„Teisėjo darbe yra keliami aukščiausi etikos standartai. Teisėjo darbas yra nesuderinamas su veiksmais, kurie žemina teisėjo vardą ir griauna visuomenės pasitikėjimą valstybe“, – pranešime sakė šalies vadovas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas V. Ambrulevičius vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tai jis patvirtino ir pats Teisėjų tarybos posėdyje.

„Prezidentas neblaivių asmenų vairavimą vertina kaip keliantį itin didelę grėsmę ir absoliučiai netoleruotiną“, – rašoma penktadienį paskelbtame Prezidentūros pranešime.

Teisėjo atleidimui penktadienį per posėdį šią savaitę pritarė 13 Teisėjų tarybos narių.

Tarybos priimtame nutarime rašoma, kad savo elgesiu teisėjas pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus padorumo ir pavyzdingumo principus – būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, savo elgesiu nežeminti teisėjo vardo.

Posėdyje dalyvavęs V. Ambrulevičius pripažino vartojęs alkoholį ir tvirtino besigailintis dėl įvykio, jis teigę vartojęs degtinę, tai sakė daręs bandydamas gydytis peršalimą.

Anksčiau šis teisėjas už darbinės veiklos trūkumus buvo baustas pastaba ir griežtu papeikimu.

Kaip skelbė Policijos departamentas, teisėjas neblaivus prie vairo sustabdytas sausio 21-osios rytą Vilniaus rajone, Grigaičių kaime, jam nustatytas 1,16 promilės girtumas. Tai lengvas girtumo laipsnis.

Sausio 22 dieną teisėjas teismą informavo apie nedarbingumą ir parašė prašymą atleisti iš tarnybos.

58-erių V. Ambrulevičius teisėju dirbo nuo 2005 metų, prieš tai dešimtmetį jis ėjo prokuroro pareigas.

Apylinkės ir apygardos teismų teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.

„Gėdingas poelgis vienareikšmiškai, bet prašau nepastatyti į tą eilę teisėjų, kurie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – ketvirtadienį Teisėjų tarybos posėdyje sakė V. Ambrulevičius, šiam teismų savivaldos organui sprendžiant dėl jo galimybių toliau eiti pareigas.

Lietuvoje už vairavimą išgėrus taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.

V. Ambrulevičius pripažino vartojęs alkoholį – degtinę, tai padarė bandydamas gydytis peršalimą. Teisėjas sakė savaitgalį peršalęs ir alkoholiu bandė palengvinti peršalimo simptomus.

„Šeštadienį valiau sniegą, pajutau peršalimo simptomus, liaudiškomis priemonėmis bandžiau sveikti, pavartojau degtinės su pipirais, ne mažiau pora šimtų gramų“, – pasakojo teisėjas. Jis pasakojo, kad manęs vairuojantis blaivus.

„Elgiausi neatsakingai ir jūs tai suprantate. Negalima sėsti neblaiviam, dėl to tikrai labai gailiuosi. (..) Man gėda prieš kaimynus ir kitus žmones“, – sakė teisininkas.

Ketvirtadienį Teisėjų taryba neeiliniame posėdyje šį klausimą svarsto po prezidento Gitano Nausėdos kreipimosi – šalies vadovas siekia atleisti V. Ambrulevičių iš pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo ir prašo tarybos patarimo.

V. Ambrulevičius anksčiau yra pateikęs prašymą atleisti jį iš pareigų savo noru.

Sausio 26-osios dekretu G. Nausėda taip pat sustabdė šio teisėjo įgaliojimus, kol bus priimtas sprendimas dėl jo atleidimo iš pareigų.

Kaip skelbė Policijos departamentas, teisėjas neblaivus prie vairo sustabdytas sausio 21-osios rytą Vilniaus rajone, Grigaičių kaime, jam nustatytas 1,16 promilės girtumas.

Sausio 22 dieną teisėjas teismą informavo apie nedarbingumą ir parašė prašymą atleisti iš tarnybos.

58-erių V. Ambrulevičius teisėju dirba nuo 2005 metų, prieš tai dešimtmetį jis ėjo prokuroro pareigas.

Apylinkės ir apygardos teismų teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.

Už tokį patarimą Gitanui Nausėdai per neeilinį Teisėjų tarybos posėdį ketvirtadienį balsavo 13 jos narių, prieš balsavo tik vienas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Artūras Ridikas.

Tarybos priimtame nutarime rašoma, kad savo elgesiu teisėjas pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus padorumo ir pavyzdingumo principus – būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, savo elgesiu nežeminti teisėjo vardo.

Posėdyje dalyvavęs V. Ambrulevičius pripažino vartojęs alkoholį ir tvirtino besigailintis dėl įvykio.

Gėdingas poelgis vienareikšmiškai, bet prašau nepastatyti į tą eilę teisėjų, kurie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

„Gėdingas poelgis vienareikšmiškai, bet prašau nepastatyti į tą eilę teisėjų, kurie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – ketvirtadienį Teisėjų tarybos posėdyje sakė V. Ambrulevičius, šiam teismų savivaldos organui sprendžiant dėl jo galimybių toliau eiti pareigas.

Lietuvoje už vairavimą išgėrus taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.

V. Ambrulevičius pripažino vartojęs degtinę, tai sakė daręs bandydamas gydytis peršalimą. Teisėjas sakė savaitgalį peršalęs ir alkoholiu bandė palengvinti peršalimo simptomus.

„Elgiausi neatsakingai ir jūs tai suprantate. Negalima sėsti neblaiviam, dėl to tikrai labai gailiuosi. (..) Man gėda prieš kaimynus ir kitus žmones“, – sakė teisininkas.

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė per posėdį sakė, kad šio teisėjo darbinė veikla nėra visiškai nepriekaištinga.

2022 metų gegužę Teisėjų garbės teismas teisėjui V. Ambrulevičiui skyrė pastabą už aplaidumą. Pastaba teisėjui buvo skirta už tai, kad teismo sprendime paliko rašybos bei aritmetikos klaidų ir nesilaikė nustatyto atskirojo skundo pateikimo termino, priėmė papildomą sprendimą bylai jau esant apeliacinės instancijos teisme.

Tų pačių metų vasarį Teisėjų garbės teismas V. Ambrulevičiui skyrė griežtą papeikimą. Tai yra viena griežčiausia drausminių nuobaudų, už ją griežtesniu sprendimu laikomas tik siūlymas atleisti.

Drausmės byla jam buvo iškelta padarius išvadą, kad teisėjas „nagrinėdamas bylas nuolat daro šiurkščius ir akivaizdžius procesinius pažeidimus“.

Teisėjas V. Ambrulevičius turėjo nagrinėti civilinę bylą dėl Algirdo Paleckio asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ likvidavimo, tačiau nuo šios bylos jis buvo nušalintas 2022 metų spalį jos net nepradėjus nagrinėti. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė tuomet konstatavo, kad teisėjo veiksmai ruošiantis bylos nagrinėjimui, tai pat ir veiksmai po prašymo dėl nušalinimo pateikimo gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo ir objektyvumo.

Viena iš atsakovių Erika Švenčionienė žurnalistams tuomet demonstravo teismo nutartis dėl parengiamojo posėdžio, kur vienas bylos dalyvių Kazimieras Juraitis pavadintas Jaručiu.

Per Teisėjų posėdį ketvirtadienį V. Abrulevičius prabilo apie galimą mobingą darbe, nesutarimus su teismo vadovybe.

V. Ambrulevičius anksčiau buvo pateikęs prašymą atleisti jį iš pareigų savo noru.

Sausio 26-osios dekretu G. Nausėda taip pat sustabdė šio teisėjo įgaliojimus, kol bus priimtas sprendimas dėl jo atleidimo iš pareigų.

Kaip skelbė Policijos departamentas, teisėjas neblaivus prie vairo sustabdytas sausio 21-osios rytą Vilniaus rajone, Grigaičių kaime, jam nustatytas 1,16 promilės girtumas. Tai lengvas girtumo laipsnis.

Sausio 22 dieną teisėjas teismą informavo apie nedarbingumą ir parašė prašymą atleisti iš tarnybos.

58-erių V. Ambrulevičius teisėju dirba nuo 2005 metų, prieš tai dešimtmetį jis ėjo prokuroro pareigas.

Apylinkės ir apygardos teismų teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.

Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarti dėl tokio atleidimo.

V. Ambrulevičius anksčiau yra pateikęs prašymą atleisti jį iš pareigų savo noru.

Sausio 26-osios dekretu G. Nausėda taip pat sustabdė šio teisėjo įgaliojimus, kol bus priimtas sprendimas dėl jo atleidimo iš pareigų.

Policijos departamentas pranešė, kad neblaivus teisėjas prie vairo sustabdytas sausio 21 dieną, sekmadienį, apie 9.47 val. Vilniaus rajone, Grigaičių kaime.

Nuosavą automobilį „Toyota Prius“ jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,16 promilės girtumas.

Sausio 22 dieną teisėjas teismą informavo apie nedarbingumą ir parašė prašymą atleisti iš tarnybos.

58-erių V. Ambrulevičius teisėju dirba nuo 2005 metų, prieš tai dešimtmetį jis ėjo prokuroro pareigas.

Apylinkės ir apygardos teismų teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.

„V. Ambrulevičius informavo teismo pirmininko patarėją, kad jam sutektas nedarbingumas, mes „Sodroje“ patikrinę duomenis tai ir pamatėme, ir kad pateikė Prezidentūrai prašymą atleisti jį iš pareigų“, – BNS pirmadienį sakė V. Grigaravičienė.

Pasak teismo kanclerės, praėjusią savaitę teisėjas dirbo, nedarbingumą jis turi nuo šio pirmadienio. 58-erių V. Ambrulevičius teisėju dirba nuo 2005 metų, anksčiau nuo 1995 metų jis buvo prokuroru.

Prezidento Gitano Nausėdo atstovas Ridas Jasiulionis BNS pirmadienį sakė, kad šalies vadovas situaciją vertins, kai gaus oficialią informaciją iš policijos.

Nacionalinė teismų administracija (NTA) skelbia, kad Teisėjų taryba aiškinasi aplinkybes ir dėl neblaivaus prie vairo sustabdyto teisėjo kreipsis į policijos generalinį komisarą.

Pasak NTA, gavus tai patvirtinančius duomenis, Teisėjų taryba inicijuos teisėjo drausminės atsakomybės procedūrą dėl teisėjo vardo galimo pažeminimo.

„Teisėjų taryba visuomet principingai reagavo ir vertino kiekvieno bendruomenės nario poelgius, kuriais galėjo būti pažemintas teisėjo vardas. Teisėjų taryba primena, kad teisėjams yra keliami patys aukščiausi etikos, moralės, nepriekaištingo elgesio ir atsakomybės standartai“, – sakoma NTA svetainėje paskelbtame pranešime.

Policijos departamentas pranešė, kad neblaivus teisėjas buvo sustabdytas sekmadienio rytą, apie 9.47 val. Vilniaus rajone, Grigaičių kaime.

Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas nuosavą automobilį „Toyota Prius“ vairavo neblaivus (1,16 prom.).

Pasak policijos, jam surašytas protokolas dėl transporto priemonės vairavimo, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai.

Apylinkės ir apygardos teismų teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.

Pastaba teisėjui skirta už tai, kad teismo sprendime paliko rašybos bei aritmetikos klaidų ir nesilaikė nustatyto atskirojo skundo pateikimo termino, priėmė papildomą sprendimą bylai jau esant apeliacinės instancijos teisme, pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Teisėjų garbės teismo sprendime konstatuota, kad drausmės byloje analizuotais atvejais „teisėjas V. Ambrulevičius aiškiai aplaidžiai atliko savo kaip teisėjo pareigas, nebuvo pakankamai pareigingas“.

Kitą drausmės bylos dalį nuspręsta nutraukti, nes joje dėstyti bylą iškėlusios Teisėjų etikos ir drausmės komisijos argumentai nepasitvirtino: nustatyta, kad teisėjas nedalyvavo per klaidą įvykusio bylos išsiuntimo į apeliacinės instancijos teismą procese, kurio inicijavimą komisija laikė teisėjo atsakomybe.

Teisėjas nurodė, kad iš esmės neginčija jo priimtame procesiniame sprendime padarytų rašybos netikslumų, dėl susidariusios situacijos gailisi.

Ne pirmą kartą prieš garbės teismą stojusiam teisėjui skirta nuobauda – pastaba, nes byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų parinkti kitokias drausmines priemones.

„Teisėjas nurodė, kad iš esmės neginčija jo priimtame procesiniame sprendime padarytų rašybos netikslumų, dėl susidariusios situacijos gailisi, tačiau pažymėjo, kad jie negali būti vertinami kaip kartotiniai pažeidimai, kadangi jie kilę iš vienos ir tos pačios bylos “, – rašoma sprendime.

Jame taip pat pabrėžiama, kad „teisėjas V. Ambrulevičius, nors ir nepakankamai savikritiškai vertina savo veiksmus, tačiau iš esmės pripažino padarytus pažeidimus“.

Teisėjų garbės teismo skirta pastaba galioja vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o asmens byloje lieka įrašyta visam laikui.

Ši nuobauda galios vienus metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o asmens byloje liks įrašytas visam laikui, BNS pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Tai yra viena griežčiausia drausminių nuobaudų, už ją griežtesniu sprendimu laikomas tik siūlymas atleisti.

Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų gali būti apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir persvarstytas.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija pernai rugpjūtį šiam teisėjui iškėlė drausmės bylą.

Sprendimas priimtas padarius išvadą, kad teisėjas „nagrinėdamas bylas nuolat daro šiurkščius ir akivaizdžius procesinius pažeidimus“.

Komisija V. Ambrulevičiaus profesinį elgesį ėmėsi vertinti gavusi Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės siūlymą iškelti jam drausmės bylą.

Mat atlikus šio teisėjo darbo patikrinimą, pažeidimai nustatyti beveik visose atsitiktiniu būdu atrinktose ir tikrintose jo nagrinėtose bylose: praleisti procesiniai terminai (tam tikri teisėjo darbo veiksmai atlikti per ilgesnius nei leistina terminus), neužtikrintas tinkamas bylos šalių dalyvavimas teismo procese (viena byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui ir nepaskyrus jam atstovo, kita – neinformavus bylos šalių apie teismo posėdžio datą bei laiką) ir kt.

V. Ambrulevičius Vilniaus rajono teisme dirba nuo 2005 metų, prieš jis ėjo prokuroro pareigas.

Sprendimas priimtas padarius išvadą, kad teisėjas „nagrinėdamas bylas nuolat daro šiurkščius ir akivaizdžius procesinius pažeidimus“, pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Surinktais duomenimis, šis teisėjas vieną bylą išnagrinėjo neinformavęs šalių apie vietą ir laiką, kita byla išnagrinėta be atsakovo ir nepaskyrus jam atstovo.

TEDK sprendime taip pat minima, kad V. Ambrulevičius padarė pareiginį nusižengimą, nesilaikė net kelių Teisėjų etikos kodekso punktų reikalavimų, savo elgesiu pažemino teisėjo vardą bei pakenkė teisminės valdžios autoritetui.

Komisija V. Ambrulevičiaus profesinį elgesį ėmėsi vertinti gavusi Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės siūlymą iškelti jam drausmės bylą.

Pirmininkės teikime buvo remiamasi tikslinių šio teisėjo darbo patikrinimų rezultatais, pavyzdžiui, šių metų pradžioje atliktame patikrinime buvo užfiksuota net 15 šiurkščių ir sisteminių Civilinio proceso kodekso nuostatų pažeidimų atvejų.

Nacionalinė teismų administracija skelbia, kad pažeidimai nustatyti beveik visose atsitiktiniu būdu atrinktose ir tikrintose jo nagrinėtose bylose: praleisti procesiniai terminai (tam tikri teisėjo darbo veiksmai atlikti per ilgesnius nei leistina terminus), neužtikrintas tinkamas bylos šalių dalyvavimas teismo procese (viena byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui ir nepaskyrus jam atstovo, kita – neinformavus bylos šalių apie teismo posėdžio datą bei laiką) ir kt.

„Dėl tokių teisėjo veiksmų byloje dalyvaujantys asmenys turi imtis papildomų veiksmų, kadangi reikia apskųsti teisėjo procesinius sprendimus, eikvoti lėšas, darbo laiką ir kitus išteklius“, – pabrėžiama TEDK sprendime.

Nors V. Ambrulevičius raštiškai yra keletą atvejų paaiškinęs, tačiau dauguma kitų pažeidimų likę nepaneigti. Atsižvelgdama į teisėjo profesinėje veikloje patikrinimų metu nustatytų pažeidimų skaičių, pobūdį ir tęstinumą, TEDK juos vertino kaip sisteminio pobūdžio ir daugybinius pažeidimus, o priimdama sprendimą atsižvelgė ir į tai, kad šis teisėjas dėl padarytų įstatymų pažeidimų jau buvo svarstytas TEDK posėdyje.

Iškeltą bylą nagrinės Teisėjų garbės teismas.