Ji teigė, kad jos vyro laikymas be ryšio su išoriniu pasauliu yra vyriausybės represinės politikos dalis.

Siarhejus Cichanouskis planavo mesti iššūkį autoritarui Aliaksandrui Lukašenkai 2020 metų rugpjūtį vykusiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose, tačiau prieš balsavimą buvo sulaikytas.

Jo žmona S. Cichanouskaja, tuo metu buvusi politikos naujokė, užėmė jo vietą rinkimuose. Baltarusijos pilietinė visuomenė ir Vakarų šalys ją laiko šių rinkimų laimėtoja, nors režimas nugalėtoju paskelbė A. Lukašenką.

S. Cichanouskis buvo nuteistas kalėti 19 su puse metų, o S. Cichanouskaja Baltarusijoje už akių nuteista penkiolikai metų.

Ji teigė, kad laikydamos jos vyrą visiškoje izoliacijoje valdžios institucijos bando „įtikinti S. Cichanouskį, kad visi jį pamiršo“.

„Daugiau nei metus nežinau, kokia Siarhejaus būklė, nežinau, ar jam buvo leista gauti grynųjų pinigų, ar jis turi dantų pastos, tualetinio popieriaus“, – sakė S. Cichanouskaja.

Jau daugiau nei metus be ryšio su visuomene laikomi ir keli kiti žymūs šalies opozicijos veikėjai.

Tarp jų – vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę atliekanti Maryja Kalesnikava, apie kurią artimieji teigė nieko negirdėję 443 dienas, Mikalajus Statkevičius, apie kurį žinių nėra 448 dienas, advokatas Maksimas Znakas, be ryšio su išoriniu pasauliu laikomas 449 dienas.

„Mūsų pareiga garsiai apie juos kalbėti ir visokeriopai juos remti“, – sakė S. Cichanouskaja.

Po 2020-ųjų rinkimų, paskelbus, kad per juos šeštą kadenciją užsitikrino A. Lukašenka, Baltarusiją sukrėtė beprecedenčiai masiniai protestai. Vakarai ir opozicija rinkimus pasmerkė kaip suklastotus.

Reaguodama į protestus valdžia sulaikė daugiau kaip 35 tūkst. žmonių ir tūkstančius jų žiauriai sumušė. Daugelis svarbiausių opozicijos veikėjų buvo sulaikyti ir nuteisti ilgus metus kalėti, o kiti pabėgo į užsienį.

Baltarusijos valdžios institucijos ignoruoja Jungtinių Tautų prašymus pateikti informaciją apie izoliacijoje laikomus opozicijos aktyvistus.

Svarbiausios Baltarusijos žmogaus teisių grupės „Viasna“ duomenimis, šalyje yra 1 401 politinis kalinys. Tarp jų yra šios grupės įkūrėjas Alesis Bialiackis, 2022 metais gavęs Nobelio taikos premiją.

„Viasna“ atstovas Pavelas Sapelka teigė, kad opozicijos veikėjų laikymas izoliacijoje yra „kankinimo forma ne tik politiniams kaliniams, bet ir jų šeimoms“. Jis apibūdino tai kaip dalį „politinių oponentų baudimo ir žiauraus elgesio bei kankinimų įrodymų slėpimo strategijos“.

M. Kalesnikava, atliekanti 11 metų laisvės atėmimo bausmę už pagalbą 2020 metais Baltarusijoje organizuojant antivyriausybinius protestus, ir kiti įkalinti opozicijos veikėjai ištisus mėnesius laikomi be ryšio su išoriniu pasauliu, todėl baiminamasi dėl jų gerovės.

„Maryja jau ketvirtą gimtadienį praleidžia už grotų, o neseniai gavome informacijos, kad jos sveikata blogėja ir nežinome, ar ji apskritai gydoma“, – Baltarusijos žiniasklaidai sakė jos sesuo Taciana Chomič. Ji pridūrė, kad paskutinį laišką iš M. Kalesnikavos šeima gavo 2023-ųjų vasarį, o nuogirdos apie ją pasklinda per kitus kalinius.

Po 2020-ųjų rinkimų, paskelbus, kad per juos šeštą kadenciją užsitikrino autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka, Baltarusiją sukrėtė beprecedenčiai masiniai protestai. Vakarai ir opozicija rinkimus pasmerkė kaip suklastotus.

Reaguodama į protestus valdžia sulaikė daugiau kaip 35 tūkst. žmonių ir tūkstančius jų žiauriai sumušė. Daugelis svarbiausių opozicijos veikėjų buvo sulaikyti ir nuteisti ilgus metus kalėti, o kiti pabėgo į užsienį.

M. Kalesnikava už grotų sėdi nuo 2020-ųjų rugsėjo. Į nelaisvę ji pateko po to, kai pasienyje suplėšė pasą, valdžios institucijoms bandant ją išsiųsti iš šalies.

2022 metais M. Kalesnikavai buvo atlikta pilvo operacija, tačiau ji greitai buvo pervežta atgal į kalėjimą. Tuomet jos tėvui buvo leista ją aplankyti. Šios savaitės pradžioje svarbiausia Baltarusijos žmogaus teisių grupė „Viasna“ M. Kalesnikavą įtraukė į 93 politinių kalinių, kurie turi rimtų sveikatos problemų ir gali būti arti mirties, sąrašą.

„Viasna“ taip pat pranešė, kad aktyvistė patiria spaudimą ir priekabiavimą iš kitų kalinių, kurie veikia pagal kalėjimo pareigūnų nurodymus.

Nuo 2023-ųjų kovo ji laikoma visiškoje izoliacijoje, sakė T. Chomič, ir „informacija apie ją pasirodo tik tada, kai kas nors atsiduria kameroje šalia jos“.

„Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje yra 1 401 politinis kalinys. Tarp jų yra šios grupės įkūrėjas Alesis Bialiackis, 2022 metais gavęs Nobelio taikos premiją.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri buvo priversta emigruoti į Lietuvą, trečiadienį, per M. Kalesnikavos gimtadienį, paragino solidarizuotis su šia aktyviste.

„Jei režimas „nekariauja su moterimis“, tai kodėl jau ketvirtus metus Maša šią dieną praleidžia už grotų?“ – socialiniame tinkle „X“ rašė S. Cichanouskaja.

„Esame be galo dėkingi Lietuvai ir Lietuvos Vyriausybei, kurios taip svetingai priėmė tūkstančius baltarusių, tačiau prašome: negrupuokite baltarusių su rusais ir tais, kurie padeda režimui“, – Eltai perduotame komentare teigia S. Cichanouskaja.

„Sutinkame, kad karo ir diktatoriaus rėmėjai neturėtų turėti teisės gyventi Lietuvoje. Sutinkame, kad tie, kurie išvyko turėdami humanitarines vizas, taip pat neturėtų grįžti, nes kyla grėsmė jų saugumui. Ši norma jau yra įstatymuose. Mes nepalaikome apribojimų visiems baltarusiams“, – akcentuoja Baltarusijos opozicijos lyderė.

Todėl S. Cichanouskaja teigia kritiškai vertinanti iniciatyvą apriboti baltarusiams galimybę grįžti į gimtinę.

„Suprantame Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo, bet šis įstatymo projektas neišsprendžia saugumo problemos, jis paveikia ne režimą, o eilinius baltarusius, ir padės Putinui ir Lukašenkai dar labiau izoliuoti mūsų šalį ir mūsų žmones“, – pabrėžė ji.

Be to, pasak jos, šis įstatymo projektas prieštarauja ES bendrajai politikai dėl Baltarusijos ir Europos Sąjungos Tarybos išvadai, raginančiai remti baltarusių judumą ir žmonių tarpusavio ryšius.

„Lietuva jau turi veiksmingą visų besikreipiančiųjų dėl leidimo gyventi tikrinimo sistemą, o režimo agentai ieškos kitų būdų, jei jiems reikės prasiskverbti į ES. Lietuviškų leidimų gyventi savininkai daugiausiai yra represuoti aktyvistai, studentai, eiliniai darbininkai, vairuotojai, verslininkai ir IT specialistai. Jie palaikė protestus; dabar jie palaiko Ukrainą“, – pabrėžia Baltarusijos opozicijos lyderė.

Ragina baltarusius apriboti keliones į gimtinę

S. Cichanouskaja taip pat paragino savo tautiečius apriboti keliones į Baltarusija.

„Šiandien siena su Lietuva ir Lenkija it gulage gyvenantiems baltarusiams yra vienintelė jungtis su laisvuoju pasauliu, o mums tai yra galimybė palaikyti ryšį tarp esančiųjų egzilyje ir pasilikusiųjų. Tačiau, atsižvelgdami į pavojus, raginame baltarusius ir lietuvius apriboti nebūtinąsias keliones į Baltarusiją“, – sako politikė.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pritarė kompromisiniam siūlymui apriboti baltarusių kelionių į gimtinę skaičių.

Nuspręsta, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje būtų naikinamas tuo atveju, jeigu šie asmenys daugiau kaip kartą per tris mėnesius grįžtų į savo gimtąją šalį ir jų kelionės keltų grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

„Žinoma, kad visi mūsų demokratiniam judėjimui priklausantys žmonės yra režimo taikiniai, nes režimas nori nubausti visus, kurie išdrįso mesti iššūkį diktatorių ir išdrįso palaikyti ukrainiečius“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė S. Cichanouskaja.

„Jokių papildomų priemonių nesiėmėme, nes visus šiuos ketverius metus esame taikiniai“, – pridūrė ji.

S. Cichanouskajos teigimu, apsaugoti kiekvieną baltarusį nuo režimo yra neįmanoma, tačiau jos biuras nuolat informuoja gyventojus, kaip reaguoti, jei jiems atrodo, kad jie yra sekami ar jų saugumui gresia pavojus.

„Prašome žmonių pačių rūpintis savo saugumu, bet, žinoma, visą kontekstą, visą būtiną pagalbą mes jiems suteikiame“, – sakė ji.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas praėjusią savaitę, kad L. Volkovo užpuolimas yra profesionali, gerai suplanuota operacija, kurią galima pavadinti pirmuoju politinio terorizmo atveju Lietuvoje.

Anot jo, po šio incidento diskutuojama dėl stipresnės Lietuvoje gyvenančių Rusijos ir Baltarusijos opozicijos atstovų apsaugos.

VSD vadas Darius Jauniškis praėjusią sakė, kad po šio incidento savo apsauga daug rimčiau turėtų susirūpinti Lietuvoje besiglaudžiantys Rusijos opozicijos atstovai.

Kalėjime neseniai mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas buvo užpultas praeitą savaitę Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

Buvusi A. Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš teigė, kad užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„A. Navalno komandos nario užpuolimas sukelia labai daug klausimų ir yra svarbus priminimas, kad mes turime reikalą su nusikalstamais režimais, kuriems neegzistuoja tarptautinė teisė, taisyklės, jie pasiruošę bet kam, kad susidorotų su politiniais oponentais“, – trečiadienį BNS sakė S. Cichanouskaja.

Pasak jos, nuo režimo pabėgę baltarusiai nesijaučia saugūs ir užsienyje, opozicijos atstovai pastebi esantys sekami gatvėse, sulaukia anoniminių grasinančių pranešimų.

S. Cichanouskaja taip pat pabrėžė, kad keliauti nėra saugu net Europoje – tai parodo tiek Ramano Paotasevičiaus, tiek pagal Baltarusijos arešto orderį Serbijoje sulaikyto režisieriaus Andrejaus Gnioto atvejis.

Deja, bet atsitikimas su L. Volkovu nėra unikalus, daug baltarusių irgi nesijaučia saugūs, netgi būdami demokratinėse laisvose šalyse.

„Deja, bet atsitikimas su L. Volkovu nėra unikalus, daug baltarusių irgi nesijaučia saugūs, netgi būdami demokratinėse laisvose šalyse. Daugelis baltarusių aktyvistų jau susidūrė su tuo, kad buvo sekami gatvėse Lietuvoje ir Lenkijoje, nepažįstami žmonės juos fotografuoja, siunčia anoniminius grasinimus“, – teigė Baltarusijos opozicijos lyderį.

„Keliauti irgi tapo pavojinga, mes visi prisimenam, kas nutiko su „Ryanair“ lėktuvu, R. Pratasevičiaus sulaikymu, dabar režimas aktyviai išnaudoja Interpolą, kad susektų baltarusius užsienyje. Dabar Serbijos kalėjime pagal Lukašenkos prašymą yra režisierius A. Gniotas, mes dabar bandome jį išgelbėti“, – pridūrė ji.

Baltarusių opozicionierė teigė, kad tokių išpuolių tikslas yra išgąsdinti ir paralyžiuoti užsienyje veikiančių demokratinių jėgų struktūrų darbą, o kylančias rizikas reikia bandyti užkardyti, būti budriems, nors absoliučiai visiems išpuoliams užkirsti keli ir neįmanoma.

„Aišku, nereikia panikuoti, o imtis saugumo priemonių, ir mes taip pat tikimės demokratinių valstybių pagalbos. Neįmanoma užkardyti visų įmanomų rizikų, kylančių baltarusiams, bet mes stengiamės jas minimizuoti. Mes dirbame su demokratinėmis valstybėmis, kad būtų išaiškinti režimų agentai“, – sakė Baltarusijos opozicijos lyderė.

Ji taip pat teigė prašanti Lietuvos palaikyti baltarusius, esančius Lietuvoje, ypač išvykusius dėl represijų, suteikti politinį prieglobstį, supaprastinti migracijos procedūras, nereikalauti iš jų dokumentų, dėl kurių būtų privaloma grįžti į Baltarusiją, nes tai „tiesus kelias į kalėjimą“.

L. Volkovas užpultas antradienio vakarą Vilniaus Žuvėdrų gatvėje, automobilyje, netoli savo namų. Buvusi A. Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš teigė, kad užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Lietuvos žvalgyba nurodo, jog opozicionieriaus užpuolimas, tikėtina, yra Rusijos organizuota ir įgyvendinta operacija.

„(Aliaksandro – BNS) Lukašenkos režimas jau nužudė penkis Baltarusijos politinius kalinius: Iharį Ledniką, Vitoldą Ašuraką, Vadimą Krasko, Alesį Puškiną, Mikalajų Klimovičių“, – penktadienį žurnalistams sakė baltarusių opozicionierė.

„Ir jis toliau žudo – įkalintieji lėtai žudomi kalėjimuose“, – pridūrė ji.

S. Cichanouskaja ir keliolika aktyvistų penktadienį priešpiet surengė protesto akciją prie Baltarusijos ambasados Vilniuje, siekdami atkreipti dėmesį į įkalintus kolegas. Baltarusių opozicija skaičiuoja, kad tokių yra apie pusantro tūkstančio.

Praėjo metai, kai pastarąjį kartą buvau susisiekusi su savo vyru. Nuo tada – tyla.

„Praėjo metai, kai pastarąjį kartą buvau susisiekusi su savo vyru. Nuo tada – tyla. – kalbėjo moteris. – Gavau tik anoniminį laišką, kad jis mirė.“

S. Cichanouskajos vyras Siarhejus įkalintas dar 2020-aisiais, kai paskelbė ketinantis siekti Baltarusijos prezidento posto.

Pasak jos, jau metus susisiekti nepavyksta ir su kitais žinomais kalinčiais aktyvistais: Marija Kolesnikova, Viktoru Babaryka, Maksimu Znaku, Ihariu Losiku.

„Atimta galimybė susisiekti yra tam tikra kankinimo forma. Ji veikia ne tik mūsų politinius kalinius, bet ir jų šeimas“, – sakė S. Cichanouskaja.

Buvusi A. Lukašenkos varžovė per 2020 metais vykusius prezidento rinkimus tvirtino, kad Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtis turėjo išjudinti tarptautinę bendruomenę, bet kol kas girdimas tik „pasmerkimas ir susirūpinimas“.

Ji paragino Jungtines Tautas kuo sparčiau spręsti šį klausimą, nes jis – humanitarinis, o ne politinis.

„Turime imtis veiksmų, kad išvengtume tolesnių tragedijų. Žmonių kankinimas kalėjimuose turi liautis“, – sakė opozicionierė.

S. Cichanouskajos teigimu, baltarusių opozicijos atstovai su Vakarų šalimis svarstė, kaip išlaisvinti bent dalį įkalintųjų, tačiau kol kas nesėkmingai.

„Mes kreipėmės į popiežių, politikus, diplomatus, bet iki šiol net nežinome, ko nori režimas. Lukašenkos režimui politiniai įkalinimai nėra problema. Mes turime padaryti, kad tai būtų jų problema, ir tada jie patys ieškotų galimybių, kaip apsikeisti (įkalintaisiais – BNS)“, – kalbėjo ji.

Pasak S. Cichanouskajos, tam reikia daugiau politinės valios, būtinos sankcijos ir didesnis spaudimas Minsko režimui.

Po prezidento rinkimų 2020-aisiais Baltarusijoje kilo protestų banga, tačiau nuo 1994 metų šaliai vadovaujančio A. Lukašenkos režimas brutaliai numalšino visas nepaklusnumo apraiškas. Dalis opozicionierių sulaikyti arba buvo priversti palikti šalį.

Vakarų valstybės šiuos rinkimus laiko suklastotais.

„Suprantame Lietuvos saugumo tarnybų susirūpinimą, tačiau sienos kirtimo punktų uždarymas keleiviams yra simptomų gydymas, o ne problemos priežasčių šalinimas. Sienos kirtimo punktų uždarymas pirmiausia turės poveikį baltarusiams, dauguma kurių nusiteikę prieš A. Lukašenką ir remia Ukrainą. Nereikia statyti geležinės uždangos“, – komentare BNS teigė S. Cichanouskaja.

Anot jos, dėl sienos kirtimo punktų uždarymo ir baltarusių izoliacijos naudos turės tik autoritariniai prezidentai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas.

„Daugeliui baltarusių siena su Lietuva yra vienintelė grandis į laisvąjį pasaulį. O kai kuriems tai vienintelė galimybė pabėgti nuo represijų. Žinoma, tarp atvykstančiųjų gali būti ir režimo šalininkų. Atpažinkime juos. Ir daugelis Baltarusijos iniciatyvų tai jau daro pačios, kaip A. Macijevičiaus atveju, ir dalijasi duomenimis su Lietuva“, – tvirtino S. Cichanouskaja.

Jos teigimu, patikrinimo sistemą galima peržiūrėti, o baltarusių atstovai Lietuvoje yra pasirengę padėti.

Opozicijos lyderė pabrėžė, kad izoliuoti reikia A. Lukašenką ir jo režimą, o ne baltarusius.

„Būtina apriboti krovinių gabenimą, o pirmiausia – sankcionuotų prekių srautą. Tačiau keleivių srautas turi būti išsaugotas“, – BNS teigė ji.

Daugeliui baltarusių siena su Lietuva yra vienintelė grandis į laisvąjį pasaulį. O kai kuriems tai vienintelė galimybė pabėgti nuo represijų. Žinoma, tarp atvykstančiųjų gali būti ir režimo šalininkų.

 

Nukentės patys lietuviai

Lietuvoje veikiančios baltarusių visuomeninės organizacijos „Dapamoga“ vadovė Natalija Kolegova įsitikinusi, kad iš viso uždarius keturis iš šešių pasienio kontrolės punktų labiau nukentės lietuviai nei čia gyvenantys baltarusiai.

„Tai turės didesnį poveikį ne baltarusiams, o Lietuvos piliečiams, kurie galbūt yra ne visai lietuvių kilmės, bet turi lietuviškus pasus. Daugelis žmonių, kurie laukia kirsti sieną ir dažnai vyksta į Baltarusiją, yra Lietuvos piliečiai, o ne Baltarusijos, kurie blogiausiu atveju atvyksta į „Akropolį“, o geriausiu – atvyksta lankyti čia pabėgusių giminaičių“, – trečiadienį BNS sakė N. Kolegova.

Baltarusiai, kurie lanko Lietuvoje įsikūrusius artimuosius, anot jos, atvyksta dažniausiai autobusais ir jų kelionės ne tokios dažnos.

„Dar neseniai politinių pabėgėlių mamos, kurios dar prieš dvi savaites vykdavo lankyti savo vaikų, dabar po kratų savo šaldytuvuose, gautų baudų ir bausmių dabar pačios priverstos bėgti į Lietuvą“, – teigė ji.

N. Kolegovos tikinimu, nuo A. Lukašenkos režimo pabėgę baltarusiai į gimtinę negrįžta. Anot jos, labiausiai toks sprendimas paveiks tuos, kurie „veža pigų benziną, pigią degtinę, pigius grikius“, taip pat norinčiuosius pigiai gydyti dantis Baltarusijoje.

„Lietuviai vizų baltarusiams neišduoda, tai žmonės, kurie vyksta su kitomis vizomis. Tas srautas iš Baltarusijos seniai nugeso, o tie, kurie angažuoti, pas juos seniai kitokie dokumentai, jie vyksta per Lenkiją, Ispaniją ir kitas šalis. Mūsų draugiška šalis Lenkija lengvai duoda dokumentus baltarusiams, Lietuva su tuo nieko negali padaryti“, – kalbėjo „Dapamoga“ vadovė.

Jos teigimu, baltarusiai dėl tokio sprendimo uždaryti punktus nenukentės, prireikus sės į autobusą ir vyks į Baltarusiją.

„Kas liečia mus – suprantate, kad dauguma baltarusių, kurie yra čia, tai tie žmonės, kurie dėl darbo negali grįžti. Jiems gresia arba tarnyba armijoje, o jie nenori tarnauti Baltarusijos armijoje ir jos stiprinti, o didžioji dalis (...), kurie ėjo į mitingą, kurie bent kartą jame pabuvojo, jie visi pažymėti, jie pateks į represijos gniaužtus“, – pabrėžė organizacijos vadovė.

Stabdyti prekių, transporto ir asmenų judėjimą per Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktus antradienį pasiūlė Nacionalinio saugumo komisija. Sprendimą dėl to priimtų Vyriausybė.

Valstybės saugumo departamentas pernai perspėjo, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti keliaujančiuosius tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

 

Uždarius šiuos punktus pasienyje su Baltarusija jų liktų du – Medininkų ir Šalčininkų. Lietuva praėjusių metų rugpjūtį uždarė du iš tuometinių šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus.

Antradienį posėdžiavusi Nacionalinio saugumo komisija taip pat pasiūlė ateityje palaipsniui mažinti reguliarų keleivinių autobusų reisų skaičių.

Lietuvos institucijos teigia, kad komisijos paskelbtomis iniciatyvomis siekia spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas.

Valstybės saugumo departamentas pernai perspėjo, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti keliaujančiuosius tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

Vyriausybės duomenimis, pernai per valstybės sieną su Baltarusija kelių pasienio kontrolės punktuose asmenys tikrinti beveik 3,9 mln. kartų – 25,5 proc. daugiau nei 2022 metais. 66 proc. tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) BNS nurodė, kad pernai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirto 390 tūkst. Baltarusijos piliečių – apie 50 proc. daugiau nei 2022 metais.

VSAT teigia, kad dauguma jų turėjo Lenkijos išduotus kelionės į Šengeno erdvę dokumentus.

Lenkija taip pat yra uždariusi visus, išskyrus vieną, pasienio kontrolės punktą su Baltarusija.

Baltarusija, kuriai nuo 1994 m. vadovauja autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, beveik ketverius metus brutaliai susidoroja su žmonėmis, kurie dalyvavo 2020 m. vykusiuose dideliuose protestuose prieš režimą.

„Visoje šalyje vyksta sulaikymai, – savo tinklalapyje nurodė „Viasna“. – Tarp jų yra buvusių politinių kalinių, kurie buvo paleisti, bet liko Baltarusijoje.“

Po masinių 2020 m. vykusių protestų iš Baltarusijos pabėgo šimtai tūkstančių žmonių, kurie daugiausiai patraukė į kaimyninę Lenkiją, tačiau taip pat į Lietuvą. Baltarusija, kurios saugumo tarnybos pavadinimas nuo sovietmečio nėra pakitęs ir ji vis dar vadinama KGB, persekioja likusius kitaminčius.

„KGB darbuotojai masiškai vyksta pas politinių kalinių ir buvusių politinių kalinių artimuosius“, – perspėjo „Viasna“ ir paragino režimą pasmerkusių asmenų šeimas „pasirūpinti savo saugumu“.

„Viasna“, kurią įkūrė įkalintas Nobelio premija apdovanotas aktyvistas Alesis Bialiackis, skaičiuoja, kad Baltarusijoje yra 1 415 politinių kalinių.

Apie sulaikymus pranešta prieš vėliau šią savaitę numatytą A. Lukašenkos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.

Egzilyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja perspėjo dėl „dar vienos kratų ir masinių sulaikymų bangos Baltarusijoje“. „Režimo banditai taikosi į buvusius politinius kalinius ir šiuo metu kalinamų asmenų šeimas“, – socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) parašė ji.

2020 m. Baltarusijoje vykę protestai kilo po to, kai A. Lukašenka buvo apkaltintas suklastojęs rinkimų rezultatus. Opozicija sako, kad balsavimą iš tikrųjų laimėjo S. Cichanouskaja.

Režimui brutaliai susidorojus su protestais, S. Cichanouskaja pasitraukė iš šalies.

Jos bendražygė Maryja Kalesnikava nusprendė likti Baltarusijoje ir suplėšė savo pasą, kai ją buvo bandoma priverstinai deportuoti. Ji šiuo metu atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Manoma, kad jos sveikatos būklė kalėjime smarkiai pablogėjo.

Daug metų izoliuota Baltarusija tapo dar labiau atsiskyrusi, kai A. Lukašenka leido Maskvai naudotis Baltarusijos teritorija vykdant invaziją į Ukrainą.

„Neseniai Lietuvos interneto portaluose buvo aptarinėjami nežinomų provokatorių teiginiai, kurie žemina Lietuvą ir lietuvius, patikinsiu jus, kad tokių antilietuviškų teiginių Baltarusijos visuomenėje nėra daug ir jie nereikšmingi. Provokatorių teiginiai yra absurdiški ir kelia pasipiktinimą“, – sako S. Cichanouskaja.

Baltarusijos opozicijos lyderės vaizdo kreipimasis buvo parodytas per Seime pirmadienį Ateities komiteto surengtą diskusiją apie litvinizmą – Lietuvos istorinį savarankiškumą kvestionuojančią ideologiją, kurią Lietuvos žvalgyba įvardija kaip radikalią baltarusiško nacionalizmo atšaką.

Antilietuviškų teiginių Baltarusijos visuomenėje nėra daug ir jie nereikšmingi.

„Mes neturime ir niekada neturėsime jokių teritorinių pretenzijų Lietuvai. Lietuvos teritorija ir Lietuvos valstybė priklauso tik lietuviams, jokių klausimų čia nekyla. Šių provokacijų tikslas yra pakenkti lietuvių ir baltarusių pasitikėjimui ir draugystei, siekiama mus suskaldyti, kad baltarusiai pasiduotų rusiškojo pasaulio įtakai“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.

Ji teigė, kad Baltarusijos opozicija šią problemą vertina rimtai ir supranta lietuvių susirūpinimą savo saugumu, bet vylėsi, kad litvinizmo apraiškos tautų santykių nesugadins, o tik sustiprins.

Baltarusijos opozicijos lyderė taip pat teigė suprantanti Lietuvoje svarstomus siūlymus uždaryti sieną su Baltarusija, bet pabrėžė būtinybę palikti humanitarinį koridorių nuo Minsko režimo bėgantiems asmenims.

Nėra kito pasirinkimo, jei norime išgelbėti gyvybes ir išsaugoti laisvę.

„Nėra kito pasirinkimo, jei norime išgelbėti gyvybes ir išsaugoti laisvę“, – sakė S. Cichanouskaja.

Apie galimą sienos su Baltarusija uždarymą Lenkijoje ir Baltijos šalyse imta svarstyti, kai į šią šalį persikėlė keli tūkstančiai Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ narių, tačiau žuvus jos vadams dalis šios privačios grupuotės samdinių išvyko iš Baltarusijos.

Seimo Ateities komitetas diskusiją litvinizmo tema surengė siekdamas aptarti istorijos ir istorinės atminties problemas Lietuvos ir Baltarusijos tautų sąveikoje, radikalių praeities interpretacijų prevenciją, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Seimo Ateities komiteto pirmininko, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Raimundo Lopatos teigimu, litvinizmas iš esmės reiškiasi tam tikrų baltarusių opozicijos sluoksnių pretenzijomis į Vilnių ir Lietuvos istoriją.

„Lietuvos istorikai turėtų tapti „nematomo fronto“ kariais. Tai turėtų būti daroma ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu, pasitelkiant kitų šalių istorikus, ypač Lenkijos, rengiant tarptautines konferencijas, skelbiant publikacijas, kitaip tariant, visiškai izoliuojant litvinizmo ideologinį Baltarusijos pasakojimą per istorijos mokslą“, – pranešime cituojamas R. Lopata.

Socialiniuose tinkluose suaktyvėjus diskusijoms dėl litvinizmo ideologijos galimų grėsmių Valstybės saugumo departamentas rugpjūtį yra paskelbęs, kad litvinizmo šalininkų veikla gali padidinti tarpetninę įtampą Lietuvoje, tačiau nekelia realios grėsmės Lietuvos suverenitetui.

VSD teigia, kad litvinizmas yra radikali baltarusiško nacionalizmo atšaka, kurios vienos iš pagrindinių ideologinių nuostatų yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei ją valdžiusių kunigaikščių dinastijų baltiškos kilmės neigimas ir didelės Lietuvos teritorijos dalies, įskaitant Vilnių, priklausomybės kvestionavimas. Litvinizmo šalininkai teritorines pretenzijas reiškia ir kitoms su Baltarusija besiribojančioms valstybėms.

VSD tvirtina, kad ideologinė konfrontacija tarp lietuvių ir litvinizmo ideologijos paveiktų baltarusių nišiniuose istorijai skirtuose interneto resursuose tęsiasi jau daugiau kaip du dešimtmečius.