Karstas su Velionės palaikais bus pašarvotas Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius). Lankymas liepos 17 d., nuo 11 iki 21 valandos.

Liepos 18 d. lankymas nuo 9 valandos, Šv. Mišios - 12 valandą Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius). Karstas išnešamas 13 val.

Liepos 10-ąją Vidmantei Jasukaitytei sukako 70 metų.

Vidmantė Jasukaitytė gimė 1948 m. liepos 10 d. Pumpučiuose, Šiaulių rajone. Nuo 1955 m. mokėsi Toliočiuose, Voveriškių aštuonmetėje, Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje. Nuo šešiolikos metų pradėjo dirbti. 1966 m. baigė Šiaulių 3-iąją vakarinę vidurinę mokyklą. 1967-1971 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.

Dirbo pataisos darbų įstaigų valdyboje, „Minties“ leidykloje, LSSR kultūros ministerijoje. Atgimimo metais su kitais įsteigė „Sietyną“ - kultūros ir teatro studiją. 1990-1992 m. buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė. Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja.

Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 1979 m.

1970 m. pasirodė pirmoji V. Jasukaitytės publikacija, o 1976 m. - pirmoji poezijos knyga „Ugnis, kurią reikia pereiti“. Iš viso išleido septynias poezijos knygas (be minėtos, „Taip toli esu“, „Mano broli, žmogau“, „Saulės per daug“, „Neiškastam sidabrui pasakyk sudie“, „Tikrasis nebūties veidas“ ir „Subačiaus gatvė. Getas“), dvi apysakų knygas („Stebuklinga patvorių žolė“ ir „Balandėlė, kuri lauks“), esė „Golgotos vynuogės“, keturis romanus („Po mūsų nebebus mūsų“, „Marija Egiptietė“, „Dievas miršta vienišas“ ir „Aš nužudžiau savo dukterį“). Pagal rašytojos scenarijų sukurtas kino filmas „Žolės šaknys“, kurį režisavo G. Lukšas.

2002 m. apysakų rinkinys „Stebuklinga patvorių žolė“ išverstas į ispanų kalbą ir išleistas Madride.

V. Jasukaitytė - Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės ir Juozo Paukštelio literatūrinių premijų laureatė. Apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000).

„Ji pati kaip žmogus, kaip moteris, buvo išskirtinė. Didelė moteris ir didelė kūrėja, didelė prozininkė“, – BNS sakė V. Rubavičius.

Anot V. Rubavičiaus, V. Jasukaitytė buvo giliai tikinti, visus savo veiksmus matuojanti sąžinės ir krikščioniškų vertybių matu, todėl su Sąjūdžiu nuėjusi į politiką joje nepasiliko, grįžo prie kūrybos.

„Jos palikimo ypatumai plaukia iš jos būdo ir prigimties bruožų. Buvo nepaprastai drąsi, ištikima ir tiesi moteris. Buvo tikinti Dievą ir visada tikrindavo savo veiksmus sąžinės ir krikščioniškų vertybių matu. Toks gyvenimo būdas jai ganėtinai trukdė, ypatingai naujomis sąlygomis, kai visi stengėsi gyventi kuo geriau ir praturtėti kuo greičiau“, – sakė kultūrologas.

V. Rubavičius pažymėjo, kad į literatūrą V. Jasukaitytė atėjo gana anksti, jos pirmoji knyga buvo apdovanota Zigmo Gėlės Gaidamavičiaus premija, bet kaip neeilinė prozininkė ji pasirodė 1981 metais su apysakų romanu „Stebuklinga patvorių žolė“.

„Ir skaitytojus, ir literatūrologus nustebino jos kalbinis vaizdingumas, atminties ir vaizduotės dermė, ir toks magiškas pasaulio regėjimo būdas. Labai buvo keista, kad palyginti jauna rašytoja nepaprastai sugeba įsijausti į istorinį laiką, savo giminės istoriją, ir ta istorija papasakota stulbinamai įtaigiai. Ši knyga įėjo į mūsų literatūros istoriją ir gavo tarptautinį pripažinimą“, – kalbėjo V. Rubavičius.

Anot publicisto, V. Jasukaitytė su Sąjūdžiu natūraliai pasuko į politiką, buvo išrinkta Aukščiausiosios Tarybos deputate, tapo Kovo 11-osios Akto signatare.

„Tik dalyvavimas politinėj veikloj ne visada rašytojams rožėmis klotas, ji stengdavosi kalbėti tiesiai, teisingai, o politikoje nuo pirmųjų dienų įsivyravo manipuliaciniai dalykai, tad jai teko išgerti ir tą karčią paskalų ir šmeižtų taurę“, – sakė V. Rubavičius.

Kalbėdamas apie jos vėlesnius kūrinius, trilogiją „Golgotos vynuogės“, „Marija Egiptietė“ ir „Dievas miršta vienas“, V. Rubavičius pažymėjo, kad tai pirmas ir vienintelis lietuvių literatūros kūrinys, kuriame pasakojama Jėzaus Kristaus istorija.

„Ta trilogija stebina ir, manau, stebins skaitytojus ir užmoju, ir galinga dvasine vaizduote“, – pabrėžė V. Rubavičius.

Kalbėdamas apie rašytoją jis taip pat sakė, kad ji „visą gyvenimą jautėsi moterimi, didžiavosi savo moteryste ir sykiu suvokė tą moterystę ir kaip motinystę, ir kaip šventą priesaką būti moterimi“.

Rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė V. Jasukaitytė mirė Klaipėdos ligoninėje šeštadienio rytą po ilgos ir sunkios ligos.

V. Jasukaitytė gimė gimė 1948 metais Šiaulių rajone Pumpučių kaime. Vidurinį išsilavinimą įsigijo dirbdama ir besimokydama vakarinėje mokykloje, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete.

Pirmą poezijos knygą „Ugnis kurią reikia pereiti“ išleido 1976 metais. Ji buvo apdovanota Zigmo Gėlės Gaidamavičiaus literatūrine premija kaip geriausias poetinis debiutas.

Poetė, rašytoja iš viso išleido septynias poezijos knygas, dvi apysakų knygas, esė „Golgotos vynuogės“, keturis romanus („Po mūsų nebebus mūsų“, „Marija Egiptietė“, „Dievas miršta vienišas“ ir „Aš nužudžiau savo dukterį“). Pagal rašytojos scenarijų sukurtas kino filmas „Žolės šaknys“.

Šią žinią BNS patvirtino Rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojautoje sakoma, kad rašytojos meilė Lietuvai, žmogui atsispindėjo jos aistringoje kūryboje.

„Joje visada atrasdavome neabejingą požiūrį į gyvenimą ir istoriją bei savitą žodį ir mintį“, – sakoma Prezidentūros paskelbtoje užuojautoje.

„Netekome poetės, prozininkės, dramaturgės, Kovo 11-osios akto signatarės, prisidėjusios prie mūsų šalies valstybingumo pamatų kūrimo ir palikusios gilų įspaudą lietuvių literatūroje“, – sakoma premjero Sauliaus Skvernelio užuojautoje.

V. Jasukaitytė gimė gimė 1948 metais Šiaulių rajone Pumpučių kaime. Vidurinį išsilavinimą įsigijo dirbdama ir besimokydama vakarinėje mokykloje, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete.

Pirmą poezijos knygą „Ugnis, kurią reikia pereiti“ išleido 1976 metais. Ji buvo apdovanota Zigmo Gėlės Gaidamavičiaus literatūrine premija kaip geriausias poetinis debiutas.

Lietuvos rašytojų sąjunga pranešime pažymi, kad trečioji jos knyga, apysakos „Stebuklinga

patvorių žolė“, atskleidė autorę ir kaip talentingą prozininkę.

1987 metais pasirodęs romanas „Po mūsų nebebus mūsų“ – precedento neturintis atvejis Lietuvoje, kai 45 tūkst. egzempliorių tiražas buvo išpirktas mažiau nei per tris mėnesius ir knygą buvo galima gauti tik antikvariate mainais į senovinį leidinį.

Prasidėjus Atgimimui, V. Jasukaitytė aktyviai prisidėjo prie judėjimo. Ji įkūrė Lietuvos moterų sąjungą ir tapo jos pirmininke. Protestavo prieš žiaurius nestatutinius santykius sovietinėje kariuomenėje, kartu su kitais bičiuliais įsteigė „Sietyną“ – kultūros ir teatro studiją.

1990–1992 metais buvo Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatė. Pasirašė Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą.

Poetė, rašytoja iš viso išleido dešimt poezijos rinkinių, septynis romanus, apsakymų,

apysakų ir esė knygų, už kūrybą gavusi ne vieną apdovanojimą, 2000 metais buvo apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Svarbiausią kultūrinę premiją siūloma skirti rašytojams Petrui Gediminui Isokui, Leonui Peleckiui, Vidmantei Jasukaitytei, Danutei Kalinauskaitei, Valdui Papieviui, Vytautui Martinkui, poetams Patricijai Šmit, Jonui Jakštui, Alfonsui Bukontui, vertėjui Vladui Petrauskui.

Nacionaline premija taip pat siūloma įvertinti kino režisierių Gytį Lukšą, aktorius Vytautą Anužį, Arūną Sakalauską, Viktoriją Kuodytę, Darių Meškauską, scenografą Vytautą Narbutą.

Tarp pateiktų kandidatų yra architektūros istorikas ir teoretikas Jonas Minkevičius, architektas Audrius Ambrasas, skulptorė Daliutė Ona Matulaitė, tekstilininkės Zinaida Vogėlienė ir Marijona Sinkevičienė, kompozitorius Mindaugas Urbaitis, Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Tarasovo ir Vladimiro Čekasino džiazo trio, džiazo muzikas Dainius Pulauskas, vizualaus meno kūrėjai Svajonė ir Paulius Stanikai, tapytoja Rūta Katiliūtė, dailininkas Kęstutis Kasparavičius, fotomenininkas Gintautas Trimakas.

Kasmet skiriamos ne daugiau kaip šešios Nacionalinės kultūros ir meno premijos, iš jų ne daugiau kaip dvi premijos gali būti skiriamos už kūrinius, kaip ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Nacionalinė kultūros ir meno premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – 30 tūkst. 400 eurų.

Nacionalinės premijos skiriamos iki gruodžio 15 dienos, o laureatų diplomai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos teikiamos kasmet nuo 1989 metų.

Šį penktadienį, balandžio 15 d., minima jau devintą dešimtmetį skaičiuojanti Pasaulinė kultūros diena. Šiemet vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami į Užupį, kur Azijos menų centro ir Užupio meno inkubatoriaus iniciatyva rengiamas mandalos pylimo vakaras su poetiniais prozininkės Vidmantės Jasukaitytės skaitymais ir kamerinėmis Dominyko Vyšniausko melodijomis.

„Tokiai dienai paminėti mandalos pylimo ritualas pasirinktas neatsitiktinai. Sanskritu reiškianti „ratą, diską, sferą“, mandala išreiškia tam tikrą harmoningą schemą, dvasinę, kosminę arba psichologinę tvarką“, – pasakoja viena iš renginio organizatorių, Azijos menų centro projektų koordinatorė Evelina Vilčinskaitė. Nors įprasta manyti, kad mandalos pirmiausia yra piešiamos, visi besidomintieji kviečiami stebėti ir patys sudalyvauti mandalos pylimo procese.

Penktadienio vakarą, nuo 18 val., legendinėje Užupio „Galeroje“ (Užupio g. 2A) VDA atstovai pradės pilti pagrindinę mandalos formą ir kontūrus, o visi neabejingi harmonijai ir tvarkai kviečiami kartu dalyvauti kūrybiniame darbe. Tuo pat metu renginio atmosferą šildys Dominykas Vyšniauskas, kultūros dienos vakarui paruošęs muzikinę programą.

Dar vienas ypatingas renginio svečias – poetė, prozininkė Vidmantė Jasukaitytė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė, dramaturgė, visuomenės veikėja neabejingus kūrybiškam žodžiui ir poetiniams skaitymams pradžiugins savo kūrybos eilėmis.

„Šis laikas prasideda kaip muzika, kaip apeigų šokis… Šis laikas – derliaus laikas, ir pavasaris kvepia obuoliais, o pokalbiai prie laužo – vyšniomis…“, – prabyla V. Jasukaitytė eilėmis. Prieš keletą metų poetė, prozininkė išleido didelio dėmesio sulaukusį autobiografinį romaną „Kaip mes mokėmės mirti“ bei poezijos tomelį „Ambra“.

„Mandala Užupio meno inkubatoriuje pilama jau ne pirmą kartą – praėjusiais metais šis ritualas taip pat sulaukė nemenko susidomėjimo. Neabejojame, kad galimybė įsitraukti į kūrybos procesą atskleidžia pačią kultūros dienos esmę – tuo šiuo renginiu ir norėtume pradžiuginti jo lankytojus“, – atsisveikindama kviečia „Galeros“ kultūrinių veiklų vadovė Indrė Mickaitė.