„Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė sako, jog didžiausia komandų plėtra Lietuvoje numatoma kibernetinio saugumo, programinės įrangos kūrimo ir telekomunikacijų įmonėse. Pasak jos, šiuo metu sektoriuje itin trūksta specialistų, o jame dirba tik 4 proc. visų šalies dirbančiųjų.
„Mes atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio (4,6 proc. – BNS) ir šitas skaičius, manau, sunkiai koreliuojasi su mūsų noru tapti inovacijų, spartuolių, naujovių šalimi“, – „Unicorns Lithuania“ IRT darbo rinkos prognozių iki 2025 metų tyrimo pristatyme trečiadienį teigė I. Langaitė.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuvos IRT sektorius išsiskiria greitu prisitaikymu prie inovacijų, jų kūrimu.
„Aiškų supratimą, kokiam pasaulyje norime gyventi kaip valstybė, kokios mūsų vertybės ir tokiu pat metu mūsų tas nedidumas ir tas netingumas, nes, skirtingai nuo Vakarų, mes savo gerovę kuriame trumpiau nei mūsų partneriai, tai mes esam išlaikę tą adaptyvumą greičiau reaguoti, greičiau keistis ir prisitaikyti prie išorinio pasaulio. Mes turime tą privilegiją, kad galime iš karto kurti kažką naujo, ne žiūrėti, kas yra, ką daro kiti“, – renginyje kalbėjo I. Šimonytė.
Mes turime tą privilegiją, kad galime iš karto kurti kažką naujo, ne žiūrėti, kas yra, ką daro kiti.
Pasak I. Langaitės, paklausiausi yra programuotojai ir infrastruktūros inžinieriai, trūksta ir analitikų, skaitmeninės rinkodaros specialistų.
Vis dėl to, 20 proc. apklaustųjų nurodė, kad naujų specialistų kol kas samdyti neketina. Nė viena iš 124-ių apklaustų įmonių nenurodė planuojanti atsisakyti bent dalies komandos.
7 iš 10 naujų darbuotojų samdyti planuojančių įmonių kaip svarbiausią priežastį nurodė ketinimus kurti ir vystyti naujus produktus ar paslaugas, 60 proc. galėjo pasigirti išaugusia produktų paklausa, o kas antra – planuojanti plėtrą į naujas rinkas.
Apklaustose įmonėse tyrimo metu dirbo apie 20 tūkst. žmonių, iš jų 8,4 tūkst. – IRT specialistai. Jos ketina samdyti dar 7,6 tūkst. IRT specialistų – 91 proc. daugiau nei dirba šiandien.
Vertinant atskiras profesijas itin paklausūs bus „back-end“ programuotojai, kurių pasamdyti iki 2025 metų įmonės planuoja apie 1,4 tūkst., ieškoma ir 1 tūkst. „front-end“ programuotojų. Trečioje vietoje pagal samdos planus – „DevOps“ inžinieriai.
„Tikrai nemažai apklaustu įmonių samdys įvairaus lygio vadovų (...) ir ką mes girdime, tai kad tos vidurinės grandies vadovų įmonėse trūksta, nėra iš ko rinktis“, – sakė I. Langaitė.
Mes atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio.
Apklausos duomenimis, iki 2025 metų į vadovaujamas IRT pozicijas įmonės planuoja samdyti kiek daugiau nei 750 talentų.
Svarbiausiomis kompetencijomis įmonės įvardijo vartotojo sąsajos ir patirties dizaino (UI/UX), infrastruktūros inžinerijos bei tinklalapių kūrimo žinias. Iki 2025 metų specialistų gebėjimai taikyti ir kurti dirbtiniu intelektu bei mašininiu mokymusi paremtus sprendimus taps kritiškai svarbūs, kaip ir mokėjimas dirbti su infrastruktūra, didžiaisiais duomenimis, dizainu.
Įmonės nurodė, kad lanksčios darbo sąlygos (galimybė rinktis darbo laiką ir vietą) išlieka populiariausia priemone darbdavio patrauklumui (taiko 74 proc. plėtrą iki 2025 metų planuojančių įmonių).
„Lanksčios darbo sąlygos yra labai svarbios pritraukiant talentą, nuolatinis kompetencijos augimas, iššūkiai – tai irgi yra svarbi talentų pritraukimo priemonė. (...) Tyrimo metu net 50 proc. įmonių nurodė, kad siūlo kažkokias papildomas naudas darbuotojų gerovei, ar tai būtų kineziterapeutas ofise darbdavio lėšomis, ar psichoterapeutas“, – teigė I. Langaitė.
Lanksčios darbo sąlygos yra labai svarbios pritraukiant talentą, nuolatinis kompetencijos augimas, iššūkiai – tai irgi yra svarbi talentų pritraukimo priemonė.
Specialistų trūksta visame pasaulyje, jų pritraukti trukdo ir angliakalbių mokyklų trūkumas
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Agnės Kudarauskaitės teigimu, IRT įmonėms visame pasaulyje trūksta darbuotojų, todėl stengiamasi pritraukti jų iš kitų šalių.
„Dėl talentų mes kovojame ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir pasauliniu lygiu. talentų trūkumas yra kiekvienos šalies problema. (...) Tik iliustracijai – per dešimt metų, dar 2013 metais, mokyklas baigdavo apie 38 tūkst. abiturientų, o dabar – i perpus mažiau – 19 tūkst. Bakalaurą baigiančių sumažėjo apie 60 proc.“, – aiškino ji.
„Google“ vadovas Baltijos šalyse Vytautas Kubilius sakė, kad siekiant pritraukti talentų iš užsienio trukdo kai kurios infrastruktūros problemos – Lietuvoje trūksta mokyklų ir darželių, kuriose būtų mokoma anglų kalba.
„Mes turime bendromis jėgomis daryti ir panašu, kad tam reikia tiek verslo, tiek ir valstybės, ir labai svarbu, kad tam reikalingas ir visuomenės tam tikras nusiteikimas, kad vyksta pokyčiai darbo rinkoje, pasaulyje ir negali stebėti jų pasyviai“, – sakė V. Kubilius.
Vis dėl to, anot jo, drastiški ir greiti pokyčiai įmanomi: „Patirtis rodo, kad Baltijos šalys ir Lietuva, kai jiems kažko reikia, tai susikaupę ir padaro“.
Talentų pritraukimo programos „Work in Lithuania“ vadovas Vydūno Trapinsko nuomone, Lietuvoje IRT mokslus studijuoja daugiausia studentų – kur kas daugiau jų pritraukti nebeįmanoma. Tačiau, anot jo, Lietuva galėtų geriau skatinti žmonių perkvalifikavimą.
„Turim tą Užimtumo tarnybos iniciatyvą perkvalifikavimo, bet ji yra, reikėtų plėsti žinią apie tai ir valstybės lygmeniu, kad ne tik mūsų burbulas žinotų apie šitą galimybę“, – sakė V. Trapinskas.
Jis taip pat teigė, kad iš Lietuvoje studijuojančių užsieniečių vos 7 proc. lieka dirbti šalyje. V. Trapinsko teigimu, studentus pasilikti Lietuvoje galėtų skatinti geresnis karjeros centrų darbas, darbdavių iniciatyva informaciją apie karjeros galimybes pateikti ir kitomis kalbomis.
