Tokį sprendimą komisija priėmė trečiadienį vykusio posėdžio metu. Komisija taip pat nusprendė, kad Ukmergėje turėtų būti nuimta „Vėliavnešių“ skulptūra.

Į komisiją su prašymu pakeisti S. Nėries gatvės pavadinimus Šakiuose ir Kudirkos Naumiestyje kreipėsi Šakių rajono savivaldybė, Pasvalyje ir Joniškėlyje – Pasvalio rajono savivaldybė.

Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas BNS trečiadienį sakė, kad komisija Pasvalio rajono savivaldybei rekomenduoja pakeisti gatvių pavadinimus, o dėl S. Nėries gatvių Šakių rajone laukiama mokslininkų išvados.

Jo vieta arba muziejuje, arba kitoje saugykloje išsaugant patį paminklą.

„Nusprendėme atidėti, nes tai yra tas kraštas, kuriame Salomėja Nėris gimė, (...) nenorime užbėgti įvykiams už akių“, – sakė V. Karčiauskas.

S. Nėris gimė Kiršų kaime, dabartiniame Vilkaviškio rajone, mokėsi Alvite, Marijampolėje, Vilkaviškyje, čia pradėjo kurti poeziją.

Anot V. Karčiausko, po kovo pradžioje vykusio posėdžio komisija paprašė, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) užsakytų Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų pažymą apie S. Nėries veiklą ir gyvenimą iki 1940 metų.

„Norime detaliau žinoti, kas susiję su jos tėviške, su jos gyvenimu, su jos kūryba, tokių duomenų mums trūksta“, – sakė V. Karčiauskas.

Komisijos pirmininko teigimu, jei pavadinimai Šakių rajone bus susiję su S. Nėrimi kaip poete, gali būti rekomenduojama juos palikti.

„Nežiūrint to, kad mes konstatuosime, kad ji bendradarbiavo su totalitariniu režimu ir padarė žalą Lietuvai“, – kalbėjo V. Karčiauskas.

Tuo metu dėl Pasvalio rajono komisijos sprendimas aiškus.

„Čia mes nematome jokių sąsajų su Salomėja Nėrimi (kaip poete – BNS) ir rekomendavome gatvių pavadinimus pakeisti“, – tvirtino komisijos pirmininkas.

S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Vis dėlto dalis literatūrologų ir kitų mokslininkų pabrėžia S. Nėries kūrybos reikšmę lietuvių literatūrai bei kolektyvinei atminčiai, jos vėlesnę atgailą dėl bendradarbiavimo su sovietų valdžia.

Desovietizacijos komisija trečiadienį taip pat nusprendė, kad Ukmergėje stovinti „Vėliavnešių“ skulptūra turi būti nuimta.

„Jis propaguoja totalitarinį režimą, proginis paminklas, nesvarbu, kad labai profesionalus (...), tačiau jis neturėtų ten stovėti. Jo vieta arba muziejuje, arba kitoje saugykloje išsaugant patį paminklą“, – teigė V. Karčiauskas.

Vaclovo Krutinio sukurtas bronzinis monumentas „Vėliavnešiai“ atidengtas prieš keturis dešimtmečius, minint Sovietų Sąjungos 60-metį.

Trijų žmonių figūras su didelėmis plazdančiomis vėliavomis už jų nugarų vaizduojanti skulptūra tuomet įkūnijo „revoliucinės minties nemirtingumą“, o 2022 metų lapkritį svarstyta ją nukelti, už tai pasisakė ir apklausoje dalyvavę vietos gyventojai.

Vis dėlto įvertinus, kad ji neturi jokių akivaizdžių sovietinio laikmečio simbolių, o neigiamas tik jos sukūrimo kontekstas, miesto valdžia nusprendė ją palikti.

Desovietizacijos komisija trečiadienio posėdyje taip pat nusprendė, kad paminklai sovietiniams kariams Kretingalėje, Šalčininkuose, Eišiškėse ir paminklai sušaudytiems sovietiniams aktyvistams Pasvalio rajone turi būti nuimti.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Vienos jau ėmėsi keitimo procedūrų, o kitos vis dar laukia oficialių raštų.

Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, vasario pabaigoje nusprendė, kad rašytojos S. Nėries vardo gatvės Lietuvoje propaguoja totalitarinį režimą, todėl turi būti pervadintos.

Ji rekomendavo pakeisti S. Nėries vardo gatves Vilniuje, Klaipėdoje, Molėtuose, Pakruojyje, Rumšiškėse, Simne ir Žagarėje.

Šiam komisijos sprendimui pritarė ir LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys. Jis priėmė sprendimą, kad tam tikrose savivaldybėse viešieji pavadinimai, kur minimas S. Nėries vardas, turi būti pakeisti. Tokiu sprendimu pasipiktino grupė mokslininkų, paraginusių komisiją iš naujo svarstyti klausimą užsakant  objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų mokslinę ekspertizę.

„Klausime gyventojų nuomonės“

Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šėraitė-Gogelienė BNS sakė, kad sostinė keis Fabijoniškių mikrorajone esančios S. Nėries gatvės pavadinimą.

Anot savivaldybės atstovės, gyventojų netrukus bus prašoma siūlyti naujus pavadinimus.

„Darysime taip pat, kaip su Liudo Giros gatve: klausime gyventojų nuomonės, siūlysime jiems pateikti pavadinimų variantus ir tuomet grįšime su tais variantais į komisiją“, – kalbėjo K. Šėraitė-Gogelienė.

„Tikrai įtrauksime gyventojus, kad jie pasisakytų, kokie variantai galėtų būti“, – pridūrė ji.

Pasak K. Šėraitės-Gogelienės, gatvės pavadinimo keitimo procesas įsibėgės artimiausiu metu.

Laukia oficialiaus rašto

Tuo metu Klaipėdos miesto, Pakruojo, Alytaus rajono savivaldybės laukia, kol gaus oficialų raštą iš LGGRTC.

Kaišiadorių rajono savivaldybė taip pat laukia oficialaus rašto iš centro. Tokį raštą ji jau yra gavusi dėl Petro Cvirkos gatvių pavadinimų Kaišiadoryse ir Rumšiškėse, Liudo Giros gatvės Kaišiadoryse, Jurijaus Gagarino gatvės Žiežmariuose.

Anot savivaldybės, gyventojams bus siūlomi nuo vieno iki trijų naujų gatvių pavadinimų, iš kurių jie galės rinktis.

„Jei bus gautas sprendimas pakeisti S. Neries pavadinimą, analogišką procedūrą taikysime ir šios gatvės keitimui – Istorinės atminties komisija pateiks naujus pavadinimų siūlymus, vyks juos pristatyti gyventojams ir kartu ieškos bendro sutarimo“, – rašoma savivaldybės komentare.

Joniškio rajono savivaldybė BNS informavo, kad dėl Žagarėje esančios S. Nėries gatvės pavadinimo keitimo šiuo metu savivaldybės administracija rengia sprendimo projektą ir jį tarybai ketina teikti kitą mėnesį.

Molėtų rajono savivaldybė taip pat patikino, kad S. Nėries pavadinimą keis, šiuo metu diskutuojama dėl naujo pavadinimo.

Sprendimo laukia ir daugiau savivaldybių

Dėl S. Nėries vardo gatvių į vadinamąją Desovietizacijos komisiją kreipėsi ir daugiau savivaldybių, viena jų – Marijampolė. Jos kreipimąsi komisija svarstė kovo 13-osios posėdyje

„Nekantriai laukiame oficialaus šios komisijos sprendimo, kuris taps pagrindu diskutuoti ir priimti sprendimus Marijampolės savivaldybės taryboje“, – prieš posėdį BNS sakė Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis.

Visgi komisija sprendimo dėl Marijampolėje esančios gatvės kol kas nepriima.

Dalis šalies mokslo bendruomenės praėjusią savaitę ragino desovietizacijos komisiją iš naujo svarstyti klausimą dėl S. Nėries vardo naudojimo viešųjų objektų pavadinimuose ir užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę.

Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas BNS sakė, kad nors anksčiau priimtų sprendimų neatšauks, komisija atsižvelgs į mokslininkų išsakytas pastabas, kai nagrinės konkrečius atvejus.

Pirmasis toks atvejis ir buvo kovo 13-osios posėdyje, sprendžiant dėl Marijampolės savivaldybės kreipimosi.

Anot jo, komisija šio klausimo nagrinėjime padarė pertrauką ir paprašė pažymos, ar S. Nėris mokėsi Marijampolės mergaičių gimnazijoje.

„Reikia truputį kitaip žiūrėti į Salomėją Nėrį Marijampolėje. Mes paprašėme pažymos, kur jos biografija būtų aiškiai išdėliota iki 1940 metų“, – teigė V. Karčiauskas.

Gyventojai nepritarė

V. Karčiausko teigimu, komisija visais atvejais pažymės, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose bei okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.

Tačiau jei viešasis objektas susijęs su S. Nėrimi, kaip poete, anot V. Karčiausko, komisija nesiims teikti rekomendacijos dėl vardo pakeitimo.

„Tam tikrais atvejais, net ir Salomėjos Nėries atveju, rekomenduosime palikti tai, kas susiję su ja, kaip poete. Nes daugybė gatvių Lietuvoje pavadintos tose vietose, kurios neturi nieko bendro nei su jos biografija, nei su ja, kaip poete, tai yra pavadinta dėl to, kad ji parvežė „Stalino saulę“, – dėstė komisijos pirmininkas.

Šiauliuose taip pat yra S. Nėries gatvė, tačiau kaip BNS informavo savivaldybė, artimiausiu metu gatvių ir objektų pavadinimų klausimus svarstanti komisija į posėdį neketina rinktis. Vėliau, jei klausimas bus iškeltas, ketinama atsižvelgti į desovietizacijos komisijos ir LGGRTC poziciją.

Klausimas dėl S. Nėries gatvės pavadinimo mieste buvo svarstytas prieš ketverius metus. Tuomet atlikus gyventojų apklausą ir kreipusis į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialą, nuspręsta pavadinimo nekeisti.

S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Tuo metu dalis literatūrologų ir kitų mokslininkų pabrėžia S. Nėries kūrybos reikšmę lietuvių literatūrai bei kolektyvinei atminčiai, jos vėlesnę atgailą dėl bendradarbiavimo su sovietų valdžia.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.