N. Mohammadi, viena žinomiausių žmogaus teisių aktyvisčių Irane, 2023 m. buvo apdovanota Nobelio taikos premija. Pasak Nobelio komiteto Norvegijos sostinėje Osle, aktyvistei prestižinis apdovanojimas skirtas „už jos kovą prieš moterų priespaudą Irane ir jos kovą už žmogaus teisų ir laisvės visiems skatinimą“. Šiuo metu 51-erių N. Mohammadi atlieka ilgą kalinimo bausmę liūdnai pagarsėjusiame Evino kalėjime Teherane.

Pasak N. Mohammadi artimųjų, ji nuo 2021 metų nuteista jau penktą kartą. Nuo tada jai skirta iš viso 12 metų ir trys mėnesiai kalėjimo bei 154 kirčiai rimbu. Nobelio komiteto duomenimis, aktyvistė buvo sulaikyta 131 kartą ir nuteista 31 metų laisvės atėmimo bausme. Būdama žmogaus teisių gynėja, N. Mohammadi, kuri pagal išsilavinimą yra fizikė, kovojo ir už mirties bausmės panaikinimą.

Jis prasidės antradienį Teherano revoliuciniame teisme. Teismas prasideda po to, kai gruodžio 10 dieną Norvegijos sostinėje Nobelio premija buvo įteikta M. Mohamadi šeimai.

Kaltinimai nėra iš karto aiškūs, tačiau manoma, kad jie susiję su jos veikla už grotų Teherano Evino kalėjime. Būdama įkalinta ji ne kartą griežtai pasisakė prieš Irano islamiškąją vyriausybę ir privalomą hidžabo dėvėjimą.

„Pirmasis N. Mohammadi teismo procesas po Nobelio taikos premijos gavimo vyks gruodžio 19 dieną 10 val. (vietos, 8.30 val. Lietuvos laiku) revoliucinio teismo 26 skyriuje“, – teigiama jos šeimos išplatintame pranešime.

Priduriama, kad jei taikos premijos laureatė bus nuteista šioje konkrečioje byloje, jai gresia bausmė kalėjime ne Irano sostinėje.

„Buvo paskelbta, kad dėl politinių ir saugumo priežasčių nuosprendis bus vykdomas ne Teherane“, – teigė jos šeima ir pareiškė, kad tokį prašymą pateikė Irano žvalgybos ministerija.

51-erių N. Mohammadi didžiąją dalį pastarųjų dviejų dešimtmečių buvo tai kalinama, tai paleidžiama. 2021-ųjų lapkritį ji pradėjo atlikti jai paskirtą naujausią bausmę.

Nuo lapkričio 29 dienos kalėjimo administracija taip pat informavo ją, kad nutraukiama telefono skambučių ir pasimatymų galimybė.

Šeimos teigimu, tai bus trečiasis teismo procesas, susijęs su N. Mohammadi veikla kalėjime.

Dviejose ankstesnėse bylose jai buvo skirta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir keturi mėnesiai viešųjų ir socialinių darbų.

Per pastaruosius du dešimtmečius N. Mohammadi buvo suimta 13 kartų, penkis kartus nuteista, jai iš viso skirti 31 metai kalėjimo ir 154 rykštės kirčiai.

Pasak jos šeimos narių, N. Mohammadi jau kelerius metus nematė savo vaikų ir vyro Paryžiuje ir jai vis dar neleidžiama skambinti telefonu.

Ji beveik dvejus metus negali pasikalbėti su savo septyniolikmečiais vaikais dvyniais, kurie jos vardu priėmė Nobelio taikos premiją.

Tačiau iki šiol ji turėjo galimybę bendrauti su tam tikrais šeimos nariais Irane, taip užtikrindama, kad jos žinutės per socialinės žiniasklaidos paskyras greitai pasiektų išorinį pasaulį.

„Nuo lapkričio 29 dienos kalėjimo administracija taip pat informavo ją, kad nutraukiama telefono skambučių ir pasimatymų galimybė“, – nurodė šeima.

Nobelio premijos atsiėmimo kalboje, kurią perskaitė jos vaikai, N. Mohammadi pasmerkė „tironišką ir prieš moteris nukreiptą religinę“ Irano vyriausybę ir išreiškė viltį, kad vieną dieną iraniečiai įveiks šias kliūtis.

51 metų teisių aktyvistė veteranė N. Mohammadi, šiuo metu kalinama Teherano Evino kalėjime, spalio mėnesį buvo apdovanota Nobelio taikos premija „už kovą prieš moterų priespaudą Irane“.

„Narges Mohammadi šiandien žinute iš Evino kalėjimo pranešė savo šeimai, kad prieš kelias valandas pradėjo bado streiką. Esame susirūpinę dėl Narges Mohammadi fizinės būklės ir sveikatos“, – sakoma jos šeimos pareiškime.

N. Mohammadi atsisako bet kokiomis aplinkybėmis dėvėti hidžabą – galvos apdangalą, kuris moterims viešose vietose privalomas po 1979 metų Irano islamo revoliucijos. Kalėjimo administracija dėl to atsisako perkelti širdies ir plaučių ligomis sergančią N. Mohammadi į ligoninę, esančią už Evino kalėjimo ribų.

Šeima pareiškime nurodė, kad jai „skubiai“ reikalinga medicininė pagalba už kalėjimo ribų.

„Islamo respublika bus atsakinga už viską, kas nutiks mūsų mylimai Narges, – sakoma pareiškime. – Jau savaitę jai nesuteikiama reikalinga medicininė pagalba“.

Pirmą kartą suimta prieš 22 metus, N. Mohammadi dėl savo kovos už žmogaus teises Irane didžiąją dalį pastarųjų dviejų dešimtmečių buvo tai įkalinama, tai paleidžiama.

Pastaruoju metu ji kalinama nuo 2021 metų lapkričio ir jau aštuonerius metus nematė savo vaikų, kurie dabar gyvena Prancūzijoje.

„Pasienyje ir stovyklose yra šimtai jazidų. (...) Tiems, kurie siekia prieglobsčio, reikia padėti rasti saugų ir teisėtą būdą jį gauti ir vėl netapti prekiautojų žmonėmis aukomis“, – pirmadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte žurnalistams sakė aktyvistė.

Pasak jos, iš Irako bėgantys ir Baltarusijoje, pasienyje su Europos Sąjunga, įstrigę jazidai yra nukentėję nuo genocido: buvo išnaudojami, neteko šeimos narių, namų, tad jiems būtina pagalba.

Nobelio premijos laureatės teigimu, jazidams sugrįžimas į Iraką yra pavojingas, mat ten jų saugumu nesirūpinama.

Jazidai yra kurdų etnoreliginė grupė, daugiausiai gyvenanti šiaurės Irake.

Irako piliečių yra daugiausiai tarp migrantų, šiemet kirtusių ir bandančių kirsti Lietuvos, Lenkijos ar Latvijos sieną iš Baltarusijos.

Vakarai kaltina Aliaksandro Lukašenkos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine ataka.

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė nacionaliniam transliuotojui LRT sakė, jog apie keli šimtai migrantų Lietuvoje prieglobsčio prašymą grindžia tuo, kad yra jazidai.

Vis dėlto, anot jos, šie prieglobsčio prašytojai nepagrindė, kad jiems dėl to kils reali grėsmė.

„Nepakanka vien savęs identifikavimo kaip jazido. Reikia nurodyti konkrečias kitas, papildomas priežastis, kodėl Irake konkrečiam asmeniui, konkrečiam jazidui yra nesaugu“, – LRT teigė E. Gudzinskaitė.

Anot N. Murad, tarptautinės bendruomenės spaudimas reikalingas siekiant užtikrinti ir jazidų teise Irake.

Jie nebuvo apsaugoti, kai „Islamo valstybė“ puolė, jie nėra apsaugoti ir dabar.

„Dirbdami su Irako vyriausybe, įsitikinkite, kad bendruomenėms, patyrusioms genocidą ir smurtą, suteikiama tinkama pagalba. (...) ES parama, skirta Irakui, nepasiekia žmonių, kurie susidūrė su smurtu ir gyvena stovyklose“, – kalbėjo žmogaus teisių gynėja.

„Jie nebuvo apsaugoti, kai „Islamo valstybė“ puolė, jie nėra apsaugoti ir dabar“, – pridūrė ji.

N. Murad teigimu, dalis jazidų dar ir šiuo metu gyvena stovyklose.

Jungtinių Tautų geros valios ambasadore kovos su prekyba žmonėmis klausimais N. Murad buvo viena iš tūkstančių jazidų moterų ir mergaičių, kurias 2014 metais per savo didžiulio masto puolimą pagrobė džihadistai.

„Nors matome pažangą kovoje su „Islamo valstybe“, deja, pasaulyje vis dar vyksta daug ginkluotų konfliktų, o autoritariniai režimai darosi vis įžūlesni, įskaitant ir Europos žemyną“, – sakė ministrė pirmininkė. – Todėl labai svarbu, kad demokratinės valstybės, pilietinė visuomenė, nevyriausybinės organizacijos visame pasaulyje palaikytų vieni kitus, koordinuotų savo veiksmus teikdami pagalbą.“

Jungtinių Tautų geros valios ambasadore kovos su prekyba žmonėmis klausimais N. Murad buvo viena iš tūkstančių jazidų moterų ir mergaičių, kurias 2014 metais per savo didžiulio masto puolimą pagrobė džihadistai.

Nelaisvėje šios moterys ir mergaitės buvo prievartaujamos ir žalojamos.

Vyresnėms moterims ir vyrams per šį džihadistų puolimą, kurį JT yra įvardijusios tikėtinu genocidu, buvo rengiamos masinės egzekucijos. N. Murad neteko motinos ir šešių brolių.

2014 metais į nelaisvę paimta Nobelio premijos laureatė buvo prievarta ištekinta, mušama ir žaginama, kol galiausiai sugebėjo pabėgti nuo savo kankintojų.

Atgavusi laisvę ji pradėjo organizuoti kampanijas nuo genocido apsaugoti šiaurės Irake gyvenančią jazidų bendruomenę, kurią sudaro apie 500 tūkst. žmonių.

N. Murad Nobelio taikos premija skirta 2018 metais už kovą su lytiniu smurtu karo ir ginkluotų konfliktų metu.