Paminklų statyti neplanuoja

Lietuvos šimtmečiui paminėti klaipėdiečiai dedikuoja tris dešimtis įvairių renginių, parodų, diskusijų, projektų.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis pasakojo, kad Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo programos kūrime dalyvavo tikri profesionalai.

Ją sudaro trys dalys: akademinė, valstybingumo ženklai ir bendruomeniniai projektai.

"Gal programa iš pirmo žvilgsnio atrodo kiek santūroka, bet orientuota į bendruomenę ir pagrindinių dalykų aktualizavimą", – pastebėjo N. Lendraitis.

Šimtmečio programai parengti buvo sudaryta speciali komisija, kurios sudėtyje – mokslininkai, kultūros vadybininkai, menininkai, jaunimo organizacijų atstovai, politikai, savivaldybės administracijos atstovai.

Siekta ne išorinės pompastikos, o artimo ryšio su žmonėmis.

"Šimtmečio minėjimo programa apima ne tik tradicinius renginius, bet ir tokius projektus kaip jachtos "Lietuva" kelionė po Baltijos uostus ar naujos, modernios, mokyklos statybų pradžia. Šimtmečiui dedikuotų paminklų statyti neplanuojame, tačiau šiais metais įgyvendinti projektai ar pradėti darbai turės ne ką mažesnę išliekamąją vertę. Prie tokių galima priskirti tiek pamatus moderniai mokyklai, tiek jau įsigaliojusį sprendimą, pagal kurį moksleiviai ir neįgalieji savivaldybei pavaldžių muziejų parodas gali lankyti nemokamai. Tikiu, kad ši iniciatyva gyvuos ir kitą šimtmetį. Taip pat labai džiugu, kad įvairias iniciatyvas planuoja ir miesto bendruomenės", – pasakojo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Pasveikins klaipėdietiška dvasia

"Lietuvos šimtmetis nėra vien tik vasario 16-oji. Tai – visi metai", – atkreipė dėmesį meras.

Todėl tarp visus metus vyksiančių renginių – tarptautinė mokslinė konferencija "Atvirumas pasauliui ir modernios Tautos gimimas rytiniame Baltijos jūros regione", Vokietijos archyvuose saugomo Klaipėdos krašto archeologinio paveldo paroda, kilnojamoji istorinės tematikos paroda viešosiose miesto erdvėse, pirmosios atkurtą Lietuvos nepriklausomybę pripažinusios šalies – Islandijos – menininkų paroda.

Bendruomenė taip pat bus kviečiama į įvairias paskaitas bei diskusijas, o žinią apie šalies šimtmetį švenčiančią Lietuvą ir Klaipėdą po užsienio šalis liepą plukdys jachta "Lietuva“, kuri aplankys panašiu metu valstybingumo šimtmetį švenčiančių šalių – Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos – uostus.

Šimtmečiui šiemet bus skirta ir Klaipėdos krašto dainų šventė, taip pat kalbamasi su menininku Felice Varini dėl erdvinio piešinio – šimtmečio ženklo – viešojoje miesto erdvėje sukūrimo.

Šis renginių ir iniciatyvų sąrašas nėra baigtinis, jį papildys finansavimo konkursus laimėję kultūros projektai bei kitos iniciatyvos.

"Rimčiau už L.Mažylį"

Šimtmečio programos kūrime aktyviai dalyvavęs istorikas Vygantas Vareikis pasakojo, kad situacija Klaipėdoje ir likusioje Lietuvos dalyje šimtmečio minėjimo klausimu labai skiriasi.

"Tik sėkmingai susiklosčius aplinkybėms po Versalio taikos sutarties įvyksta 1923 metų sukilimas, kuris ir sieja Klaipėdą su Lietuvos valstybingumu. Jei kiti miestai tikrai gali minėti šimtmetį, Klaipėda yra specifinėje pozicijoje. Juolab kad 1939 metais ji buvo prarasta. Taigi, šimtmetis klaipėdiečiams bus nuo 1923-ųjų", – apibendrino V. Vareikis.

Vardydamas planuojamus renginius istorikas užsiminė, kad tarp jų yra keletą išties unikalių dalykų, tai – vėliavų iškėlimas vasario 16-ąją ant įvairių miesto aukštuminių pastatų – krano, kamino ir kitų.

"Jei iš Liudo Mažylio padarė legendą, kodėl mums vėliavos iškėlimo ant kamino nepavertus legenda? Juk tai – rimčiau", – šyptelėjo istorikas.

Startas – jau greitai

Pirmieji Lietuvos valstybės atkūrimo dienai dedikuoti renginiai prasidės jau vasario 15 d.

Klaipėdos koncertų salėje vyks iškilmingas minėjimas "Klaipėda Lietuvoje", Bendruomenės namuose susibūrę meno kolektyvai klaipėdiečius kvies į koncertą, mieste startuos išskirtinis tris dienas truksiantis Klaipėdos šviesų festivalis.

Vasario 16-ąją kartu švęsti Lietuvos valstybės 100-metį klaipėdiečiai bus kviečiami į Atgimimo aikštę. Čia vidurdienį iškilmingos rikiuotės metu vyks Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija ir šventė "Aš sveikinu visus".

Išskirtiniu šventės akcentu taps Klaipėdos švietimo įstaigų pradinių klasių moksleivių kelis mėnesius kurtos vėliavėlės, kurias jie dovanos susirinkusiems. Atgimimo aikštę puoš speciali šiai progai sukurta scenografija, LED ekranuose bus rodoma šimtmečio tematiką atspindinti vaizdo medžiaga.

Renginio Atgimimo aikštėje metu taip pat bus įteiktas apdovanojimas už reikšmingiausią uostamiesčiui praėjusių metų darbą. Kam šiemet bus įteikta Klaipėdos miesto vėliava, apsispręs savivaldybės tarybos kolegija.

Vasario 16-ąją Klaipėdoje taip pat skambės kariliono koncertas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus atidaryta paroda "Nepriklausomybės diena. Vasario 16-osios minėjimas Klaipėdoje" bei vyks diskusija "1918-ieji Baltijos ir Vidurio Rytų Europos regione".

Šventinius renginius vasario 16-ąją vainikuos M.Mikutavičiaus koncertas "Švyturio" arenoje už simbolinę kainą.

Bilietų prekyba startuos vasario 6 d. 12 val. Tądien internetu bus parduota pusė visų bilietų. Kita pusė bus parduodama nuo vasario 7 d. 12 val. Klaipėdos miesto kasose. Iš viso bus galima įsigyti 6 tūkst. bilietų.

M.Mikutavičiaus koncertas tiesiogiai bus transliuojamas ir Atgimimo aikštėje.

Numatoma ir sportinių renginių: Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centre vasario 16 d. planuojamas Tarptautinis rankų lenkimo turnyras, o vasario 17–18 d. Švyturio arenoje vyks krepšinio turnyras "Karaliaus Mindaugo taurė".

Įvairias iniciatyvas planuoja ir miesto bendruomenės. Štai "Verdenės" progimnazija vasario 15 d. organizuoja šiaurinės miesto dalies švietimo įstaigų pilietinę akciją "Pajūrio vaikai po šimtmečio vėliava". Moksleiviai iš geltonos, žalios ir raudonos spalvos balionų bei aprangos akcentų sukurs Lietuvos trispalvę.

Vasario 15–18 d. renginių programa

Vasario 15–17 d.

18–23 val. Klaipėdos Šviesų festivalis skirtas Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimui.

Vieta: Viešosios erdvės.

Vasario 15 d.

17 val. Iškilmingas Vasario 16-osios minėjimas „Klaipėda Lietuvoje“.

Vieta: Klaipėdos koncertų salė.

Vasario 15 d.

15 val. Meno kolektyvų koncertas „Mes tikrai mylim Lietuvą“.

Vieta: Bendruomenės namai (Debreceno g. 48).

Vasario 16 d.

10.30 val. Šv. Mišios už Lietuvą Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.

11.40 val. Eisena nuo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios iki Atgimimo aikštės.

12 val. Iškilminga Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo rikiuotė ir teatralizuota šventė „Aš sveikinu visus“.

Vieta: Atgimimo aikštė.

12.30 val. Kariliono muzikos koncertas.

Vieta: Laikrodžių muziejaus kiemelis.

13 val. Tarptautinis rankų lenkimo turnyras.

Vieta: Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centras, (Dariaus ir Girėno g. 10).

13 val. Parodos „Nepriklausomybės diena. Vasario 16-osios minėjimas Klaipėdoje“ atidarymas ir

diskusija „1918-ieji Baltijos ir Vidurio Rytų Europos regione“.

Vieta: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, ( Didžiojo vandens g. 2).

13 val. Vaikų ir jaunimo koncertas „Mūsų vaikai – tėvynei Lietuvai“

Vieta: Klaipėdos universiteto Menų akademijos koncertų salė, (K. Donelaičio g. 4).

17 val. Marijono Mikutavičiaus koncertas.

Vieta: Klaipėdos „Švyturio arena“.

Koncertas bus tiesiogiai transliuojamas Atgimimo aikštėje 17 val.

Vasario 17–18 d.

Visa diena – Lietuvos krepšinio lygos turnyras „Karaliaus Mindaugo taurė“.

Vieta: Klaipėdos Švyturio arena.

Į Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtą koncertą atėjo keli tūkstančiai klaipėdiečių. Renginys jiems pateikė siurprizų. Orkestrai, atlikėjai pasirodė ne scenoje, o krepšinio aikštelėje. Ekranuose buvo ne tik retransliuojamas renginys, bet ir rodomi tautiniai vaizdai.

Koncertas „Šaukiu aš tautą“, kuris antradienio vakarą, vyko „Švyturio arenoje“, sulaukė didelio klaipėdiečių susidomėjimo. Visi bilietai, kurių buvo apie 4 tūkst., į renginį buvo išpirkti per pirmąsias dvi dienas nuo prekybos pradžios.

Renginio organizatoriai Žvejų rūmai siekė, kad koncertą galėtų pamatyti kuo daugiau klaipėdiečių. Tad du kartus buvo parduodami papildomi bilietai. Išnaudotos net prastesnio matomumo vietos.

Šventiniame koncerte „Šaukiu aš tautą“ pasirodė valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, Stasio Šimkaus konservatorijos pučiamųjų instrumentų orkestras, Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choras „Gintarėlis“, atlikėjai Vaida Genytė, Violeta ir Vilius Tarasovai.

Pirmą kartą valstybinei šventei skirtas koncertas vyko ne arenoje sumontuotoje scenoje, o krepšinio aikštelėje.

Žvejų rūmų direktoriaus pavaduotoja Nemira Trakumienė pasakojo, kad toks sprendimas priimtas neatsitiktinai. Orkestrai žiūrovus pradžiugino savo defilė programomis. Dėl to reikėjo daugiau vietos.

„Toks variantas yra brangesnis. Daugiau atsieina apšvietimas. Tačiau projektui gavome finansavimo ir iš Kultūros ministerijos. Tai galėjome sau leisti. Norėjome pradžiuginti miestiečius kitokiu renginiu“, – pabrėžė pavaduotoja.

Taip pat pirmą kartą valstybinei šventei skirto koncerto metu arenoje kabantys ekranai ne tik retransliavo renginį, bet ir buvo scenografijos dalimi. Juose buvo rodomi tautiški vaizdai, vaikų piešiniai, istoriniai kadrai.

„Norėjome, kad renginys būtų iškilus, didingas, modernus, būtų panaudotos priemonės, kurios naudojamos didžiųjų renginių metu“, – pabrėžė N.Trakumienė.

Klaipėdiečiai, kurie nespėjo nusipirkti bilietų į arenoje vyksiantį Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtą koncertą, dar gali bandyti laimę. Bus parduodami papildomi bilietai į renginį.

Žvejų rūmų direktoriaus pavaduotoja Nemira Trakumienė pirmadienį po pietų dar negalėjo tiksliai pasakyti, kiek bus papildomų bilietų ir kada jais bus pradėta prekiauti.

„Administratorė išvažiavo į areną derinti, kad žiūrovai būtų leidžiami ir į blogesnio matomumo vietas. Tai daroma mūsų iniciatyva, nes matome, kad koncertas sulaukė labai didelė susidomėjimo. Turėtų atsirasti keli šimtai papildomų bilietų. Tikslaus skaičiaus dar negaliu pasakyti. Deriname“, – – pasakojo pavaduotoja.

N.Trakumienė dar negalėjo pasakyti, kada bus pradėta prekiauti papildomais bilietais. Greičiausiai pirmadienio vakarą arba antradienio rytą.

„Susidomėjusieji gali pasiskambinti ir pasiteirauti, ar nėra bilietų. Antradienį ryte tikrai tikrai jais turėtų būti pradėta prekiauti“, – komentavo pavaduotoja.

Dauguma bilietų į Vasario 16-ajai skirtą koncertą klaipėdiečiai išgraibstė pirmąją dieną. Iš 4 tūkst. bilietų, kurie kainuoja po eurą, antrai prekybos dienai beliko vos 500.

Tapo tradicija, kad už simbolinį mokestį parduodami bilietai į valstybinėms šventėms skirtus koncertus tirpsta žaibiškai.

Pirmąja porcija papildomų bilietų buvo prekiaujama penktadienį. Vietos buvo ložėse, į kurias neatvyks jas nuomojantys klaipėdiečiai. Tokių bilietų buvo apie 500.

Antradienį 17 val. vyksiančiame koncerte „Šaukiu aš tautą“ dalyvaus Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, Stasio Šimkaus konservatorijos pučiamųjų instrumentų orkestras, Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choras „Gintarėlis“, Vaida Genytė, Violeta ir Vilius Tarasovai.

Vasario 16-ajai skirtas koncertas sulaukė išskirtinio klaipėdiečių susidomėjimo. Iš kelių tūkstančių prekybos vietose buvusių bilietų, kainuojančių vieną eurą, vakar liko vos 500.

Kaip jau tapo įprasta, už simbolinį mokestį į valstybinių švenčių renginius parduodami bilietai tirpsta žaibiškai.

Bilietus į Vasario 16-ajai skirtą koncertą buvo galima įsigyti nuo pirmadienio. Tą pačią dieną daugumą jų klaipėdiečiai ir išpirko.

Žvejų rūmų kultūrinės veiklos vadybininkės Emilijos Medutės teigimu, pirmadienį prie bilietais prekiaujančių kasų nusidriekė jų norinčių įsigyti miestiečių eilės.

Pirmąją prekybos dieną gyventojai iššlavė beveik visus bilietus. Iš viso klaipėdiečiams pasiūlyta 4 tūkst. bilietų. Vakar po pietų jų buvo likę tik maždaug 500.

"Dar galima rasti tuščių vietų, tiesa, paskutinėse eilėse", – vakar teigė pašnekovė. Neatmetama, kad šiandien bilietų jau nebeliks.

E.Medutės teigimu, uostamiesčio gyventojai eurą kainuojančius bilietus į Vasario 16-ajai skirtą koncertą "Švyturio" arenoje pirko tiek internetu, tiek prekybos vietose.

Arenoje renginius gali stebėti per 5 tūkst. žiūrovų, tačiau, kaip minėta, buvo platinama tik 4 tūkst. bilietų.

"Jų siūloma mažiau todėl, kad panaikinamas žiūrovams skirtas parteris. Šia erdve žygiuos orkestras, joje bus statoma ir scena. Žmonės sėdės tik tribūnose", – paaiškino Žvejų rūmų atstovė.

Vasario 16-ąją 17 val. vyksiančiame koncerte "Šaukiu aš tautą" pasirodys valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras "Trimitas", Stasio Šimkaus konservatorijos pučiamųjų instrumentų orkestras, Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choras "Gintarėlis", Vaida Genytė, Violeta ir Vilius Tarasovai.