Vasaros pabaigoje prieš prasidedant naujiems mokslo metams, į didmiesčius plūsta ką tik mokyklą baigusių jaunuolių būrys. Būsimi studentai įstoję į aukštąsias mokyklas įvairiuose Lietuvos miestuose, pradeda intensyvias gyvenamųjų patalpų paieškas. Patikimiausia ir saugiausia būtų kreiptis į įmones, teikiančias tokias paslaugas, tačiau žmonės dažnai imasi iniciatyvos patys ieškoti naujos gyvenamosios vietos. Visi gyventojai, o ypač studentai, dažnai neturintys papildomų pajamų, ne retai susivilioja itin žemomis nuomojamo būsto kainomis, tačiau tai gali būti ženklas, kad galite tapti sukčių auka.

„Daug pigesnė nei rinkoje esanti būsto nuomos kaina ir kartu kuriamos papildomos įvairios istorijos apie neva apie išvykimą į užsienį, ar itin didelę būsto paklausą, begalę asmenų, norinčių jau nuomoti būstą, privalomą avanso pervedimą dar net nemačius būsto, leidžia išvilioti iš patiklių žmonių nemažas pinigų sumas“, – teigia Kauno apskrities policijos pareigūnai.

Visų pirma, renkantis būstą reikėtų įvertinti realią būsto nuomos kainą. Miesto centre, ar netoli centro naujai suremontuoto būsto kaina tikrai nebus ženkliai mažesnė negu kitų siūlomų būstų. Taip pat pervesti ar paduoti avansą, mokėti sutartą nuomos sumą reikia tuomet, kai turite būsto raktus, esate pasirašę tvarkingą, abiejų šalių pasirašytą nuomos sutartį, o prieš ją pasirašant ir aptartos sutartyje esančios sąlygos.

Svarbu atsiminti ir tai, jog nebūtina pateikti visų savo asmeninių duomenų. Pasirašyti sutarčiai užtenka asmens vardo, pavardės, gimimo datos, ir registruotos gyvenamosios vietos. Tokių duomenų pakanka, jog iškilus nesutarimams teisme pavyktų išsireikalauti užstatą. Pasirašant sutartį galima paprašyti parodyti asmens dokumentą, tam jog įsitikinti, kad tai yra tas pats žmogus. Tačiau nei vienu atveju jums nereikia siųsti ar įteikti savo asmens tapatybės kortelės, paso kopijų kitiems asmenims. Jei butą nuomojantis asmuo prašo jūsų dokumento, banko pavedimo kopijų, tai gali būti dar vienas būdas, kaip vėliau su jūsų pateiktais asmens duomenimis būtų galima daryti nusikalstamas veikas.

Praėjusiais metais Kauno apskrities policijos pareigūnai dėl sukčiavimų, kuomet apgaunami asmenys, ketinę išsinuomoti būstą, pradėjo 11 ikiteisminių tyrimų. Kauno apskrities pareigūnai primena gyventojams būti budriems, o prireikus pagalbos, ar įtarus apie galimai daromą neteisėtą veiką, praneškit bendruoju pagalbos telefonu 112.

Kauno apylinkės teismas nepasigailėjo Ryčio Daunoravičiaus, kuris vieną ir tą patį butą išnuomojo trylikai nukentėjusiųjų. Per keletą mėnesių jis iš nuomininkų spėjo susirinkti daugiau nei 10 tūkst. litų.

Slėpė tapatybę

Teismas pripažino R.Daunoravičių kaltu dėl sukčiavimo. Už tai jam 1 metams ir 4 mėnesiams apribota laisvė: nuo 22 val. iki 6 val. ryto sukčius privalės būti namuose. Jam taip pat jam teks 120 val. dirbti sveikatos priežiūros įstaigose ar kitose organizacijose, besirūpinančiose žmonėmis, kuriems reikalinga parama.

Iš buto nuomos tikėjęsis pralobti sukčius dar turės grąžinti pinigus nuomininkams. Teismo sprendimu patenkinti visų trylikos nukentėjusiųjų ieškiniai. Sumos svyruoja nuo 500 iki 1050 litų, o bendra civilinių ieškinių suma siekia 10 150 litų.

Per 20 dienų R.Daunoravičius dar gali apskųsti šį teismo sprendimą, tačiau savo pozicijos nuteistasis vakar neatskleidė. Prieš teismo nuosprendį "Kauno žurnalistams" aiškinęs, kad jis visai ne R.Daunoravičius ir slapstęsis už Kauno apylinkės teismo kolonų, vėliau jis atsiliepė teismo posėdžių sekretorei pakvietus R.Daunoravičiaus pavarde.

Likimo draugai

Į nuosprendžio paskelbimą atvyko vos du iš trylikos nukentėjusiųjų. "Mes susipažinome R.Daunoravičiaus nuomojamame bute", – šyptelėjo vienas vyrų. Visiems nukentėjusiesiems R.Daunoravičius taikė panašų sukčiavimo modelį. Skyrėsi tik smulkios detalės.

Štai vienas iš nukentėjusiųjų jau viena koja gyveno R.Daunoravičiaus išnuomotame bute, kai į duris pasibeldė kitas nuomininkas ir pareiškė savo pretenzijas. Nuomininkai greitai išsiaiškino, kad R.Daunoravičius tą patį butą išnuomojo jiems abiem.

Net ir po nuosprendžio paskelbimo nukentėjusieji nesiliovė stebėtis paties sukčiaus pozicija. Su visais nuomininkais jis pasirašė sutartis, neslėpė savo tapatybės, kaip tai įprasta patyrusiems sukčiautojams. Sutartis R.Daunoravičius pasirašė savo pavarde, palikdavo tikrus asmens tapatybę įrodančius duomenis.

Patys prispaudė

"Kauno diena" pasakojo dviejų moterų istoriją, kurios prie R.Daunoravičiaus buto susitiko, nes negalėjo į jį patekti. Sukčius pakišo raktus, kurių vienas netiko išnuomoto buto durų spynai. "Kai pasirašinėjome sutartį, R.Daunoravičius parodė savo pasą, surašė iš jo visus reikiamus duomenis", – "Kauno dienai" sakė apgautos moterys.

Galiausiai šias moteris susirado vyras, kuris taip pat išsinuomojo R.Daunoravičiaus butą. Supratęs, kad yra apgautas, vyras ėmė skambinti tiems, kurie skelbėsi, kad nori išsinuomoti butą ir taip surado liūdno likimo drauges. Siekdamas tik atsiimti sukčiui sumokėtus pinigus, vyras įviliojo R.Daunoravičių į spąstus ir galiausiai pridavė policijai.

Taip netrukus policija sulipdė sukčiavimo bylą, kurioje į vieną tyrimą buvo sujungti trylikos likimo draugų pareiškimai dėl sukčiavimo.