KARINĖS ŽVALGYBOS VADAS: RUSIJA PASIRUOŠUSI KARĄ UKRAINOJE TĘSTI DAR DVEJUS METUS

Rusija karą Ukrainoje yra pasiruošusi tęsti dar dvejus metus, sako Lietuvos karinės žvalgybos vadovas.

„Resursai, kuriais disponuoja Rusija šiandien, mes vertiname, kad tų išteklių užtektų tokio pat intensyvumo karui, kokį mes matome šiandien, užtektų dar dvejiems metams“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius plk. Elegijus Paulavičius.

Plataus masto invaziją į Ukrainą Rusija pradėjo pernai vasarį ir sulaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo bei beprecedenčių sankcijų.

Lietuvos žvalgyba kasmetiniame grėsmių vertinime teigia, kad karas atskleidė Rusijos režimo neefektyvumą ir korupciją, išryškino karinės galios trūkumus, parodė, kad šalis neturi galimybės savarankiškai užsitikrinti ekonominę bei technologinę plėtrą.

E. Paulavičius pabrėžė, kad kalbant apie dvejų metų terminą, tai „nėra kokybės klausimas“. Vis dėlto, pasak jo, net ir dabar iš sandėlių traukiama pasenusi rusų ginkluotė leidžia jiems naikinti Ukrainos infrastruktūrą, „daro didžiulę žalą, didina atstatymo kaštus“.

Karinės žvalgybos vadovo teigimu, tai, kiek Rusija galės kariauti, priklauso ir nuo tokių valstybių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja teigiamos paramos. Dvejų metų terminas, pasak jo, apima tik Kremliaus turimus resursus.

„Jeigu atmestume visas tas aplinkybes, pašalinus, vertinti pačios Rusijos galimybes tęsti karą, tai šiandien dienai turi tokius resursus, (...) kad galėtų tęsti apie dvejus metus būtent tokio intensyvumo, kokį matome šiandien“, – sakė E. Paulavičius.

Kasmetiniame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių vertinime teigiama, jog sankcijų apribota Rusijos karinė pramonė „itin stokoja vakarietiškų elektronikos komponentų“, reikalingų raketoms ir kitai ginkluotei kurti ir modernizuoti.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius plk. Elegijus Paulavičius, Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Jame nurodoma, kad Rusijai jau teko kreiptis į vos kelis likusius užsienio partnerius – Iraną,  Šiaurės Korėją, Kiniją – dėl ginkluotės ir amunicijos tiekimo, bet ne visada sėkmingai.

Žvalgyba: Kremlius yra pasirengęs tęsti karą Ukrainoje „artimiausius metus“

Lietuvos žvalgyba ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi tęsti karą Ukrainoje „artimiausius metus“, o grėsmių kelia nauji Rusijos užmojai reformuoti ginkluotąsias pajėgas.

„Kremlius neatsisako savo tikslų Ukrainoje ir yra pasirengęs tęsti karą artimiausius metus nepaisydamas nuostolių ir mobilizuodamas visus valstybės resursus, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime.

Anot žvalgybos, Vladimiro Putino valdoma Rusija „tampa vis labiau totalitarinė, bet karas ardo politinius ir ekonominius režimo pagrindus“.

Plataus masto invaziją į Ukrainą Rusija pradėjo pernai vasarį ir sulaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo bei beprecedenčių sankcijų.

Grėsmių vertinime teigiama, kad karas atskleidė Rusijos režimo neefektyvumą ir korupciją, išryškino karinės galios trūkumus, parodė, kad šalis neturi galimybės savarankiškai užsitikrinti ekonominę bei technologinę plėtrą.

Dokumente rašoma, kad Rusijos priklausomybė nuo energetinių resursų eksporto sustiprėjo, o alternatyvos tokiam ekonomikos modeliui nėra.

„Vakarų šalių sankcijos nesukėlė staigaus ekonomikos žlugimo, tačiau Rusijos ekonominės problemos – priklausomybė nuo žaliavų eksporto, neefektyvi logistika, gamybos mažėjimas dėl komponentų ir technologijų trūkumo, biudžeto deficitas – nuosekliai auga ir, tikėtina, artimiausioje perspektyvoje toliau didės“, – teigia VSD ir AOTD.

Augs rusų nepasitenkinimas

Pasak žvalgybos, nors didžioji dalis Rusijos visuomenės pasyviai pritarė karui, tačiau pernai skelbta mobilizacija parodė, jog parama nėra tokia didelė, kaip siekia pavaizduoti režimo propaganda.

Grėsmių vertinime rašoma, kad nepasitenkinimas režimo politika šiuo metu yra pasyvus – dažniausiai vengiama mobilizacijos, skundžiamasi dėl blogo aprūpinimo ir netvarkos kariuomenėje.

„Tačiau Rusijos visuomenė ima mažiau pasitikėti propaganda, daugėja taikos derybų šalininkų. Be to, blogėja ir ekonominė padėtis, todėl, tikėtina, artimoje perspektyvoje nepasitenkinimas Kremliaus politika didės“, – teigiama grėsmių vertinime.

Anot dokumento, nerimą dėl ateities Rusijoje jaučia valdininkija bei stambaus verslo atstovai.

Žvalgyba sako, kad anksčiau įprastos režimo praktikos – demokratinių procedūrų imitavimas, Kremliaus grupuočių konkurencija, korupcinė oligarchų veikla Rusijoje bei užsienyje – negalės tęstis stiprėjant režimo totalitarizmo tendencijoms bei valstybės kontrolei ekonomikoje.

Anot institucijų, neatmestina, kad nesėkmės mūšio lauke, tolesnė mobilizacija, staigus ekonominės padėties blogėjimas turės neigiamų pasekmių režimo stabilumui.

„Tikėtina alternatyva V. Putino režimui yra kitas autoritarinis režimas, todėl vidutinėje perspektyvoje Rusija išliks nestabilumo ir grėsmių šaltiniu regione“, – rašoma grėsmių vertinime.

Stiprins Vakarų karinę apygardą

Žvalgyba atkreipia dėmesį ir į gruodį Rusijos Gynybos minisiterijos pristatytą šalies ginkluotųjų pajėgų reorganizaciją, kuria bus stiprinami Rusijos pajėgumai Vakarų kryptimi.

Maskva paskelbė apie planus didinti dar 350 tūkst. karinio personalo ribinį skaičių, suformuoti tris naujas motošaulių divizijas ir į divizijas reorganizuoti dabartines septynias motošaulių brigadas, tai yra sustiprinti jas triskart.

Blogėja ir ekonominė padėtis, todėl, tikėtina, artimoje perspektyvoje nepasitenkinimas Kremliaus politika didės.

„Skaičiuojama, kad įgyvendinus pokyčius, personalo, ginkluotės, ir kovos technikos skaičius dabartinės Vakarų karinės apygardos ribose padidėtų iki 30–50 procentų“, – rašoma dokumente.

Visgi žvalgyba pabrėžia, kad šie pokyčiai įmanoma tik ilgalaikėje – nuo penkerių iki dešimties metų – perspektyvoje, nors pati Rusija žada reformą įgyvendinti iki 2026-ųjų.

Rusija taip pat nusprendė dvejais metais paankstinti ir šiemet surengti pratybas „Zapad 2023“. Šie mokymai Lietuvos pareigūnams kiekvienąkart kelia nerimą dėl netyčinių incidentų rizikos.

Anot VSD ir AOTD, šiais pokyčiais, tikėtina, Rusija siekia geriau pritaikyti savo ginkluotąsias pajėgas ilgalaikei konfrontancijai su Vakarais ir taip reaguoja į planuojamą Švedijos bei Suomijos narystę NATO.

Grėsmių vertinime taip pat atkreipiamas dėmesys į kur kas labiau nei planuota didinamą Rusijos gynybos biudžetą. Šiemet jis pasieks trilijoną rublių (apie 66 mln. eurų), bet realiai bus dar trečdaliu didesnis dėl įslaptintų asignavimų.

Institucijos taip pat pabrėžia, jog neigiamai Lietuvos ir kitų NATO šalių saugumą veikia tai, jog Rusija turi galimybes bet kada perdislokuoti reikiamo dydžio pajėgas į Baltarusiją.

Jos konstatuoja, kad konflikto su Vakarais atveju Rusija nevaržomai naudotųsi Baltarusijos teritorija, oro erdve ir infrastruktūra bei sulauktų karinės Minsko paramos.

Rusijos pajėgos Kaliningrade dėl karo mažėjo tik iš dalies ir laikinai

Rusijos pajėgumų Kaliningrade galimybės kelti karines grėsmes Baltijos jūros regione dėl invazijos į Ukrainą sumažėjo tik iš dalies ir laikinai, ketvirtadienį perspėjo Lietuvos žvalgyba.

„Kaliningrado srities karinius pajėgumus neigiamai veikia karas prieš Ukrainą, tačiau jų gebėjimas kelti karines grėsmes Baltijos jūros regione sumažėjo tik iš dalies“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime.

Anot dokumento, pajėgų perdislokavimas į okupuotas Ukrainos teritorijas labiausiai paveikė Kaliningrado karinių pajėgų sausumos komponentą, o jūrų ir oro komponentai išliko beveik nepakitę.

Žvalgybos duomenimis, į Juodąją jūrą dar 2022 metų sausį išvyko trys didieji desanto laivai su kariais ir kovos technika. Taip pat į Krymą buvo perkelti keturi daugiafunkciai naikintuvai Su-30SM, bet ir jie vėliau pakeisti modernesniais orlaiviais.

„Kiti pajėgumai liko Kaliningrade ir toliau atlieka funkcijas“, – rašoma grėsmių vertinime.

Anksčiau Lietuvos pareigūnai teigė, kad kariniai pajėgumai Kaliningrade dėl karo Ukrainoje buvo ženkliai sumažėję.

Žurnalas „Foreign Policy“ pernai rugsėjį skelbė, kad paremti Rusijos pajėgoms Ukrainoje iš Kaliningrado buvo atitraukta 80 proc. karių.

Atkūrimas priklausys nuo karo eigos

VSD ir AOTD teigia, kad dabartiniai pajėgumai Kaliningrade leidžia rusams toliau vykdyti vieną svarbiausių jų funkcijų – vadinamąjį A2/AD (prieigos ribojimą ir regiono blokavimą).

Tai leidžia trukdyti oponentui laiku Baltijos jūros regione dislokuoti reikiamus gynybinius pajėgumus ir trikdyti jau regione esančių pajėgų veiksmus, taip galimo konflikto pirminėje fazėje suteikiant Rusijai pranašumą.

„Šią funkciją atlieka kitų pajėgų – ilgojo ir trumpojo nuotolio raketų sistemų, oro ir kranto gynybos, radioelektroninės kovos vienetai, kurių karas prieš Ukrainą beveik nepalietė. Dėl to A2/AD funkciją Kaliningradas toliau atliks ir ją stiprins“, – teigiama dokumente.

Kaliningrado srities karinius pajėgumus neigiamai veikia karas prieš Ukrainą, tačiau jų gebėjimas kelti karines grėsmes Baltijos jūros regione sumažėjo tik iš dalies.

Žvalgyba taip pat konstatuoja, kad „Rusijos karinės galios sumažėjimo Baltijos jūros regione efektas bus laikinas“.

Anot jos, Maskva sieks kaip įmanoma greičiau atkurti ir stiprinti dabar dėl karo prieš Ukrainą sumažėjusius sausumos komponento pajėgumus, išlaikys prioritetą stiprinti Kaliningrado karinę grupuotę kurdama naujus karinius vienetus, komplektuodama jų personalą ir modernizuodama srityje sutelktą karinę techniką.

„Kaliningrado karinės grupuotės atkūrimas ir stiprinimas labai priklausys nuo karo prieš Ukrainą eigos: kuo didesnių resursų reikės karui, tuo ilgiau užtruks Kaliningrado karinės grupuotės galios atkūrimas ir vystymas“, – tvirtinama grėsmių vertinime.

Ruošia Kaliningradą „visiškai izoliacijai“

Žvalgyba taip pat teigia, kad Kremlius siekia parengti Kaliningrado sritį „visiškai izoliacijai ir savarankiškam energetinės sistemos funkcionavimui“.

Anot grėsmių vertinimo, dar prieš pradėdama agresiją Ukrainoje Rusija ruošė Kaliningrado srities aprūpinimą ir infrastruktūrą dirbti izoliuotu režimu: rūpinosi papildomais keltais ir laivais, kuriais sričiai reikalingos prekės galėtų būti gabenamos jūra, stiprino srities galimybes apsirūpinti energijos ištekliais išvengiant tranzito per Lietuvą.

Lietuvos pareigūnų nerimą dar prieš invaziją į Ukrainą buvo sukėlę tai, jog Kaliningrado sritį pasiekė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Maršal Vasilevskij“. Vis dėlto atgabentas krovinys nebuvo naudojamas iki 2022 metų lapkričio.

„Labai tikėtina, kad sprendimą eksploatuoti SGD terminalą Kremlius priėmė norėdamas sustiprinti Kaliningrado srities energetinį savarankiškumą“, – teigiama dokumente.

Kaliningradas dujomis šiuo metu taip pat apsirūpina per Lietuvos teritoriją einančiu dujotiekiu.

Srityje buvo atlikti trys viešai žinomi izoliuoto elektros sistemos darbo bandymai – 2019, 2020 ir 2021 metais.

Žvalgyba taip pat teigia, kad Kaliningrado srities administracija ir verslas yra susirūpinę ekonominėmis problemomis ir siekia išlaikyti prekių bei energetinių resursų tranzitą per Lietuvą.

Lietuva sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningrado sritį buvo nutraukusi pernai birželį, motyvuodama tai Europos Komisijos išaiškinimu. Po kelių savaičių komisijai viešai paskelbus gaires dėl šio tranzito, jis sugriežtintomis sąlygomis buvo atnaujintas.

Rusija, tranzito nutraukimą pavadinusi srities blokada, sukėlė nerimo Vakaruose dėl to, kiek toli pasiryžusi eiti, kad užtikrintų prekių judėjimą į su Lietuva besiribojantį eksklavą.

Žvalgyba nurodė, kad siekdamas bent simbolinių nuolaidų Kremlius, tikėtina, toliau rinksis sprendimus didinti įtampą regione, jeigu Kaliningrado tranzito sąlygos netenkins ar srityje gilės ekonominės problemos.

VSD ir AOTD taip pat tvirtina, jog Kaliningrado visuomenės reakcija į karą parodė, kad, nepaisant santykinai aktyvesnių kontaktų su Vakarais, regionas neišsiskiria iš kitų Rusijos subjektų.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Į Ukrainą teikti paramos vykstantys lietuviai gali nukentėti nuo rusų žvalgų

Lietuvos žvalgyba ketvirtadienį perspėjo, kad į Ukrainą teikti paramos vykstantys Lietuvos piliečiai gali nukentėti nuo ten veikiančių Rusijos žvalgų ir mini, kad toks atvejis jau buvo nustatytas.

„Lietuvos piliečiai, vykstantys į Ukrainą ir teikiantys paramą ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms ar vietos gyventojams, gali nukentėti nuo Rusijos žvalgybos pareigūnų“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime.

Anot šių institucijų, ypač didelė rizika kyla asmenims, kurie vyksta į netoli karo veiksmų zonos esančias teritorijas.

Pasak žvalgybos, jei Lietuvos piliečiai būtų sulaikyti Rusijos ginkluotųjų pajėgų ar jas remiančių grupuočių, jie būtų perduoti žvalgybos pareigūnams.

„Toks atvejis buvo nustatytas 2022 metų pavasarį“, – rašoma grėsmių vertinime.

Dokumente teigiama, jog labai tikėtina, kad prieš sulaikytus Lietuvos piliečius tardymo metu būtų naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas, siekiant išsiaiškinti, ar asmuo neturi sąsajų su Ukrainos karinėmis ar žvalgybos institucijomis.

Ypač didelė rizika kyla asmenims, kurie vyksta į netoli karo veiksmų zonos esančias teritorijas.

Žvalgyba taip pat perspėjo, kad Rusijos Federalinė saugumo tarnyba FSB jau pradėjo aktyviau veikti Rusijos-Lietuvos pasienyje, verbuodami žmones dirbti jai. Analogiška grėsmė kyla ir keliaujantiems į Baltarusiją.

Grėsmei iliustruoti žvalgyba priminė atvejį, kai 2022 metų rugpjūtį FSB pasieniečiai sulaikė Lietuvos pilietį, kuris pasiklydęs kirto Lietuvos–Rusijos sieną.

Jis buvo apklausiamas tris paras, apklausų metu buvo naudojamas psichologinis smurtas. Taip pat buvo patikrinti asmens išmanieji įrenginiai, klausinėjama apie kontaktus, ryšius su teisėsaugos, karinėmis ir žvalgybos institucijomis, renkama jautri asmeninė informacija.

„FSB pareigūnai išmaniuosiuose įrenginiuose aptiko duomenų, kad pilietis rėmė Ukrainą, todėl grasinta jį perduoti „Donecko liaudies respublikai“, – rašoma grėsmių vertinime.

Perspėja dėl karinių grupuočių

VSD ir AOTD grėsmių vertinime nurodė, kad Rusijos karinės samdinių kompanijos būtų pajėgios vykdyti riboto masto operacijas prieš Lietuvą, daugiausia susijusias su nekinetine veikla, tokia kaip taikinių žvalgyba, informacijos apie svarbiausius valstybės objektus rinkimas.

„Gebėjimas veikti priedangoje ir narių turima kovinė patirtis sudaro sąlygas diversinių veiksmų, sabotažo operacijoms, socialinių neramumų visuomenėje skatinimui“, – rašoma dokumente.

Jame kalbama apie tokias kompanijas, kaip plačiai dėl vaidmens kare Ukrainoje žinoma „Wagner“.

Žvalgyba perspėjo, kad Vakarų Europos valstybėse fiksuojami atvejai, kai Rusijos samdinių grupių esami ir buvę nariai įsitraukia į kovinės savigynos mokymų, pirmosios pagalbos kursų ir panašių paslaugų teikimą, o šią veiklos sritį rusų žvalgyba naudoja kaip vieną iš platformų kandidatų paieškai ir verbavimui.

„Nors tokių atvejų Lietuvoje nefiksuota, neatmestina, kad ir mūsų šalyje tiek Rusijos žvalgybos tarnybos, tiek privačios karinio saugumo kompanijos gali bandyti veikti panašiais metodais“, – teigia VSD ir AOTD.

Anot jų, kuriant tokias diversines grupes dalyvauja Baltarusijos samdiniai „GardServis“ ir išlieka rizika, jog artimoje perspektyvoje Lietuva gali būti pasirinkta panašių grupių taikiniu.

Rusija gali naudoti Lietuvos verslą sankcijoms apeiti

Lietuvoje pernai buvo bandoma apeiti Europos Sąjungos bei kitų Vakarų šalių Rusijai taikomas sankcijas, įvežti įrangos bei komponentų, skirtų Rusijos karinėms reikmėms, teigia Lietuvos žvalgyba.  

Ketvirtadienį paskelbtame kasmetiniame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių vertinime taip pat įspėjama, jog Rusija gali organizuoti technologijų vagystes Lietuvoje, o Rusijoje tebeveikiantys Lietuvos verslininkai gali tapti vietos žvalgybos taikiniais.

Sankcijas bandoma apeiti padedant tarpininkams

Vertinime nurodoma, kad, pasitelkę tarpininkus Lietuvoje sankcijas bandė apeiti tiek žmonės, tiek įmonės, kurioms taikomi ribojimai. Be to, sankcijas bandyta apeiti ir norint į Rusiją įvežti Vakaruose pagamintą įrangą, tinkamą karinėms reikmėms.

„Žvalgybos duomenimis, pasinaudojant įmonėmis ir asmenimis Lietuvoje buvo bandoma organizuoti Vakarų įrangos ir jos komponentų, tinkamų naudoti ir karinėms reikmėms, tiekimą į Rusiją“, – rašoma dokumente.

Kaip teigia VSD ir AOTD, apeiti sankcijas dažniausiai bandoma muitinei pateikiant klaidingus duomenis apie deklaruojamas prekes taip slepiant tikrąją jų paskirtį, o galutiniai gavėjai maskuojami per ilgą tarpininkų grandinę.

Taip pat nurodoma, kad sankcionuoti Rusijos asmenys ir įmonės gali kurti fiktyvias bendroves trečiosiose šalyse ar perorganizuoti veiklą taip, kad išvengtų lėšų pervedimams taikomų ribojimų ir nuslepiant naudos gavėjus. Tokiomis schemomis gali būti pasinaudota ir pasitelkiant tarpininkus Lietuvoje.

„Neatmestina, kad šioms schemoms įgyvendinti bus siekiama pasitelkti tarpininkus Lietuvoje, anksčiau veikusius ar turėjusius ryšių Rusijoje ar Baltarusijoje“, – rašo vertinimo autoriai.

Jie pažymi, jog Rusija bando riboti viešą informaciją apie su Kremliaus režimu susijusius asmenis ir verslą ir tęs tokios informacijos kontrolę, todėl tikėtina, kad gauti informacijos apie juos bus sudėtinga.

Lietuvos verslais Rusijoje ir Baltarusijoje gali domėtis vietos žvalgyba

Verslo ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje turintys Lietuvos piliečiai ne tik gali būti įtraukti į sankcijų apėjimo schemas, bet ir pasitelkiami veikti pieš nacionalinio saugumo interesus.

„Tokio pobūdžio ryšių turintys asmenys ar subjektai, neatmestina, bus pasitelkiami nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiais tikslais, pavyzdžiui, atstovauti priešiškų valstybių interesams ar įgyvendinti neskaidrias verslo ar sankcijų apėjimo schemas“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Pasinaudojant įmonėmis ir asmenimis Lietuvoje buvo bandoma organizuoti Vakarų įrangos ir jos komponentų, tinkamų naudoti ir karinėms reikmėms, tiekimą į Rusiją.

Anot dokumento, kai kurie verslą Rusijoje ar Baltarusijoje ne vienerius metus plėtoję Lietuvos piliečiai siekė palankumo įvairiais, ne tik teisėtais būdais – pasitelkdami korupciją, siekę įtakingų vietos asmenų ar institucijų palankumo, asmeninių pažinčių, siūlydami įtakingiems asmenims vystyti bendrus projektus.

Žvalgybos duomenimis, dalis verslų savininkų ir toliau siekia išlaikyti ryšius Rusijoje ir Baltarusijoje ir ten tęsti veiklą  perkeldami įmones į kitas šalis ar su į Lietuvą dirbti atvykstančiais žmonėmis.

„Todėl perkėlė savo veiklą į trečiąsias šalis, kurios sankcijų Rusijai ir Baltarusijai netaiko. Kiti bando plėtoti ir palaikyti verslo ryšius šiose šalyse per asmenis, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą, tačiau praeityje turėjo ar tebeturi ryšių su Rusijos, Baltarusijos institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis, žvalgybos tarnybomis“, – nurodo vertinimo autoriai. 

Abu departamentai įspėja, kad tokių ryšių turintys Lietuvos verslininkai ir įmonės gali tapti Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų taikiniais.

„Šių tarnybų pagrindiniai verbavimo taikiniai yra asmenys, vykstantys į Rusiją ar Baltarusiją, taip pat ir turintys galimybę jose lankytis nuolat. Prioritetas teikiamas tiems, kurie dėl sąsajų su Rusija ar Baltarusija, verslo interesų ar

ideologinių motyvų yra lojalūs šių valstybių režimams“, – teigiama vertinime.

Bandymai vogti technologijas

VSD ir AOTD taip pat įspėja, kad potencialiais priešiškų valstybių taikiniais tampa įmonės, plėtojančios vadinamąsias virsmo technologijas, skirtas jų funkcijų tobulinimui, – ši grėsmė didėja augant tarptautinei konkurencijai, taip pat Vakarams plečiant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.

Perimti vertingas žinias siekiama teikiant pelningus gamybos užsakymus įmonėms ir akademikams, siūlant dalyvauti bendruose tyrimų projektuose arba žadant patrauklias investicijas į vystomas technologijas.

„Įmonės ir akademinė bendruomenė, įsitraukdamos į bendradarbiavimą su trečiųjų šalių atstovais, kurie prisideda prie priešiškų šalių karinių technologijų vystymo, rizikuoja veiklos perspektyvomis: paaiškėjus informacijai apie tikruosius sandorio užsakovus ir karinius technologijų panaudojimo tikslus toks sandoris gali turėti žalos technologijų kūrėjų reputacijai ir galimybėms bendradarbiauti su Vakarų partneriais ateityje“, – rašoma vertinime.

Anot dokumento, su priedanga veikiančios priešiškos valstybės karinės pramonės įmonės gali siekti įsigyti Lietuvoje vystomų technologijų apsimetant neegzistuojančiomis bendrovėmis ir deklaruojant klaidingus bendradarbiavimo tikslus.