INVESTICIJOS PADEDA UŽKARIAUTI PASAULINES RINKAS

Kūrybinį kelią uostamiestyje pradėjusios klaipėdietės Jurgos Karčiauskaitės-Lago darbai ir prekinis ženklas "Yurga" šiandien puikiai žinomi ne tik juvelyrės gimtinėje. Viena žymiausių šalies dizainerių pripažįsta, kad sėkmės paukštei prisivilioti vien talento ir darbštumo nepakanka.

Kūrybinį kelią uostamiestyje pradėjusios klaipėdietės Jurgos Karčiauskaitės-Lago darbai ir prekinis ženklas "Yurga" šiandien puikiai žinomi ne tik juvelyrės gimtinėje. Viena žymiausių šalies dizainerių pripažįsta, kad sėkmės paukštei prisivilioti vien talento ir darbštumo nepakanka.

Plačiai garsina šalies vardą

Pirmojo pripažinimo sulaukusi J.Karčiauskatė-Lago aiškiai suvokė, kaip menininkui svarbu skleisti žinią apie savo kūrybą, ieškoti platesnių saviraiškos, galiausiai – naujų rinkų galimybių.

Dvi savo vardo galerijas Lietuvoje turinti kūrėja bendradarbiauja su juvelyrikos namais Ispanijoje, Anglijoje, Danijoje, Latvijoje, Rusijoje.

Pats naujausias kūrėjos laimėjimas – juvelyrikos namų "Yurga" "ambasada" garsiame Ispanijos kurorte.

"Pradedame dirbti ir turėsime nuolatinę prekybos vietą Marbėjoje, kur įsikursime prabangiame prekybos centre. Kol kas tai yra didžiausias šių metų laimėjimas", – pasidžiaugė pašnekovė.

Jurgos juvelyrikos darbų galima įsigyti ir Niujorke – Jungtinėse Amerikos Valstijose kūrėja pradėjo dirbti maždaug prieš metus.

"Kol kas tai tik pirmieji žingsniai, tačiau esame sau iškėlę didelius reikalavimus. Šiandien nuostolių neturime, ir tai jau yra sėkmė", – pasidžiaugė menininkė.

Anot pašnekovės, plečiant veiklą tenka ne tik stiprinti darbuotojų komandą, bet ir investuoti į kokybiškas darbo priemones ir sąlygas.

Kad juvelyrikos namai galėtų įsigyti tinkamas gamybines patalpas Vilniuje, teko imti nemenką kreditą. Tačiau pasidalytos rizikos paskolos priemone pasinaudojusiai įmonei buvo suteiktos ir bendrovės "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) garantijos bei dalinis palūkanų kompensavimas.

Formalumai neužtruko

"Kadangi plečiame juvelyrinių papuošalų gamybą, padidėjo mūsų veiklos apimtys, įdarbinome daugiau žmonių, reikėjo ir fiziškai didesnių erdvių, nei mes turėjome. Tad patalpas vis tiek būtume vėliau ar anksčiau pirkę, tačiau su tokia lengvatine parama apsispręsti buvo lengviau", – pripažino Jurga.

Pasinaudoti pasidalytos rizikos paskolos priemone bei dalinio palūkanų kompensavimo galimybe menininkei pasiūlė įmonės finansininkai.

"Visi turime dirbti savo darbą – aš esu dizainerė, o pas mane dirba finansininkai, kurie yra savo srities profesionalai. Sprendimus priimame kartu, nes esame komanda. Žinoma, dizainas nėra grynasis menas, jis apima daug sričių, be viso kito, turi mokėti ir skaičiuoti. Per daugelį metų, kol esu šioje srityje, daug ko išmokau ir sužinojau", – pripažino menininkė.

Menininkė džiaugiasi ne vien tuo, kad pavyko įsigyti visus reikalavimus juvelyrinei gamybai atitinkančias patalpas pačiame Vilniaus centre, bet ir tuo, kad visus lengvatinės paskolos formalumus pavyko sutvarkyti vos per mėnesį.

"Labai svarbu, kad viską galima išspręsti taip operatyviai. Neretai tenka girdėti, kad pretenduojant į tokias lengvatines paskolas reikia labai daug dokumentacijos, formalumų, laukia didelė biurokratija, tačiau man teko patirti visiškai ką kita. Galbūt todėl, kad įmonė atitiko nustatytus vertinimo kriterijus, viskas vyko greitai ir sklandžiai", – svarstė J.Karčiauskaitė-Lago.

Praskleis gamybos paslaptis

Kūrėjos sumanymu, gamybinės patalpos veikiau primins ne fabriką, o vadinamąjį "showroom" – čia klientai galės įsitikinti, kad juvelyrika kuriama ne kažkur Kinijoje, o Lietuvoje bei iš arti išvysti, kaip gimsta šie kūriniai, kad tai daro ne mašinos, o žmonės.

"Nesu iš tų juvelyrų, kurie viską padaro savo rankomis. Mūsų studija – ne tik metalo lydymas, joje matyti visi procesai. Kelias nuo papuošalo sukūrimo, gamybos iki jo supakavimo, reklamos labai ilgas ir įdomus. Čia yra viskas viename, ir tuo Lietuvoje mes turbūt esame unikalūs", – šypsojosi pašnekovė.

Kad pasiektų rezultatų, būtų kotiruojamas, menininkas turi būti ir talentingas, ir darbštus, pripažįsta kūrėja.

"Pirmiausia turi pasiūlyti gerą produktą. Joks verslumas nepadės, jei tavo gaminys, kūrinys bus prastos kokybės, neįdomus, netikęs. Žmogų gali apgauti kartą, bet važiuoti ant to verslumo arkliuko daug metų nepavyks, – neabejoja kūrėja. – Žinoma, tai, ką sukuri, reikia gebėti parduoti, tačiau šiais laikais yra ir agentūrų, ir žmonių, kurie patys atranda menininkus. Jei sugebi sukurti gerą produktą, šalia tavęs tikrai atsiras žmogus, kuris sugebės tai parduoti. Žiūrėdama į savo kolegas Lietuvoje ir užsienyje, galiu pasakyti, kad mes esame puikiai motyvuoti, sugebame pasinaudoti galimybėmis, tik gal vyresnės kartos menininkai susiduria su problema, kad nemoka užsienio kalbų."

Būtina imtis inovacijų

Klaipėdos mero patarėjo Simono Gentvilo manymu, verslas yra nesėkmingas, kai jis bando atkartoti atrastus projektus arba nišas. "Būtina galvoti šviežiai ir imtis inovacijų. Suprasdami Lietuvos rinkos mastą, verslai turi gimti su globalia perspektyva", – kalbėjo jis.

Kaip ir būdinga uostamiesčiams, Klaipėdos ekonomikoje dominuoja įmonės, kurių pagrindinė veikla siejama su miesto geografine padėtimi, kaip konkurenciniu pranašumu. To pasekmė – daug logistikos ir į eksportą orientuoto verslo.

"Sakoma, jog viena pramonės ir logistikos darbo vieta sukuria keturias darbo vietas paslaugų versle. Todėl žiūrint į perspektyvą, Klaipėdai būtina iš sostinės parsivilioti mieste įsikūrusias įmones aptarnaujančius paslaugų verslus – jų administracinius padalinius, konsultacines bendroves, finansines ir draudimo įstaigas. Žvelgiant ambicingiau, mokslo ir tyrimų veikla Klaipėdoje nėra stipriai išvystyta, nepaisant to, kad didelė dalis mūsų užsienio investuotojų į tai daug investuoja. Tad universitetai ir privatūs tyrimų institutai taipogi turėtų žvelgti į Klaipėdą kaip potencialią plėtros vietą", – įsitikinęs S. Gentvilas.

Kitas neišnaudotas miesto verslo baras, pašnekovo teigimu, – turizmo sektorius ir kiti rekreaciniai resursai. "Klaipėda sparčiai augina atvykstamąjį turizmą, todėl profesionalūs turizmo paslaugų tiekėjai turėtų iš naujo įvertinti uostamiestį kaip konferencinio ir rekreacinio turizmo tikslą", – tvirtino mero patarėjas.

Išeitis iš nedarbo

S.Gentvilo teigimu, palyginti su Lietuvos vidurkiu, Klaipėdos regionas vienareikšmiškai lyderiauja visoje šalyje. Tačiau vis dar per 90 proc. bedarbių "ieško darbo", o nežvelgia į verslą kaip išeitį iš nedarbo.

"Visuomeninės organizacijos, aukštosios mokyklos ir savivaldybė deda pastangas, orientuotas į vyresniųjų klasių moksleivius, kad iš esmės pakeistų požiūrį į verslumą. Tai evoliucinis procesas, tačiau, palyginti su likusiomis savivaldybėmis, rezultatais skųstis negalime", – pripažino pašnekovas.

Pašnekovo žodžiais, verslas yra nesibaigiantis mokymosi procesas, todėl anksti pradėjus galima nueiti toli, net ir suklupus.

"2013 m. padarėme precedento neturintį žingsnį – daugiau nei trečdalio visų verslo liudijimų kainą nuleidome iki 1 lito. Paradoksalu, tačiau ligi šiol socialinių pašalpų gavėjams "nieko nekainavo" būti pasyviems, o verslą pradėti ir mokesčius mokėti norintiems gyventojams verslo pradžia kainavo žymias sumas. Tai pasikeitė", – kalbėjo pašnekovas.

Finansinė parama plečiant veiklą

Viena finansinių paskatų plečiant verslą yra pasidalintos rizikos paskolos (FRSP). Tai priemonė, pagal kurią teikiamos iki 16,5 mln. litų paskolos investicijoms, apyvartinėms lėšoms papildyti, jei dėl tokio finansavimo plečiama labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės veikla.

Teikiant tokią paskolą bankai turi prisidėti bent 50 proc. savo lėšų. Jei projektas ir ūkio subjektas atitinka nustatytus reikalavimus, imdamos paskolas įmonės gali pasinaudoti ir INVEGA garantijomis ir daliniu palūkanų kompensavimu.

Šias paskolas teikia Šiaulių bankas, SEB bankas, "Swedbank" bankas.

Priemonei skirta 379,8 mln. litų (110 mln. eurų) ES struktūrinės paramos lėšų.