– Užaugote juvelyrų šeimoje, natūralu, jog anksti pradėjote dirbti su metalu ir kurti papuošalus. Tačiau kada pastebėjote, jog jūsų kūryba sulaukia didesnio dėmesio?

– Tai įvyko apie 2000-uosius metus, kuomet baigusi Vilniaus dailės akademiją dalyvavau tarptautiniame festivalyje „Armada“. Mano sukurti papuošalai laimėjo meniškiausios kolekcijos nominaciją – sulaukiau didelio žiniasklaidos dėmesio, jaučiausi pastebėta.

– Ir jau po septynerių metų įkūrėte juvelyrikos namus „Yurga“: kas pasikeitė per šį laikotarpį, jog nusprendėte pradėti verslą?

Jei kartoji, jog tavo sukurtas daiktas yra „vienetinis“, tai rodo, jog tau nepavyko sukurti gero ir kokybiško produkto.

– Po studijų dirbau Vilniuje, vėliau grįžau į Klaipėdą dirbti kartu su tėvais. Keitėsi mano gyvenimo būdas: sutikau dabartinį vyrą (dailininkas Lino Lago, – aut. past.), pradėjau daug keliauti. Stebėjau tendencijas pasaulyje, atkreipiau dėmesį, jog didelė dalis juvelyrikos dizainerių turi prekės ženklus. O Lietuvoje trūko vietinių dizainerių kūrybos (buvo apsiribojama individualiais užsakymais), nebuvo lietuviškų „brand‘ų“, juvelyrika buvo importuojama iš užsienio valstybių.

Idėja įkurti nuosavą juvelyrikos ženklą tapo mano kelrode žvaigžde – žinojau, ko siekiu ir kur link einu. Visada norėjau patekti į tarptautinę rinką, kad mano kūryba būtų atpažįstama ir užsienyje, todėl parinkau ir tokį prekės ženklo pavadinimą. Džiaugiuosi, jog turiu galimybę dirbti ir svečiose šalyse: šiuo metu daugiausiai bendradarbiaujame su ispanakalbėmis šalimis.

– Kaip skiriasi jūsų kūrybos vertinimas svečiose šalyse?

– Sunku pasakyti. Tikrai nesu ten žinomas vardas, tačiau prekės ženklas pastebimai auga, vertinimas išlieka profesionalus ir teigiamas. Kitas dalykas, prekinio ženklo vertę galima spręsti pagal sukurtų produktų paklausą.

– Juvelyrika yra savotiškas prabangos simbolis, tačiau nuolat besikeičiančios mados tendencijos tarsi mažina daiktų vertę. Ar juvelyrika jautriai reaguoja į šią kaitą?

– Priklauso, kaip į tai pažiūrėsi. Gali sekti madą ir įsigyti vis kitą daiktą. Bet, mano požiūriu, tai būtų neteisinga. Juvelyrika neturi reaguoti į madą.

Kita vertus, šiais laikais daug kas pasikeitę. Vienetinis ir unikalus papuošalas nebėra tokia vertybė, – bent jau dizainerio atžvilgiu. Jei aš sukuriu labai gerą daiktą, natūralu, jog norėsiu jį pakartoti. Todėl kolekcijoms darau ne vieną, o penkiasdešimt papuošalų.

Jei kartoji, jog tavo sukurtas daiktas yra „vienetinis“, tai rodo, jog tau nepavyko sukurti gero ir kokybiško produkto. Kartais kūrėjai manipuliuoja šiuo terminu norėdami pasirodyti originalūs, tačiau kartoja tą patį dizainą pakeisdami detales. Autorinių teisių atžvilgiu, papuošalo dizainą pakeitus 15 procentų, daiktas išlieka tas pats.

– O kaip kinta jūsų asmeninio dizaino braižas, stiliaus suvokimas?

Stengiuosi išlaikyti prekės ženklo simbolį – paukštį. Jis toks ironiškas, naivus, vaikiškas, bet kartu ir intelektualus.

– Žinoma, tam tikros detalės su metais kinta. Kadangi esu baigusi grafiką, anksčiau buvau linkusi į detales, smulkmenas. Dabar papuošalai darosi monumentalesni, stengiuosi išlaikyti plokštumą, poliruotus paviršius, naudoti juodintą metalą.

Tačiau laikausi „įsikibusi“ savo braižo, nes noriu, kad papuošalai išsiskirtų ir būtų atpažįstami. Todėl stengiuosi išlaikyti prekės ženklo simbolį – paukštį. Jis toks ironiškas, naivus, vaikiškas, bet kartu ir intelektualus. Jis tarsi personažas, galintis skristi ir kalbėti – man jo pakanka, kad galėčiau ištransliuoti norimas emocijas, mintis.

Kiekvienas papuošalas gimsta su sava istorija, – juos sukuriu ne dėl grožio ar mados.

– Teigėte, jog jau beveik penkerius metus esate veganė. Dėl kokių priežasčių nusprendėte atsisakyti gyvūninės kilmės maisto produktų?

– Na, priežastis paprasta – dėl gyvūnų. Tam tikru gyvenimo etapu sutikau žmones, kurie man padarė didelę įtaką, todėl nusprendžiau pradėti maitinis veganiškai.

Tiesa, aš nesu absoliuti veganė, vengiu radikalumo. Žinoma, esu visiškai atsisakiusi mėsos ir pieno produktų, tačiau kartą per metus nuvykusi pas anytą į Ispaniją, neatsisakau jos gaminamos žuvies patiekalų, – žuvis jų tradicinėje virtuvėje užima labai svarbią vietą.

Pakeitusi savo mitybą, nepajutau didelių pokyčių savyje. Savijauta yra puiki, jaučiuosi energinga, kartais net hiperaktyvi, – nors taip buvo visada. Papildomų ligų neprisidėjo, kraujo tyrimai geri – hemoglobino lygis nesumažėjo, vitaminų netrūksta.

– Šeimos narius taip pat skatinate maitintis veganiškai?

Nesu gyvūnų teisių aktyvistė ar kovotoja. Nekeičiu pasaulio, neauklėju aplinkinių, jaučiuosi atsakinga už savo gyvenimą ir pasirinkimus.

– Na, jų tokie charakteriai, kad mano paskata nelabai turėtų reikšmę – visi turi savo tvirtą nuomonę ir požiūrį į gyvenimą.

Tiesa, mano vyras pirmasis pradėjo maitintis veganiškai – jis griežtai atsisako gyvūninės kilmės produktų, netgi nuvykęs pas mamą nevalgo žuvies. Mano sūnūs (vienam 17, kitam bus 12 metų – aut past.) savo nuožiūra atsisakė mėsos: niekada jiems to nesiūliau ir nemoralizavau, jų pasirinkimas yra grynai asmeninis bei individualus.

– Ar šie principai, dėl kurių nusprendėte atsisakyti gyvūninių produktų, atsispindi ir jūsų kūryboje?

– Nesu gyvūnų teisių aktyvistė ar kovotoja. Nekeičiu pasaulio, neauklėju aplinkinių, jaučiuosi atsakinga už savo gyvenimą ir pasirinkimus. Tačiau norėčiau, kad mes visi nedarytume kitam to, ko patys nenorėtume patirti.

Ar tai atsispindi kūryboje? Turbūt, kad taip. Juk logiška, jei mano kūrybos simbolis – paukštis, tai kiek per gyvenimą aš jų galėjau suvalgyti?.. (juokiasi).

Klaipėdoje nusikaltėliai apiplėšė dar vieną juvelyrinių dirbinių parduotuvę, šį kartą nuo plėšikų nukentėjo žinomų menininkų Karčiauskų salonas – galerija.

Į Turgaus gatvėje esančius juvelyrikos namus „Yurga“ plėšikas įžengė šeštadienį po pietų. Vyras ryžtingai priėjo prie pardavėjos, prikišo jai prie kaklo didelį peilį ir pareikalavo tylėti.

Nusikaltėlis liepė moteriai gultis ant grindų, o kai ji pakluso, lipnia juosta surišo jai rankas ir kojas.

Plėšikas susišlavė brangiausius juvelyrų dirbinius, paliko parduotuvėje peilį, o išeidamas liepė pardavėjai nesikelti dar bet penkias minutes.

Moteris tikėjosi, kad pagalba neužtruks. Nors nukentėjusioji minėjo mačiusi tik vieną asmenį, pirmadienį areštinėje gultus trynė keli su šiuo nusikaltimu siejami asmenys.

Panašu, kad pareigūnai buvo sulaikę ir pagrindinį vykdytoją ir jo talkininkus.

Pirmąją savaitės darbo dieną Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate vyko apklausos, pareigūnai atliko ir kitus tyrimo veiksmus.

Juvelyras, žinomos juvelyrės Jurgos Karčiauskaitės – Lago tėvas Vytautas Karčiauskas piktinosi, kad miesto centre karaliauja ne kultūros ir pramogų trokštantys žmonės, o benamiai ir nusikaltėliai.

Kūrybinį kelią uostamiestyje pradėjusios klaipėdietės Jurgos Karčiauskaitės-Lago darbai ir prekinis ženklas "Yurga" šiandien puikiai žinomi ne tik juvelyrės gimtinėje. Viena žymiausių šalies dizainerių pripažįsta, kad sėkmės paukštei prisivilioti vien talento ir darbštumo nepakanka.

Plačiai garsina šalies vardą

Pirmojo pripažinimo sulaukusi J.Karčiauskatė-Lago aiškiai suvokė, kaip menininkui svarbu skleisti žinią apie savo kūrybą, ieškoti platesnių saviraiškos, galiausiai – naujų rinkų galimybių.

Dvi savo vardo galerijas Lietuvoje turinti kūrėja bendradarbiauja su juvelyrikos namais Ispanijoje, Anglijoje, Danijoje, Latvijoje, Rusijoje.

Pats naujausias kūrėjos laimėjimas – juvelyrikos namų "Yurga" "ambasada" garsiame Ispanijos kurorte.

"Pradedame dirbti ir turėsime nuolatinę prekybos vietą Marbėjoje, kur įsikursime prabangiame prekybos centre. Kol kas tai yra didžiausias šių metų laimėjimas", – pasidžiaugė pašnekovė.

Jurgos juvelyrikos darbų galima įsigyti ir Niujorke – Jungtinėse Amerikos Valstijose kūrėja pradėjo dirbti maždaug prieš metus.

"Kol kas tai tik pirmieji žingsniai, tačiau esame sau iškėlę didelius reikalavimus. Šiandien nuostolių neturime, ir tai jau yra sėkmė", – pasidžiaugė menininkė.

Anot pašnekovės, plečiant veiklą tenka ne tik stiprinti darbuotojų komandą, bet ir investuoti į kokybiškas darbo priemones ir sąlygas.

Kad juvelyrikos namai galėtų įsigyti tinkamas gamybines patalpas Vilniuje, teko imti nemenką kreditą. Tačiau pasidalytos rizikos paskolos priemone pasinaudojusiai įmonei buvo suteiktos ir bendrovės "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) garantijos bei dalinis palūkanų kompensavimas.

Formalumai neužtruko

"Kadangi plečiame juvelyrinių papuošalų gamybą, padidėjo mūsų veiklos apimtys, įdarbinome daugiau žmonių, reikėjo ir fiziškai didesnių erdvių, nei mes turėjome. Tad patalpas vis tiek būtume vėliau ar anksčiau pirkę, tačiau su tokia lengvatine parama apsispręsti buvo lengviau", – pripažino Jurga.

Pasinaudoti pasidalytos rizikos paskolos priemone bei dalinio palūkanų kompensavimo galimybe menininkei pasiūlė įmonės finansininkai.

"Visi turime dirbti savo darbą – aš esu dizainerė, o pas mane dirba finansininkai, kurie yra savo srities profesionalai. Sprendimus priimame kartu, nes esame komanda. Žinoma, dizainas nėra grynasis menas, jis apima daug sričių, be viso kito, turi mokėti ir skaičiuoti. Per daugelį metų, kol esu šioje srityje, daug ko išmokau ir sužinojau", – pripažino menininkė.

Menininkė džiaugiasi ne vien tuo, kad pavyko įsigyti visus reikalavimus juvelyrinei gamybai atitinkančias patalpas pačiame Vilniaus centre, bet ir tuo, kad visus lengvatinės paskolos formalumus pavyko sutvarkyti vos per mėnesį.

"Labai svarbu, kad viską galima išspręsti taip operatyviai. Neretai tenka girdėti, kad pretenduojant į tokias lengvatines paskolas reikia labai daug dokumentacijos, formalumų, laukia didelė biurokratija, tačiau man teko patirti visiškai ką kita. Galbūt todėl, kad įmonė atitiko nustatytus vertinimo kriterijus, viskas vyko greitai ir sklandžiai", – svarstė J.Karčiauskaitė-Lago.

Praskleis gamybos paslaptis

Kūrėjos sumanymu, gamybinės patalpos veikiau primins ne fabriką, o vadinamąjį "showroom" – čia klientai galės įsitikinti, kad juvelyrika kuriama ne kažkur Kinijoje, o Lietuvoje bei iš arti išvysti, kaip gimsta šie kūriniai, kad tai daro ne mašinos, o žmonės.

"Nesu iš tų juvelyrų, kurie viską padaro savo rankomis. Mūsų studija – ne tik metalo lydymas, joje matyti visi procesai. Kelias nuo papuošalo sukūrimo, gamybos iki jo supakavimo, reklamos labai ilgas ir įdomus. Čia yra viskas viename, ir tuo Lietuvoje mes turbūt esame unikalūs", – šypsojosi pašnekovė.

Kad pasiektų rezultatų, būtų kotiruojamas, menininkas turi būti ir talentingas, ir darbštus, pripažįsta kūrėja.

"Pirmiausia turi pasiūlyti gerą produktą. Joks verslumas nepadės, jei tavo gaminys, kūrinys bus prastos kokybės, neįdomus, netikęs. Žmogų gali apgauti kartą, bet važiuoti ant to verslumo arkliuko daug metų nepavyks, – neabejoja kūrėja. – Žinoma, tai, ką sukuri, reikia gebėti parduoti, tačiau šiais laikais yra ir agentūrų, ir žmonių, kurie patys atranda menininkus. Jei sugebi sukurti gerą produktą, šalia tavęs tikrai atsiras žmogus, kuris sugebės tai parduoti. Žiūrėdama į savo kolegas Lietuvoje ir užsienyje, galiu pasakyti, kad mes esame puikiai motyvuoti, sugebame pasinaudoti galimybėmis, tik gal vyresnės kartos menininkai susiduria su problema, kad nemoka užsienio kalbų."

Būtina imtis inovacijų

Klaipėdos mero patarėjo Simono Gentvilo manymu, verslas yra nesėkmingas, kai jis bando atkartoti atrastus projektus arba nišas. "Būtina galvoti šviežiai ir imtis inovacijų. Suprasdami Lietuvos rinkos mastą, verslai turi gimti su globalia perspektyva", – kalbėjo jis.

Kaip ir būdinga uostamiesčiams, Klaipėdos ekonomikoje dominuoja įmonės, kurių pagrindinė veikla siejama su miesto geografine padėtimi, kaip konkurenciniu pranašumu. To pasekmė – daug logistikos ir į eksportą orientuoto verslo.

"Sakoma, jog viena pramonės ir logistikos darbo vieta sukuria keturias darbo vietas paslaugų versle. Todėl žiūrint į perspektyvą, Klaipėdai būtina iš sostinės parsivilioti mieste įsikūrusias įmones aptarnaujančius paslaugų verslus – jų administracinius padalinius, konsultacines bendroves, finansines ir draudimo įstaigas. Žvelgiant ambicingiau, mokslo ir tyrimų veikla Klaipėdoje nėra stipriai išvystyta, nepaisant to, kad didelė dalis mūsų užsienio investuotojų į tai daug investuoja. Tad universitetai ir privatūs tyrimų institutai taipogi turėtų žvelgti į Klaipėdą kaip potencialią plėtros vietą", – įsitikinęs S. Gentvilas.

Kitas neišnaudotas miesto verslo baras, pašnekovo teigimu, – turizmo sektorius ir kiti rekreaciniai resursai. "Klaipėda sparčiai augina atvykstamąjį turizmą, todėl profesionalūs turizmo paslaugų tiekėjai turėtų iš naujo įvertinti uostamiestį kaip konferencinio ir rekreacinio turizmo tikslą", – tvirtino mero patarėjas.

Išeitis iš nedarbo

S.Gentvilo teigimu, palyginti su Lietuvos vidurkiu, Klaipėdos regionas vienareikšmiškai lyderiauja visoje šalyje. Tačiau vis dar per 90 proc. bedarbių "ieško darbo", o nežvelgia į verslą kaip išeitį iš nedarbo.

"Visuomeninės organizacijos, aukštosios mokyklos ir savivaldybė deda pastangas, orientuotas į vyresniųjų klasių moksleivius, kad iš esmės pakeistų požiūrį į verslumą. Tai evoliucinis procesas, tačiau, palyginti su likusiomis savivaldybėmis, rezultatais skųstis negalime", – pripažino pašnekovas.

Pašnekovo žodžiais, verslas yra nesibaigiantis mokymosi procesas, todėl anksti pradėjus galima nueiti toli, net ir suklupus.

"2013 m. padarėme precedento neturintį žingsnį – daugiau nei trečdalio visų verslo liudijimų kainą nuleidome iki 1 lito. Paradoksalu, tačiau ligi šiol socialinių pašalpų gavėjams "nieko nekainavo" būti pasyviems, o verslą pradėti ir mokesčius mokėti norintiems gyventojams verslo pradžia kainavo žymias sumas. Tai pasikeitė", – kalbėjo pašnekovas.

Finansinė parama plečiant veiklą

Viena finansinių paskatų plečiant verslą yra pasidalintos rizikos paskolos (FRSP). Tai priemonė, pagal kurią teikiamos iki 16,5 mln. litų paskolos investicijoms, apyvartinėms lėšoms papildyti, jei dėl tokio finansavimo plečiama labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės veikla.

Teikiant tokią paskolą bankai turi prisidėti bent 50 proc. savo lėšų. Jei projektas ir ūkio subjektas atitinka nustatytus reikalavimus, imdamos paskolas įmonės gali pasinaudoti ir INVEGA garantijomis ir daliniu palūkanų kompensavimu.

Šias paskolas teikia Šiaulių bankas, SEB bankas, "Swedbank" bankas.

Priemonei skirta 379,8 mln. litų (110 mln. eurų) ES struktūrinės paramos lėšų.