-
Kur elektronikos prietaisai keliauja iš rūšiavimo konteinerių?
Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktoriaus Lino Ivanausko, per praėjusius metus EPA tinkle buvo surinkta 1268 t elektronikos atliekų, beveik 43 t baterijų bei dar virš 81 t lempų. „Didžiąją dalį surinktų elektronikos prietaisų sudaro televizoriai, stambūs namų apyvokos prietaisai kaip skalbyklės, viryklės, taip pat prietaisai su šaldymo įranga – šaldikliai, šaldytuvai. Nereikalingų elektronikos prietaisų kelias link tapimo antrinėmis žaliavomis prasideda teisingai jų atsikračius – smulkiajai elektronikai ar baterijoms skirtuose konteineriuose arba registruojant nemokamą stambiagabaričių prietaisų išvežimą iš namų“, – sako L. Ivanauskas ir atkreipia dėmesį, kad tik tinkamai išmesti prietaisai gali būti perdirbami ir vėl panaudojami kaip žaliavos gaminant kitus daiktus. Išmetus prietaisus ne į elektronikos atliekų konteinerį ar atidavus juodosios rinkos atstovams kyla rizika, kad ekologiško vartojimo ciklas gali užsidaryti.
Perdirbimo metu išgaunant antrines žaliavas tausojami Žemės resursai. Pagrindinis nuostolis, dėl kurio reikėtų vengti elektronikos atliekų juodosios rinkos – žala aplinkai neproporcingai didelė palyginus su netinkamai išgaunamais brangiaisiais metalais. Pasak L. Ivanausko, juodosios rinkos atstovai suinteresuoti pasipelnymu, tačiau negarantuoja, kad metalai bus išgaunami saugiai – net ir dirbant su gyvsidabrio lempomis, kineskopais ar freono turinčia įranga vargu ar laikomasi saugumo reikalavimų. Pavojingos medžiagos gali prasiskverbti į žemę ir per gruntinius vandenis grįžti žmonėms ir gyvūnams atgal.
Bendrovės „EMP Recycling“, perdirbančios elektronikos prietaisus, komercijos projektų vadovės Astos Prankienės teigimu, kasdien įmonėje perdirbama apie 30 t įvairių elektronikos prietaisų, kurie virsta antrinėmis žaliavomis. „Pirmiausia visi elektronikos prietaisai nuo smulkiausių iki stambiausių turi būti surūšiuojami pagal, elektroninės įrangos kategoriją, pavojingumą ir perdirbimo procesų reikalavimus. Tai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti saugų ir tinkamą perdirbimą“, – sako A. Prankienė.
Perdirbant pavojingoms priskiriamas elektronikos atliekas reikalingas ypatingas dėmesys. Televizoriaus monitoriuose, spausdintuvuose ir kopijavimo aparatuose, baterijose, akumuliatoriuose, freono turinčiuose šaldymo įrenginiuose, bei prietaisuose su gyvsidabrio lempomis būtinas savalaikis pavojingų medžiagų nukenksminimas, antraip į antrines žaliavas gali patekti sveikatai pavojingų priemaišų. Kineskopų nukenksminimas vyksta vietoje: iš pradžių atskiriamas priekinis stiklas nuo galinio. Nuo priekinio stiklo nusiurbiamas įvairių metalų dulkių mišinys (liuminoforas) ir gaunamas švarus, skaidrus stiklas. Galinis stiklas nuvalomas nuo priemaišų ir toliau gali būti naudojamas statybinių blokų gamyboje. Kitos atliekos, kurias reikia nukenksminti, perduodamos kitiems tvarkytojams, pavyzdžiui, freonas distiliuojamas Vokietijoje, gyvsidabrio lempos perdirbamos kitų tvarkytojų Lietuvoje.
Per metus iš 7560 t elektronikos atliekų „EMP Recycling“ išgauna beveik 4 tūkst. t juodojo metalo, daugiau kaip 1300 t. plastikų, virš 200 t aliuminio, taip pat nemažai vario ir stiklo. Šios medžiagos vėl panaudojamos elektronikos prietaisų ir kitose gamybos srityse.
Pasak A. Prankienės daugiausiai rankinio darbo reikalauja kineskopinių televizorių ir mobiliųjų telefonų perdirbimas. „Ir vienu, ir kitu atveju reikalingas labai kruopštus darbas – telefone daug smulkių detalių, o prieš paruošiant kineskopinį televizorių perduoti į perdirbimo įrenginį taip pat reikia daug žmogaus darbo. Kartu keliami ir aukštesni atsargos reikalavimai – perdirbti televizorių galima tik tuomet, kai kineskopas atskirtas ir saugiai nukenksmintas“, – sako „EMP Recycling“ atstovė.
Pasak L. Ivanausko, jei elektronikos prietaisai veikia saugiai ir tvarkingai – jie gali būti perleidžiami į antrinę rinką padovanojant ar parduodant kitiems. Sugedusių prietaisų, kuriuos remontuoti nebetikslinga, nerekomenduojama kaupti namie – atsakingiausia būtų juos išmesti į elektroninėms atliekoms skirtus konteinerius ir taip užtikrinti, kad šie prietaisai pasieks atsakingus perdirbėjus.
Elektronikos platintojų asociacija (EPA) visoje Lietuvoje yra įrengusi daugiau nei 4 tūkst. elektronikos atliekų surinkimo vietų dažnai lankomose parduotuvėse, bibliotekose, seniūnijose ir t. t. Juose galima išmesti baterijas, smulkiuosius elektronikos prietaisus (pvz., telefonus, įkroviklius, barzdaskutes ir kt.) Apie arčiausiai namų esančias elektronikos atliekų surinkimo vietas galima sužinoti EPA tinklalapyje. Tuo tarpu pilnos komplektacijos stambiagabaritę elektroniką (pvz., šaldytuvus, skalbykles, šaldiklius ir kt.), gyventojų patogumui EPA surinkėjai išveža iš namų nemokamai. Juos išsikviesti galima telefonu 8695 55111 arba užpildžius formą internete.
-
Visos atliekos turi savo vietą – ar žinome, kaip jas tvarkyti?
„Sąvartynai ne guminiai, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas. – Jie greitai užsipildo. Be to, bioskaidžios (maisto ir žaliosios) atliekos pūdamos išskiria dujas, prisidedančias prie klimato kaitos, o plastiko, stiklo, popieriaus nebeįmanoma panaudoti. Tuo tarpu naujų pakuočių gamybai vėl eikvojami gamtos ištekliai.“
Šiuo metu geriausiai su atliekomis besitvarkantys regionai – Alytus ir Tauragė. Alytuje daugiau kaip pusė visų komunalinių atliekų perdirbama arba panaudojama, o Tauragėje gyventojai aktyviai atlieka pirminį rūšiavimą namuose.
Savivaldos institucijos, taip pat regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra parengę investicinius projektus ir atidavę regionų plėtros taryboms vertinti. Iki šių metų pabaigos bus sudaryti ES fondų lėšomis finansuotini projektų sąrašai, kartu numatant ir rodiklius, kiek ir kuriuose regionuose bus įrengta naujų konteinerinių, didelių gabaritų aikštelių, įsigyta biologinių atliekų surinkimo konteinerių. Planuojama dalyti individualioms valdoms skirtas kompostavimo priemones, sukurti atliekų paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūrą.
Atsakingas kiekvienas
Klaipėdoje, Panevėžio gatvėje, gyvenanti Edita sako, kad už atliekas atsakingi visi, kas jų turi. „Juk perkame pieną, duoną, įvairias košes. Vadinasi, namuose tikrai sukaupiame pakuočių. O jei turime atliekų, esame atsakingi ir už teisingą jų tvarkymą“, – sako ji ir priduria, kad geriausia savo buitį sutvarkyti taip, kad tų atliekų liktų kuo mažiau.
„Kam į dėžutę supakuotą produktą pakuoti dar ir į plastikinį maišelį? Arba kiekvienam vaisiui imti po atskirą maišelį? Maisto atliekų galima išvengti gerai susiplanavus pirkinius, – įsitikinusi moteris. – Jei kiekvienas jas tvarkytų tinkamai, o ne mestų bet kur, ir aplinka būtų švaresnė, ir atliekos nebepūtų sąvartynuose ar miško aikštelėse.“
Prie Editos namo stovi atliekų rūšiavimo konteineriai, todėl stiklas, plastikas ir popierius iš jos namų keliauja būtent ten, kur priklauso.
„Man tikrai nesunku rūšiuoti, namuose turime atskiras dėžes stiklui, plastikui, popieriui. Dabar yra galimybė ir į taromatus sumesti gėrimų pakuotes. Manau, žmonės nerūšiuoja, nes tiesiog pritingi, atrodo, tai užims daug laiko. Mums taip pat reikėjo šiek tiek pastangų išsiugdyti naują įgūdį, bet dabar tai beveik tas pats kaip išsivalyti dantis – net nebesusimąstome.“
Jos nuomone, labai svarbu, kad žmonės atliekas rūšiuotų dar ir dėl to, kad kai kurios jų gali tapti vertingais dalykais. „Esu girdėjusi, kad, pavyzdžiui, stiklo duženas galima perdirbti daugybę kartų. Iš vieno kilogramo šukių galima pagaminti tiek pat naujo stiklo, o išmestas butelis gamtoje irtų kelis šimtmečius. Be to, perdirbant stiklą susitaupo gal 40 proc. gamybai reikalingų energijos išteklių“, – pasakoja klaipėdietė.
Mesti, kur priklauso
Stiklą, popierių, plastiką, tekstilę – mesti į specialius rūšiavimo konteinerius, stambiagabarites atliekas – priduoti tam skirtose aikštelėse, o bioskaidžias atliekas – kompostuoti, – tokį atliekų tvarkymo pradžiamokslį žino beveik kiekvienas.
Daiva Skrupskelienė, vienos atliekų tvarkymo bendrovės vykdomoji direktorė sako, kad visos atliekos turi savo vietą, todėl turi būti šalinamos ten, kur priklauso.
„Palyginus tik nedidelė dalis gyventojų pirmenybę teikia kompostavimui, kol kiti žaliąsias atliekas ir toliau meta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, veža į sąvartynus ar pamiškes, dar blogiau – degina. Toks neatsakingas elgesys ne tik nepadeda spręsti aplinkosaugos problemų, bet jas ir pagilina, – sako ji. – Kompostavimo naudą lengva „pasverti“ praktiškai: nukritusius lapus galima deginti, taip padidinant gaisro riziką ir išlaidas cheminėms trąšoms, arba tiesiog panaudoti kompostui, taip apsaugant ir aplinką, ir piniginę.“
Kita dažnai ne ten kur reikia patenkanti atliekų dalis – stambiagabaritės atliekos. Kelininkai neretai pasiskundžia iš miško aikštelių, pakelių ir autobusų stotelių surenkantys senų baldų, padangų ar statybinių atliekų.
Visos jos turėtų keliauti į specialias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Klaipėdos mieste jos įrengtos Plieno ir Tilžės gatvėse bei Šiaurės prospekte.
Į tokias aikšteles gyventojai taip pat gali nemokamai atvežti antrines žaliavas ir buityje susidarančias pavojingas atliekas. Šiose aikštelėse surinktos didžiosios atliekos, tokios kaip seni baldai, durys, langai išardomi, švari mediena vežama kompostuoti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, metalo laužas perduodamas jį superkančioms įmonėms, o pavojingos atliekos – tokių atliekų tvarkytojams.
Daugiau informacijos apie atliekų surinkimo vietas regione: www.kratc.lt
-
Sostinės kiemuose – 950 šiukšlių rūšiavimo konteinerių komplektų
Vilniečius rūšiuoti atliekas nuolat raginanti sostinės savivaldybė interneto portale www.vilnius.lt skelbia interaktyvų žemėlapį, kuriame galima pamatyti, kur mieste stovi rūšiavimui skirtų atliekų konteineriai: www.vilnius.lt →Savivaldybė→e.miestas→interaktyvus žemėlapis. Šis žemėlapis nuolat atnaujinamas ir tikslinamas.
Šiuo metu Vilniaus mieste yra apie 950 antrinių žaliavų konteinerių komplektų. Vienas komplektas – tai trys konteineriai, skirti popieriaus, stiklo ir plastmasės rūšiavimui. Daugiabučių namų kvartaluose įrengiama ne mažiau kaip po vieną tokią aikštelę 600 gyventojų.
Rūšiavimo konteineriai Vilniuje statomi ir prie individualių gyvenamųjų namų. Tam Savivaldybė iš Specialiosios gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programos įsigijo 120 litrų talpos konteinerių pakuotės atliekoms rinkti. Vienai valdai skiriami du konteineriai: vienas – stiklui, kitas – popieriui ir plastikui. Jau išdalinta apie 20 000 vienetų. Įsigijus daugiau konteinerių, jais bus aprūpinta dar daugiau seniūnijų.
Konteinerių vietas mieste parenka savivaldybės specialistai, atsižvelgdami į atliekų tvarkytojų rekomendacijas. Rūšiavimo konteineriai gali stovėti ir šalia mišrių atliekų konteinerių, ir kitose vietose, kurios gyventojams patogios (tam turi pritarti didesnė dalis namo gyventojų), atitinka sveikatos saugos reikalavimus, yra suderintos su Savivaldybe ir atliekų vežėjais – ar tam tinkamos techninės sąlygos.
Antrinės žaliavos surenkamos ir išvežamos pagal poreikį, tad konteinerius kontroliuoja statinius administruojančios įmonės ar bendrijos. Pastebėję perpildytus rūšiavimo konteinerius, sostinės gyventojai turėtų apie tai pranešti tiesiogiai - savo bendrijai, namo administratoriui, ar atliekų vežėjui.
Rūšiuotos atliekos surenkamos ir išvežamos nemokamai, gyventojai moka tik už nerūšiuotų atliekų tvarkymą.