigada padarė vieną klaidą. Kokią? Ji suklydo todėl, kad tą moterį išvežė į ligoninę. O išvežė tik dėl šventos ramybės. Ji nebuvo nei sužalota, jos sveikatai joks pavojus negrėsė. Ji buvo tiesiog labai girta ir labai norėjo miego. Ne veltui yra toks posakis – geria iki sąmonės netekimo", – aiškino V.Budanovas.

Jis tikino, kad ir ligoninės priėmimo skyriuje buvo patvirtinta ta pati diagnozė – girtumas.

"Moteris per naktį išmiegojo, iš ryto pasirašė dokumentus, kad palieka ligoninę savo noru. Ji neturi jokio pagrindo skųstis, tai mes galime skųstis. Greitoji pagalba nėra taksi, kad visus girtus vežiotų ten, kur jie nori. Jei imtumėmės šeštadienio vakarą visus girtus vežioti, tai reikėtų 500 brigadų", – samprotavo pašnekovas.

Jam pikčiausia šioje situacijoje buvo ne tik dėl neva nepagrįstų kaltinimų, jog medikai netinkamai atliko savo darbą, bet ir dėl to, kad, V.Budanovo žodžiais tariant, aptarnauti vieną girtą moterį kainavo nemažai mokesčių mokėtojų pinigų.

"Užsienyje ji būtų gavusi tokią sąskaitą, kad praeitų noras gerti. Tačiau čia – Lietuva. Todėl norėtųsi dar kartą visiems priminti, kad alkoholį vartotų saikingiau, atsakingiau, tada ir nekiltų tokių problemų, žmonės neprarastų proto. Mes padarėme viską, kas priklauso, o jei pageidavo masažų ar to, kad pakasytume pėdas, tai jau ne mūsų problemos", – teigė V.Budanovas.

Permainingi orai pakirto pačius mažiausius klaipėdiečius. Medikai konstatavo, kad jau prasideda peršalimo ligų, į lovas guldančių ir vis daugiau suaugusiųjų, sezonas.

"Pradėjo sirgti vaikai, gauname daug iškvietimų", – patvirtino Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties medikai.

Pereinamąjį laikotarpį tarp šiltų ir vėsesnių orų įprastai lydi ir peršalimo ligos. "Rudenį ir pavasarį, kai keičiasi oro sąlygos, darbo padaugėja ir mums. Žmonės per šiltai apsirengia, per šiltai rengia vaikus, tada jie sukaista, po to sušąla ir serga", – tikino gydytojai.

Vaikus greitosios medicininės pagalbos medikai į ligoninę veža pakankamai dažnai, nes tarnyba neturi pediatro, o kūdikiams ir vaikams iki trejų metų būtina specialisto apžiūra.

"Taip, pradėjo daugiau sirgti, vaikų ligoninėje padaugėjo. Čia įprastas dalykas tokiam metų laikui. Gal šiemet viskas prasidėjo truputį anksčiau. Manau, kad tai susiję su tuo, kad patalpos dar nešildomos. Ką reikia, guldome į ligoninę, kitus stebime tik parą, trečius po apžiūros paleidžiame namo", – sakė Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė.

Greitosios medicininės pagalbos medikus jau reikėtų kviesti, kai vaikams kūno temperatūra šokteli daugiau 39,5 laipsnio, o suaugusiesiems – per 40 laipsnių.

"Tokiu atveju jau ir dėl karščiavimo reikia kviesti greitosios pagalbos medikus, nes ypač vaikams galimi traukuliai. Medikus reikia kviesti, jei ligoniui prasidėjo dusulys. Jei žmogus tik sloguoja, skauda galvą ar gerklę, bet jo nepykina, jis nevemia, užtenka ir apsilankymo pas šeimos gydytoją", – teigė Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.