„Nėra valstybės interesas ir nereikėtų skatinti Lietuvos įstrigimo žemos pridėtinės vertės spąstuose – taupant darbo kaštus, bandant vis daugiau ir daugiau atsivežti pigesnės darbo jėgos iš tų šalių, kur žmonės sutinka dirbti už mažesnę algą, tuo būdu mūsų žmones tarsi pastumiant vakarop, į Vakarus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė premjerė.

Ji pabrėžė, kad pigios darbo jėgos įsivežimas nėra šalies ilgalaikė strategija. 

„Tai nėra ilgalaikė strategija ir taip negalėtų būti. Todėl čia reikia labai gero  balanso tarp to, kas tikrai yra ekonomikai neišvengiamai būtina ir to, kur mūsų ekonomika turėtų judėti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Pasak jos, darbdaviai turėtų pirmenybę teikti įsivežant aukštos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojus.

„Mūsų vis dėlto interesas yra  vidutinė ir aukšta vidutinė ir aukšta pridėtinė vertė“, – sakė I. Šimonytė.

„Mes turime rūpintis, kaip čia gali atvažiuoti daugiau žmonių su aukšta kvalifikacija ir prisidėti prie ekonomikos transformacijos“, – pridūrė ji. 

Dabar lyg ir galėtumėme pasidžiaugti, kad pirmą kartą per pastarąjį trisdešimtmetį emigracijos ir imigracijos balansas yra pastarosios naudai.

Tačiau neapgaudinėkime savęs, negrįžta į tėvynę lietuvių daugiau, nei ją palieka. Nepaisant to, kad pagal statistinius duomenis pas mus gyvenimas kiekvieną dieną ir nenumaldomai gerėja.

Statistiką mums gerina pigi darbo jėga, pirmiausiai iš mūsų kaimyninės Baltarusijos ir Ukrainos.

Kol mūsų piliečiai veržiasi į skandinavų fabrikus padirbėti už 2 tūkst. eurų per mėnesį, baltarusiai ir ukrainiečiai taip pat gerai jaučiasi pas mus uždirbdami 500 eurų.

Iki tam tikro laiko, manau, tai nėra labai blogai, tai tam tikra subsidija Lietuvos verslui. Pigesnė darbo jėga leidžia ne tik konkuruoti, bet ir susikrauti gana solidų kapitalą.

Tačiau pagrindinis klausimas, kas šiuos statybinio sektoriaus, kelių tiesimo, vilkikų vairuotojus ir kitą iš svečių šalių atvykusią bei mažai kvalifikuotą darbo jėgą integruos į mūsų visuomenę.

Kas juos švies, kas mokys juos ir jų šeimas būti šalies, kurioje jie dirba ir gyvena, patriotais.

Abejoju, ar iš ties valstybiniu lygmeniu apie tai galvojama. Ir abejonės tik stiprėja, matant kas vyksta valstybėje su neformaliu visuomenės švietimu. Tiksliau reikėtų pasakyti, matant kas nevyksta. Žmonės vangiai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, neturi elementarių žinių ir suvokimo apie valstybės valdymą, ir jų pačių kaip piliečių atsakomybę šiuose procesuose.

Aišku, mažiau išprususius žmones lengviau valdyti, juos geriau veikia ledai iš malūnsparnio ar nemokami tautiniai kostiumai, tačiau lazda visuomet turi du galus. Nemokydami, nešviesdami visuomenės, neintegruodami atvykusiųjų iš skirtingų socialinių kultūrų imigrantų smarkiai rizikuojame su ja gauti per galvą.

Mes liksime laisvi tik tol, kol to norės dauguma šalies gyventojų, labiau už gerbūvį vertinančių galimybę gyventi laisviems laisvoje šalyje, nesutinkančių parsiduoti už sotesnį maistą ir nesiruošiančių nešti duoną su druska okupantui.

Tai, mano nuomone, didesnė jėga negu penktas NATO straipsnis, todėl ją reikia nuolat puoselėti ir stiprinti, negailint tam nei laiko, nei finansų.

Dauguma į Lietuvą atvykstančiųjų dirbti tradiciškai yra Ukrainos piliečiai, BNS informavo Migracijos departamentas.

Institucijos duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį vizas arba leidimus gyventi darbo pagrindu gavo beveik 16,9 tūkst. užsieniečių.

Tai maždaug pustrečio karto daugiau, nei atvykusiųjų 2017 metais. Pernai per pirmus keturis mėnesius į Lietuvą dirbti atvyko kiek daugiau nei 7 tūkst. užsieniečių.

Šiemet per pirmąjį ketvirtį į Lietuvą atvyko dirbti daugiau nei 11,3 tūkst. ukrainiečių, 2017 metais – beveik 3,6 tūkstančio.

Reaguodama į augančią darbo imigraciją Vyriausybė šią savaitę paskelbė planuojanti įvesti kvotas kai kurių profesijų nekvalifikuotiems darbuotojams iš užsienio, konkretūs pasiūlymai bus pateikti rudenį.

Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, kvotos užtikrins, kad Lietuvos neužplūs pigi darbo jėga.

Užsieniečius įdarbinančios įmonės sako, kad Lietuvoje trūksta darbuotojų, o kvotos gali trukdyti ir įdarbinimą skubos tvarka. Profsąjungos Vyriausybės planus palaiko ir teigia, kad kvotos apsaugos vietos gyventojų algas nuo dempingo ir išsaugos jų darbo vietas.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad Lietuva negali liberalizuoti imigracijos politikos ir įsileisti neribojamą skaičių darbuotojų.

„Kalbant apie kitų profesijų žmones, kurių taip pat trūksta mūsų šalyje, mes tikrai negalime liberalizuoti ir leisti įsivežti pigios darbo jėgos, mes kalbame apie nekvalifikuotą darbą, dėl to, pagal poreikį, manome, kad turi būti kvotuojama“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Anot jo, taip siekiama apsaugoti Lietuvos darbuotojus. Tačiau ministras pirmininkas pabrėžė, kad kvotos liečia nekvalifikuotą darbo jėgą.

Mes tikrai negalime liberalizuoti ir leisti įsivežti pigios darbo jėgos.

„Pavyzdžiui, jeigu trūksta šalyje tūkstančio vairuotojų, mes matome, kad darbo rinkoje yra penki šimtai vairuotojų, mes tikrai nesutiksime, kad būtų tūkstančio kvota, nes turime apsaugoti savo darbuotojus“, – tikino premjeras.

Jo teigimu, jeigu būtų leidžiama įsivežti pigią darbo jėgą, darbo užmokestis šalyje būtų dempinguojamas.

Pasak premjero, tuo pačiu vyriausybė siekia neleisti, kad į šalį būtų komandiruojami darbuotojai, kurie čia nemokėtų mokesčių.

„Komandiruojami darbuotojai, gavę leidimus dirbti kaimyninėje Lenkijoje, po to komandiruojami į Lietuvą, čia iš esmės valstybei nemoka jokių mokesčių. Tai tokiu atveju, mes manome, kad leidimai turi būti gaunami dirbti, negali būti sistema kaip dabar, ir tam tikri sugriežtinimai turi būti“, – sakė jis.

Tačiau, anot S. Skvernelio, tuo pačiu bus mažinama biurokratija leidimus dirbti šalyje gavusiems darbuotojams.

„Tose gairėse mes patvirtinome supaprastinimus dėl tų žmonių, kurie legaliai įvažiuoja į Lietuvą, gauna leidimus dirbti, biurokratizmo atsisakymo tam tikrų procedūrų, kurios verčia žmones kreiptis į tarpininkus“, – tikino jis.

Trečiadienį vyriausybė pritarė darbo grupės pateiktiems siūlymams dėl migracijos procedūrų tobulinimo.

Ji siūlo įvesti kvotas trūkstamų profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių ir sugriežtinti trečiųjų šalių piliečių komandiravimo į Lietuvą tvarką. Išlygą dėl kvotų taikyti tik aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių. Taip pat siūloma nustatyti aiškų reglamentavimą dėl laikinojo įdarbinimo ar kitų įmonių veikos, kuria tarpininkaujama trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui Lietuvoje, sustiprinti užsieniečių teisėto buvimo Lietuvoje kontrolę.

Vyriausybė pavedė atsakingoms ministerijoms ir institucijoms teisės aktus parengti iki spalio 1 dienos.

Lietuvos verslininkai netrukus turės ieškoti naujų būdų, kaip konkuruoti globalioje rinkoje, nes ilgai garsėję kaip pigios darbo jėgos šalis tuoj nebegalėsime gaminti mažiausiomis sąnaudomis, rašo "Verslo žinios".

Pasak "Danske Bank" analitiko Baltijos šalims Roko Grajausko, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, Lietuvoje darbo sąnaudos yra mažiausios regione, o visoje Europos Sąjungoje lenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją, tačiau atlyginimai nuosekliai auga, todėl ilgainiui vien tik mažesnėmis darbo sąnaudomis nebegalėsime konkuruoti.

"Esame per brangūs gamintojai, tačiau vis dar negalime pasiūlyti aukštos pridėtinės vertės paslaugų. Atsiduriame tarsi pilkojoje zonoje. Todėl Lietuvos verslas bus priverstas pereiti nuo verslo modelio, besiremiančio pigia darbo jėga, prie modelio, kuriame vis svarbesnę vietą užima aukštesnę pridėtinę vertę kuriantys verslo procesai. Arba sugebėsime prisitaikyti ir eisime Vakarų Europos šalių pramintu keliu, arba buksuosime vietoje ir tuomet tapsime labiau panašūs į nekonkurencingus ir ekonominių sunkumų kamuojamus pietų europiečius. Mūsų laukia lūžio taškas ir tik nuo tos krypties, kurią pasirinksime, priklausys ir visos mūsų ekonomikos sveikata ateinančiais dešimtmečiais", - sakė R.Grajauskas.

Lietuvoje vis labiau trūkstant darbo jėgos ir Vyriausybei ketinant sudaryti palankesnes sąlygas įsidarbinti išsilavinusiems užsieniečiams, premjeras sako, kad imigrantai galės gauti darbo tik ten, kur trūksta darbuotojų. Algirdas Butkevičius kartu perspėja, kad nebus leidžiama piktnaudžiauti pigia darbo jėga.

„Turiu žmones nuraminti - imigracija bus galima tik tuose sektoriuose, kuriuose tikrai trūksta darbo jėgos ir matom, kad jau tiesiog negalime perkvalifikuoti žmonių, jie yra bedarbiai ir tikrai nesiruošia šiuose sektoriuose dirbti. Tik tokiu atveju galima imigracija, bet aš manau, kad jokiu būdu negalima piktnaudžiauti tais vadinamais imigrantais mūsų darbo rinkoje ir jiems mokėti labai mažus atlyginimus“, - ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras.

Vyriausybės trečiadienį patvirtintos Migracijos politikos gairės, kaip teigiama, sudarys palankesnes sąlygas į Lietuvą atvykti profesionaliems darbuotojams iš užsienio. Tačiau kartu bus stiprinama migracijos kontrolė, skatinama tolerancija užsieniečių atžvilgiu.

Užsieniečių registro duomenimis, 2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 33,3 tūkst. užsieniečių, daugiausiai - Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Darbo biržos duomenimis, pernai Lietuvoje išduota beveik 5,1 tūkst. leidimų įdarbinti užsieniečius.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis metinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 2253 litus. Per ketvirtį šis rodiklis išaugo 0,9 proc., o palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus vidutinis bruto atlyginimas šalyje padidėjo 4,6 proc. Sparčiau už šalies vidurkį per metus algos augo privačiame sektoriuje. Realusis darbo užmokestis (atmetus kainų komponentės įtaką) palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu ūgtelėjo 0,3 proc. ir 3 proc. per metus.

Spartėjantis darbo užmokesčio didėjimo tempas įrodo, kad verslo plėtros epocha žemų darbo kaštų sąskaita baigėsi. Išgyvenusios 2009 m. ekonomikos nuosmukį verslo įmonės, stebėdamos dviženklį nedarbo lygį, nejautė jokio spaudimo kelti darbo užmokestį ir naudojosi šiuo konkurenciniu pranašumu keletą metų iš eilės. Tai padėjo šalies verslui atsigauti ir suformuoti tam tikrą finansinį buferį – vidutinis įmonių pelningumas Lietuvoje pastaruosius porą metų viršijo 4 proc., o grynojo pelno rodiklis augo dviženkliais tempais.

Tuo tarpu realus vidutinis darbo užmokestis, dėl ekonominės krizės susitraukęs daugiau nei 7 proc. vien per 2009 metus, 2010-2012 m. smuko toliau ir tik pernai metų viduryje fiksavo dugną. Tačiau, akivaizdu, kad toliau šalies verslas ant šio „žirgo“ joti nebegali, jo nešerdamas. Išryškėjo struktūrinio nedarbo problema: vis daugiau įmonių susiduria su tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumu net ir esant dviženkliam nedarbo lygiui. Atlyginimus kelti skatina ir neslūgstantys emigracijos ir „protų“ nutekėjimo procesai. Siekdamos išlaikyti savo darbuotojus įmonės yra priverstos pradėti juos motyvuoti finansiškai ir kelti atlyginimus.

Ši žinia yra gera ne tik namų ūkių ekonomikoje, bet ir makroekonominiu aspektu. Tvari spartesnio darbo užmokesčio augimo tendencija turėtų įlieti optimizmo vartotojų lūkesčiams ir tiesiogiai paveikti vidaus paklausos vektorių. Aktyvesnis namų ūkių vartojimas duotų rimtą impulsą į vidaus rinką orientuotoms veikloms tiek per mažmeninės prekybos apyvartų augimą, tiek per didesnį aktyvumą nekilnojamojo turto rinkoje, tiek per laisvalaikio ir sporto pramogų paklausos didėjimą. Tokia paspirtis iš ūkio vidaus būtų pačiu metu, nes pagrindinėms Lietuvos rinkoms susiduriant su sunkumais, į išorę orientuotas Lietuvos ekonomikos variklis – eksportas – po truputį praranda pagreitį.

Kalbant apie verslo efektyvumo perspektyvas, natūralu, kad, augant darbo užmokesčiui, pigios darbo jėgos poveikis verslui turės būti kompensuotas kitais veiksniais. Tikėtina, kad tai bus paskata Lietuvos įmonėms pradėti investuoti į veiklos efektyvumo didinimą ir atnaujinti gamybinius pajėgumus. Deja, pastarųjų metų retrospektyvą, Lietuva pagal materialinių investicijų lygį (investicijų į gamybos priemones santykis su BVP), eilę metų velkasi Europos Sąjungos narių atsilikėlių gretose, tuo tarpu Latvija ir Estija pirmauja. Siekiant išlikti konkurencingais ir stengiantis užtikrinti subalansuotą bei tvarų ekonomikos vystymąsi, teks atrasti balansą tarp ekonomiškai pagrįsto darbo užmokesčio augimo ir veiklos modernizavimo investuojant.