Pasak jo, tada Seimo komisijos darbas būtų atrodęs mažiau politizuotas, skirtingai nei dabar, kai tyrimo išvados tvirtinamos likus šešioms savaitėms iki prezidento rinkimų, kuriuose perrinkimo siekia šalies vadovas Gitanas Nausėda.

F. Jansono teigimu, jeigu tyrimas būtų vykęs anksčiau, jame galbūt būtų dalyvavusi opozicija.

„Jeigu ji būtų veikusi anksčiau, galima tikėtis, kad net ir opozicija joje dalyvautų, nes tas politinis pamušalas būtų ne taip išverstas į paviršių“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.

„Galbūt būtų diskusija, galbūt būtų kažkas, kas leistų į tą sprendimą žiūrėti kažkiek rimčiau nei į vienų rinkimų ginklą“, – pridūrė jis.

G. Nausėdos patarėjas pabrėžė, jog pirmą kartą VSD pranešėjo istorija tirta dar 2020 metais, o tyrimų žurnalistų knyga apie jos aplinkybes buvo išleista dar pernai žiemą.

Kovo pabaigoje darbą baigusi Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuomet dar kandidatui rinkimuose G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Galbūt būtų diskusija, galbūt būtų kažkas, kas leistų į tą sprendimą žiūrėti kažkiek rimčiau nei į vienų rinkimų ginklą.

Anot komisijos, G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.

Išvadose konstatuojama, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms.

Taip pat pareiškiama, kad prezidento G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Nė vienas tyrime figūruojantis asmuo sako nedarę nieko neteisėto.

Prezidentas komisijos išvadas atmetė kaip netiesą ir apkaltino parlamentarus bandymu kištis į šių metų prezidento rinkimus. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.

Apie svarstymus keisti VSD ir STT vadovų skyrimo tvarką: pareigūnai privalo būti maksimaliai nepriklausomi

Prezidentūra skeptiškai vertina svarstymus keisti VSD ir STT vadovų skyrimo tvarką. Šalies vadovo G. Nausėdos vyriausiojo patarėjo F. Jansono teigimu, skiriami valstybės pareigūnai privalo būti nepriklausomi, o šiuo metu veikianti tvarka yra demokratiška.

„Prezidentas siūlo (kandidatūras – ELTA) Seimui, Seimas – tvirtina. Jau demokratiškiau, turbūt, nėra kur“, – antradienį Žinių radijui sakė F. Jansonas, primindamas, jog VSD ir STT vadovus skiria prezidentas Seimo pritarimu.

„Suprantu, kad valstybės pareigūnas, kuris neatitinka tavo siekių arba tavo politinių žaidimų linijos, tau gali atrodyti blogas. Prezidento manymu, valstybės pareigūnai privalo būti maksimaliai nepriklausomi – nei nuo prezidento, nei nuo Seimo, nei nuo kažkokios valdančiosios partijos“, – teigė prezidento patarėjas.

F. Jansonas rezervuotai žiūri ir į kitus VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios parlamentinės tyrimo komisijos siūlymus, susijusius su kriminalinės žvalgybos kontrole.

„Dalis pokyčių, kurie yra siūlomi, (...) yra labai pavojingi, nes politikai gali bandyti pertvarkyti teisėsaugos sistemą taip, kad ji būtų atvira ir viskas. Bet, vėlgi, kam atvira? Jeigu politikai žinos, kada prieš juos vykdomas koks nors sekimo veiksmas ar kažkas – visi puikiai suprantame, kad tai tik apsunkins kovą su korupcija ar kovą su piktnaudžiavimu“, – samprotavo F. Jansonas.

„Matysime, kokie tie pasiūlymai bus Seime ir apie ką bus kalba“, – pridūrė jis.

„Resursai, kuriais disponuoja Rusija šiandien, mes vertiname, kad tų išteklių užtektų tokio pat intensyvumo karui, kokį mes matome šiandien, užtektų dar dvejiems metams“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius plk. Elegijus Paulavičius.

Plataus masto invaziją į Ukrainą Rusija pradėjo pernai vasarį ir sulaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo bei beprecedenčių sankcijų.

Lietuvos žvalgyba kasmetiniame grėsmių vertinime teigia, kad karas atskleidė Rusijos režimo neefektyvumą ir korupciją, išryškino karinės galios trūkumus, parodė, kad šalis neturi galimybės savarankiškai užsitikrinti ekonominę bei technologinę plėtrą.

E. Paulavičius pabrėžė, kad kalbant apie dvejų metų terminą, tai „nėra kokybės klausimas“. Vis dėlto, pasak jo, net ir dabar iš sandėlių traukiama pasenusi rusų ginkluotė leidžia jiems naikinti Ukrainos infrastruktūrą, „daro didžiulę žalą, didina atstatymo kaštus“.

Karinės žvalgybos vadovo teigimu, tai, kiek Rusija galės kariauti, priklauso ir nuo tokių valstybių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja teigiamos paramos. Dvejų metų terminas, pasak jo, apima tik Kremliaus turimus resursus.

„Jeigu atmestume visas tas aplinkybes, pašalinus, vertinti pačios Rusijos galimybes tęsti karą, tai šiandien dienai turi tokius resursus, (...) kad galėtų tęsti apie dvejus metus būtent tokio intensyvumo, kokį matome šiandien“, – sakė E. Paulavičius.

Kasmetiniame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių vertinime teigiama, jog sankcijų apribota Rusijos karinė pramonė „itin stokoja vakarietiškų elektronikos komponentų“, reikalingų raketoms ir kitai ginkluotei kurti ir modernizuoti.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius plk. Elegijus Paulavičius, Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Jame nurodoma, kad Rusijai jau teko kreiptis į vos kelis likusius užsienio partnerius – Iraną,  Šiaurės Korėją, Kiniją – dėl ginkluotės ir amunicijos tiekimo, bet ne visada sėkmingai.

Žvalgyba: Kremlius yra pasirengęs tęsti karą Ukrainoje „artimiausius metus“

Lietuvos žvalgyba ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi tęsti karą Ukrainoje „artimiausius metus“, o grėsmių kelia nauji Rusijos užmojai reformuoti ginkluotąsias pajėgas.

„Kremlius neatsisako savo tikslų Ukrainoje ir yra pasirengęs tęsti karą artimiausius metus nepaisydamas nuostolių ir mobilizuodamas visus valstybės resursus, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime.

Anot žvalgybos, Vladimiro Putino valdoma Rusija „tampa vis labiau totalitarinė, bet karas ardo politinius ir ekonominius režimo pagrindus“.

Plataus masto invaziją į Ukrainą Rusija pradėjo pernai vasarį ir sulaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo bei beprecedenčių sankcijų.

Grėsmių vertinime teigiama, kad karas atskleidė Rusijos režimo neefektyvumą ir korupciją, išryškino karinės galios trūkumus, parodė, kad šalis neturi galimybės savarankiškai užsitikrinti ekonominę bei technologinę plėtrą.

Dokumente rašoma, kad Rusijos priklausomybė nuo energetinių resursų eksporto sustiprėjo, o alternatyvos tokiam ekonomikos modeliui nėra.

„Vakarų šalių sankcijos nesukėlė staigaus ekonomikos žlugimo, tačiau Rusijos ekonominės problemos – priklausomybė nuo žaliavų eksporto, neefektyvi logistika, gamybos mažėjimas dėl komponentų ir technologijų trūkumo, biudžeto deficitas – nuosekliai auga ir, tikėtina, artimiausioje perspektyvoje toliau didės“, – teigia VSD ir AOTD.

Augs rusų nepasitenkinimas

Pasak žvalgybos, nors didžioji dalis Rusijos visuomenės pasyviai pritarė karui, tačiau pernai skelbta mobilizacija parodė, jog parama nėra tokia didelė, kaip siekia pavaizduoti režimo propaganda.

Grėsmių vertinime rašoma, kad nepasitenkinimas režimo politika šiuo metu yra pasyvus – dažniausiai vengiama mobilizacijos, skundžiamasi dėl blogo aprūpinimo ir netvarkos kariuomenėje.

„Tačiau Rusijos visuomenė ima mažiau pasitikėti propaganda, daugėja taikos derybų šalininkų. Be to, blogėja ir ekonominė padėtis, todėl, tikėtina, artimoje perspektyvoje nepasitenkinimas Kremliaus politika didės“, – teigiama grėsmių vertinime.

Anot dokumento, nerimą dėl ateities Rusijoje jaučia valdininkija bei stambaus verslo atstovai.

Žvalgyba sako, kad anksčiau įprastos režimo praktikos – demokratinių procedūrų imitavimas, Kremliaus grupuočių konkurencija, korupcinė oligarchų veikla Rusijoje bei užsienyje – negalės tęstis stiprėjant režimo totalitarizmo tendencijoms bei valstybės kontrolei ekonomikoje.

Anot institucijų, neatmestina, kad nesėkmės mūšio lauke, tolesnė mobilizacija, staigus ekonominės padėties blogėjimas turės neigiamų pasekmių režimo stabilumui.

„Tikėtina alternatyva V. Putino režimui yra kitas autoritarinis režimas, todėl vidutinėje perspektyvoje Rusija išliks nestabilumo ir grėsmių šaltiniu regione“, – rašoma grėsmių vertinime.

Stiprins Vakarų karinę apygardą

Žvalgyba atkreipia dėmesį ir į gruodį Rusijos Gynybos minisiterijos pristatytą šalies ginkluotųjų pajėgų reorganizaciją, kuria bus stiprinami Rusijos pajėgumai Vakarų kryptimi.

Maskva paskelbė apie planus didinti dar 350 tūkst. karinio personalo ribinį skaičių, suformuoti tris naujas motošaulių divizijas ir į divizijas reorganizuoti dabartines septynias motošaulių brigadas, tai yra sustiprinti jas triskart.

Blogėja ir ekonominė padėtis, todėl, tikėtina, artimoje perspektyvoje nepasitenkinimas Kremliaus politika didės.

„Skaičiuojama, kad įgyvendinus pokyčius, personalo, ginkluotės, ir kovos technikos skaičius dabartinės Vakarų karinės apygardos ribose padidėtų iki 30–50 procentų“, – rašoma dokumente.

Visgi žvalgyba pabrėžia, kad šie pokyčiai įmanoma tik ilgalaikėje – nuo penkerių iki dešimties metų – perspektyvoje, nors pati Rusija žada reformą įgyvendinti iki 2026-ųjų.

Rusija taip pat nusprendė dvejais metais paankstinti ir šiemet surengti pratybas „Zapad 2023“. Šie mokymai Lietuvos pareigūnams kiekvienąkart kelia nerimą dėl netyčinių incidentų rizikos.

Anot VSD ir AOTD, šiais pokyčiais, tikėtina, Rusija siekia geriau pritaikyti savo ginkluotąsias pajėgas ilgalaikei konfrontancijai su Vakarais ir taip reaguoja į planuojamą Švedijos bei Suomijos narystę NATO.

Grėsmių vertinime taip pat atkreipiamas dėmesys į kur kas labiau nei planuota didinamą Rusijos gynybos biudžetą. Šiemet jis pasieks trilijoną rublių (apie 66 mln. eurų), bet realiai bus dar trečdaliu didesnis dėl įslaptintų asignavimų.

Institucijos taip pat pabrėžia, jog neigiamai Lietuvos ir kitų NATO šalių saugumą veikia tai, jog Rusija turi galimybes bet kada perdislokuoti reikiamo dydžio pajėgas į Baltarusiją.

Jos konstatuoja, kad konflikto su Vakarais atveju Rusija nevaržomai naudotųsi Baltarusijos teritorija, oro erdve ir infrastruktūra bei sulauktų karinės Minsko paramos.

Rusijos pajėgos Kaliningrade dėl karo mažėjo tik iš dalies ir laikinai

Rusijos pajėgumų Kaliningrade galimybės kelti karines grėsmes Baltijos jūros regione dėl invazijos į Ukrainą sumažėjo tik iš dalies ir laikinai, ketvirtadienį perspėjo Lietuvos žvalgyba.

„Kaliningrado srities karinius pajėgumus neigiamai veikia karas prieš Ukrainą, tačiau jų gebėjimas kelti karines grėsmes Baltijos jūros regione sumažėjo tik iš dalies“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime.

Anot dokumento, pajėgų perdislokavimas į okupuotas Ukrainos teritorijas labiausiai paveikė Kaliningrado karinių pajėgų sausumos komponentą, o jūrų ir oro komponentai išliko beveik nepakitę.

Žvalgybos duomenimis, į Juodąją jūrą dar 2022 metų sausį išvyko trys didieji desanto laivai su kariais ir kovos technika. Taip pat į Krymą buvo perkelti keturi daugiafunkciai naikintuvai Su-30SM, bet ir jie vėliau pakeisti modernesniais orlaiviais.

„Kiti pajėgumai liko Kaliningrade ir toliau atlieka funkcijas“, – rašoma grėsmių vertinime.

Anksčiau Lietuvos pareigūnai teigė, kad kariniai pajėgumai Kaliningrade dėl karo Ukrainoje buvo ženkliai sumažėję.

Žurnalas „Foreign Policy“ pernai rugsėjį skelbė, kad paremti Rusijos pajėgoms Ukrainoje iš Kaliningrado buvo atitraukta 80 proc. karių.

Atkūrimas priklausys nuo karo eigos

VSD ir AOTD teigia, kad dabartiniai pajėgumai Kaliningrade leidžia rusams toliau vykdyti vieną svarbiausių jų funkcijų – vadinamąjį A2/AD (prieigos ribojimą ir regiono blokavimą).

Tai leidžia trukdyti oponentui laiku Baltijos jūros regione dislokuoti reikiamus gynybinius pajėgumus ir trikdyti jau regione esančių pajėgų veiksmus, taip galimo konflikto pirminėje fazėje suteikiant Rusijai pranašumą.

„Šią funkciją atlieka kitų pajėgų – ilgojo ir trumpojo nuotolio raketų sistemų, oro ir kranto gynybos, radioelektroninės kovos vienetai, kurių karas prieš Ukrainą beveik nepalietė. Dėl to A2/AD funkciją Kaliningradas toliau atliks ir ją stiprins“, – teigiama dokumente.

Kaliningrado srities karinius pajėgumus neigiamai veikia karas prieš Ukrainą, tačiau jų gebėjimas kelti karines grėsmes Baltijos jūros regione sumažėjo tik iš dalies.

Žvalgyba taip pat konstatuoja, kad „Rusijos karinės galios sumažėjimo Baltijos jūros regione efektas bus laikinas“.

Anot jos, Maskva sieks kaip įmanoma greičiau atkurti ir stiprinti dabar dėl karo prieš Ukrainą sumažėjusius sausumos komponento pajėgumus, išlaikys prioritetą stiprinti Kaliningrado karinę grupuotę kurdama naujus karinius vienetus, komplektuodama jų personalą ir modernizuodama srityje sutelktą karinę techniką.

„Kaliningrado karinės grupuotės atkūrimas ir stiprinimas labai priklausys nuo karo prieš Ukrainą eigos: kuo didesnių resursų reikės karui, tuo ilgiau užtruks Kaliningrado karinės grupuotės galios atkūrimas ir vystymas“, – tvirtinama grėsmių vertinime.

Ruošia Kaliningradą „visiškai izoliacijai“

Žvalgyba taip pat teigia, kad Kremlius siekia parengti Kaliningrado sritį „visiškai izoliacijai ir savarankiškam energetinės sistemos funkcionavimui“.

Anot grėsmių vertinimo, dar prieš pradėdama agresiją Ukrainoje Rusija ruošė Kaliningrado srities aprūpinimą ir infrastruktūrą dirbti izoliuotu režimu: rūpinosi papildomais keltais ir laivais, kuriais sričiai reikalingos prekės galėtų būti gabenamos jūra, stiprino srities galimybes apsirūpinti energijos ištekliais išvengiant tranzito per Lietuvą.

Lietuvos pareigūnų nerimą dar prieš invaziją į Ukrainą buvo sukėlę tai, jog Kaliningrado sritį pasiekė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Maršal Vasilevskij“. Vis dėlto atgabentas krovinys nebuvo naudojamas iki 2022 metų lapkričio.

„Labai tikėtina, kad sprendimą eksploatuoti SGD terminalą Kremlius priėmė norėdamas sustiprinti Kaliningrado srities energetinį savarankiškumą“, – teigiama dokumente.

Kaliningradas dujomis šiuo metu taip pat apsirūpina per Lietuvos teritoriją einančiu dujotiekiu.

Srityje buvo atlikti trys viešai žinomi izoliuoto elektros sistemos darbo bandymai – 2019, 2020 ir 2021 metais.

Žvalgyba taip pat teigia, kad Kaliningrado srities administracija ir verslas yra susirūpinę ekonominėmis problemomis ir siekia išlaikyti prekių bei energetinių resursų tranzitą per Lietuvą.

Lietuva sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningrado sritį buvo nutraukusi pernai birželį, motyvuodama tai Europos Komisijos išaiškinimu. Po kelių savaičių komisijai viešai paskelbus gaires dėl šio tranzito, jis sugriežtintomis sąlygomis buvo atnaujintas.

Rusija, tranzito nutraukimą pavadinusi srities blokada, sukėlė nerimo Vakaruose dėl to, kiek toli pasiryžusi eiti, kad užtikrintų prekių judėjimą į su Lietuva besiribojantį eksklavą.

Žvalgyba nurodė, kad siekdamas bent simbolinių nuolaidų Kremlius, tikėtina, toliau rinksis sprendimus didinti įtampą regione, jeigu Kaliningrado tranzito sąlygos netenkins ar srityje gilės ekonominės problemos.

VSD ir AOTD taip pat tvirtina, jog Kaliningrado visuomenės reakcija į karą parodė, kad, nepaisant santykinai aktyvesnių kontaktų su Vakarais, regionas neišsiskiria iš kitų Rusijos subjektų.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Į Ukrainą teikti paramos vykstantys lietuviai gali nukentėti nuo rusų žvalgų

Lietuvos žvalgyba ketvirtadienį perspėjo, kad į Ukrainą teikti paramos vykstantys Lietuvos piliečiai gali nukentėti nuo ten veikiančių Rusijos žvalgų ir mini, kad toks atvejis jau buvo nustatytas.

„Lietuvos piliečiai, vykstantys į Ukrainą ir teikiantys paramą ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms ar vietos gyventojams, gali nukentėti nuo Rusijos žvalgybos pareigūnų“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime.

Anot šių institucijų, ypač didelė rizika kyla asmenims, kurie vyksta į netoli karo veiksmų zonos esančias teritorijas.

Pasak žvalgybos, jei Lietuvos piliečiai būtų sulaikyti Rusijos ginkluotųjų pajėgų ar jas remiančių grupuočių, jie būtų perduoti žvalgybos pareigūnams.

„Toks atvejis buvo nustatytas 2022 metų pavasarį“, – rašoma grėsmių vertinime.

Dokumente teigiama, jog labai tikėtina, kad prieš sulaikytus Lietuvos piliečius tardymo metu būtų naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas, siekiant išsiaiškinti, ar asmuo neturi sąsajų su Ukrainos karinėmis ar žvalgybos institucijomis.

Ypač didelė rizika kyla asmenims, kurie vyksta į netoli karo veiksmų zonos esančias teritorijas.

Žvalgyba taip pat perspėjo, kad Rusijos Federalinė saugumo tarnyba FSB jau pradėjo aktyviau veikti Rusijos-Lietuvos pasienyje, verbuodami žmones dirbti jai. Analogiška grėsmė kyla ir keliaujantiems į Baltarusiją.

Grėsmei iliustruoti žvalgyba priminė atvejį, kai 2022 metų rugpjūtį FSB pasieniečiai sulaikė Lietuvos pilietį, kuris pasiklydęs kirto Lietuvos–Rusijos sieną.

Jis buvo apklausiamas tris paras, apklausų metu buvo naudojamas psichologinis smurtas. Taip pat buvo patikrinti asmens išmanieji įrenginiai, klausinėjama apie kontaktus, ryšius su teisėsaugos, karinėmis ir žvalgybos institucijomis, renkama jautri asmeninė informacija.

„FSB pareigūnai išmaniuosiuose įrenginiuose aptiko duomenų, kad pilietis rėmė Ukrainą, todėl grasinta jį perduoti „Donecko liaudies respublikai“, – rašoma grėsmių vertinime.

Perspėja dėl karinių grupuočių

VSD ir AOTD grėsmių vertinime nurodė, kad Rusijos karinės samdinių kompanijos būtų pajėgios vykdyti riboto masto operacijas prieš Lietuvą, daugiausia susijusias su nekinetine veikla, tokia kaip taikinių žvalgyba, informacijos apie svarbiausius valstybės objektus rinkimas.

„Gebėjimas veikti priedangoje ir narių turima kovinė patirtis sudaro sąlygas diversinių veiksmų, sabotažo operacijoms, socialinių neramumų visuomenėje skatinimui“, – rašoma dokumente.

Jame kalbama apie tokias kompanijas, kaip plačiai dėl vaidmens kare Ukrainoje žinoma „Wagner“.

Žvalgyba perspėjo, kad Vakarų Europos valstybėse fiksuojami atvejai, kai Rusijos samdinių grupių esami ir buvę nariai įsitraukia į kovinės savigynos mokymų, pirmosios pagalbos kursų ir panašių paslaugų teikimą, o šią veiklos sritį rusų žvalgyba naudoja kaip vieną iš platformų kandidatų paieškai ir verbavimui.

„Nors tokių atvejų Lietuvoje nefiksuota, neatmestina, kad ir mūsų šalyje tiek Rusijos žvalgybos tarnybos, tiek privačios karinio saugumo kompanijos gali bandyti veikti panašiais metodais“, – teigia VSD ir AOTD.

Anot jų, kuriant tokias diversines grupes dalyvauja Baltarusijos samdiniai „GardServis“ ir išlieka rizika, jog artimoje perspektyvoje Lietuva gali būti pasirinkta panašių grupių taikiniu.

Rusija gali naudoti Lietuvos verslą sankcijoms apeiti

Lietuvoje pernai buvo bandoma apeiti Europos Sąjungos bei kitų Vakarų šalių Rusijai taikomas sankcijas, įvežti įrangos bei komponentų, skirtų Rusijos karinėms reikmėms, teigia Lietuvos žvalgyba.  

Ketvirtadienį paskelbtame kasmetiniame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių vertinime taip pat įspėjama, jog Rusija gali organizuoti technologijų vagystes Lietuvoje, o Rusijoje tebeveikiantys Lietuvos verslininkai gali tapti vietos žvalgybos taikiniais.

Sankcijas bandoma apeiti padedant tarpininkams

Vertinime nurodoma, kad, pasitelkę tarpininkus Lietuvoje sankcijas bandė apeiti tiek žmonės, tiek įmonės, kurioms taikomi ribojimai. Be to, sankcijas bandyta apeiti ir norint į Rusiją įvežti Vakaruose pagamintą įrangą, tinkamą karinėms reikmėms.

„Žvalgybos duomenimis, pasinaudojant įmonėmis ir asmenimis Lietuvoje buvo bandoma organizuoti Vakarų įrangos ir jos komponentų, tinkamų naudoti ir karinėms reikmėms, tiekimą į Rusiją“, – rašoma dokumente.

Kaip teigia VSD ir AOTD, apeiti sankcijas dažniausiai bandoma muitinei pateikiant klaidingus duomenis apie deklaruojamas prekes taip slepiant tikrąją jų paskirtį, o galutiniai gavėjai maskuojami per ilgą tarpininkų grandinę.

Taip pat nurodoma, kad sankcionuoti Rusijos asmenys ir įmonės gali kurti fiktyvias bendroves trečiosiose šalyse ar perorganizuoti veiklą taip, kad išvengtų lėšų pervedimams taikomų ribojimų ir nuslepiant naudos gavėjus. Tokiomis schemomis gali būti pasinaudota ir pasitelkiant tarpininkus Lietuvoje.

„Neatmestina, kad šioms schemoms įgyvendinti bus siekiama pasitelkti tarpininkus Lietuvoje, anksčiau veikusius ar turėjusius ryšių Rusijoje ar Baltarusijoje“, – rašo vertinimo autoriai.

Jie pažymi, jog Rusija bando riboti viešą informaciją apie su Kremliaus režimu susijusius asmenis ir verslą ir tęs tokios informacijos kontrolę, todėl tikėtina, kad gauti informacijos apie juos bus sudėtinga.

Lietuvos verslais Rusijoje ir Baltarusijoje gali domėtis vietos žvalgyba

Verslo ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje turintys Lietuvos piliečiai ne tik gali būti įtraukti į sankcijų apėjimo schemas, bet ir pasitelkiami veikti pieš nacionalinio saugumo interesus.

„Tokio pobūdžio ryšių turintys asmenys ar subjektai, neatmestina, bus pasitelkiami nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiais tikslais, pavyzdžiui, atstovauti priešiškų valstybių interesams ar įgyvendinti neskaidrias verslo ar sankcijų apėjimo schemas“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Pasinaudojant įmonėmis ir asmenimis Lietuvoje buvo bandoma organizuoti Vakarų įrangos ir jos komponentų, tinkamų naudoti ir karinėms reikmėms, tiekimą į Rusiją.

Anot dokumento, kai kurie verslą Rusijoje ar Baltarusijoje ne vienerius metus plėtoję Lietuvos piliečiai siekė palankumo įvairiais, ne tik teisėtais būdais – pasitelkdami korupciją, siekę įtakingų vietos asmenų ar institucijų palankumo, asmeninių pažinčių, siūlydami įtakingiems asmenims vystyti bendrus projektus.

Žvalgybos duomenimis, dalis verslų savininkų ir toliau siekia išlaikyti ryšius Rusijoje ir Baltarusijoje ir ten tęsti veiklą  perkeldami įmones į kitas šalis ar su į Lietuvą dirbti atvykstančiais žmonėmis.

„Todėl perkėlė savo veiklą į trečiąsias šalis, kurios sankcijų Rusijai ir Baltarusijai netaiko. Kiti bando plėtoti ir palaikyti verslo ryšius šiose šalyse per asmenis, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą, tačiau praeityje turėjo ar tebeturi ryšių su Rusijos, Baltarusijos institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis, žvalgybos tarnybomis“, – nurodo vertinimo autoriai. 

Abu departamentai įspėja, kad tokių ryšių turintys Lietuvos verslininkai ir įmonės gali tapti Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų taikiniais.

„Šių tarnybų pagrindiniai verbavimo taikiniai yra asmenys, vykstantys į Rusiją ar Baltarusiją, taip pat ir turintys galimybę jose lankytis nuolat. Prioritetas teikiamas tiems, kurie dėl sąsajų su Rusija ar Baltarusija, verslo interesų ar

ideologinių motyvų yra lojalūs šių valstybių režimams“, – teigiama vertinime.

Bandymai vogti technologijas

VSD ir AOTD taip pat įspėja, kad potencialiais priešiškų valstybių taikiniais tampa įmonės, plėtojančios vadinamąsias virsmo technologijas, skirtas jų funkcijų tobulinimui, – ši grėsmė didėja augant tarptautinei konkurencijai, taip pat Vakarams plečiant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.

Perimti vertingas žinias siekiama teikiant pelningus gamybos užsakymus įmonėms ir akademikams, siūlant dalyvauti bendruose tyrimų projektuose arba žadant patrauklias investicijas į vystomas technologijas.

„Įmonės ir akademinė bendruomenė, įsitraukdamos į bendradarbiavimą su trečiųjų šalių atstovais, kurie prisideda prie priešiškų šalių karinių technologijų vystymo, rizikuoja veiklos perspektyvomis: paaiškėjus informacijai apie tikruosius sandorio užsakovus ir karinius technologijų panaudojimo tikslus toks sandoris gali turėti žalos technologijų kūrėjų reputacijai ir galimybėms bendradarbiauti su Vakarų partneriais ateityje“, – rašoma vertinime.

Anot dokumento, su priedanga veikiančios priešiškos valstybės karinės pramonės įmonės gali siekti įsigyti Lietuvoje vystomų technologijų apsimetant neegzistuojančiomis bendrovėmis ir deklaruojant klaidingus bendradarbiavimo tikslus.

 

 

„Rosatom“ ir Baltarusijos institucijos nuolat slepia informaciją apie tikrąją situaciją AE, todėl apie įvykusius incidentus detalios informacijos neteikia“, – rašoma penktadienį viešai paskelbtoje tarnybos praėjusių metų veiklos ataskaitoje.

Pasak jos, „Rosatom“ ir Baltarusijos institucijos nuo pat projekto pradžios slėpė AE statybų metu vykusius incidentus, skubotą darbų eigą, specialistų kompetencijos stoką ir atsainų požiūrį į branduolinės saugos reikalavimus, tačiau tai nekėlė aplinkos taršos radioaktyviosiomis medžiagomis rizikų.

„Eksploatuojant branduolinę jėgainę, incidentai gali turėti rimtesnių pasekmių. Labai tikėtina, kad laiku nepateikta informacija apie tikrąją situaciją ribos galimybes operatyviai suvaldyti situaciją“, – teigia VSD.

Pasak ataskaitos, „Rosatom“ Astravo AE siekia pristatyti kaip sėkmės istoriją ir jos pavyzdžiu diegti savo technologijas ir stiprinti įtaką kitose užsienio šalyse.

„Rosatom“ ir Baltarusijos institucijos nuolat slepia informaciją apie tikrąją situaciją AE, todėl apie įvykusius incidentus detalios informacijos neteikia.

Anot VSD, viešoji retorika, pagyros projektui ir naujiems technologiniams sprendimams neatspindi tikros situacijos elektrinėje – dažni jos atsijungimai nuo tinklo rodo, kad joje dirbantys specialistai nuolat susiduria su įrangos defektais ir turi improvizuoti, ieškoti laikinų sprendimų sistemoms suvaldyti.

„Susiduriama su „Rosatom“ diegtų sistemų, kurios itin svarbios branduolinei saugai užtikrinti, defektais“, – teigia VSD.

Pabrėžiama, kad AE pirmojo bloko veikla, nors ir buvo nustatyti defektai, buvo atnaujinta nesiėmus visų būtinų veiksmų incidentui nuodugniai ištirti.

Anot VSD, „Rosatom“, siekdama, kad licencija pirmojo bloko komercinei veiklai būtų išduota nepaisant trūkumų, darė spaudimą baltarusių reguliuotojui ir bandė užsitikrinti valdžios palaikymą. Dėl spaudimo Minsko priežiūros institucijos išdavė licenciją, o veikla pradėta nepašalinus defektų ir neatlikus visų įrangos testų.

„Taigi, „istorinio įvykio“ diena buvo „Rosatom“ ambicijų, atsainaus požiūrio į branduolinės saugos reikalavimus ir politinio spaudimo Baltarusijos priežiūros institucijoms rezultatas“, – nurodė VSD.

Pabrėžiama, kad Baltarusijai nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios trūko kvalifikuotų subrangovų ir personalo. AE ekspertai dėl kompetencijos stokos turi kliautis „Rosatom“ ar kitų Rusijos institucijų parama, o tai mažina tikimybę, kad į netikėtus incidentus, galinčius lemti aplinkos taršos radioaktyviosiomis medžiagomis pavojų, bus sureaguota laiku ir tinkamai.

Tikėtina, kad Rusija bandys paveikti elektros tinklų sinchronizavimą

Rusija naudojasi energetikos svertais, siekdama sau palankių sprendimų, todėl labai tikėtina, kad režimo atstovai, norėdami išlaikyti infrastruktūros sąsajas su Baltijos šalimis, ieškos būdų daryti įtaką Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa procesui, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD).

Penktadienį paskelbtoje tarnybos ataskaitoje teigiama, kad Kremlius bandys megzti naujus ir pasinaudoti esamais ryšiais su Baltijos šalyse veikiančiais lojaliais energetikos atstovais, stiprins lobizmą Europos Sąjungos institucijose ir manipuliuos Baltijos šalių sistemų išankstiniu atjungimu nuo BRELL žiedo.

Labai tikėtina, kad taip Kremlius siekė paspartinti „Nord Stream 2“ eksploatacijos pradžią.

Ataskaitoje nurodoma, kad pernai išryškėjo Rusijos koncerno „Gazprom“ manipuliacijos dujų rinkoje. Energetikos srityje siekta kuo greičiau pradėti naudoti dujotiekį „Nord Stream 2“, atkurti įtaką ir pozicijas, kurios pastaraisiais metais silpnėjo dėl suskystintųjų gamtinių dujų rinkos (SGD) plėtros ir išlaikyti Rusijos infrastuktūrą su Europos Sąjunga.

Praėjusių metų viduryje „Gazprom“ iki kontraktuose numatyto minimumo sumažino į Europą ir jos saugyklas tiekiamų gamtinių dujų srautą. Mažiau nei įprastai dujų buvo realizuota ir momentinių sandorių (spot) rinkoje, o dujų kainos ėmė sparčiai kilti ir pasiekė neįprastas aukštumas.

Anot VSD, palankias sąlygas manipuliuoti dujų tiekimu sukūrė ir situacija SGD rinkoje – „Equinor“ priklausanti didžiausia Europoje Hamerfesto SGD gamykla Norvegijos šiaurėje neveikė dėl 2020 metų rugsėjį kilusio gaisro, o dar aukštesnė nei Europoje dujų kaina Azijos šalyse į jas sutraukė rinkoje buvusius SGD krovinius.

„Kremliaus atstovai atvirai deklaravo, kad problemą būtų galima išspręsti paleidus dujotiekį „Nord Stream 2“ – pagreitinus licencijavimo procesus ir išdavus visus reikiamus leidimus jam eksploatuoti. Neva paleistu dujotiekiu būtų patiektas papildomas gamtinių dujų kiekis, kuris leistų Europai išvengti dujų krizės“, – teigia VSD.

Pažymima, kad „Gazprom“ turėjo techninių galimybių padidinti gamtinių dujų tiekimą, tačiau to nesiėmė.

„Labai tikėtina, kad taip Kremlius siekė paspartinti „Nord Stream 2“ eksploatacijos pradžią“, – nurodo VSD.

Rusija per tarpininkus siekia įsigyti Vakarų žvalgybos ir karines technologijas

Rusija per tarpininkus siekia įsigyti Vakarų technologijas žvalgybos ir karinėms reikmėms, o Lietuvai, kaip tranzito valstybei, teks suvaldyti šias rizikas, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD).

Anot VSD, tikėtina, kad Rusijos karinė pramonė išliks priklausoma nuo Vakarų technologijų, o dėl jai taikomų sankcijų tarpininkų paslaugų poreikis nemažės. Kontroliuojant prekių tranzito ir eksporto į Rusiją srautus, Lietuvai tenka atsakomybė suvaldyti rizikas, kad Vakarų gamintojų prekės nebūtų skirtos Rusijos karinei galiai didinti.

„Lietuva, siekdama užtikrinti tarptautinius įsipareigojimus, artimoje perspektyvoje susidurs su iššūkiais suvaldyti rizikas, kylančias dėl logistikos grandinėje dalyvaujančių tarpininkų bandymų nuslėpti dvejopą prekių paskirtį ir tikruosius panaudojimo tikslus“, – rašoma penktadienį viešai paskelbtoje VSD praėjusių metų veiklos ataskaitoje.

Dėl ekonominių sankcijų karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos karinė pramonei sudėtinga įsigyti prekes, reikalingas technologinėms spragoms užpildyti.

Anot VSD, siekdama apeiti apribojimus, Rusija naudojasi Vakarų šalyse įsteigtų tarpinių bendrovių ir didmenine prekyba Rusijoje užsiimančių bendrovių paslaugomis – siekia nuslėpti dvejopą prekių paskirtį, tikruosius prekių panaudojimo tikslus ir išvengti kontrolės.

Rusija naudojasi Lietuvos, kaip vienos iš tranzito šalių, logistikos infrastruktūra ir tarpinių bendrovių paslaugomis, siekdama įsigyti Vakarų gamintojų prekes. Rusijos užsakymus vykdantys logistikos atstovai organizuoja prekių eksportą iš Lietuvos.

Muitinei deklaruojamos prekių gavėjos Rusijoje neretai yra bendrovės, užsiimančios didmenine prekyba, todėl rizika dėl tikrųjų galutinių gavėjų lieka neįvertinta. Taip Lietuva yra įtraukiama į dirbtinai kuriamas ilgas prekių pristatymo grandines, skirtas apeiti ribojimams ir neatskleisti tikrųjų užsakovų Rusijoje dėl jų sąsajų su karine pramone.

Apie tai rašoma penktadienį Valstybės saugumo departamento ir Lietuvos karinės žvalgybos paskelbtoje kasmetinėje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje.

„Patys aktyviausi akceleracionizmo rėmėjai kryptingai siekia radikalizuoti paauglius, o jau radikalizuotuosius skatina neapsiriboti diskusijomis internete ir pradėti realią veiklą“, – nurodoma dokumente.

„(...) neatmestina, kad artimoje perspektyvoje bus bandymų surengti teroro aktą prieš tautines ir religines mažumas, pabėgėlius, žmogaus teisių srityje veiklą vykdančius valstybės tarnautojus ar visuomenininkus“, – teigiama jame.

Patys aktyviausi akceleracionizmo rėmėjai kryptingai siekia radikalizuoti paauglius, o jau radikalizuotuosius skatina neapsiriboti diskusijomis internete ir pradėti realią veiklą.

Akceleracionizmas – neonacizmo atšaka, kurios propaguotojai siekia smurto, teroro aktų ir partizaninio karo metodais demoralizuoti visuomenę, sugriauti demokratinę santvarką, savo gyvenamosiose valstybėse įtvirtinti baltųjų viršenybę.

Anot žvalgybos, Lietuvoje gyvena kelios dešimtys dešiniojo ekstremizmo ideologiją skleidžiančių žmonių, jie savo idėjas daugiausia skleidžia socialiniuose tinkluose.

Čia jie platina savadarbių ginklų ir sprogmenų gamybos instrukcijas, kovos menų bei karo taktikos literatūrą, didelio masto teroro aktus įvykdžiusių bendraminčių manifestus.

Dalis jų savo idėjas skleidžia ir viešosiose vietose, protesto akcijose, klijuodami lipdukus, dalydami skrajutes.

Anot ataskaitos, dešinieji ekstremistai migrantų krizės metu bandė organizuoti patruliavimą pasienyje, tačiau nesėkmingai. Jas surengti planavę asmenys ketino ieškoti sieną kirtusių migrantų ir prieš juos naudoti smurtą.

Žvalgyba nurodė, kad į Lietuvą taip pat bandė atvykti keliolika su teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis ir radikalia ideologija siejamų žmonių.

Islamistinio terorizmo grėsmė – maža

Žvalgyba nurodė, kad į Lietuvą taip pat bandė atvykti keliolika su teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis ir radikalia ideologija siejamų žmonių.

VSD praėjusiais metais inicijavo aštuonių užsieniečių išsiuntimą iš Lietuvos dėl jų ekstremistinių pažiūrų ar sąsajų su teroristinėmis organizacijomis.

Žvalgyba nurodo, kad Minsko režimo organizuotas nelegalios migracijos srautas iš Vidurio Rytų, Azijos, Šiaurės Kaukazo regionų per Baltarusiją į Lietuvą sukėlė rizikų nacionaliniam saugumui.

Vis dėlto, pareigūnai neturi duomenų, kad neteisėtos migracijos keliu būtų tikslingai atvykę asmenys, planavę vykdyti teroro aktus prieš Lietuvą ir kitas Europos valstybes.

VSD nustatė keliolika į Lietuvą iš Baltarusijos nelegaliai patekusių asmenų, kurių veikla galėtų kelti rizikų nacionaliniam saugumui – jie turi sąsajų su Vidurio Rytų regione veikiančiomis teroristinėmis organizacijomis ir sukarintomis grupuotėmis.

Nepaisant to, ataskaitoje pabrėžiama, kad „islamistinio terorizmo grėsmė Lietuvoje yra maža“.

„Kinija Lietuvai kompleksiškai taiko šias spaudimo priemones: vykdo agresyvią informacinę kampaniją, įgyvendina plataus masto neformalius ekonominius ribojimus, vienašališkai žemina diplomatinio atstovavimo lygį, plečia prieš Lietuvą nukreiptus žvalgybinės veiklos pajėgumus, įskaitant priešišką veiklą kibernetinėje erdvėje“, – nurodoma kasmet skelbiame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo dokumente.

Kasmetinę ataskaitą parengė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Lietuvos karinės žvalgyba.

Šios institucijos prognozuoja, kad Pekinas tęs spaudimą Lietuvai, tačiau oficialiai neigs bet kokias sąsajas su įgyvendinamais ribojimais.

Įtraukiami ir universitetai

Kurį laiką blogėję Lietuvos ir Kinijos santykiai žemiausią tašką pasiekė pernai rudenį, Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę. Dėl to Pekinas apribojo diplomatinius santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą.

Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia salos bandymus veikti kaip nepriklausoma šalis.

Lietuvos žvalgybos teigimu, Kinijos siekis dominuoti pasaulyje skatina intensyviai vystyti šalies kibernetinės žvalgybos pajėgumus, kurie papildo tradicinius žvalgybos informacijos rinkimo būdus.

Įgyvendinant kibernetinės žvalgybos tikslus yra įtraukiami šalies universitetai, privačios IT kompanijos, laisvai samdomi IT ekspertai ir kriminaliniai kibernetiniai nusikaltėliai.

„Kibernetinius pajėgumus Kinija vis aktyviau naudoja ir prieš Lietuvą. Kinija tikslingai naudojasi didelį potencialą turinčiomis, kibernetinį šnipinėjimą vykdančiomis grupuotėmis, kurios Kinijos žvalgybos tarnybų nurodymu renka jautrią politinę, karinę ir komercinę informaciją“, – rašoma ataskaitoje.

Anot pareigūnų, kibernetinio šnipinėjimo grupuočių veiklą Kinijoje koordinuoja dvi pagrindinės tarnybos: Valstybės saugumo ministerija ir Karinis žvalgybos direktoratas.

„Įgyvendinant kibernetinės žvalgybos tikslus yra įtraukiami šalies universitetai, privačios IT kompanijos, laisvai samdomi IT ekspertai ir kriminaliniai kibernetiniai nusikaltėliai. Aukštą Kinijos kibernetinių pajėgumų lygį rodo grupuočių kuriami sudėtingi ir pažangūs sistemų kontrolei skirti kenkėjiški programiniai įrankiai“, – nurodoma dokumente.

„Ghostwriter“ aktyviausias Lietuvoje

Su Rusija ir Baltarusija siejama programišių grupuotė „Ghostwriter“, žvalgybos duomenimis, pastaraisiais metais ėmė atakas rengti ne tik prieš NATO ir krašto apsaugos sistemą.

„(...) atakos pradėtos vykdyti prieš naujus taikinius ir apima migrantų krizę, pandemijos situaciją, nepasitenkinimą jos suvaldymo priemonėmis ir kitus svarbius įvykius, apie kuriuos siekiama formuoti prieš Lietuvą nukreiptą naratyvą“, – rašoma ataskaitoje.

„Tikėtina, kad taip siekiama paveikti platesnę visuomenės dalį ir sukelti didesnį poveikį“, – teigiama joje.

Nors ankstesnėse atakose naudoti melagingi pranešimai atitiko tiek Rusijos, tiek Baltarusijos interesus remiančią retoriką, žvalgyba pabrėžia, kad pastaraisiais metais ypatingas dėmesys skiriamas Baltarusijai naudingiems teiginiams.

„Prieš Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir kitas NATO šalis vykdoma plataus masto kibernetinių-informacinių operacijų kampanija „Ghostwriter“ yra aktyviausia Lietuvos informacinėje erdvėje“, – nurodoma dokumente.

Žvalgyba atkreipia dėmesį, kad šalies informacinėje erdvėje skleidžiamos dezinformacijos efektas institucijoms ir visuomenei išlieka ribotas, tačiau operacijų vykdytojai pasitelkia platų priemonių spektrą. Pavyzdžiui, imituoja valstybinius tinklapius, įsilaužia į juos, bandant keisti turinį, užgrobia paskyras.

Penktadienį paskelbtai grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitai informacija rinkta iki vasario mėnesio pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.

Anot jų, Baltarusija aktyviai naudojo technines žvalgybos priemones prieš Lietuvos ir Baltarusijos sieną saugančius Lietuvos karius ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus.

„Turimi duomenys rodo, kad buvo perimami ir vėliau psichologiniam poveikiui naudojami telefonų komunikacijų metaduomenys“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) penktadienį paskelbtame grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime.

„Taip pat pastebėtas socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos panaudojimas identifikuojant pasienyje dirbančius pareigūnus, jiems iš suklastotų paskyrų buvo siunčiami grasinantys pranešimai“, – teigiama jame.

Sienos apsauga Lietuvoje papildomais šimtais pasieniečių ir karių buvo sustiprinta pernai, smarkiai išaugus neteisėtam migracijos iš Baltarusijos srautui.

Į Lietuvą per Baltarusiją pernai atvyko daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų, daugiausia – iš Irako.

Lietuva kaltina Minsko režimą organizuojant migrantų srautą ir vadina tai hibridine ataka.

Taip pat pastebėtas socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos panaudojimas identifikuojant pasienyje dirbančius pareigūnus, jiems iš suklastotų paskyrų buvo siunčiami grasinantys pranešimai.

Grėsmių vertinime taip pat rašoma, kad Baltarusijos žvalgyba renka informaciją apie Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbią infrastruktūrą, pasienio ruožą, sienos apsaugos sistemas.

„Tikėtina, kad tokie duomenys naudojami ne tik migrantams nukreipti, bet ir Baltarusijos ir Rusijos kariniam planavimui“, – teigiama dokumente.

Lietuva nėra taikinys

Lietuvos žvalgyba teigia, kad su migrantų srautu į Lietuvą bandė patekti keliolika asmenų, slepiančių ar įtariamų slėpus savo ryšius su teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis, dalyvavusių sukarintų grupuočių veikloje bei turinčių karinės patirties.

Pateikusi pavyzdį, žvalgyba teigia, jog vienas į Lietuvą atvykęs asmuo nuslėpė savo ryšius, buvo išvykęs į konfliktų regionus kovoti grupuotės „Islamo valstybė“ pusėje.

Kitas grėsmių vertinime minimas asmuo nuslėpė ryšius su sukarinta grupuote, įgūdžius naudotis ginklais, turimą karinę patirtį regionų konfliktuose.

Abiem minimiems užsieniečiams nesuteiktas prieglobstis, institucijos priėmė sprendimus išsiųsti juos iš šalies.

Pasak žvalgybos, įtariami asmenys neturi ketinimų veikti prieš Lietuvą, bendrai Lietuva didžiajai daliai migrantų yra tranzito valstybė pasiekti Vakarų šalis.

„Lietuva nėra islamistinių organizacijų taikinys, todėl artimiausioje perspektyvoje teroro aktų tikimybė Lietuvoje išliks maža, nepaisant padidėjusių migracijos srautų“, – rašoma grėsmių vertinime.

„Tačiau jeigu Baltarusijos režimo organizuota neteisėta migracija iš konfliktų regionų Europos rytinių sienų keliu taptų nuolatiniu reiškiniu, tikėtina, kad teroristinių ar ekstremistinių organizacijų nariai mėgintų juo aktyviau naudotis, tai keltų riziką dėl didesnio teroristų tranzito per Lietuvą“, – teigiama jame.

Anot žvalgybos, neatmestina, kad tarp neteisėtų migrantų yra asmenų, bandančių slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo savo šalyje.

Penktadienį pristatytam grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimui informacija rinkta iki šių metų vasario pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.

Rusija nori didinti įtaką Baltarusijai

Rusija nori padidinti įtaką Baltarusijai, šalių karinė integracija auga, tačiau artimiausiu metu politinė valstybių integracija neplanuojama.

Ataskaitoje nurodoma, kad dėl represijų Baltarusijoje ir agresyvios režimo užsienio politikos kaimynių atžvilgiu autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka nebegali balansuoti tarp Rytų ir Vakarų.

EPA-ELTOS nuotr.

„Tai atitinka Kremliaus interesus. (...) Labai tikėtina, kad, Kremliaus vertinimu, šiuo metu Rusijai nėra tikslinga kištis į Baltarusijos vidaus reikalus bandant pakeisti stabilia tapusią padėtį“, – teigiama dokumente.

Jame nurodoma, kad „artimoje perspektyvoj šalių politinė integracija nėra numatoma“, tokių susitarimų Maskvai ir Minskui nepavyko pasiekti ir derybose dėl sąjunginės valstybės.

„Visgi tikėtina, kad Kremlius turi ilgalaikį tikslą didinti savo įtaką Baltarusijoje – to bus siekiama pagal aplinkybes naudojant tiek sąjunginės valstybės formatą, tiek kitus instrumentus“, – rašoma grėsmių vertinime.

Labai tikėtina, kad, Kremliaus vertinimu, šiuo metu Rusijai nėra tikslinga kištis į Baltarusijos vidaus reikalus bandant pakeisti stabilia tapusią padėtį.

Susitarimą dėl sąjunginės valstybės sukūrimo Rusija ir Baltarusija pasirašė 1999 metais. Juo numatyta sukurti bendrą parlamentą, bendrą valiutą, bendrus valstybinius simbolius, tačiau iki šiol valstybės veikia atskirai.

Nepaisant to, karinis Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas, Lietuvos žvalgybos duomenimis, tik intensyvėja.

„Karinis Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas intensyvėja. Rusija Baltarusijos teritorijoje dislokavo oro–kosmoso pajėgų elementus, pasirašyta nauja sąjunginės valstybės karinė doktrina, 25 metams pratęsta sutartis dėl Rusijos karinių objektų (...) Baltarusijoje, gauta modernios šarvuotosios kovos technikos“, – teigiama ataskaitoje.

„Pirmą kartą šalių gynybos ministerijos pasirašė penkerių metų strateginio bendradarbiavimo programą“, – rašoma dokumente.

Penktadienį pristatytam grėsmių vertinimui informacija buvo rinkta iki vasario pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.

Baltarusija suteikė savo teritoriją Rusijos kariuomenę Ukrainai apšaudyti ir vykdyti sausumos bei oro invaziją, iš šios šalies teritorijos įsiveržusios Kremliaus pajėgos mėgino pulti Kyjivą.

Stebėtojai teigia, kad tai tik patvirtino įžvalgas apie visišką Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių suartėjimą ir Maskvos galimybes Baltarusijos teritoriją be pasipriešinimo naudoti kariniais tikslais.

„Daugiau totalitarizmo bruožų“

Po 2020-ųjų rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju paskelbtas A. Lukašenka, Baltarusiją apėmė beprecedenčiai opozicijos protestai. Ilgainiui jie buvo nuslopinti.

Autoritarinis A. Lukašenkos režimas įgyja vis daugiau totalitarizmo bruožų. Jis nebepasitenkina tik politine šalies kontrole, o siekia visų Baltarusijos gyventojų paklusnumo viešojoje ir privačioje erdvėje.

Kaip pažymi žvalgyba, protestai neatsinaujino ir, tikėtina, režimas šiuo metu nejaučia tiesioginės grėsmės savo išlikimui iš šalies vidaus.

„Siekdamas visiškai neprarasti visuomenės paramos ir sustiprinti savo galimybes išlikti valdžioje kuo ilgiau, A. Lukašenka organizuoja režimo spektaklį – paskelbta amnestija keliolikai suimtų protestuotojų, parengtos Konstitucijos pataisos, sukurta nauja valstybinė šventė – Tautos vienybės diena. Tačiau mažai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje režimas pradės dialogą su opozicija“, – teigiama ataskaitoje.

Siekiant efektyvesnės visuomenės kontrolės, pasak žvalgybos, keičiami įstatymai, griežtinama teisinė atsakomybė už nusižengimus, skiriamas didesnis dėmesys jėgos struktūrų darbuotojų – vadinamųjų silovikų – vaidmeniui.

Ataskaitoje rašoma, kad nukreipdamas represijas į visus valstybės gyventojus, režimas kuria totalinės kontrolės ir neišvengiamos bausmės pojūtį.

„Autoritarinis A. Lukašenkos režimas įgyja vis daugiau totalitarizmo bruožų. Jis nebepasitenkina tik politine šalies kontrole, o siekia visų Baltarusijos gyventojų paklusnumo viešojoje ir privačioje erdvėje“, – nurodo žvalgyba.

Žvalgyba susiejo Rusijos FSB su keliais Lietuvos interneto portalais

Lietuvos žvalgyba penktadienį paskelbtame dokumente susiejo Rusijos Federalinę saugumo tarnybą (FSB) su keliais Lietuvoje veikiančiais interneto portalais.

Anot Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD), dažniausiai FSB parengti straipsniai yra skelbiami „prokremliškų politinių marginalų ir sąmokslo teorijų platintojų valdomuose interneto portaluose“.

Tarp tokių portalų kasmet skelbiamame grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime nurodytas laisvaslaikrastis.lt ir bukimevieningi.lt.

Anot Lietuvos žvalgybos, FSB parengta informacija taip pat talpinama pasienio savivaldybėse veikiančiose ar į rusakalbę auditoriją orientuotose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse.

„Straipsnių parengimo kokybė paprastai nebūna aukšta, juose pasitaiko kalbos klaidų ar norminei lietuvių kalbai nebūdingų konstrukcijų. Straipsnių autoriais yra nurodomi neegzistuojantys asmenys“, – teigiama grėsmių vertinime.

Dokumente taip pat pateikiama, anot žvalgybos, FSB iniciatyva portale laisvaslaikrastis.lt paskelbta publikacija, kurioje reiškiamas nepasitenkinimas dėl ES valstybių nepasitikėjimo Rusijoje sukurta „Sputnik“ vakcina nuo koronaviruso.

Anot VSD ir AOTD, Rusijos FSB Lietuvoje ne tik platina Rusijai palankius rašinius, bet ir kuria propagandinius interneto tinklalapius lietuvių kalba.

Pavyzdžiui, pernai dėl šnipinėjimo nuteistam Lietuvos piliečiui Mindaugui Tunikaičiui, be kitų užduočių, FSB buvo nurodžiusi administruoti tinklalapį nepriklausomizurnalistai.eu, teigia Lietuvos žvalgyba.

Scanpix nuotr.

Suaktyvėjusi propaganda

Anot žvalgybos, Rusijos propagandistų vizitų į Lietuvą kiekis, sumažėjęs prasidėjus koronaviruso pandemijai, dabar auga.

„Į Lietuvą rinkti medžiagos vėl ėmė vykti tiek Rusijoje, tiek ES valstybėse gyvenantys Rusijos propagandinės žiniasklaidos atstovai. Daugėja ir Baltarusijos propagandistų bandymų Lietuvoje gauti medžiagos jų kuriamai produkcijai“, – rašoma grėsmių vertinime.

Pasak VSD ir AOTD, Minsko režimui pernai sukėlus neteisėtos migracijos krizę, organizuota didelio masto Rusijos ir Baltarusijos propagandos kampanija prieš Lietuvą ir kitas regiono šalis, į ją įsivėlė ir lietuviai.

Į Lietuvą rinkti medžiagos vėl ėmė vykti tiek Rusijoje, tiek ES valstybėse gyvenantys Rusijos propagandinės žiniasklaidos atstovai.

Žvalgyba paskelbė Lauryno Ragelskio, Algirdo Paleckio ir Giedriaus Grabausko nuotraukas, pavadino juos politiniais marginalais ir nurodė, kad jie aktyviai bendradarbiauja su Baltarusijos propagandistais.

Grėsmių vertinime rašoma, kad prokremliški politiniai marginalai Baltarusijos žiniasklaidai komentarus pradėjo teikti intensyvėjant Rusijos ir Baltarusijos propagandistų bendradarbiavimui.

Institucijų teigimu, didelė dalis propagandistų pateiktų su migracijos krize susijusių netikrų naujienų yra primityvios, skirtos neigiamoms emocijoms greitai sužadinti ir yra lengvai paneigiamos.

Anot jų, ši propaganda pasižymi karą ir neapykantą kurstančia retorika.

Penktadienį paskelbtai grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitai informacija rinkta iki vasario pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.

Nustatyta iki 10 Lietuvoje veikusių rusų, baltarusių ir kinų žvalgybininkų

Praėjusiais metais užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybos bandė užmegzti ryšį su daugiau kaip 100 Lietuvos piliečių, nustatyta iki dešimt asmenų, vykdžiusių nedeklaruotą žvalgybinę veiklą, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD).

Penktadienį viešai paskelbtoje tarnybos praėjusių metų veiklos ataskaitoje teigiama, kad verbavimo atvejų sumažėjo.

„2021 metais nustatyta daugiau nei šimtas Lietuvos Respublikos piliečių, su kuriais kontaktavo ar bandė užmegzti ryšį užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų atstovai. Kai kurie iš šių ryšių peraugo į bandymus verbuoti“, – rašo VSD.

Anot žvalgybos tarnybos, palyginti su 2020 metais, fiksuota mažiau verbavimo atvejų.

„Tai lėmė pandemijos sugriežtintos keliavimo sąlygos, ir kai kurių diplomatinių atstovybių Lietuvoje personalo sumažėjimas“, – teigiama dokumente.

Tai lėmė pandemijos sugriežtintos keliavimo sąlygos, ir kai kurių diplomatinių atstovybių Lietuvoje personalo sumažėjimas.

Jame taip pat nurodoma, kad praėjusiais metais fiksuota Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos žvalgybų nedeklaruota veikla Lietuvoje.

„Nustatyta iki dešimt asmenų, vykdžiusių tokią veiklą. Nustatyta, kad kai kuriose minėtų šalių diplomatinėse atstovybėse Lietuvoje visas diplomatinis personalas bendradarbiauja su žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojais“, – rašoma ataskaitoje.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje žvalgybos tarnybos teigia, kad Lietuvos piliečius mėginama verbuoti, kai šie lankosi Rusijoje ir Baltarusijoje.

„Atrenkant potencialų taikinį verbavimo operacijai, įvertinamos ne tik pastarojo galimybės rinkti ir teikti informaciją, tačiau ir jo motyvacija bendradarbiauti. Prioritetas teikiamas tiems asmenims, kurie dėl galimų sąsajų su Rusija ar Baltarusija ir ideologinių motyvų galėtų būti lojalūs šių valstybių režimams. Priešiškų valstybių žvalgybos domisi ne vien prieiga prie įslaptintos informacijos turinčiais ar aukštas pareigas užimančiais asmenimis“, – nurodoma dokumente.

VSD veiklos ataskaitą ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą skelbia kasmet.

Taip jis teigia penktadienį paskelbtoje VSD ataskaitoje už 2021 metus.

VSD su karine žvalgyba – Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu – taip pat paskelbė tradicinį kasmetinį grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimą.

„Šiemet dėl Ukrainos užpuolimo pavėlinome jo pristatymą visuomenei, – sakė D. Jauniškis ataskaitos įžanginiame žodyje. – Bet galime konstatuoti, kad Lietuvai ir mūsų transatlantiniams sąjungininkams jau seniai neteko patirti tokio stipraus autoritarinių valstybių spaudimo.“

Vladimiro Putino vadovaujama agresija sugriovė dešimtmečius kurtą Europos saugumo architektūrą, sutraukė ūkinius ryšius, kančioms ir nepritekliams pasmerkė ne tik ukrainiečius, bet ir Rusijos gyventojus.

„Vladimiro Putino vadovaujama agresija sugriovė dešimtmečius kurtą Europos saugumo architektūrą, sutraukė ūkinius ryšius, kančioms ir nepritekliams pasmerkė ne tik ukrainiečius, bet ir Rusijos gyventojus“, – nurodė VSD direktorius.

„Drauge noriu užtikrinti, kad Lietuvai tiesioginės karinės agresijos grėsmės šiuo metu nekyla. Mūsų ir mūsų partnerių žvalgyba tokius ženklus neišvengiamai pastebėtų ir signalizuotų poreikį imtis atitinkamų veiksmų“, – teigė žvalgybos vadas.

Pasak jo, Lietuva yra saugi valstybė, ją saugo kasdien stiprėjanti sava kariuomenė ir regione pagausėjusios NATO sąjungininkų pajėgos.

„Esame stiprūs ir susitelkę, kaip niekada anksčiau. Ir toliau stiprėjame“, – tvirtino D. Jauniškis.

Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Lietuva padidino gynybos biudžetą iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto, ankstina ginkluotės įsigijimus.

Papildomų pajėgų į šalį ir kaimynines regiono valstybes atsiuntė ir sąjungininkai, NATO lygiu tariamasi dėl dar didesnio jų karinio buvimo.

Penktadienį žvalgybos paskelbtam grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimui informacija rinkta iki vasario pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.

„Atkreipėme dėmesį į Lietuvos specialiųjų tarnybų eilinę ataskaitą. Dokumentas kelia niūrų įspūdį ir veikiau primena ligos istoriją“, – skelbiama ketvirtadienį Rusijos ambasados paskelbtame pareiškime.

„Metai po metų jo autoriai su maniakišku užsispyrimu kabina „grėsmės nacionaliniam saugumui“ etiketę bet kokiam įvykiui ar faktui, kuriame įžvelgiama – o kartais ir neįžvelgiama, bet turima omenyje – Rusija“, – sakoma pareiškime.

Rusijos ambasada taip pat teigia, kad žvalgybos grėsmių vertinimas Lietuvoje „laikomas pagrindu, prie kurio savo veiksmus turi derinti ne vien valstybės struktūros, bet ir visuomeninės organizacijos, įskaitant tas, kurių nariai yra išeiviai iš užsienio valstybių“.

Dokumentas kelia niūrų įspūdį ir veikiau primena ligos istoriją.

„Jeigu VSD surašytų normų ir taisyklių nepaisoma, imamasi bauginimo, areštų, sulaikymų, tyrimų, viešo smerkimo ir t. t. Neslėpsime, kad tokia „auklėjamoji praktika“ yra gerai žinoma dėl visiškai nesenos istorijos“, – užuomina į sovietmetį pareiškimą baigia ambasada.

Žvalgybos tarnybos šią savaitę perspėjo, kad nemokamų elektroninių vizų į Rusiją sistema didina rizikas Lietuvos saugumui, sudarydama palankias sąlygas Maskvai verbuoti šnipus.

Kaip rizika energetinei nepriklausomybei įvardintas rusiškų dujų importas per Klaipėdą, su Kremliumi susieta per Klaipėdą dujas gabenanti bendrovė Rusijos „Novatek“.

Ataskaitoje taip pat pateikiami duomenys apie tolesnį Karaliaučiaus srities militarizavimą: čia bus kuriama nauja divizija, dislokuojami laivai, galintys gabenti sparnuotąsias raketas „Kalibr“.

Daugelį metų Lietuvos žvalgyba pagrindine grėsme nacionaliniam saugumui įvardija agresyvią Rusijos politiką. Pastarosiose dvejose ataskaitose perspėta ir dėl šalyje vis aktyviau veikiančios Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.