Pasaulio galingieji išreiškė apgailestavimą ir nerimą po to, kai prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamos Jungtinės Valstijos oficialiai pradėjo pasitraukimą iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, nepaisant įrodymų, kad visuotinis atšilimas iš tiesų vyksta.

Vašingtonas oficialų prašymą pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo Jungtinėms Tautoms įteikė pirmadienį. Didžiausia pasaulio ekonomika taps vienintele šalimi, likusia už susitarimo borto.

Bendrame pranešime, išplatintame po Xi Jinpingo ir E. Macrono susitikimo Pekine, lyderiai patvirtino „tvirtą paramą Paryžiaus susitarimui, kurį jie laiko negrįžtamu procesu ir kompasu ryžtingiems veiksmams klimato srityje“.

Nors ir neminėdamas Jungtinių Valstijų, E. Macronas teigė „apgailestaujantis dėl kitų šalių priimtų sprendimų“.

Amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nusprendė tęsti pasitraukimo procesą, nors daugėja įrodymų, kad klimatas iš tikrųjų keičiasi ir tai daro didelį poveikį. Rugsėjis buvo ketvirtas iš eilės mėnuo, per kurį buvo užfiksuota naujų šilumos rekordų ar jiems artimų temperatūrų.

Vašingtonas laišką apie savo apsisprendimą dėl sutarties, kurią padėjo parengti D. Trumpo pirmtakas Barackas Obama (Barakas Obama), JT pateikė anksčiausia įmanoma data – taigi, pasaulio didžiausia ekonomika tapo vienintele iš susitarimo pasitraukti ketinančia valstybe.

JAV iš Paryžiaus sutarties oficialiai pasitrauks 2020 metų lapkričio 4-ąją – kitą dieną po JAV rinkimų, per kuriuos D. Trumpas tikisi užsitikrinti antrąją kadenciją, apeliuodamas į baltaodžių darbininkų klasę.

Paskelbęs apie šį žingsnį valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pakartojo 2017 metais D. Trumpo išsakytą nuomonę, kad Paryžiaus sutartis nepalanki JAV bendrovėms.

„Būtent Amerika būtų reikšmingai suvaržyta, – televizijai „Fox Business“ pareiškė JAV diplomatijos vadovas. – Tai būtų iš esmės nesąžininga amerikiečių tautos ir amerikiečių darbuotojų atžvilgiu.“

Pasak M. Pompeo, JAV pasisako už „realistišką ir pragmatišką modelį“, kuris įtrauktų atsinaujinančios energijos šaltinius, bet paliktų tam tikrą vaidmenį ir iškastiniam kurui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), nesėkmingai mėginęs įkalbėti D. Trumpą ir toliau vykdyti sutartį, apgailestavo dėl Vašingtono žingsnio.

Tikimės, kad JAV prisiims daugiau atsakomybės ir dės daugiau pastangų, kad suteiktų varomosios jėgos daugiašalio bendradarbiavimo procesui.

„Mes dėl to apgailestaujame – tai reiškia, kad Prancūzijos ir Kinijos partnerystė klimato ir biologinės įvairovės srityje tampa dar reikalingesnė“, – paskelbė Eliziejaus rūmai E. Macronui lankantis Kinijoje, išmetančioje daugiau nei bet kuri kita šalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios, kaip manoma, sukelia klimato kaitą.

Pekinas taip pat išreiškė „apgailestavimą“ dėl Vašingtono sprendimo prieš trečiadienį numatytą bendro dokumento klimato klausimais pasirašymo ceremoniją, kurioje dalyvaus kinų prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ir E. Macronas.

„Tikimės, kad JAV prisiims daugiau atsakomybės ir dės daugiau pastangų, kad suteiktų varomosios jėgos daugiašalio bendradarbiavimo procesui, užuot pridėjusios neigiamos energijos“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas (Geng Šuangas).

Rusija perspėjo, kad JAV pasitraukimas smarkiai pakirto Paryžiaus susitarimą.

„Nedalyvaujant pasaulio didžiausiai ekonomikai, labai, labai sunku kalbėti apie bet kokį klimato susitarimą“, – žurnalistams pareiškė rusų prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jungtinės Valstijos, kurios išmeta daugiausiai teršalų po Kinijos, tebeplanuoja dalyvauti vėliau šį mėnesį Ispanijoje vyksiančioje JT klimato kaitos konferencijoje, pranešė vienas Valstybės departamento pareigūnas.

Ribotas diplomatinis poveikis

Robertas Menendezas (Robertas Menendesas), aukščiausio rango demokratas Senato užsienio ryšių komitete, pareiškė, kad D. Trumpo administracija „dar kartą privertė gėdytis mūsų sąjungininkus, užsimerkė prieš faktus ir toliau politizavo didžiausią pasaulyje aplinkosaugos iššūkį“.

Buvęs JAV viceprezidentas Alas Gore'as (Elas Goras), iškilus klimato aktyvistas, irgi pasmerkė D. Trumpo sprendimą, bet atkreipė dėmesį, kad naujas prezidentas per 30 dienų galėtų sugrąžinti Jungtines Valstijas prie Paryžiaus sutarties laikymosi.

„Joks asmuo arba partija negali sustabdyti mūsų užmojo išspręsti klimato krizę, tačiau mėginantys tai padaryti bus prisimenami dėl savo aplaidumo, prisidėjimo ir melavimo mėginant paaukoti planetą dėl jų godumo“, - kalbėjo A. Gore'as.

Paryžiaus sutartis kelia tikslą pasaulio klimato atšilimą apriboti dviem laipsniais Celsijaus, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. Pasak mokslininkų, šis tikslas yra gyvybiškai svarbus, kad būtų išvengta didžiausių pasaulinio atšilimo padarinių, įskaitant smarkėjančias sausras, potvynius ir audras.

Suvokdamas politinę padėtį savo šalyje, B. Obama reikalavo, kad sutartimi nebūtų griežtai nustatytos priemonės jos tikslams įgyvendinti. Kiekviena iš 197 sutarties signatarių – pradedant Jungtinėmis Valstijomis, baigiant Šiaurės Korėja ir mažytėmis salų valstybėmis – pačios renkasi priemones ir informuoja apie jas Jungtines Tautas.

Negalime sau leisti delsti.

Kitaip negu kai kurie prognozavo, D. Trumpo sprendimas neišprovokavo domino kaladėlių griūties efekto – iš Paryžiaus sutarties nepasitraukė netgi dažnai ją kritikuojančios Brazilija ir Australija.

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru), ideologinis D. Trumpo sąjungininkas, menkino aplinkosaugininkų užmojus, bet neišpildė savo grasinimų išvesti šalį iš Paryžiaus susitarimo, nes pagal svarbios prekybos sutarties su Europos Sąjunga sąlygas Brazilija yra įpareigota jo laikytis.

D. Trumpas tvirtino, kad klimato susitarimas atitinka tik elito interesus. Skelbdamas savo sprendimą trauktis iš Paryžiaus sutarties JAV vadovas priminė esąs „išrinktas atstovauti Pitsbergo, o ne Paryžiaus piliečiams“.

Kita vertus, kaip praeitą mėnesį parodė dienraščio „The Washington Post“ atlikta paklausa, klimato klausimu D. Trumpas susiduria su didėjančiu pasipriešinimu net ir savojoje partijoje. Tyrimas atskleidė, kad 60 proc. respublikonų pritaria mokslo bendruomenės konsensusui, jog klimato pokyčius lemia žmogaus veikla.

Buvęs Niujorko meras Mike'as Bloombergas (Maikas Blumbergas), naudojęsis savo kapitalu, kad prastumtų klimato kaitos mažinimo priemonių, žadėjo padaryti šį klausimą pagrindiniu per rinkimus ateinančiais metais.

„Iki tol toliau kovosime su klimato krize – su privalomu uolumu, miestas po miesto, valstija po valstijos. Negalime sau leisti delsti“, – pabrėžė jis.

Tyrimo rezultatai skelbiami specializuotame žurnale „Nature Climate Change“. Jais remiantis, ilgainiui sutirps 36 proc. ledynų.

Mokslininkų skaičiavimu, ledynai tirps nepriklausomai nuo to, ar globalios vidutinės temperatūros kilimas, kaip numatyta Paryžiaus susitarime, bus apribotas iki 2 arba geriausiu atveju iki 1,5 laipsnio, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.

Netikėta ir nuvilianti išvada - tačiau tai vaidins tik nežymų vaidmenį, bent jau šį šimtmetį, sakė klimato tyrinėtojas iš Brėmeno Benas Marzeiponas. To priežastis: ledynai į klimato pokyčius reaguoja lėtai. Todėl, pasak mokslininko, tik kitą šimtmetį paaiškės, ar klimato apsauga buvo sėkminga. Mokslininkai apskaičiavo, kad dėl kiekvieno kilogramo anglies dvideginio, kuris šiandien patenka į atmosferą, ilgainiui vandeniu virs 15 kg ledo.

Studija rodo „istorinį mūsų atsakomybės būsimoms kartoms mastą“, - sakė tyrime nedalyvavęs ekspertas Torstenas Albrechtas iš Potsdamo klimato padarinių tyrimo instituto. Be to, esą aiškėja būtinybė „kiek įmanoma greičiau pamiršti“ iškastinio kuro naudojimo laikmetį.

Teisiškai privalomas 195 valstybių susitarimas dėl klimato kaitos mažinimo buvo pasiektas pernai gruodį Paryžiuje vykusioje JT konferencijoje. Šiuo susitarimu visos šalys įsipareigoja imtis ilgalaikių veiksmų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką. Susitarime įtvirtintas tikslas siekti, kad pasaulinės temperatūros didėjimas būtų daug mažesnis nei 2 laipsniai, ir stengtis apriboti didėjimą iki 1,5 laipsnio lyginant su ikipramoniniu lygiu.

„Klimato kaitos poveikis akivaizdus, vienuose regionuose tai sukelia potvynius, kituose – dykumų didėjimą, sausras ir netgi badą. Tai ir viena iš migracijos priežasčių. Klimato kaitos susitarimas yra svarbus žingsnis, galintis sulaikyti atšilimo greitį. Visas pasaulis patiria pasekmes, vienos šalys skausmingiau, kitos mažiau, tačiau kovoti su tuo reikia visiems“, – sako prezidentė.

Klimato kaitos pasekmes jaučiame ir Lietuvoje – per 50 metų vidutinė oro temperatūra žiemą pakilo 1,2 laipsnio, beveik 4 kartus išaugo dienų skaičius, kai temperatūra siekia 30 laipsnių šilumos. Per 50 metų Baltijos jūros lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo 15 centimetrų, todėl kasmet stebime vis labiau nuplautas Palangos kopas.

Lietuva ne tik remia Paryžiaus susitarimą ir atsakingai prisidės prie jo įgyvendinimo, bet ir yra vienas iš sėkmės pavyzdžių pasauliui. Sugebame suderinti ekonomikos augimą, energetinį saugumą ir aplinkos apsaugą. Lietuvoje per 25 metus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjo daugiau nei perpus, o BVP per šį laikotarpį padidėjo 30 procentų. Jau dabar Lietuva iš atsinaujinančių energijos išteklių pasigamina kone ketvirtadalį energijos, diegiamos mažiau taršios technologijos. Kartu su SGD terminalu ir energetikos jungtimis, atsinaujinančių šaltinių naudojimas prisideda prie energetinių išteklių tiekimo diversifikavimo.

Bendri ES klimato kaitos tikslai iki 2030 metų buvo patvirtinti dar 2014 metais Europos Vadovų Taryboje – ES šalys įsipareigojo į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 procentų. Europos Komisija šalims narėms, nevykdančioms įsipareigojimų, galės pradėti pažeidimo procedūras.

Klimato kaitos susitarimu išsivysčiusios šalys įsipareigoja iki 2025 metų besivystančioms šalims skirti 100 mlrd. JAV dolerių finansinės paramos. Šalys kasmet turės teikti nacionalines ataskaitas, o kas 5 metai bus vertinama pažanga ir teikiami atnaujinti nacionaliniai įsipareigojimai.

Prezidentė Jungtinėse Tautose kels ir Lietuvos energetinio saugumo klausimus – ES priklausomybę nuo „Gazprom“ didinančio dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ bei Astravo atominės elektrinės statybas.