Katalonijos separatistų atstovas R. Torrentas su žurnalistais kalbėjosi Ženevoje po to, kai aptarė padėtį regione su vienu aukšto rango pareigūnu Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biure.

„Rinkimų scenarijus yra scenarijus, kuris, mano nuomone, visiškai netenkina Katalonijos interesų“, – kalbėjo R. Torrentas.

Katalonija atsidūrė politinėje aklavietėje po spalį vienašališkai paskelbtos nepriklausomybės, kai Ispanijos centrinė vyriausybė įvedė tiesioginį valdymą regione.

Nors gruodį vykusiuose regiono parlamento rinkimuose separatistų partijos užsitikrino absoliučią daugumą Katalonijos parlamente, jos vis tiek negali suformuoti vyriausybės, nes trys jų kandidatai į prezidentus kaltinami maišto organizavimu.

„Manau, kad Ispanijos vyriausybei ir teismams reikėtų pateikti klausimą: Kiek dar jie neleis (Katalonijos prezidentui) užimti posto“, – sakė R. Torrentas.

„Tai Ispanijos vyriausybė ir valstybinės institucijos, ypač teismai, blokuoja prezidento prisaikdinimą“, – sakė jis.

Jeigu naujas regiono lyderis nebus prisaikdintas iki gegužės 22 dienos, bus šaukiami nauji rinkimai.

Pasak R. Torrento, siūlyti kandidatus nėra jo pareiga, nes tai yra Katalonijos parlamentinės daugumos prerogatyva.

Dabartinis kandidatas separatistų lyderis Jordi Sanchezas (Žordis Sankesas) yra kalėjime.

Pirmasis separatistinių partijų kandidatas, buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudždemonas), kurį po nepriklausomybės paskelbimo Madridas atleido, pabėgo į Belgiją ir dabar gyvena ten.

Dar vienas į šį postą pasiūlytas kandidatas, buvęs regiono vyriausybės atstovas Jordi Turullas (Žordis Turulas), taip pat yra kalėjime.

Vis tik R.Torrentas pareiškė, kad yra „patenkintas“ susitikimu Jungtinėse Tautose.

„Esama bendro susirūpinimo dėl grėsmių esminėms demokratinėms teisėms, tačiau taip pat yra bendras sutarimas dėl poreikio rasti priemonių politiniam šio konflikto sprendimui pasiekti“, – sakė jis.

JT žmogaus teisių komisariato atstovė Ravina Shamdashani (Ravina Šamdašani) patvirtino, kad susitikimas įvyko, tačiau jo detalių neatskleidė.

„Prezidentas C. Puigdemont'as turi visas teises ... būti išrinktas“, – sakė R. Torrentas žurnalistams po susitikimo su C. Puigdemont'u Briuselyje, nors Ispanijos centrinė vyriausybė stengėsi sukliudyti šiam susitikimui.

Jis turėjo omenyje vėliau šį mėnesį vyksiančią Katalonijos parlamento sesiją, kurioje parlamentarai balsuos už arba prieš C. Puigdemont'ą, oficialiai pasiūlytą kandidatu į Katalonijos vadovo postą po gruodį vykusių rinkimų, kuriuose absoliučią dauguma pelnė separatistinės partijos.

Ir šį kartą R. Torrentas neužsiminė nei kaip spalį Madrido atleistas C. Puigdemont'as, stengęsis atskirti Kataloniją nuo Ispanijos, sieks perrinkimo, nei kada ta sesija vyks.

Parlamento teisininkai tvirtina, kad C. Puigdemont'as privalo fiziškai dalyvauti toje sesijoje, bet sugrįžęs į Ispaniją jis tikriausiai būtų areštuotas ir turėtų stoti prieš teismą dėl maišto kurstymo, antivyriausybinės veiklos bei valstybės lėšų švaistymo.

C.Puigdemont'o, Katalonijos parlamento pirmininko Roger Torrento (Rože Torento) ir keturių paleistos vyriausybės narių susitikimas turėjo įvykti Katalonijos prekybos atstovybėje Briuselyje.

Tačiau derybas teko perkelti į kitą netoliese esančią vietą, Ispanijos centrinei vyriausybei nurodžius Katalonijos atstovui Briuselyje neleisti, kad susitikimas įvyktų misijos pastate.

Pirmadienį Katalonijos nepriklausomybės siekį remiantis R. Torrentas pasiūlė į Ispanijos regiono prezidento postą grąžinti atstatydintą lyderį C. Puigdemont'ą. O šis yra sakęs, kad ir būdamas Briuselyje oficialiai galėtų būti prisaikdintas per kitą parlamento sesiją, kuri turi įvykti iki šio mėnesio pabaigos.

Centrinė Ispanijos vyriausybė tam nepritaria. Trečiadienio rytą Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) Ispanijos radijui pareiškė: jeigu tai įvyks, jis „kreipsiąsis į Konstitucinį Teismą“.

Pats C. Puigdemont'as vis dėlto sakė galintis sugrįžti į Ispaniją, o centrinė vyriausybė pažadėjo nurodyti jį suimti.