Gausus būrys

Pakaunėje kilnų darbą dirba beveik 200 socialinių darbuotojų. Gražų skaičių lemia Kauno rajone išplėtotos paslaugos: čia veikia dešimt vaikų dienos centrų, dvi įstaigos, dirbančios su vaikais, netekusiais tėvų globos, dvi šeimynos, vienuolika neįgaliuosius vienijančių organizacijų ir 21 socialines paslaugas teikianti įstaiga.

„Dideli tampame ne kai užaugame, o kai turime didelę širdį ir ją atveriame kitiems. Jūsų kasdienis darbas yra neįkainojamas ir vertas didžiausios pagarbos. Padėti, išgirsti ir būti šalia – šios vertybės jums yra svarbiausios. Ačiū jums už pasiaukojamą darbą ir dėmesį tiems, kam labiausiai jo reikia. Būkite laimingi, sveiki, stiprūs ir mylimi“, – susirinkusius į šventę sveikino Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė.

Atmosfera: šventinį renginį puikiai papuošė roko muzikos spektaklis „Odė gyvenimui. Žygimanto Augusto kita gyvenimo pusė“ ir grafas Domeikis. / V. Žukaitytės nuotr.

Dominavo moterys

Domeikavos laisvalaikio salėje šventišką trečiadienį dominavo moterys ir vien jos kopė į išpuoštą sceną: 26-ioms įteiktos padėkos, keturioms – plaketės, o medaliu įvertinta Vaiko gerovės centro „Gynia“ ilgametės darbuotojos, dirbančios su tėvų globos netekusiais vaikais, Reginos Bašinskienės veikla.

„R. Bašinskienė – reikli, rūpestinga, mylinti ir atsakingai atliekanti pareigas, atjaučianti ir dalijanti gerumą, rodanti individualų dėmesį kiekvienam jo stokojančiam vaikui. Didžioji dalis vaikų į klausimą, kuo pasitiki „Gynioje“ ir kam patikėtų savo paslaptis, įvardija Reginutę“, – šiltai apie šios įstaigos darbuotoją atsiliepė Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė.

V. Žukaitytės nuotr.

Kitur savęs neįsivaizduoja

Pagynėje (Babtų seniūnija) gyvenanti R. Bašinskienė iki 1995 m. dirbo vaikų lopšelyje-darželyje auklėtoja, augino savo vaikučius. Pagynės vaikų lopšelį-darželį reorganizavus, tame pačiame pastate buvo įkurti vaikų globos namai, o Regina pakviesta juose dirbti.

„Taip likimas sudėliojo ir širdis kvietė. Man visada buvo prioritetas vaikai, be jų neįsivaizdavau savo darbinės veiklos. Nuo mažų dienų svajojau, kad būsiu mokytoja, baigiau tuometę Kapsuko Onos Sukackienės pedagoginę mokyklą, buvau pradėjusi studijuoti ikimokyklinį ugdymą“, – pasakojo moteris.

Pradėjusi dirbti Pagynės vaikų globos namuose, R. Bašinskienė žinias gilino įvairiuose mokymuose ir kursuose, baigė Kauno kolegijos buvusį Jono Radvilos fakultetą Kėdainiuose ir tapo diplomuota socialine pedagoge. „Dabar esu socialinė darbuotoja“, – patikslino pašnekovė.

Raminta Popovienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Paklausta, kas šiame darbe sunkiausia, R. Bašinskienė trumpam susimąstė. „Kiekvieną kartą būna liūdna, kai atveža vaikus, kai susipažįsti su jų istorija, sužinai priežastį, dėl kurios jie čia pateko. Kiek leidžia jėgos, stengiuosi padėti vaikams. Liūdna ir skaudu būna, kai nesiseka, kai vaikas nepriima, kai nepavyksta užmegzti ryšio. Tai nėra darželio vaikai, jie būna pažeisti, patyrę emocinių ir fizinių traumų iš pačių artimiausių žmonių – tėvų“, – liūdnas akimirkas įvardijo socialinė darbuotoja.

Dideli tampame ne kai užaugame, o kai turime didelę širdį ir ją atveriame kitiems.

Per 28 darbo metus Regina taip ir neišmoko skaudžių istorijų neparsinešti į namus, atsiriboti nuo jų. „Iki šiol negebu to padaryti, tačiau ir nelaikau savo asmeniniu trūkumu. Pasitaiko, kad centre užsilieku ir darbo valandoms pasibaigus, ateinu savaitgalį. Būna, kad vaikai, kaip dabar įprasta, rašo SMS, žinutes per mesendžerį ar kitą programėlę, atsakau, bendrauju, o jei kyla problemų, jas sprendžiu. Kitaip elgtis nemoku, o greičiausiai ir neįmanoma, nes tai vaikai, ne suaugusieji, kad galėtų palaukti. Aš gyvenu šiuo darbu, o ne jį dirbu“, – sakė R. Bašinskienė.

Geriausia pakaunės šių metų socialinė darbuotoja pabrėžė, kad visus rūpesčius ir sunkumus atperka, kai vaikas pribėga, apsikabina, padėkoja. „Vaikai ateina kalbėtis, atvirauja, nors kartais jaučiu, kad jie šiek tiek manipuliuoja, išsako ne viską. Viena naujausių istorijų susijusi su palyginti neseniai į centrą atvežtu vaiku, turinčiu sveikatos ir elgesio problemų. Išties paglosto širdį, kai jis palydi išeinant pro įstaigos vartus, atsisveikindamas iki kitos dienos apsikabina sakydamas, kad lauks manęs rytoj“, – su jauduliu kalbėjo moteris.

R. Bašinskienė patikino niekada nesigailėjusi prieš 28-erius metus priimto sprendimo: „Savęs kitur aš nelabai įsivaizduoju. Būna sunkių akimirkų, ir tai natūralu, tačiau aš patenkina savo darbu, stengiuosi jį atsakingai dirbti.“

Dominavimas: socialinių darbuotojų pagerbimo šventėje Domeikavos laisvalaikio salėje vyravo moterys. / V. Žukaitytės nuotr.

Nuotaikos kūrėjai

Šventinį renginį puikiai papuošė ugnies šou ir roko muzikos spektaklis „Odė gyvenimui. Žygimanto Augusto kita gyvenimo pusė“. Spektaklis buvo sukurtas šiemečiam jubiliejiniam festivaliui „Gatvės rokas“.

Spektaklyje vaidino profesionalūs operos solistai Gabrielė Kuzmickaitė-Žukauskienė, Martynas Žukauskas ir roko grupės „Thundertale“ nariai, režisierius – Tomas Erbrėderis, kompozitorius – Laurynas Baškys, scenarijaus autorė – Aistė Nomeikaitė.

Dar vienas šventinės nuotaikos kūrėjas – Domeikavos seniūnijos personažas grafas Domeikis – talkino teikiant apdovanojimus.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas kartu su Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė įteikė 35 padėkas nominuotiems darbuotojams.

Geriausiomis socialinėmis darbuotojomis paskelbtos: Dovilė Veličkaitė, Daiva Krasauskienė, Laura Dimpartė, Rūta Daukšienė. Geriausios socialinio darbuotojo padėjėjos: Virginija Klimienė, Rūta Maslauskienė, Jadvyga Valuckienė, Daiva Petrusevičiūtė, Zita Barkauskienė, Dana Jankuvienė, Ernesta Kaluginienė. Debiutuojančios socialinės darbuotojos: Eglė Balandienė, Kristina Šerepkė, Gintarė Žičkevičienė, Simona Pranskuvienė.

Už darbą su senjorais padėkas gavo Linas Grigaitis ir Virginija Černevičienė, už darbą su neįgaliaisiais – Klaudija Pilipavičienė ir Vilma Tumėnienė, už darbą su šeimomis – Laimutė Čižinauskaitė, už darbą su patiriančiaisiais krizę – Danguolė Baronienė, už darbą su vaikais – Gražina Vinciūnė, Viktorija Balčiūnė ir Romualda Naučiuvienė. Už kitokią socialinę veiklą apdovanota Lijana Bernotienė ir Iveta Šukauskienė. VšĮ Socialinės terapijos namams ir Renatai Lamsargienei padėkota už pasiekimus socialinės veiklos srityje.

Metų humaniškiausia darbuotoja išrinkta Asta Šulskienė, metų pavyzdys jaunimui – Antanina Toločkienė. Metų pašaukimo nominacija atiteko Neringai Pažereckienei, Rasai Vaičekonytei ir Odetai Kveškevičienei. Metų iniciatyviausiomis darbuotojomis išrinktos Jurgita Kupčinskienė ir Aistė Šalygina.

Kauno rajono ženklu už pagalbą labiausiai socialiai pažeidžiamiems gyventojams, savipagalbos grupių vaikams, dienos stovyklų organizavimą, aktyvų bendruomenės įtraukimą ir sutelkimą socialiai atsakingoms veikloms apdovanota SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinė darbuotoja Loreta Žičkuvienė.

Savivaldybės medaliu (pasižymėjimo ženklu) už ilgametį profesionalų darbą su gyventojais apdovanota Asta Janonienė.

Socialinių paslaugų centre, dienos centruose, švietimo ir kitose įstaigose bei seniūnijose, dirba per 300 socialinių darbuotojų, kurie rūpinasi net 25 tūkst. žmonių, kuriems reikia pagalbos "Socialinio darbuotojo profesija reikalauja supratimo, atjautos, nuolatinio tobulėjimo, drąsos ir kitų profesinių ir dvasinių savybių. Šiam darbui reikalingas pašaukimas. Dėkoju jums už sunkų kasdienį darbą, už rūpestį gyventojais ir už tai, kad visuomet esate pasiruošę padėti", – susirinkusiesiems dėkojo Margarita Venslovienė.

Nuotaikingais šokiais šventės dalyvius džiugino "Demo" šokių studijos vaikų mados ir šokio teatras, muzikinius kūrinius dovanojo Martynas Kavaliauskas su grupe.

Šventės pabaigoje Kauno rajono savivaldybės atstovai kiekvienam dalyviui įteikė šviežio medaus.

"Bitės laikomos darbštumo, gerumo ir turtingumo simboliu. Linkime, kad jūsų darnus avilys niekada nenustotų dūgzti", – sakė renginio vedėja, Ramučių kultūros centro direktorė Živilė Jurgaitienė.

Sėdėjo ant šaligatvio

Spalio 1-oji yra Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena.

Tądien skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą senyviems žmonėms.

Rugsėjo 27-ąją Lietuvoje minima ir Socialinių darbuotojų diena.

Tai yra žmonės, kuriems dažniausiai tenka rūpintis paliegusiais, vienišais, pagyvenusiais žmonėmis.

Tarp šių dviejų švenčių sunkiai susivokianti 80-metė senolė pakeliui į vaistinę pasijuto blogai.

Tai atsitiko šeštadienį, prieš 17 val.

Eidama į parduotuvę jauna klaipėdietė Jekaterina pamatė 80-metę Stefaniją Širvytę sėdinčią ant šaligatvio, ji skundėsi dideliu nuovargiu, sakė, kad pasidarė silpna, prasitarė ėjusi į vaistinę pirkti validolio.

Jekaterina pažinojo senutę, neretai atnešdavo jai maisto, yra viena savanorių, pasišovusių suteikti šiai moteriai normalias gyvenimo sąlygas.

Supratusi, kad pati silpnumo apimtai senolei padėti nesugebės, mergina iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir paskambino aktyviausiai S.Širvyte besirūpinančiam klaipėdiečiui Michailui Andrijanovui.

Vyras atskubėjo iš kito miesto galo.

Darbuotoja: "Man išeiginė"

"Mes žinojome, kad Stefanija neseniai gulėjo ligoninėje, mačiau jos namuose kažkokius vaistus, reguliuojančius širdies veiklą, bet aš nesu medikas ir apie ligų gydymą nieko neišmanau. Nežinau, ar senutė turi medicininę kortelę, kokie vaistai jai buvo skirti, ar juos galima derinti su kitais medikamentais. Todėl ir nusprendėme paskambinti darbuotojai, lankančiai senolę, Ganai Sidorovai. Atsiliepusi telefonu, ji pareiškė, kad jai išeiginė, ir tuo pokalbis buvo baigtas", – pasakojo M.Andrijanovas.

Nežinau, ar senutė turi medicininę kortelę, kokie vaistai jai buvo skirti, ar juos galima derinti su kitais medikamentais.

Vyras prisiminė, kad medikė labai atidžiai klausinėjo senolę ne tik apie savijautą, bet ir to, ar ji lankosi pas šeimos gydytoją, ar turi kokius nors medicininius dokumentus, ar važiuotų į ligoninę.

Medikei buvo aišku, kad nieko ypatingo pagyvenusiai moteriai neatsitiko ir iš ligoninės ji būtų netrukus išleista. O ir pati senolė nenorėjo važiuoti į gydymo įstaigą ir pasirašė šios paslaugos atsisakanti.

Pamatavusi kraujospūdį medikė patarė stebėti senolės būklę ir pamaitinti ją šiltu maistu.

Greitosios pagalbos ekipažas pasisiūlė parvežti senolę namo, bet Michailas ir Jekaterina patikino, kad ją pargabens.

Reiškė savo požiūrį

"Iš medikės kalbos supratome, kad Stefanija yra išsekusi, jai reikia priežiūros. Šiltą savanorės atneštą maistą ji valgė taip, lyg būtų savaitę badavusi. Suvalgė lėkštę sriubos, antrąjį patiekalą, atšilo ir pasijuto geriau. Mes esame viso labo savanoriai, turime savo šeimas, vaikus, todėl likti su senute negalime. Šokiravo socialinės darbuotojos atsakas į skambutį, ji sugebėjo pasakyti tik tiek – jai išeiginė, nepasidomėjo, ko mes skambiname. Suprantu, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę į poilsio dienas. Bet ar visoje Klaipėdoje nėra jokio budinčio darbuotojo? Ir jei tokio nėra, ar tai normalu? Pasipiktinę tokia tvarka parašėme į "Facebook" kreipimąsi, jame išdėstėme situaciją ir savo požiūrį į ją. Jokių darbuotojos asmens duomenų neatskleidėme. Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė yra viešas asmuo, ji vadovauja įstaigai, prašėme ją atkreipti dėmesį ir ką nors daryti", – pasakojo M.Andrijanovas.

Pamatę kreipimąsi, žmonės pradėjo reikšti savo požiūrį, ne visi įrašai buvo korektiški, tačiau jie akivaizdžiai rodė žmonių reakciją.

Pirmadienį Klaipėdos socialinės paramos centro "Facebook" paskyroje pasirodė pranešimas, smerkiantis savanorių įrašą.

Pirmadienį Klaipėdos socialinės paramos centro "Facebook" paskyroje pasirodė pranešimas, smerkiantis savanorių įrašą.

Toliau primygtinai teigiama, kad centro darbuotojai dirba tik darbo dienomis, bet ne savaitgaliais.

Be to, toliau išvardyti darbai, kuriuos socialiniai darbuotojai nuveikė S.Širvytės labui.

"Suprantame, kad bendruomenė, tame tarpe gydytoja, norėtų, kad mes dirbtume 24 val. per parą, bet pagalbos į namus paslaugos gali būti teikiamos ne daugiau nei 10 val. per savaitę, darbo dienomis. Centras priima aktyvius klaipėdiečius savanoriauti, todėl norinčius padėti šiai moteriai ar kitiems klaipėdiečiams maloniai prašome ateiti aptarti savanorystės galimybes", – skelbiama centro paskyroje.

Įtaria provokaciją

Telefonu pakalbinta lankomosios priežiūros darbuotoja G.Sidorova pasakojo apsirgusi dar praėjusios savaitės viduryje.

Nepaisant to, ji neėmė nedarbingumo lapelio, o rūpinosi senolės reikalais, lankėsi kartu su ja valdiškose institucijose ir dar labiau pasiligojo.

"Šeštadienį sirgau, visą dieną gulėjau lovoje. Kai man paskambino, buvau išgėrusi vaistų, miegojau. Skambutis mane pažadino, atsiliepiau, nelabai suprasdama, su kuo kalbu. Todėl ir pasakiau, kad man išeiginė ir tai yra tiesa, šeštadienį ir sekmadienį mes dirbti neprivalome. Pokalbis buvo trumpas, į mano pasakymą apie išeiginę mergina tik nusistebėjo, ar aš jai daugiau neturiu ko pasakyti, ir padėjo ragelį. Jeigu senutei buvo iškviesta greitoji, vadinasi, viskas gerai, medikai ja būtų pasirūpinę. Be to, aš manau, kad tai tebuvo provokacija, S.Širvytė keistai elgiasi, tai senatvinės demencijos apraiška. Pavyzdžiui, pavargusi ji gali tiesiog atsisėsti ant šaligatvio bortelio. Galbūt taip ir buvo atsitikę", – kalbėjo lankomosios priežiūros darbuotoja.

G.Sidorova tvirtino, kad senolė negali būti nusilpusi dėl maisto stokos, nes tris kartus per savaitę maltiečiai jai atveža duonos ir bandelių bei sriubos, kurios užtenka dviem dienoms. Ji pati duodanti senolei užpilamų košių, o ir senolė nusiperka parduotuvėje maisto, kokio nori.

Paramos centro darbuotoja tikrai negalavo, tai buvo akivaizdu iš jos kimaus balso ir pokalbį vis nutraukiančio kosulio.

Tačiau tai netrukdė pašnekovei reikšti neigiamą nuostatą apie savanorius ir konkrečiai M.Andrijanovą. Pokalbio metu ji nesidrovėjo vartoti ir stipresnių žodžių.

G.Sidorova įsitikinusi, kad negali susikalbėti su senolei padedančiais žmonėmis todėl, kad jie turi tikslą pašalinti iš posto Klaipėdos socialinės paramos centro vadovę D.Stankaitienę.

Vytauto Petriko nuotr.

Atsakymo, kodėl kas nors turėtų to norėti, socialinė darbuotoja tikino nežinanti.

D.Stankaitienė dar kartą patikino, kad jokio budinčio darbuotojo jos vadovaujamas centras neturi, bet kokią medicininę pagalbą savaitgaliais turėtų teikti medikai.

"Neaišku, kas darbuotojai skambino, juk per telefoną negali pamatyti, ar ten yra greitoji, ar ne. Asmens duomenų apsaugos įstatymas neleidžia teikti žinių apie žmogaus sveikatą ir kalbėti apie kitus asmeninius dalykus. Nežinau, ar būtent todėl darbuotoja taip pasielgė, bet ji padarė viską teisingai", – tvirtino Klaipėdos socialinės paramos centro vadovė.

Neaišku, kas darbuotojai skambino, juk per telefoną negali pamatyti, ar ten yra greitoji, ar ne.

"Trolino" ir koneveikė

Panašu, kad nesantaika tapo gili ir aštri.

D.Stankaitienė suskaičiavo, kad per savaitgalį ji sulaukė daugiau nei 90 asmenų laiškų elektroniniu paštu, trumposiomis žinutėmis ir komentarų savo "Facebook" paskyroje. Moteris tikino, kad jai net grasinta susidorojimu.

Moters artimieji išsiaiškino, kad 43 užrašų autoriai yra vadinamieji troliai, tai yra asmenys, kurie prisijungia prie susiformavusios bendruomenės ir skelbia kurstančias, grubias arba įžeidžiančias žinutes, siekdami išprovokuoti kitų bendruomenės narių emocijas.

Į žodžių karą ne pirmą kartą įsijungė ir socialiniai darbuotojai, viena jų virtualioje diskusijoje nevalstybine kalba kreipėsi į M.Andrijanovą: "Pošol von, bolvan", o tai lietuviškai reikštų: "Eik lauk, liurbi".

D.Stankaitienė teigė mačiusi tokį darbuotojos parašymą ir susirinkimo metu paraginusi nereikšti emocijų netinkamu būdu.

Viešoje centro paskyroje pranešama, kad dėl išpuolių ketinama kreiptis į teisininkus.

Centro vadovė atviravo, kad nesantaika su M.Andrijanovu ir jo suburta grupe savanorių kilo anksčiau, nei jis ėmė padėti S.Širvytei.

Esą konfliktas kilo, kai D.Stankaitienė pareikalavo atsiskaityti apie surinktus neįgalaus žmogaus paramai pinigus, bet tai jau kita, labai paini istorija.

Prisiėmė nuopelnus

Klaipėdos socialinės paramos centro "Facebook" paskyroje pirmadienį paminėta daugybė šios įstaigos darbuotojų S.Širvytės labui nuveiktų darbų. Tačiau jie vardijo tai, ką ir privalo padaryti, nes už tai gauna atlyginimą.

M.Andrijanovas ir kartu su juo gaisro nusiaubtame bute gyvenusia senole besirūpinę žmonės nustebo pamatę, kad ši įstaiga prisiima sau nemažai savanorių nuopelnų.

Mat aprūkusį, šiukšlių prikimštą senolės butą iškuopė savanoriai, jie pasirūpino, kad moteris turėtų tualetą, kol dar neveikė kanalizacija. Jie ne tik išnešė šiukšles, bet ir nuplovė aprūkusias sienas bei lubas, rūpinosi pakeisti vamzdžius, įvesti elektrą, prausė ir maitino senolę.

Savanoriai surado baldų, parūpino senolei lovos patalynę, rūbus, avalynę. Visiškai svetimi, jokio atlygio už tai negaunantys žmonės maitino senolę, kai to nedarė jokia valdiška institucija.

Dėl senatvės sutrikusio suvokimo moteris įsitikinusi, kad niekam nėra skolinga ir nemoka už komunalinius patarnavimus. Užsienyje gyvenantis savanoris siunčia pinigus einamosioms sąskaitoms apmokėti, visu tuo iki šiol rūpinasi ne kas kitas, o M.Andrijanovas.

D.Stankaitienė neslėpė, kad tik su šiuo žmogumi ir grupe su juo dirbančių savanorių esama tokio aštraus konflikto.

Kita vertus, ji pripažino, kad Klaipėdoje nėra kitos tokios grupės, kuri be atlygio savanoriškai imtųsi padėti bedaliams žmonėms.