Spalio 6 dieną (ketvirtadienį) turėjęs startuoti atvirasis Anglios akorbatinio skraidymo čempionatas dalyvius labiausiai vargino ne privalomųjų ar nežinomų programų sudėtingumas, bet laukimas. Dėl prastų oro sąlygų čempionato organizatoriams teko net dvi dienas atšaukti.

Vos kartą bandytu lėktuvu – tiesiai į varžybas

„Orų dievai“ buvo negailestingi ir Anglijos akrobatinio skraidymo čempionate Lietuvai atstovaujančiam „Iron Wolf aerobatics“ komandos pilotui Igoriui Lobanovui. Tik atvykus į Didžiąją Britaniją lietuvio akys vis krypo į dangų ir laukė, kada oro sąlygos leis bent trumpam įsėsti ir prieš varžybas pasibandyti orlaivį „XA41“.

„Antradienį praktiškai jau sėdantis į lėktuvą bandomajam skrydžiui pradėjo itin stipriai lyti ir nenustojo iki pat trečiadienio. Oro prognozės žadėjo pagerėjimą tik į vakaro pusę. Visą trečiadienio pavakarę budėjome, tikrąja to žodžio prasme, prie angaro, laukdami bent kažkokio pagerėjimo bandomajam pakilimui su „XA41“. Labai nesinorėjo pirmą įskaitinį pratimą atlikti nežinomoje vietovėje su nė karto nebandytu lėktuvu“, – po pirmosios trečiadienio treniruotės sakė pilotas I. Lobanovas.

Sportininkas itin džiaugėsi, kad visgi pavyko nebandytu orlaiviu praskristi ir atlikti bent kelias figūras.

Nuo pat pirmojo skrydžio lietuvis įsiveržė į lyderius

Tačiau tik šeštadienį dalyviai galiausiai galėjo atsikvėpti ir nusiteikti pirmiesiems savo skrydžiams atvirajame Anglijos akrobatinio skraidymo čempionate. Burtai lėmė, kad Lietuvai atstovaujantis „Iron Wolf Aerobatics“ komandos pilotas I. Lobanovas skris septintas su vos kartą bandytu orlaiviu „XA41”.

„Pirmasis Igorio skrydis, įvertinus tai, kad tai buvo tik antras kartas su lėktuvu „XA41“, visumoje buvo geras, solidus pagal skridimo stilių ir vietos kvadrate laikymą be jokių rimtesnių klaidų“, – iš karto po Igorio skrydžio komentavo akrobatinio skraidymo profesionalas, Lietuvos rinktinės ir „Iron Wolf aerobatics“ komandos treneris Eltonas Meleckis.

Čempionato teisėjai lietuvio skrydį taip pat įvertino palankiai. Jam atiteko trečia vieta tarp dešimties standartinėje kategorijoje besivaržančių dalyvių. Po pusantros valandos I. Lobanovas vėl kilo į dangų ir jau atliko nežinomos programos figūras. Nors savo skrydį sportininkas vertino kukliai, tik pasakydamas, kad neblogai pavyko viską atlikti, teisėjai pilotui iš Lietuvos visgi skyrė aukštus balus. Lietuvis pasirodė geriausiai iš visų dalyvių ir iškovojo pirmą vietą antrame nežinomo komplekso pratime.

„Su lėktuvu jaučiuosi gerai. Džiaugiuosi, kad visgi jis nėra kardinaliai kitoks nei mano „XA42“. Bet visgi nesijaučiu visiškai „savoje lėkštėje“, tad pilotavimo klaidos gali bet kada pasitaikyti. Tačiau dabar labai tikiuosi „nesudegti“ morališkai bei fiziškai ir neleisti gerajai pradžiai sugadinti pabaigos. Stengsiuosi „nesiplėšyti“, nebandyti skristi geriau nei moku, parodyti švarų ir griežtą skrydį ir reikia tikėtis, kad to pakaks aplenkti daugiau patirties turintį čempionato lyderį – Davidą Tomsoną. Iki jo man tetrūksta apie 100 taškų“, – po rezultatų paskelbimo sakė pilotas I. Lobanovas.

Su kiekvienu skrydžiu programa sudėtingėja 

Sekmadienį čempionato dalyviai skirs paskutinį kartą, jei tik oro sąlygos leis. Dalyvių lauks daug sudėtingesnė nežinoma programa, kurios metų laukia nemažai figūrų ir skridimų apsivertus, nusimato daug „stumdymo“ ir „ėjimų ant nugaros“.

Pasak E. Meleckio, tai savaime apsunkina kompleksą, nes skrendant apsivertus sunkėja orientacija, o greitaeigės „neigiamos“ figūros sukuria dideles neigiamas apkrovas.

„Jeigu pilotas pastarąjį kompleksą atliks itin agresyviai, galima tikėtis 8 G apkrovos, o tai reiškia, kad pilotą iš sėdynės „plešia“ apie 640 kilogramų jėga. Ryt lauks ne iš lengvųjų dienų, nes ir pačios figūros daug sudėtingesnės ir klastingesnės“, – gautą trečiąjį nežinomo komplekso pratimą komentavo komandos treneris.

Šiandien ir paaiškės, kas laimės atvirąjį Anglijos akrobatinio skraidymo čempionatą. Lietuvis šiuo metu bendroje dalyvių lentelėje užima antrą vietą.

Akrobatinio lėktuvo "Extra 300" pilotas, pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas Žilvinas Lidžius "Kauno dienai" tvirtino, kad varžytis su automobiliu teks pirmą kartą, o kad žiūrovams reginys būtų patrauklus, teks ir pasistengti.

"Juk visiems bus neįdomu, jei lėktuvas skris kažkur aukštai, o automobilis bandys įveikti posūkius apačioje. Tiek man, tiek superautomobilio vairuotojui teks pasistengti, kad abu vienu metu būtume toje pačioje vietoje, o lėktuvas ir automobilis skrietų kiek įmanoma panašesniu greičiu", – sakė Ž.Lidžius.

Paklaustas, kas šiose lenktynėse gali turėti pranašumą, pilotas tvirtino, kad esant vienai ar kitai situacijai išryškėja arba lėktuvo, arba automobilio pranašumas. Pavyzdžiui, lėktuvas gali pasiekti ir skristi didesniu greičiu, tačiau automobilis daug greičiau įsibėgėja.

"DRAG'ūnų vakare" liepos 18 d. "Nemuno žiede" lenktyniausiantis "Extra 300" yra vienintelis toks sertifikuotas akrobatinis lėktuvas, skirtas sudėtingiausiems akrobatiniams triukams ore atlikti.

Ž.Lidžius pasakoja, kad pilotai, kaip ir automobilių savininkai, mėgsta skaičiuoti arklius po variklio dangčiu. "Extra 300" turi 300 AG variklį, gali pasiekti didžiausią 400 km/val greitį, pakilti į 4875 m aukštį, o valandai skrydžio sunaudoja 100 l aviacinių degalų "LL100". Tiesa, jei automobilių vairuotojai gali ganėtinai laisvai tobulinti savo automobilį didindami variklio galią, modifikuodami važiuoklę, lėktuvų pilotai tokios laisvės neturi. Pasak Ž.Lidžiaus, visais lėktuvų patobulinimais užsiima specialistai – gamyklų inžinieriai, o kiekvienas lėktuve padarytas pokytis turi būti sertifikuotas, nes tai yra svarbus saugumo klausimas.

"DRAG'ūnų vakaro" dalyviams ir žiūrovams, pašnekovo teigimu, bus puiki proga pamatyti išskirtines lėktuvo ir automobilio lenktynes, nes tokios oficialiai Lietuvoje vyko vos vieną kartą, kai Palangos aerodrome skrisdamas lėktuvu "SU-26" su automobiliu varžėsi legendinis Lietuvos pilotas Jurgis Kairys. Daugiau tokių bandymų, apie kuriuos būtų buvę skelbta oficialiai, Lietuvoje nebuvo.

"DRAG'ūnų vakare" superautomobilio ir lėktuvo lenktynės taps renginio desertu, tačiau jame netrūks jau ir visų pamėgtų tradicinių rungčių ir pramogų – bus renkamas greičiausias, gražiausias ir daugiausia kartų startavęs dalyvis. Taip pat vyks "show off" automobilių paroda, žiūrovai ir dalyviai galės pasivažinėti pramoginiais kartingais, "skidcar" automobiliu ir, žinoma, gerai praleisti laiką bendraminčių draugijoje.

„Skraidantys buliai“ – Stanislav Čejka, Jan Rudzinskyj, Miroslav Krejčí ir Jan Tvrdík. Nors pilotų amžius įvairus – jauniausiam tėra 33 metai, o vyriausiam net 62, – visi jie pasižymi nepriekaištingais įgūdžiais. Prie „The Flying Bulls“ komandos rytoj prisijungs ir viena ryškiausių parašiutizmo žvaigždžių Dani Roman, kuris pasiruošimą pasirodymui Lietuvos pajūryje pradėjo vakar.

Penktadienį apie 19 val. ties Palangos tiltu kurorto gyventojus ir miesto svečius džiuginsiantys D. Roman kartu su oro akrobatų komanda „The Flying Bulls“ surengs dar neregėtą pasirodymą. „Skraidančių bulių“ lėktuvai pakils iš Klaipėdos ir žiūrovams pademonstruotos net 38 akrobatines figūras. Planuojama, kad pasirodymo metu pilotai nuskris apie 70 kilometrų. Renginys nemokamas.

Visi „The Flying Bulls“ pilotai skris galingais ir ypač gerai vertinamais lėktuvais „XA 42”, kurie leidžia itin tiksliai atlikti įspūdingus viražus. „XA 42” yra vienas greičiausių ir galingiausių akrobatinio skraidymo lėktuvų pasaulyje. Jis turi 315 arklio galių ir nesunkiai pasiekia 415 kilometrų per valandą greitį. Nedidelis, tik 6,7 m ilgio ir 7,5 m pločio lėktuvas yra itin manevringas, o jo perkrovos riba atliekant triukus gali siekti iki 10 G.

Pilotavimo naujokams tokios didelės perkrovos gali būti sunkiai pakeliamos, mat paprastas žmogus gali prarasti sąmonę ir esant 4 G perkrovai, tačiau patyrusiems pilotams tai leidžia itin staigiai keisti skrydžio kryptį bei atlikti sudėtingus triukus.

Liepos 6 d. „The Flying Bulls“ komanda pakils į orą Klaipėdoje ir pasuks link Palangos. Mieste prie tilto į jūrą susirinkusi minia galės stebėti, kaip iš pietų pusės atskridę akrobatai pradės savo šou, atliks kvapą gniaužiančius triukus ir viską užbaigę pasuks atgal. Nors paties šou trukmė tik 15 minučių, bus atliktos net 38 akrobatinės figūros, o pilotai nuskris daugiau nei 70 kilometrų

Kauniečiai ir miesto svečiai susiburs grožėtis lėktuvais, raižančiais dangų, o nemokama aviacinė ir kultūrinė programa garantuos nepamirštamą pažintį su aviacijos pasauliu.

Sparnus į orą pakels „Lituanica“

Miesto šventėje ras ką veikti ir mažiausias, ir didžiausias: veiks vaikų atrakcionai, tautodailės ir maisto mugės, kavinės, vyks gyvo garso koncertai ir viktorinos. Dar daugiau – kraują kaitins galimybė patiems pakilti virš senųjų Kauno stogų ir žemyn pažvelgti iš paukščio skrydžio, o likusieji ant žemės galės nusikelti į aviacijos priešistorę apžiūrinėdami lėktuvų ekspoziciją.

„Šventės atidarymo proga pakelsime į orą Lietuvos aviacijos muziejaus pasididžiavimą – legendinio lėktuvo „Lituanica“ kopiją, kurią prieš 35 metus filmui „Skrydis per Atlantą“ sukūrė aviacijos sportininkas ir aviakonstruktorius Vladas Kensgaila“, – sakė S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktorius Vytas Skučas.

Aviacinė programa žada dar daugiau staigmenų – vyks karinių oro pajėgų pasirodymai, kvapą gniaužiančios užsienio svečių programos, padange nardys NATO naikintuvai. Vyks ir parodomieji skrydžiai akrobatiniais, ultralengvaisiais bei savadarbiais lėktuvais, o unikali parašiutininkų programa ir muzikinis oro balionų šokis nuspalvins padangę.

Šventės svečiai galės išvysti ir tradicinį trijų lakūnų akrobatinį skrydį „Sparnas prie sparno“, pelniusį aukštas vietas tarptautinių aviacijos varžybų arenoje.

„Kiekvienais metais aviacijos renginiai Kaune tampa vis solidesni. Aeorodromas vis labiau atgyja: turime rekonstruotą pakilimo taką, čia vyksta šventės, atskrenda aviaturistų iš visų Šengeno zonos šalių. Tai rodo, kad šis taškas yra traukos centras, į kurį buriasi lankytojai iš visos Lietuvos ir net užsienio“, – sakė V.Skučas, pats skraidęs 30 metų ir per visą aviacijos karjerą išmėginęs keliolika įvairių lėktuvų modelių.

Aviacijos šventę globoja Kauno miesto savivaldybė, o tokias šventes aktyviai palaiko ir miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kuris domisi techninėmis sporto šakomis, tarp jų – ir aviacija.

Aleksoto aerodromas – Lietuvos aviacijos lopšys

1933 m. Aleksoto aerodrome buvo laukiama iš Niujorko parskrendančių S.Dariaus ir S.Girėno – deja, nesėkmingai. Lakūnai naktį pakliuvo į audrą, patyrė peraukštėjimą ir nukrito dabartinėje Lenkijos teritorijoje, Soldino girioje. Jų garbei 1993 m. aerodromui suteiktas nacionalinio paminklo statusas, jis pavadintas S.Dariaus ir S.Girėno vardu. S.Dariaus ir S.Girėno skrydis garsina Lietuvą ir pasaulinėje aviacijos istorijoje. Aviacijos didvyriai išbuvo ore 37 val. 11 min. ir nuskrido 6 411 km – tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje, atvėręs kelią oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų.

Kauno aerodromą Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915-aisiais, įkūrė vokiečiai, o atgavus nepriklausomybę čia gimė karo, sporto ir civilinė aviacija. Aleksoto aerodrome įsikūrė ir pirmoji aviacijos stotis, pradėti vykdyti reguliarūs reisai į Berlyną, Maskvą ir Rygą.

Deja, Antrojo pasaulinio karo metu aerodromo likimas vėl priklausė okupantams – vokiečiai pastatė iki šiol gyvuojantį pakilimo taką, o vėliau net 50 metų čia karaliavo rusų kareiviai.

„Tai buvo balta dėmė Lietuvos aviacijos istorijoje. Kaunas iki 1987 m. buvo pagrindinis oro uostas, čia vyko didžiulis judesys. Bet nei miesto, nei Respublikos valdžia neturėjo jokio žodžio. Visi nurodymai buvo diktuojami iš Maskvos. Jeigu lietuviai pilotai čia nutūpdavo – juos pasitikdavo kareiviai su automatais“, – sakė V.Skučas.

Aviacinė programa žada dar daugiau staigmenų – vyks karinių oro pajėgų pasirodymai, padange nardys NATO naikintuvai.

Tikslas – tapti geriausiu bendruoju aerodromu Baltijos šalyse

„Aerodromo teritorija – beveik 200 ha viduryje miesto. Tikimės, kad saugioje zonoje įsikurs jaunimo centrų, visuomeninių pastatų, o iš jų žmonės ateis į kitą pakilimo tako pusę ir pradės skraidyti. Siekiame, kad S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas taptų geriausiu bendrosios aviacijos aerodromu Baltijos šalyse“, – šypsodamasis sakė V.Skučas.

Šiemet aerodromo teritorijoje, žaliojoje zonoje, planuojama įrengti aviacijos kempingą – medinius namelius, kuriuose galėtų viešėti aviaturistai iš užsienio. Planuojama įrengti naktinį pakilimo tako apšvietimą, kuris suteiktų galimybę lakūnams išmėginti vizualius naktinius skrydžius ir nutupdyti lėktuvą ant apšviesto tako.

S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome veikia keturios pilotų mokyklos, didžiausia jų – Baltijos aviacijos akademija, kuriai priklauso keli šimtai mokinių pilotų ir keliasdešimt instruktorių.

Aerodrome vyksta ir aukščiausio lygio Europos akrobatinio skraidymo čempionatai. Paskutinis, įvykęs 2014 m., buvo labai gerai įvertintas FAI tarptautinės organizacijos. Ne mažiau įsimintinos ir šiame aerodrome 1993, 2003, 2013 m. surengtos aviacijos šventės, skirtos S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio jubiliejinėms metinėms.

Minint skrydžio per Atlantą 85-metį Kaune, tuo pačiu metu vyks šventė ir Soldine, didvyrių lakūnų žuvimo vietoje. Dalis aviatorių iš šventės skris pagerbti pilotų žygio į Soldiną, taip akcentuodami šių dviejų vietų simbolinę jungtį.

Standartinėje (Advanced) kategorijoje varžysis šeši lakūnai: penki lietuviai ir Liuksemburgo pilietis Cyrialas Talonas. Lietuviai Eltonas Meleckis, Donaldas Bleifertas, Tadas Maciulevičius, Aurimas Bezaras ir Žilvinas Lidžius dangų pjaustys SU-26M bei šiemet naujai įsigyto dviviečio Extra 300 sparnais. Su lietuvaite šeimą sukūręs C.Talonas figūras atliks lėktuvu CAP-232. Lietuvos pirmenybėse sportininkas dalyvaus svečio teisėmis.

Aerodrome taip pat vyks VGTU AGAI Taurės akrobatinio skraidymo varžybos pagal A kategorijos programą. Jose dalyvaus pradedantieji akrobatinio skraidymo pilotai bei šios sporto šakos senjorai.

Skrydžiai Kyviškių aerodrome vyks šeštadienį ir sekmadienį nuo 10:30 val. Dvi dienas pilotai įgūdžius rodys privalomojoje ir dvejose nežinomose programose. Nugalėtojus žadama paskelbti sekmadienį 15:00 val.

Nugalėtojui ir prizininkams atiteks ne tik apdovanojimai, bet ir tiesioginiai kelialapiai į Europos standartinės kategorijos akrobatinio skraidymo čempionatą, kuris vyks Čekijoje rugpjūčio 5-13 dienomis.

Praėjusiais metais Lietuvos akrobatinio skraidymo absoliučiu čempionu tapo E.Meleckis. Tai buvo dešimtasis toks titulas lakūno karjeroje.

Čempionate lakūnai turėjo atlikti laisvą privalomą ir nežinomą programas. Pirmojoje programoje I ir II vietas užėmė Prancūzijos lakūnai Olivieris Masurelis ir Mikaelis Brageot`as, trečiąją iškovojo Rusijos atstovas Michailas Mamistovas. Antrojoje programoje pirmą vietą laimėjo Rusijos sportininkas Michailas Mamistovas, antroji teko Prancūzijos atstovui Aleksandrui Orlovskiui, o trečioji – čekui Martynui Šonkai.

Absoliučiu Europos čempionu tapo Rusijos pilotas Michailas Mamistovas. Bendroje komandinėje įskaitoje pirmą vietą iškovojo Prancūzijos komanda, antroji teko Rusijos, trečioji – Vokietijos rinktinėms.

Čempionato pasirodymus vertino ir du aukščiausios kategorijos teisėjai iš Lietuvos – Violeta Gedminaitė ir Eugenijus Raubickas.

Čempionato nugalėtojams Prancūzijos komandai įteiktas tarptautinis pereinamas S. Dariaus ir S. Girėno prizas, kuris Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos įsteigtas 2004 m.

Pasaulio čempionate tarpusavyje varžėsi 55 lakūnai iš 18 pasaulio šalių. Pasaulio čempionais tapusios Prancūzijos komandai atstovavo 6 lakūnai, antrą vietą pelniusios Jungtinių Amerikos Valstijų komandai atstovavo 7 pilotai, trečios vietos nugalėtojai Rusijos komandai atstovavo 8 pilotai. Čempionate Lietuvai atstovavę pilotai Eltonas Meleckis ir Donaldas Bleifertas nepretendavo į komandinę įskaitą, iki komandos registravimo pritrūkus bent vieno piloto (minimalus pilotų skaičius, pretenduojant į komandinę įskaitą – 3 atstovai), o šalies garbę gynė asmeninėse įskaitose.

Čempionato metu pilotai varžėsi trijuose pratimuose, kurių metu turėjo atlikti akrobatinio skraidymo figūras. Visi dalyviai turėjo atlikti privalomąją bei kelias nežinomas (tamsias) programas.

Pirmame privalomame pratime Lietuvai atstovaujantis E. Meleckis užėmė 16-ąją vietą, D. Bleifertas iškovojo 27-ąją vietą. Pirmąją vietą pratime užėmė Rusijos atstovas, antrąją – JAV, trečioji vieta atiteko Rumunijos lakūnui.

Antrajame, tamsiame pratime pirmą ir antrą vietas iškovojo Prancūzijos atstovai, trečioji teko Ukrainos atstovui. Lietuviai, E. Meleckis pelnė 21-ąją, D. Bleifertas – 36-ąją vietas.

Trečiajame, tamsiame pratime D. Bleifertas pelnė 20-ąją vietą, E. Meleckis – 32-ąją. Pirmą ir antrą vietas vėl, kaip ir antrajame pratime, užėmė Prancūzijos atstovai. Trečioji vieta teko Belgijos lakūnui.

Šie metai Lietuvos atstovams neatnešė laurų, tačiau abiejų sportininkų karjeras puošia išties įspūdingi pasiekimai.

E. Meleckis: 10 kartų absoliutus Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionas ir 3 kartus Dariaus ir Girėno prizo laimėtojas. Pasaulio akrobatinio skraidymo lėktuvais Jak-52 čempionato II vietos komandinėje (Rusija, 2008; Lietuva, 2009; PAR 2014) ir II vietos absoliučioje įskaitoje laimėtojas (Rusija, 2008). Pasaulio lietuvių žaidynių absoliutus čempionas (1995). Europos standartinės kategorijos čempionate kartu su Lietuvos komanda - II vietos laimėtojas, asmeninėje įskaitoje iškovojo bronzos medalį ir sidabro medalį už laisvąją programą (Vengrija, 2001). Šiaurės šalių akrobatinio skraidymo standartinės kategorijos čempionato II vietos laimėtojas absoliučioje įskaitoje (Švedija, 2002), Europos akrobatinio skraidymo standartinės kategorijos čempionato absoliučioje įskaitoje IV vietos laimėtojas, nežinomoje programoje II vietos laimėtojas (Švedija, 2003). Europos akrobatinio skraidymo standartinės kategorijos čempionato absoliučioje įskaitoje IV vietos, kvalifikacinėje programoje - I vietos, laisvojoje programoje - III vietos laimėtojas (Suomija, 2007). Baltijos taurės laimėtojas (2014). 2015 m. akrobatinio skraidymo Europos Standartinės (Advanced) kategorijos čempionato (EAAC) Nežinomosios programos čempionas, pateko į geriausių čempionato lakūnų dešimtuką (9 vieta).

D. Bleifertas: Akrobatinio skraidymo Lietuvos čempionatų nugalėtojas (1986, 1994, 2013) ir prizininkas (1981, 1987, 1993, 1995, 1996, 1998, 1999, 2000, 2001, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2015). Nuo 2002 m. Lietuvos rinktinės sudėtyje dalyvauja Europos ir Pasaulio Standartinės (Advanced) kategorijos čempionatuose. 2015 Europos Advanced kategorijos čempionato Privalomos programos bronzos medalio laimėtojas, pateko geriausių čempionato lakūnų dešimtuką (10 vieta).

Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas Eugenijus Raubickas džiaugiasi, kad Lietuvos vėliava plevėsavo stipriausius pasaulio lakūnus sutraukusiame čempionate ir nors šiais metais nepavyko suburti pilnos komandos, tikisi kad ateinantiems čempionatams jau bus pasirengę ir jaunieji mūsų šalies pilotai.

„Tikiuosi, kad sėkmingai užbaigus treniruotes, jau kitais metais čempionatuose pavyks išvysti jaunimo atstovus Vytautą Vaičiulį ir Tadą Maciulevičių. Tai itin perspektyvūs jauni lakūnai, kurie greitai galės stoti šalia aukščiausios klasės sporto meistrų bei užtikrinti akrobatinio skraidymo sporto tęstinumą Lietuvoje“, – viltį išreiškė E. Raubickas.

Parodomųjų varžybų Nidoje metu bus galima išvysti stipriausių akrobatinio skraidymo meistrų pasirodymus, kuriuos vainikuos Jurgio Kairio šou.

Šventės metu, vienam dalyviui bus suteikta išskirtinė galimybė akrobatinio skrydžio metu su J. Kairiu apžvelgti Nidos apylinkes. Aukščiausios klasės akrobatinio skraidymo meistras šią galimybę suteiks prisidėjusiam prie Lietuvos akrobatinio skraidymo jaunimo rinktinės ugdymo bei šiam tikslui skyrusiam nustatyto dydžio paramą.

Lietuva šiai dienai turi stiprią akrobatinio skraidymo komandą, pasauliniuose čempionatuose pelnančią aukščiausius apdovanojimus, tačiau pasak Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos (LASF) prezidento Eugenijaus Raubicko, bene pagrindinis dabartinių akrobatinio skraidymo meistrų tikslas – naujos sportininkų kartos ugdymas.

„Bene svarbiausias akrobatinio skraidymo federacijos tikslas yra parengti stiprią jaunimo rinktinę, kuri galėtų stoti greta patyrusių lakūnų bei užtikrinti aukščiausių Lietuvos pasiekimų pasaulio čempionatuose tęstinumą. Deja, akrobatinis skraidymas yra ne tik didelio pasirengimo, bet ir didelių finansinių išteklių reikalaujantis sportas“, – pasakojo LASF prezidentas E. Raubickas.

Prie šio tikslo įgyvendinimo prisideda ir akrobatinio skraidymo meistras J. Kairys ir prisidėjusiems prie akrobatinio skraidymo jaunimo rinktinės ugdymo bei tam tikslui skyrusiems nustatyto dydžio paramą - dovanoja akrobatinį skrydį virš Nidos. Daugiau informacijos apie šią galimybę galima rasti Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos interneto svetainėje.

Birželio 18 d. vyksiančiose parodomosiose varžybose bus galima išvysti stipriausių Lietuvos akrobatinio skraidymo meistrų pasirodymus, kuriuos vainikuos J. Kairio šou. Tokio pobūdžio renginys Nidoje vyks pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Visų susirinkusių akis džiugins aviacinės technikos paroda. Renginio metu dalyviai turės išskirtinę galimybę apžvalginių skrydžių metu iš dangaus išvysti Nidos apylinkes.

Nidos krantinėje vaikai galės išbandyti Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos atrakcioną – skrydžio simuliatorių mažiesiems.

Vienas elitinės akrobatinio skraidymo komandos „Thunderbird“ naikintuvas F-16 sudužo Kolorado valstijoje tuojau po to pasirodymo per JAV Karinių oro pajėgų akademijoje per baigimo ceremoniją, kurioje kalbą sakė prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), pranešė vienas pareigūnas.

To orlaivio pilotas saugiai katapultavosi ir nenukentėjo, sakė oro pajėgų pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo vardo.

Po to incidento B.Obama susitiko su sudužusio lėktuvo pilotu netoliese esančioje Petersono (Pitersono) oro pajėgų bazėje ir sakė, kad jam labai palengvėjo sužinojus, jog lakūnas nebuvo sužeistas. Po to prezidentas išskrido atgal į Vašingtoną savo lėktuvu „Air Force One“.

Vėliau tą pačią dieną naikintuvas F/A-18, priklausantis JAV karinių jūrų pajėgų akrobatinio skraidymo trupei „Blue Angels“, sudužo „kildamas, prieš pradedamas popietės treniruotę“ Smirna oro uoste Tenesio valstijoje, sakoma Karinių oro pajėgų pranešime.

„Pilotas mirė nuo sužalojimų, patirtų per avariją“, – nurodė kariškiai, pridūrę, kad kiti penki lėktuvai tame incidente nedalyvavo ir saugiai nusileido.

Tiek laivynas, tiek karinės oro pajėgos nurodė atliekančios tyrimus.

Dėl pastarosios katastrofos „Blue Angels“ nedalyvaus aviacijos šou, kuris buvo planuotas ateinantį savaitgalį, nurodė karo laivyno pareigūnai.

B.Obama per kariūnų baigimo ceremonijos kalbą JAV Oro pajėgų akademijoje Kolorado Springse gynė savo poziciją Sirijos konflikto atžvilgiu, perspėdamas, kad Amerika neturėtų būti įtraukta į naują pilietinį karą Artimuosiuose Rytuose.

Lietuva - gilias aviacines tradicijas turinti šalis, šiais metais mini akrobatinio skraidymo atkūrimo 50-metį. Savo sugebėjimais pranokdami ne tik Baltijos, bet ir visos Europos šalių lakūnus mūsiškiai pilotai jau 50 metų garsina Lietuvą visame pasaulyje.

Apie Lietuvos akrobatinio skraidymo istoriją bei ištakas pasakojo Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas Eugenijus Raubickas.

Šiuolaikinio akrobatinio skraidymo ištakomis laikomos 1966 m. po karo vykusios pirmosios akrobatinio skraidymo varžybos, kuriose varžėsi Vilniaus ir Kauno akrobatinio skraidymo lakūnai skraidydami čekoslovakiškais lėktuvais Z-326.

Pokario metais, sparčiai tobulėjant sklandymui, aukštasis pilotažas kurį laiką neturėjo galimybės vystytis. 1963 m. Vilniaus ASK gavus pirmuosius čekoslovakiškus lėktuvus Z-326 jie buvo naudojami sklandytojų pilotavimo lygio tobulinimui. 1965 m. rudenį A. Jonušo iniciatyva Kauno aviacijos sporto klubas gavo pirmąjį akrobatinį lėktuvą Z-326. Šių lėktuvų atsiradimas skirtinguose klubuose sukėlė tarpusavio sportinį lenktyniavimą. Po metus trukusių intensyvių treniruočių, 1966 m. buvo surengtos pirmosios akrobatinio skraidymo varžybos, kurių nugalėtojais tapo Vilniaus komanda.

Nuo 1966 m. kiekvienais metais Lietuvoje vyko akrobatinio skraidymo varžybos, kurių metu tarpusavyje susirungdavo stipriausi lakūnai. Gausėjant lakūnų gretoms ir augant meistriškumo lygiui lietuviai pradėjo rungtis sąjunginėse varžybose, po kurių namo parveždavo aukščiausių vietų apdovanojimus. Iki 1972 m. varžomasi būdavo Z-326 modelio lėktuvais, vėliau mokomaisiais treniruočių lėktuvais Jak-18A.

„Z-326 lėktuvai buvo bene patvariausia technika, kuri kada buvo. Per visą šių lėktuvų eksploatacijos periodą Lietuvoje nėra nutikę nei vieno rimtesnio incidento“, - minėjimo metu pasakojo Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos narys, aukštojo pilotažo meistras, vienas iš pirmųjų lakūnų, skraidžiusių šio modelio lėktuvais Antanas Unikauskas.

1975 – 1985 metai tuomet stipriai augančiam Lietuvos akrobatinio skraidymo sportui Sovietų Sąjungos varžybose atnešė pirmuosius pasiekimus. 1976 m. kaunietis sporto meistras R. Pivnickas tapo absoliučiu Sovietų Sąjungos čempionu. 1979 m. vykusiose varžybose Lietuvos komanda (J. Kairys, S. Artiškevičius, L. Jonys, V. Gedminaitė) tapo nugalėtojais. Šiame akrobatinio skraidymo čempionate absoliučiu nugalėtoju pripažintas S. Artiškevičius. 1981 m. absoliučiu čempionu tapo R. Paksas. 1985 m. Lietuvos komanda (L. Jonys, V. Lapėnas, A. Jurgelevičius, P. Girskutė, O. Motiejūnaitė) tapo čempionato nugalėtojais, V. Lapėnas - absoliučiu čempionu.

1992 m. Lietuvos aeroklubui atstačius narystę Tarptautinėje aeronautikos federacijoje, Lietuvos akrobatinio skraidymo federacija priimta FAI Akrobatinio skraidymo sporto komisijos nariu. Atsivėrė galimybės aktyviau dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose, tiesiogiai užmegzti ryšius su užsienio akrobatinio skraidymo organizacijomis.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę čia surengti trys tarptautiniai akrobatinio skraidymo čempionatai: 2002 m. Europos akrobatinio skraidymo čempionatas Panevėžyje, Įstros aerodrome, 2004 m. Europos akrobatinio skraidymo čempionatas Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome bei 2009 m. Pasaulio Jak-52 čempionatas Rojūnuose, Rojūnų aerodrome.

Lietuvos akrobatinio skraidymo sportininkų pasiekimai nuo 2000 m.:

2000 m. J. Kairys tapo Pasaulio „Grand Prix“ taurės daugiakovės nugalėtoju;

2001 m. Europos standartinės kategorijos (Advanced) čempionate Lietuvos komanda (Eltonas Meleckis, Darius Išganaitis ir Petras Jurgionis) iškovojo 2-ąją vietą;

2002 m. liepos 10−20 dienomis Panevėžyje, Istros aerodrome, surengtame 13-tame Europos aukščiausios kategorijos akrobatinio skraidymo čempionate Lietuvos komanda (Vytautas Lapėnas, Antanas Marčiukaitis, Darius Išganaitis, Petras Jurgionis) iškovojo 3-ąją vietą;

2002 m. Jurgis Kairys pasaulio „Grand Prix“ taurės varžybų etape Japonijoje iškovojo 1-ąją vietą;

2008 m. Pasaulio JAK - 52 čempionate Lietuvos komanda iškovojo 2 -ąją vietą;

2009 m., 2-ąjame Pasaulio čempionate Rojūnuose (Panevėžio r.) lėktuvais Jak-52, Lietuvos pilotų komanda apgynė 2-ąją vietą, iškovotą Pirmajame pasaulio čempionate;

2009 m. Pasaulio JAK - 52 čempionate Lietuvos komanda iškovojo 2-ąją vietą;

2009 m. J. Kairys Pasaulio čempionato laisvo stiliaus programoje iškovojo 2-ąją vietą.

2012 m. pasauliniame Jak-52 čempionate Maskvoje Lietuvos komanda (Žilvinas Lidžius, Arvydas Kačanauskas, Aurimas Bezaras) iškovojo 3 vietą.

2014 m. pasauliniame The Jak-52 čempionate Pietų Afrikoje Lietuvos komanda (Žilvinas Lidžius, Eltonas Meleckis, Aurimas Bezaras) iškovojo 3 vietą. Žilvinas Lidžius - laisvojoje programoje iškovojo 1 -ąją vietą.

2015 m. Europos Standartinės klasės Akrobatinio skraidymo čempionate Devoje, Rumunijoje, 1 vietą pratime laimėjo Eltonas Meleckis, o 3 vietą pratime iškovojo Donaldas Bleifertas.

„Nors šiuolaikinio akrobatinio skraidymo varžybų ištakomis laikomi 1966 m., tačiau šios sporto šakos ištakos siekia beveik 100-metį. Lietuvoje akrobatinio skraidymo sporto pradžia laikoma 1920 m., kai Lietuvos karo aviacijos lakūnas Jurgis Dobkevičius Kaune virš Aleksoto aerodromo lėktuvu Fokker D.VII atliko aukštojo pilotažo figūrą – kilpą“, - pasakojo Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas E. Raubickas.

Pirmosios lėktuvų sporto varžybos 1938 m. surengtos Kaune, vykstant Tautinei olimpiadai. Varžybų aukštojo pilotažo čempionu tapo rašytojas lakūnas Jonas Dovydaitis.

Tarpukario metais Lietuva Europoje pasižymėjo naujausia aviacine technika, pažangiais konstruktoriais bei aukštos kvalifikacijos lakūnais, kurie savo nepailstamu darbu ir begaline aistra aviacijai padėjo pamatus sparčiam akrobatinio skraidymo sporto šakos vystymuisi.