Komitetas informavo, kad S. Slapšinskas kaltinamas „neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu“, susijusiu su 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiais Vilniuje.

„Esminė komiteto tyrimo kryptis – toliau peržiūrima baudžiamoji byla dėl neteisėto Rusijos piliečių traukimo baudžiamojon atsakomybėn Lietuvoje, tarp jų – buvusių sovietinės armijos kariškių, teisėsaugos darbuotojų, Lietuvos Komunistų partijos narių, kad jie sukėlė civilių gyventojų mirtį ir kūno sužalojimus užtikrindami viešąją tvarką Vilniuje, 1991-ųjų sausį“, – sakė Tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.

Rusijos tyrėjai sako nustatę, jog S. Slapšinskas buvo atsakingas už šiuos veiksmus, nes anksčiau ėjo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas ir kartu su kolegomis surašė kaltinamąjį aktą Rusijos piliečiams.

Pažymima, kad 2015-aisiais S. Slapšinskas perdavė bylą nagrinėti teismui.

„Slapšinskui už akių pateikti kaltinimai dėl neteisėto žinomai nekaltų piliečių traukimo baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė S. Petrenko.

Rusijos teisėsauga laikosi pozicijos, kad sausio įvykių metu Lietuva „nebuvo nepriklausoma respublika ir priklausė SSSR“, o sovietų kariniai daliniai „atliko savo tarnybos pareigą“ ir veikė pagal Sovietų Sąjungos įstatymus.

Rusija dar pernai liepą paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, susijusių su Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu.

S. Petrenko yra sakiusi, kad Rusijos piliečiams pateikti kaltinimai nėra grindžiami objektyviais įrodymais.

Lietuvos URM Rusijos teisėsaugos veiksmus pavadino „atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams“.

S. Slapšinskas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui vadovavo 2011-2016 metais. Nuo 2016-ųjų S. Slapšinskas dirba advokatu.

S. Slapšinskas: tai – politinis persekiojimas

Rusijos teisėsaugos už akių šios šalies piliečių persekiojimu kaltinamas buvęs prokuroras Simonas Slapšinskas teigia, jog tai – politinis persekiojimas.

„Jokių oficialių dokumentų aš nesu gavęs. Tai yra elementarus politinio pobūdžio persekiojimas ir nieko daugiau, tai yra politiškai motyvuotas baudžiamasis persekiojimas“, – BNS sakė S. Slapšinskas.

Rusijos kaltinimus vadina bandymu klaidinti visuomenę

Buvusį Lietuvos prokurorą Simoną Slapšinską už akių apkaltinusi Rusijos teisėsauga tokiu būdu neteisėtai bando paveikti Lietuvos prokurorus bei klaidinti visuomenę.

„Tokie užsienio valstybės pranešimai, kuriuose kartu platinami ir melagingi teiginiai apie Sausio 13-osios įvykius bei Lietuvos suverenumą, vertintini tik kaip bandymai neteisėtai paveikti savo pareigas vykdančius Lietuvos prokurorus, teisėjus, kitus pareigūnus bei siekis klaidinti visuomenę. Tokie užsienio valstybės sprendimai kitos valstybės pareigūnų atžvilgiu prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Prokuratūra teigia iš Rusijos negavusi jokių oficialių pranešimų apie galimai Lietuvos teisėjų bei prokurorų atžvilgiu pernai pradėtą baudžiamąjį persekiojimą bei pareikštus kaltinimus.

Apie Rusijos Tyrimų komiteto kaltinimus S. Slapšinskui pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Pranešime teigiama, kad su rezonansine Sausio 13-osios byla dirbęs S. Slapšinskas už akių kaltinamas „neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu“.

Rusija dar pernai liepą paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, susijusių su Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui S. Slapšinskas vadovavo 2011-2016 metais. Nuo 2016-ųjų jis dirba advokatu.

Prokuratūra reaguodama į kaltinimus S. Slapšinskui pirmadienį pranešime priminė, jog dar praėjusių metų gruodį paskelbė apie atliekamą tyrimą dėl galimo šnipinėjimo Rusijai.

Jame įtarimai pateikti neįvardijamam „visam tinklui asmenų“, tarp jų – buvusiam Socialistinio liaudies fronto lyderiui Algirdui Paleckiui, kuris nuo praėjusių metų spalio iki šiol yra suimtas. Tąkart pranešta, kad suimta yra ir daugiau asmenų, tačiau jų tapatybės neatskleistos.

„Lietuvos prokuratūra taip pat pabrėžia, kad siekiant apsaugoti Lietuvos pareigūnų teisėtus interesus, nuolat bendradarbiaujama ir keičiamasi aktualia informacija su atsakingais asmenimis bei institucijomis“, - pirmadienį pranešime teigia Generalinė prokuratūra.

Ji taip pat pažymi, kad sprendimą Sausio 13-osios byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija turėtų skelbti jau kitą savaitę – kovo 27 dieną.

Kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų veikiant organizuotoje grupėje pateikti 67 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, 1991 metais ėjusiems vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.

„MG Baltic“ koncernui atstovauja prieš kelerius metus Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro darbą palikęs Linas Belevičius. Pernai specialiuoju liudininku apklausiamą „MG Baltic“ prezidentą Darių Mockų į Specialiųjų tyrimų tarnybą lydėjo advokatas Rolandas Tilindis, prieš kelerius metus pasitraukęs iš Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vadovo posto.

Specialiuoju liudytoju apklausiamą „MG Baltic“ valdybos narį Romaną Raulynaitį lydėjo iš Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro posto į advokatus pasitraukęs Giedrius Danėlius. Suimtam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimundui Kurlianskiui atstovavo buvęs generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia. Dabar R. Kurlianskį gina ir buvęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas.

Prieš kelerius metus pakeistas Advokatūros įstatymas leidžia 10 metų darbo stažą turintiems prokurorams advokato egzaminą išlaikyti palengvinta tvarka, tačiau ar perėjusiam į kitą barjero pusę pareigūnui nekyla grėsmė nusižengti, panaudojant savo ryšius ir žinias advokato darbe?

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė rašte „Savaitei“ paaiškino, kad baigusiems tarnybą prokurorams taikomos tos pačios, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatos – nustojęs eiti pareigas buvęs valstybės tarnautojas metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo. Generalinės prokuratūros atstovė pabrėžia, kad kai kuriais atvejais advokatu tapusį buvusį kolegą nušalinti gali reikalauti prokuroras.

Buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą R. Kurlianskį ginantis S. Slapšinskas prokuroro mantiją nusivilko 2016 m. ir tais pačiais metais perėjo į advokatų gretas, nepaisydamas metų vadinamojo „atvėsimo“ laikotarpio, kurį nurodo prokuratūros atstovė. S. Slapšinskas tikina, kad pažeisti neegzistuojančios teisės normos neįmanoma.

Simonas Slapšinskas/Youtube stop kadras

„Atvėsimo” laikotarpis negali būti be tam tikrų kompensacijų iš valstybės pusės. Natūralu, kad jei mes kalbame apie teisėsaugos pareigūnus, išėjusius į privatų sektorių, turėtų būti įstatymu numatyti du dalykai: visų pirma, draudimas eiti tam tikras pareigas, kurios vienaip ar kitaip siejasi su anksčiau eitomis pareigomis, bet tuo pačiu, valstybė turi užtikrinti ir kompensaciją tam laikotarpiui. Deja, to nėra, o pats draudimas yra pakankamai neapibrėžtas – neaišku kas yra draudžiama ir kodėl draudžiama“, – sakė advokatas S. Slapšinskas.

Anot Vilniaus universiteto docento Algimanto Čepo, advokatams vargu ar galima taikyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatą dėl „atvėsimo“ laikotarpio. Aukštas pareigas ėjusiems prokurorams, kontroliavusiems šimtus ikiteisminių tyrimų, gali kilti problemų ir kelerius metus, kol dėl šių bylų nepasisakys teismai.

„Sekant įstatymo raidę, tas draudimas yra taikomas tik tiems, kurie konkrečiai patys vedė tą bylą būdami prokurorais.  Tačiau teismų praktikoje jau yra susiformavusi nuostata, kad teismai neleidžia būti advokatais ir aukštesniesiems prokurorams, kurie patys, nors nevedė bylos, bet kontroliavo tos bylos eigą“, – pasakojo VU Filosofijos fakulteto docentas dr. Algimantas Čepas.

Advokatų tarybos narys Valdemaras Bužinskas neneigia, kad dėl tokių situacijų iš teisėsaugos atėjusiems advokatams problemų pasitaiko.

„Atkreipus dėmesį, jie arba nusišalina, tą galiu patvirtinti gyvu pavyzdžiu, netgi ir mano byloje taip yra buvę, arba tada kiti proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad jie nusišalintų arba pakeistų advokatą. Yra taip buvę“, – teigė Advokatų tarybos narys V. Bužinskas.

S. Slapšinskas sako, kad siekdamas išvengti interesų konflikto, jis priverstas laikytis griežtų ribojimų.

„Per dvejus metus, per kuriuos aš užsiimu privačia praktika, nė karto neatstovavau kliento, kurio byla būtų vedama mano vadovauto departamento prokuroro. Iš esmės yra visai kiti padaliniai, ir bent jau pirmus metus aš sąmoningai stengiuosi vengti galimų interpretacijų ir tiesiog nesiimu pavedimų bylose, kuriose gali būti bet koks interesų konfliktas“, – pasakojo S. Slapšinskas.

V.Bužinskas sako, kad Advokatų taryba nerenka statistikos, kiek advokatų turi teisėsaugininko darbo praeitį, tačiau, anot jo, prokurorų srautas pastebėtas konkrečiu laikotarpiu.

„Taip susiklostė, kad per įvairias reformas ar per tas vadinamas pseudo reformas, kad tas institucijas paliko pareigūnai, kad ir buvę prokurorai, kuriems tikrai nėra malonu užeiti į savo buvusias darbovietes“, – kalbėjo Advokatų tarybos narys V. Bužinskas.

Generalinės prokuratūros duomenimis, 2008 m. šalies prokuratūroje dirbo 863 prokurorai,  2010 m., kai į generalinio prokuroro postą paskirtas Darius Valys, buvo likę 833. Po penkerius metus trukusių reformų su darboviete atsisveikino 124 prokurorai, 2015 m. jų liko 709. Per 2 Evaldo Pašilio vadovavimo metus pasitraukė 37, šiuo metu Lietuvoje yra 672 prokurorai.

Advokatas Artūras Paulauskas 1994 m. lapkritį, būdamas generaliniu prokuroru, palaikė valstybinį kaltinimą žurnalisto Vito Lingio nužudymo byloje, prašė žmogžudystės užsakovą „Vilniaus brigados“ vadeivą Borisą Dekanidzę nuteisti myriop sušaudant. A. Paulauskas prisimena, kad už „Vilniaus brigados“ vadeivų nugarų sėdėjo patyrę advokatai, ir jų argumentus reikėjo motyvuotai atremti. Anot A. Paulausko, teismų laukia sudėtingos bylos ir prokuratūros „nukraujavimas“ neliks be pasekmių.

Artūras Paulauskas/ Asmeninio archyvo nuotr.

„Šiandien prokurorų pusėje yra mažiau profesionalūs, mažiau pasiruošę žmonės, ir tie prokurorai, kurie pereina į advokatų pozicijas, yra stipresni. Ir jeigu mes to santykio nekeisime, ir tą santykį paliksim tokį, koks yra, arba tokią praktiką išvaryti gerai dirbančius žmones iš darbo, tai tikrai prokurorams reikės ypatingai paprakaituoti, kad galėtų apginti savo kaltinamąsias išvadas“, – sakė 1990–1995 m. generalinis prokuroras A. Paulauskas.

„Aš galiu patvirtinti, kad šiandien esu sudaręs sutartį dėl R. Kurlianskio gynybos ir ji įsigalios nuo rytojaus“, – BNS ketvirtadienį sakė S. Slapšinskas.

Buvusiam Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiajam prokurorui tai yra pirma advokato sutartis.

„Tikrai esu susidūręs ne su viena didelės apimties rezonansine byla, o kalbant apie šią – tai yra viena didžiausių korupcinių bylų ir bene labiausiai rezonansinė Lietuvos teisėsaugos istorijoje, todėl natūralu, kad man, kaip teisininkui praktikui, tai yra labai įdomu iš atstovavimo perspektyvų“, – kalbėjo jis.

Koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis yra įtariamas papirkęs buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį 106 tūkst. eurų kyšiu. Pačiam E.Masiuliui teisėsauga pareiškė įtarimus prekyba poveikiu, kyšininkavimu ir neteisėtu praturtėjimu. Abu įtariamieji savo kaltę neigia. Pirmieji vieši proceso veiksmai šioje byloje buvo atlikti šiemet gegužę.

R. Kurlianskis taip pat įtariamas davęs kyšį vienam Darbo partijos lyderių Vytautui Gapšiui.

„MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas Darius Mockus tyrime dėl galimos politinės korupcijos buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Interesų konflikto išvengs

S. Slapšinskas sako interesų konflikto po darbo Generalinėje prokuratūroje išvengsiantis, nes šį tyrimą kontroliuoja kito Generalinės prokuratūros padalinio – Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento – prokuroras Justas Laucius.

„Šis tyrimas neturi nieko bendro su mano buvusiomis pareigomis. Netgi pagal vidinę prokuratūros tvarką Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai neturėjo teisės apskritai tikrinti ar domėtis Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento organizuojamais tyrimais. Tai yra griežtai atskirta kompetencija“, – sakė eksprokuroras.

20 metų prokuratūroje dirbęs S. Slapšinskas yra tyręs ne vieną rezonansinę bylą - Sausio 13 - osios, buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko rinkimų į merus bylą dėl papirkinėjimo, pasikėsinimą nužudyti buvusį Vilniaus konservatorijos direktorių Laimutį Vilkončių. Jis taip pat vadovavo tyrimams dėl nusikalstamų susivienijimų Vilniaus brigadoje ir kitose organizuotų nusikaltimų struktūrose.

Prokuratūrą paliko netekęs vadovaujančių pareigų

Pastaruosius penkerius metus iki šių metų balandžio S. Slapšinskas vadovavo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui.

Šį pavasarį dar kartą dalyvaudamas departamento vadovo konkurse S. Slapšinskas surinko daugiausiai balų iš viso pretendentų, tačiau generalinis prokuroras Evaldas Pašilis atsisakė skirti prokurorą į laimėtas pareigas ir paskelbė papildomas atrankas. Po šio sprendimo balandžio pradžioje S. Slapšinskas nusprendė pasitraukti iš prokuratūros.

„Aš tiesiog padariau išvadą, kad generalinis prokuroras mano ir kitų Generalinės prokuratūros vadovų vietose nori matyti naujus žmones. Tai jo teisė ir visiškai normalu, generalinis prokuroras renkasi savo komandą, su kuria jis dirbs“, – BNS ketvirtadienį pasitraukimo iš prokuratūros priežastis prisiminė eksprokuroras.

„Aš nenusivyliau prokuratūra. Dabar pradėjęs karjerą kitoje srityje aš matau plačius vandenis realizuoti save kaip teisininką“, – pridūrė jis.

S. Slapšinskas tvirtino darbo prokuratūroje metais nepažinojęs nė vieno „MG Baltic“ atstovo. Jis teigė, kad pasiūlymą dirbti R. Kurlianskio advokatu gavo praėjus kuriam laikui po atsistatydinimo iš prokuratūros šių metų pavasarį.

Koncerne - ir ilgametis Vilniaus prokuratūros vadovas

Prieš mėnesį darbą koncerne „MG Baltic“ pradėjo buvęs ilgametis Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius. Prokuratūra ir jis pats rugsėjį paskelbė, kad tarnybą palieka dėl sveikatos problemų. Nuo spalio vidurio R. Jancevičius tapo „MG Baltic“ rizikos valdymo vadovu.

Interviu BNS R. Jancevičius tąkart tvirtino, kad po karjeros prokuratūroje buvo nusprendęs nebedirbti ir pailsėti, tačiau norėjo dirbti būtent „MG Baltic“. Kvietimą tapti vienu iš vadovų koncerne R. Jancevičius sakė priėmęs per vieną dieną.

Klausiamas, ar pačiam nekyla etinių klausimų pradedant darbą problemų su teisėsauga turinčiame koncerne, R. Jancevičius aiškino atskiriantis koncerno viceprezidentą ir visą koncerną.

„Aš eidamas į tą darbą puikiai supratau, kad gali kilti šie klausimai. Atsakysiu paprastai. Pirmas dalykas – aš einu dirbti ne pas R. Kurlianskį. Antras dalykas – aš einu dirbti į koncerną. Koncernui, kiek aš žinau, suprantu ir susigaudau, jokie įtarimai, kaltinimai nėra pareikšti kaip juridiniam asmeniui. Vėlgi galiu pasakyti, kad tai, kas vyksta R. Kurlianskio asmenyje arba su juo susiję dalykai, yra asmeniniai dalykai. Tegul jis ginasi ir daro tai teisinėmis priemonėmis. Tai, ką jis ir daro. Manęs šie dalykai nedomina ir nesiruošiu šiame procese dalyvauti. Žinant mane, tai tiesiog nesuderinama, nes aš neįsivaizduoju, kaip galima ginti neteisinėmis priemonėmis“, – kalbėjo buvęs Vilniaus prokuratūros vadovas.

„MG Baltic“ pavadinęs „įdomiausia verslo institucija Lietuvoje“ R. Jancevičius sakė: „(...) Kad ir kas nūtų kalbama ar sakoma, čia iš tikro yra pakankamai didelės perspektyvos. Vienaip ar kitaip, kiek suprantu ir kiek žinau, visa tai, kas liečia verslą, yra vykdomas skaidrus verslas“.

Teisėsaugininkai - ir „MG Baltic“, ir kitose įmonėse

Koncerne „MG Baltic“ taip pat dirba buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apskrities padalinio viršininko pavaduotojas Nerijus Zulonas. Jis yra „MG Baltic“ vindikacijos direktorius.

Buvęs tos pačios tarnybos Vilniaus apskrities padalinio viršininkas Vidas Vinskus šiuo metu dirba koncernui priklausančios putojančio vyno, brendžio ir kitų alkoholinių gėrimų gamintojos „Alita“ apsaugos vadovu. Kai dar dirbo FNTT, jo atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Po jo V. Vinskui buvo skirtas papeikimas. 

„MG Baltic“ taip pat dirba buvęs Valstybės saugumo departamento Marijampolės apskrities viršininko pavaduotojas Vitalijus Baliukynas. Jis yra koncerno valdomos vienos didžiausių statybų kompanijų Lietuvoje „Mitnija“ apsaugos tarnybos vadovas.

„Koncerno įmonėse šie žmonės atlieka funkcijas, tiesiogiai susijusias su jų turima kvalifikacija ir patirtimi – apsaugos struktūros kūrimo ir priežiūros, informacijos saugumo ir rizikos vertinimo bei valdymo. Daugelis pareigūnų turi unikalios praktinės patirties, leidžiančios efektyviai spręsti ir kasdienes, ir netikėtai kylančias problemas, todėl tokių žmonių esama daugelyje verslo segmentų, o buvusių pareigūnų rastumėm daugelyje didelių bendrovių Lietuvoje ir užsienyje“, – sakė „MG Baltic“ informacijos analitikė Živilė Andriūnienė. Jos komentarą perdavė koncerno atstovai spaudai.

„Atkreipčiau dėmesį, kad koncerno įmonių skelbiamose atrankose jie dalyvauja savo iniciatyva, tačiau žmonės atrenkami ne pagal tai, kur dirbo anksčiau, o pagal jų kompetenciją. Be to, koncerne dirba beveik 3 tūkst. 700 žmonių, taigi šių specialistų dalis bendroje darbuotojų struktūroje yra nykstamai maža“, – pridūrė ji.

Buvę teisėsaugos pareigūnai dirba ir kitose didelėse privačiose ir valstybės valdomose įmonėse. „Kauno grūdų“ vindikacijos vadovu dirba buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos viršininkas Darius Amšiejus. Buvęs Lietuvos policijos vadovas Visvaldas Račkauskas dirba bendrovėje „Arvi kalakutai“ komanditinės ūkinės bendrijos patarėju saugos klausimais.

Kėdainiuose įsikūrusioje „Lifosoje“ teisininku dirba buvęs Kėdainių teisėjas Vitalijus Kondratjevas. „Lietuvos energijos“ Prevencijos tarnybos direktorius yra buvęs policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas.

Generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui nusprendus skelbti papildomas atrankas į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento bei Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiųjų prokurorų pareigas, pirmojo vadovas Simonas Slapšinskas nutarė palikti prokuratūrą.

Laisvų pareigų atsisakė

Jis penktadienį BNS sakė pateikęs E.Pašiliui pranešimą, kad nesutinka eiti nė vienų jam pasiūlytų laisvų pareigų prokuratūros sistemoje.

„Mano apsisprendimą sąlygojo šiandieninis generalinio prokuroro sprendimas. Manau, kad jis parodo generalinio prokuroro poziciją“, – teigė S.Slapšinskas.

Pasak jo, tai, kad iš daugelio pretendentų nė vienas netiko vadovauti departamentams, rodo tam tikrą nepasitikėjimą šiais pareigūnais, dėl to jis ir nusprendęs palikti tarnybą.

S.Slapšinskas pabrėžė, kad nė vienas iš pretendavusių pareigūnų nėra sulaukę jokių priekaištų dėl darbo, atvirkščiai – būdavo skatinami ir giriami.

S.Slapšinsko kaip Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro kadencija baigiasi pirmadienį, balandžio 4 dieną.

Pagal įstatymą, jam nesutikus eiti nė vienų pasiūlytų laisvų pareigų, jis atleidžiamas iš tarnybos.

Tą pačią dieną baigiasi ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio kadencija. Jis BNS sakė sutikęs eiti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro pareigas.

Nutarė skelbti papildomas atrankas

Generalinis prokuroras E. Pašilis penktadienį pranešė nutaręs skelbti papildomas atrankas į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento bei Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiųjų prokurorų pareigas.

Nors vienoje atrankoje dalyvavo dešimt pretendentų, kitoje – penki, generalinis prokuroras pareiškė norįs paskatinti dar daugiau prokurorų pretenduoti į minėtas pareigas.

„Visi kandidatai, kuriuos po įvykusios atrankos pateikė komisija, yra verti eiti nurodytas pareigas. Tai aukšto lygio profesionalai, turintys keliamuose reikalavimuose nurodytas ir prokuroro darbo, ir vadovavimo patirtis. Tačiau, mano manymu, tai galėjo būti ir viena iš priežasčių, kodėl atrankose nedalyvavo pagal kai kuriuos formalius kriterijus mažiau pranašumo turintys prokurorai, kurių potencialios galimybės galėtų būti tikrai labai vertingos. Todėl atsižvelgdamas į tai, kokios svarbios šių departamentų ir visos prokuratūros veiklai yra nurodytos pareigos, ir siekdamas paskatinti atrankoje dalyvauti kuo daugiau prokurorų, jaučiu pareigą pasinaudoti įstatymo man suteikta galimybe skelbti papildomą atranką“, – prokuratūros pranešime cituojamas E.Pašilis.

Kovą vykusioje atrankoje vadovauti Baudžiamojo persekiojimo departamentui pretendavo dešimt pareigūnų, tarp jų ir dabartinis vadovas Simonas Slapšinskas, jo pavaduotojas Zenonas Burokas, buvęs generalinis prokuroras Darius Valys, prokurorų profesinės sąjungos lyderis Julius Rėksnys ir kiti.

Atrankos komisijos nuomone, tinkiausi šioms pareigoms yra S.Slapšinskas, surinkęs 81,9 balo, Z.Burokas su 81,2  balo, D.Valys, įvertintas 81,2 balo, Raimondas Petrauskas su 79,6 balo ir J.Rėksnys su 73,8 balo.

Iš penkių pretendentų į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiuosius prokurorus tinkamiausiais pripažinti dabartinis vadovas Irmantas Mikelionis ir J.Rėksnys. Pirmasis surinko 85,4 balo, antrasis – 77,6 balo.

„Siūlomi kandidatai turi vadovavimo patirties, motyvuoti, suvokia strateginius tikslus, abu yra ir gali būti lyderiai, turi pasitikėjimą tarp prokurorų, autoritetą“, – rašoma Atrankos komisijos išvadoje.

Šias savo išvadas Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija pateikė generaliniam prokurorui, tačiau šis nepasirinko nė vieno iš pretendentų.

„(...) generalinio prokuroro manymu, papildoma atranka turėtų paskatinti dalyvauti daugiau pretendentų nei dalyvavo pirminėje atrankoje, o tai leistų paskirti į šias pareigas geriausius įmanomus kandidatus“, – rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.

Abiejų minėtų vyriausiųjų prokurorų kadencijos baigiasi pirmadienį, balandžio 4 dieną.

Prokuratūra pranešė, kad nusprendus rengti papildomas atrankas, šiems departamentams nuo balandžio 5 dienos vadovaus laikinai paskirti vadovai.

Prokuratūros įstatymas nustato, kad pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui (kadencijai) vyriausiasis prokuroras turi galimybę pasirinkti prokuroro pareigas, į kurias skiriama asmens sutikimu be atrankos. Nepasirinkęs nė vienos pasiūlytos pareigybės, prokuroras yra atleidžiamas iš tarnybos prokuratūroje.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I.Mikelionis penktadienį BNS sakė, kad jam buvo pasiūlytos visos prokuratūros sistemoje esančios laisvos pareigos ir jis pasirinkęs dirbti Baudžiamojo persekiojimo departamente prokuroru.

Pasak I.Mikelionio, E.Pašilio sprendimas surengti papildomą atranką reiškia, kad nė vienas kandidatas jam netiko.

„Generalinis prokuroras turi teisę rinktis. Jeigu jis organizuoja papildomą atranką, vadinasi, kad visi kandidatai, kurie dalyvavo atrankoje, jo netenkina. Aš taip vertinu“, – teigė jis.