Sekmadienį talibų atstovai nurodė, kad vyksta derybos dėl įtraukios vyriausybės sudarymo.

Talibano atstovas spaudai Zabihullah Mujahidas (Zabihula Mudžahidas) tąsyk sakė, kad naujas kabinetas bus suformuotas artimiausiomis dienomis.

„Po kurio laiko įvyks rinkimai, ir šį procesą reikės užbaigti – beveik galutinai apsispręsti dėl vyriausybės sudėties. Kodėl „beveik“? Todėl, kad, suprantama, po rinkimų laukia egzaminas. Mes pažiūrėsime, kas ir kaip laiko egzaminą“, - sakė A. Lukašenka.

Kartu jis pažymėjo, kad „portfeliai niekam neduodami visiems laikams“. „Mane renka liaudis, o jus skiria prezidentas. Viskas pagal konstituciją“, - pabrėžė A. Lukašenka.

Anot Baltarusijos prezidento, šiandien reikia gelbėti tai, kas padaryta. „Aš neketinu pulti strimgalviais, kad kam nors nulaužčiau sprandą, pagaliau ir laikas šiandien tam netinkamas. Netgi statyti ne metas. Šiandien reikia išgelbėti tai, kas pastatyta“, - teigė jis. Pasak A. Lukašenkos, „iš sraigtasparnio pinigų nemėtysime“.

Baltarusijos prezidentas pridūrė, jog dabartinėmis sudėtingomis aplinkybėmis net tokios šalys kaip JAV ir Rusija „nesitaško pinigais“. „Išgelbėti šalį ir rasti išeitį iš šios padėties mes įstengsime tik būdami drausmingi, sukandę dantis“, - sakė jis.

Birželio 3 d. A. Lukašenka atstatydino šalies vyriausybę, o birželio 4 d. paskyrė ministrą pirmininką, kuriuo tapo Romanas Golovčenka, taip pat kai kuriuos ministrus ir žinybų vadovus. Savo postus išsaugojo užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus, energetikos ministras Viktoras Karankevičius ir gynybos ministras Viktoras Chreninas.

„Mums reikia parengti naują vyriausybės sudėtį ir išspręsti klausimą, kaip iki rinkimų bus formuojama nauja vyriausybė“, – sakė A. Lukašenka, per pasitarimą kreipdamasis į Nacionalinio susirinkimo Respublikos Tarybos – aukštųjų parlamento rūmų – pirmininkę Nataliją Kočianovą.

Prezidento kalbos filmuotą fragmentą paskelbė susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“.

Papildomo lako deryboms prezidentas Reuvenas Rivlinas skyrė pasibaigus keturių savaičių terminui, per kurį B. Gantzas turėjo suformuoti vyriausybę.

Bendrame pareiškime B. Gantzo centristinis aljansas „Mėlyna ir balta“ ir B. Netanyahu dešiniojo sparno partija „Likud“ nurodė, kad antradienį anksti ryte per šių politinių jėgų lyderių tiesiogines derybas buvo padaryta „reikšmingos pažangos“ siekiant susitarimo.

Visgi po kovo 2 dieną vykusių parlamento rinkimų, vėl neiškėlusių aiškaus nugalėtojo, ne kartą buvo skelbta apie pažangą derybose dėl koalicijos, tačiau sudaryti susitarimo iki šiol nepavyko. 

Izraelyje tęsiantis beprecedentei politinei aklavietei, imta kalbėti apie būtinybę sudaryti laikiną nacionalinės vienybės vyriausybę, kad šalis galėtų veiksmingai kovoti su koronavirusu, kuriuo šalyje užsikrėtė jau daugiau kaip 11,5 tūkst. žmonių. 

Izraelyje per trumpesnį nei vienų metų laikotarpį įvyko treji rinkimai, kuriuose buvęs kariuomenės vadas B. Gantzas rungėsi su B. Netanyahu. Nė vienam iš jų per tuos trejus rinkimus nepavyko užsitikrinti pakankamos paramos stabiliai valdančiajai koalicijai suformuoti. 

Po paskutinių rinkimų kovo 2-ąją 120 vietų Kneseto dauguma rekomendavo B. Gantzui mėginti formuoti vyriausybę. Tačiau jis neturėjo daug šansų suburti stabilią koaliciją, turint galvoje didžiulį susipriešinimą premjerui B. Netanyahu oponuojančioje stovykloje.   

Praėjusį mėnesį B. Gantzas netikėtai buvo išrinktas Kneseto pirmininku ir faktiškai atsisakė pastangų suformuoti koaliciją, kuriai vadovautų kaip ministras pirmininkas.  

„Tiesos akimirka“

Tapęs Kneseto pirmininku, B. Gantzas paragino nustatytam laikotarpiui sudaryti aljansą, kuriam vadovautų B. Netanyahu, kad šalis susitelktų kovai su beprecedente sveikatos krize. 

B. Gantzas ir B. Netanyahu aptarė įvairias galimybes, įskaitant susitarimą, pagal kurį buvęs kariuomenės vadas po kelių mėnesių perimtų premjero pareigas.

„Izraeliečiai tikisi, kad mes atidėsime į šalį mūsų nesutarimus ir dirbsime drauge“, – sakė B. Gantzas pirmadienį vėlai vakare, pridūręs, jog išmušė „tiesos akimirka“.

„Istorija mums neatleis, jei mums nepavyks“, – kalbėjo jis.

B. Gantzas paprašė prezidento R. Rivlino pratęsti terminą, skirtą suformuoti vyriausybei, pranešė prezidentūra. Kaip skelbiama, šį prašymą palaikė ir B. Netanyahu.

R. Rivlinas patenkino jų prašymą suteikdamas laiko iki trečiadienio pabaigos, „suprasdamas, kad jie yra labai arti susitarimo“, sakoma prezidentūros pranešime.

Pagrindiniai buvę B. Gantzo politiniai sąjungininkai nuo jo nusigręžė, kai jis praėjusį mėnesį nusprendė siekti susitarimo su B. Netanyahu. Jie netiki, kad ministras pirmininkas laikytųsi susitarimo sąlygų. 

Nuo 2009 metų valdžioje esantis B. Netanyahu yra ilgiausiai prie vyriausybės vairo stovintis Izraelio politikas ir pirmasis premjeras, kuriam oficialiai pareikšti kaltinimai einant šias pareigas.

B. Netanyahu kaltinamas sukčiavimu, piktnaudžiavimu pasitikėjimu ir kyšininkavimu trijose atskirose korupcijos bylose. Premjeras visus kaltinimus kategoriškai neigia.  

B. Netanyahu kritikai teigia, kad jis padarys viską, kad kaltinimai būtų panaikinti, įskaitant galimybę organizuoti ketvirtus rinkimus, viliantis, kad juose jam galiausiai pavyks užsitikrinti daugumą ir prastumti parlamente teisės aktą, kuris suteiktų jam neliečiamybę nuo baudžiamojo persekiojimo.

Jei 41 metų proeuropietiškai teisininkei, buvusiai europarlamentarei K. Kallas pavyks, ji taps pirmąja Estijos premjere moterimi, tačiau jos laukia sunki kova.

Per rinkimus antroje vietoje likusios Centro partijos lyderis Juri Ratas (Jūris Ratas), kuris ketvirtadienį atsistatydino iš premjero posto, atmetė K. Kallas pasiūlymą dėl koalicijos.

Vėliau, kaip atrodo, jam pavyko suburti daugumos koaliciją su euroskeptiška kraštutinių dešiniųjų partija EKRE ir konservatorių „Isamaa“. Taip centro kairės lyderis J. Ratas siekia išsilaikyti valdžioje ir neleisti K. Kallas tapti premjere.

Per susitikimą su K. Kallas prezidentė pabrėžė, kad daugiausia balsų surinkusios partijos lyderei privalu leisti pabandyti suformuoti vyriausybę ir pareikšti, kokią Estiją ji nori kurti.

„Būtent todėl šiandien pirmajai pasiūliau Reformų partijos pirmininkei Kajai Kallas suformuoti vyriausybę“, – pareiškė K. Kaljulaid.

Dabar K. Kallas per dvi savaites turės pristatyti parlamentui, kokiais principais remsis formuodama vyriausybę, ir gauti Riigikogu pritarimą.

„Priėmiau prezidentės pasiūlymą pradėti formuoti vyriausybę, – K. Kallas citavo jos atstovai. – Noriu pasinaudoti šia galimybe dėl dviejų priežasčių. Pirma – pasiųsti signalą visuomenei, kad politiką galima vykdyti pozityviai, oriai ir atvirai. Nieko nežeminant ir niekam negrasinant.“

„Antra, manau, kad įmanoma padėti Estijos valdymo pagrindus, kurie būtų esmingesni, ambicingesni ir perspektyvesni, kad būtų koncentruojamasi ne į kelio beprotystei užkirtimą, o į veiklos, vedančios Estiją pirmyn, vykdymą“, – pridūrė ji.

Praėjusį mėnesį EKRE lyderis Martas Helme (Martas Helmė) pagrasino riaušėmis gatvėse, jei „valstybė valstybėje, žiniasklaidos kompleksas ir Reformų partija“ sužlugdys jo koalicijos derybas su Centro partija ir „Isamaa“.

Kad J. Ratas pavyko suformuoti daugumos koaliciją, rodytų EKRE parlamentaro Henno Polluaaso (Heno Peluaso) išrinkimas parlamento pirmininku. Per ketvirtadienio balsavimą jį palaikė 55 deputatai 101 vietos parlamente.

K. Kallas dabar turi dvi savaites savo koalicijai suburti. Jei jai nepavyks, prezidentė turės paskirti naują kandidatą į premjerus.

Penktadienį K. Kallas sakė, kad į koalicijos derybas pakvietė paskutinėje vietoje likusius socialdemokratus, bet abi šios partijos galėtų suformuoti tik netvirtą mažumos vyriausybę su 44 vietomis parlamente.

Analitikas Reinas Toomla (Reinas Tomla) naujienų agentūrai AFP sakė, „jog nepanašu, kad Kaja Kallas gali suformuoti daugumos vyriausybę“.

„Centro partijos, „Isamaa“ ir EKRE koalicija dabar atrodo labiau tikėtina“, – sakė šis Tartu universiteto dėstytojas.

Rinkėjų parama EKRE per kovo 3 dieną įvykusius rinkimus buvo daugiau nei dvigubai didesnė palyginti su ankstesniais rinkimais. Partijos, kuri gavo 19 vietų parlamente, pozicijas sustiprino daugiausia kaimo rinkėjai, nukentėję per daugelį išlaidų mažinimo metų valdant Reformų ir Centro partijų vyriausybėms.

Kasdienio gyvenimo klausimai, tokie kaip apmokestinimas ir valstybės išlaidos, dominavo per 1,3 mln. gyventojų turinčios Estijos rinkimus. Šalis garsėja laimėjimais informacinių technologijų srityje ir mažiausiu euro zonoje skolos ir BVP santykiu.