Teroristų atakos 2001 m. rugsėjo 11-ąją Niujorke atėmė beveik 3 tūkst. gyvybių. Su „Al-Qaeda“ susiję teroristai, užgrobę keturis keleivinius lėktuvus, du nukreipė į Pasaulio prekybos centrą Niujorke – po vieną į kiekvieną bokštą dvynį. Trečią bandė nukreipti į Pentagoną, ketvirtas, manoma, turėjo rėžtis į Baltuosius rūmus, bet nukrito.

Teroristų išpuolis prieš vieną galingiausių pasaulio valstybių netrukus sulaukė atsako: demokratinis pasaulis susivienijo į kovą su terorizmu. Tačiau Niujorko gedulo sukaktį Vakarai mini patyrę fiasko beveik du dešimtmečius trukusiame kare Afganistane, o teroro aktų pasaulyje pastarąjį dešimtmetį smarkiai pagausėjo.

Su „Al-Qaeda“ susiję teroristai, užgrobę keleivinius lėktuvus, du nukreipė į Pasaulio prekybos centrą Niujorke. (Scanpix nuotr.)

Kaip per 20 metų nuo Rugsėjo 11-osios pasikeitė terorizmas ir kova su juo, aiškinamės su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės lektore dr. Agniete Žotkevičiūte-Banevičiene.

Propagandos aspektu „Al-Qaeda“ atrodo kaip pensininkai, o ISIS – kaip jaunimėlis, kuris moka pritraukti žmonių pasinaudodamas moderniomis technologijomis.

Teroro aktų daugėjo

– Prieš du dešimtmečius sakyta, kad pasaulis vienoks buvo iki Rugsėjo 11-osios, kitoks bus po jos. Ar tai tikrai tapo takoskyra terorizmo istorijoje ir kovojant su juo?

– Kovojant su terorizmu tai buvo lūžis. Ir iki tol terorizmo buvo, bet 2001 m. rugsėjo 11-ąją įvykdytas didelis išpuolis prieš vieną galingiausių pasaulio valstybių. JAV nesiimti veiksmų būtų buvę klaidinga, tai būtų parodę jų bejėgiškumą. Natūralu, kad būtent po Rugsėjo 11-osios pradėjome daugiau girdėti apie kovą su terorizmu.

Ar tai buvo lūžio taškas teroristų veikloje? Pirmas dešimtmetis po Rugsėjo 11-osios buvo santykinai ramesnis pagal išpuolių ir jų aukų skaičius – pasaulyje įvykdavo po kelis tūkstančius išpuolių per metus. Nuo 2011–2012 m. šie skaičiai pradeda labai smarkiai didėti – per metus vidutiniškai įvykdoma 15–20 tūkst. teroro aktų. Pastaruoju metu jų šiek tiek sumažėję, bet matyti radikalios dešinės kilimas.

Negalima sakyti, kad Rugsėjo 11-oji buvo kažkoks lūžio taškas iškilti vadinamajam islamiškajam (tiksliau – radikaliai interpretuojamo islamo) terorizmui, nes jis prasidėjo apie 1979-uosius, po Irano revoliucijos.

– Likus kelioms dienoms iki Rugsėjo 11-osios atakų 20-mečio, atnaujintas įtariamo jų organizatoriaus Khalido Sheikho Mohammedo ir dar kelių asmenų teismo procesas. Ar taip užtruko, nes sunku įrodyti teroristų kaltę?

Pasak A.Žotkevičiūtės-Banevičienės, terorizmo Europoje sumažėtų, jei visiškai atsitrauktume nuo Vidurio Rytų, tačiau šalys ten turi interesų, pavyzdžiui, dėl naftos. Terorizmą kiek užkardytų socialinių tinklų cenzūra, tačiau tai prieštarautų žodžio laisvei. (Asmeninio archyvo nuotr.)

– Kodėl teismų procesai taip užsivilkino, negalėčiau atsakyti.

Afganistane – fiasko

– Praėjus mažiau nei mėnesiui po Rugsėjo 11-osios atakų Niujorke, norint sumažinti „Al-Qaedos“ jėgas ir nuversti Talibaną nuo valdžios, paskelbtas JAV ir sąjungininkų karas Afganistane. Tačiau po 20 metų kovos, pareikalavusios daugybės aukų ir milijardų lėšų, Afganistaną valdyti grįžo talibai. Ar tai kovos su terorizmu fiasko?

– Viena vertus, tai fiasko. Kalbant, kodėl ši kova nebuvo sėkminga, visuomet pabrėžiu, kad mes neatsižvelgėme į tos šalies ir regiono kultūrines ypatybes. JAV iki 2014–2016 m. į Afganistaną siųsdavo civilius kultūros patarėjus patarti kariams, kaip bendrauti su vietos lyderiais ir kitais klausimais. Nebuvo įvardyta, kad tai neduoda rezultato, bet programos atsisakyta tik tada, kai keletas šių civilių buvo nužudyti. Prieš siųsdamos savo karius į Afganistaną šalys taip pat tik trumpai apmokydavo apie to regiono kultūrines ypatybes. Tyriau ir Lietuvos karių parengimą – tai tebuvo kelios valandos mokymų.

Kultūrinis aspektas – vienas pagrindinių nesėkmės faktorių, nes nebuvo iki galo suplanuota, ko galima tikėtis šioje šalyje, kas gali nutikti, kokie vidiniai genčių pasidalijimai, kokių kultūrinių problemų gali kilti.

– Kaip konkrečiai būtų padėjęs geresnis kultūrinis regiono pažinimas?

– Jau pats mūsų, kaip Vakarų pasaulio, įsitraukimas į Afganistano gyvenimą jiems buvo kultūriškai nepriimtinas, nes mes skleidžiame tas kultūrines vertybes, kurios radikalams nėra tai, ką jie norėtų matyti savo šalyje. Bet dabar vis garsiau kalbama, kad nebuvo įvertintas klanų pasiskirstymas, Talibano saitai su „Al-Qaeda“, daugelis aplinkybių – ir būtent kultūrinių. Paprastam kariui, veikiančiam tik mūšio lauke, tos žinios gal ir nebūtinos, bet vadams, kurie priimdavo sprendimus, realiai susitikdavo su afganų lyderiais, karo vadais, jų reikėjo.

– Stebint, kas dabar vyksta Afganistane, ar ne beprasmė atrodo 20 metų Vakarų buvimo čia epopėja?

– Iš kurios pusės pažiūrėsi. Žiūrint iš Vakarų perspektyvos – demokratijos, žmogaus teisių apsaugos sklaidos – negalima sakyti, kad tai buvo beprasmiška, nes buvo siekiama, kad valstybė visiškai nežlugtų, būtų užtikrintos žmogaus teisės. Idealistinė paskata buvo gera, tačiau jos įgyvendinti nepasisekė.

Niujorko gedulo sukaktį Vakarai mini patyrę fiasko beveik du dešimtmečius trukusiame Afganistano kare, o teroro aktų pasaulyje pastarąjį dešimtmetį smarkiai pagausėjo. (EPA/ELTA nuotr.)

Į Europą grįžo ISIS

– Kokia tikimybė, kad, Talibanui grįžus valdyti Afganistaną, padidės terorizmo grėsmių?

– Šį pavasarį, dar nežinodama, kad Talibanas taip greitai užims visą Afganistano teritoriją, prognozavau: po dvejų–ketverių metų ISIS grįš visu pajėgumu. Dabar šį spėjimą galima paankstinti dar kokiais metais. Talibanas su ISIS nesutaria, bet tai nereiškia, kad jos karių nėra Afganistane. Talibanas, jei į juos žiūrime kaip į teroristinę grupę, buvo orientuoti į teritorijos užėmimą, jie, skirtingai nei ISIS ir „Al-Qaeda“, nebuvo per daug suinteresuoti vadinamuoju globaliu džihadu. Tad Talibanas už Afganistano ir regiono ribų neturėtų plėsti teroro išpuolių.

Tačiau dabar turime dar vieną saugią zoną teroristinėms organizacijoms veikti, kurti stovyklas, rekrūtuotis, bus dar viena valstybė, kur radikalizuoti asmenys galės vykti ir rasti sau tinkamą terpę.

Tiesa, tokių šalių yra gana daug. Šiuo metu komunikacija vyksta daugiau virtualiai, tad grupuočių nariai išsiskaidę po daug valstybių Vakarų Afrikoje, Jemene, Afganistane, dalis Europoje. Bet Afganistanas istoriškai tam palanki valstybė, joje labai daug radikalaus islamo ideologų akcentuodavo, kad jie turi čia kovoti.

Prognozuočiau, kad radikalių grupių atstovai ten tikrai steigs savo stovyklas. Bet Afganistane ir taip nuolat vyksta daug išpuolių – statistiškai vos ne kas porą dienų koks savižudis kur susisprogdina, būna viena ar kelios aukos. Ar pokyčiai Afganistame turės didelės įtakos Europai, priklausys ir nuo jos pačios elgesio. Jei vėl grįšime ir kišimės (šiuo metu to nenumatoma), galėtų didėti išpuolių ir Europoje tikimybė. Kitas klausimas, kas bus, kai pradės atsikurti ISIS, kuri labai linkusi verbuoti būtent europiečius. Bet iki tol gal dar turime porą metų.

– Kodėl daugiausia teroristinių išpuolių Europoje susiję su vadinamuoju islamiškuoju terorizmu?

– Viena vertus, kol kas neeskaluojame radikalios dešinės terorizmo, nors jo yra gana daug. Kita vertus, kai ISIS prarado teritoriją Sirijoje ir Irake, jų kariai kažkur turėjo dėtis. Jų buvo nemažai nužudyta, bet gana daug ir išliko. Galima sakyti, kad sėdime ant parako statinės: nepatvirtintais duomenimis, į Europą turėjo sugrįžti apie 10 tūkst. radikalizuotų europiečių, jau čia gimusių musulmonų, kurie buvo prisijungę prie ISIS.

Atlikta nemažai tyrimų, kurie rodo, kad į teroristines organizacijas lengviausia ir pritraukti antros trečios kartos musulmonus, gyvenančius Europoje. Žmogui, kuris neaugęs islamo kultūrinėje terpėje, iš radikalių grupių ar mečetėje patraukliai pateikiamos radikalios islamo interpretacijos, ir jos jam gali pasirodyti tinkamos, nes jis neturi stipraus islamo pamato.

Tiesiog reikia susitaikyti, kad gyvename neramiame pasaulyje.

Modernios formos

– Kaip per šiuos du dešimtmečius po Rugsėjo 11-osios pasikeitė terorizmo veidas – jo veikiantieji asmenys, metodai, galų gale tai, ką priskiriame terorizmui, nes anksčiau ši sąvoka buvo naudojama lyg ir siauriau?

– Iš tiesų turime naują problemą, kad terorizmu pradedame įvardyti kiekvieną brutalesnį aktą. Pavyzdžiui, ši problema išryškėjo ir dėl Baltarusijos įvykdyto į Vilnių skridusio „Ryanair“ lėktuvo užgrobimo. Kai kurie mūsų politikai tai pavadino terorizmo aktu, nors iš terorizmo apibrėžimo seniai išbraukta, kad valstybės galėtų būti priskiriamos terorizmo vykdytojoms. Arba JAV vykstantys masiniai žudymai irgi neretai įvardijami kaip teroristiniai išpuoliai, nors jie neturi ideologinių motyvų.

– Tai kas patenka į terorizmo sąvoką pagal šiuolaikinį išaiškinimą?

– Išpuolis turi turėti ideologinį, politinį ar religinį motyvą. Jei banko užgrobėjai apšaudo žmones, bet pats veiksmas neturi politinio motyvo, jis nepriskirtinas teroro aktui. Problema, kad nėra tarptautinio visuotinai priimtino apibrėžimo, o tai trukdo kovai su terorizmu.

– Kaip per porą dešimtmečių pakito terorizmo veikimo metodai?

– Pakito labai stipriai. Kaip minėjau, pirmas dešimtmetis buvo santykinai ramesnis, o per antrą labai stipriai ėmė augti ir išpuolių, ir aukų skaičiai. Šią statistiką padidino ISIS iškilimas ir tikrai didelis jos vykdomų išpuolių skaičius. ISIS propaganda įvardijama kaip auksinis standartas ir kitoms teroristinėms grupėms. Propagandos aspektu „Al-Qaeda“ atrodo kaip pensininkai, o ISIS – kaip jaunimėlis, kuris moka pritraukti žmonių pasinaudodamas moderniomis technologijomis, savo leidiniais internete. Ir „Al-Qaeda“ tai darė, bet ISIS leidiniai daug kokybiškesni, įdomesni.

Nauja tendencija – labai kyla radikalios dešinės terorizmas. Įdomu tai, kad pradeda nykti ideologinės ribos: radikali dešinė jau kviečia savo sekėjus vykdyti baltąjį džihadą, nors džihadas – viena iš islamo propagandos temų. Matome, kad linijos trinasi, ideologiškai skirtingų teroristinių grupių naudojami metodai skleidžiant propagandą, verbuojant naujus narius labai panašūs.

Dar viena naujovė: po radikalios dešinės teroristinio išpuolio seka radikalaus islamo grupuočių įvykdytas išpuolis, o šis vėl sulaukia atsako iš radikalios dešinės. Jie tarsi vieni kitus kursto.

Ieškoma naujų formų. Štai neseniai prasidėjusi naujovė – terorizmo žaidimizavimas, ypač propaguojamas radikalios dešinės. Tai labai gerai iliustruoja Brentono Tarranto prieš porą metų surengtos skerdynės Naujojoje Zelandijoje. Teroristai filmuoja visą išpuolio eigą, jį paverčia žaidimu, stengdamiesi panaudoti kuo daugiau skirtingų ginklų, kuo daugiau nužudyti aukų ir pabrėždami, kad būsimas teroristas juos turi pralenkti, viršyti jų pasiektą rezultatą – panaudoti dar daugiau ginklų, nužudyti dar daugiau žmonių.

Populiarėja teroristų manifestai. B.Taranto visa knyga parašyta, o pradžia buvo Anderso Behringo Breiviko Norvegijoje įvykdytas išpuolis.

Naudojamos modernios propagandos formos, įvairiausi forumai. Technologijų plėtra padeda teroristams rasti dar daugiau būdų prieiti prie potencialaus rekrūto. Problema, kad ši propaganda sunkiai suvaldoma ir sustabdoma. Neseniai prisėdau ir per 5 min. susiradau internete ISIS leidinį.

– Ar labiau plinta tokių vienišių kaip A.B.Breivikas, ar gerai organizuotų organizacijų terorizmas?

– Viena terorizmo naujovių, kad teroristų organizacijos nėra kaip vienetas, kur sėdi koks pusšimtis žmonių ir kažką organizuoja. Jos veikia skėtiniu principu, turi daug pogrupių, šie – dar savo pogrupių, nebereikia ir tiesioginio bendravimo su pagrindiniu lyderiu. Tokios organizacijos skatina ir pavienius išpuolius, pavyzdžiui, ISIS vardu surengti išpuolį, bet jį turi pats organizuoti. Arba rengiamas teroro aktas keliese, bendraujant su žemesnio lygio vadukais. Pačių teroristinių organizacijų struktūra gana išskaidyta, ir tai leidžia joms organizuoti plataus spektro išpuolius.

– Kokios šiuo metu didžiausios teroristinės organizacijos?

– ISIS, „Boko Haram“, „Al-Qaeda“ – šis trejetas, kuris dar ir tarpusavyje nesutaria. Iš dešiniųjų radikalų – „Atomwaffen Division“, kurio atstovas prieš porą metų rengėsi įvykdyti sprogdinimą prie „Western Union“ bendrovės Vilniuje. Ši grupuotė pradėjo veikti JAV, paskui paplito Europoje celių principu, po kelis žmones.

Lietuvoje daugėja grėsmių?

– Teroristai paprastai išpuoliams renkasi pasaulio centrus – Niujorką, Londoną ar Paryžių, kad pritrauktų daugiau dėmesio. Tad ar Lietuvai, nedidelei valstybei, teroro aktų tikimybė mažesnė?

– Kol kas esame gana saugioje užuovėjoje, tik klausimas, kiek ilgai. Tai susiję net ne tiek su valstybės dydžiu, o kiek turime imigrantų iš tų valstybių. Kuo jų bus daugiau, tuo teroro išpuolių tikimybė bus didesnė. Žiniasklaidoje neseniai jau skelbta, kad vieną nelegalų migrantą norima išsiųsti iš Lietuvos dėl įtariamų ryšių su teroristinėmis organizacijomis.

Didelės valstybės turi ir didesnį migrantų skaičių, tad ir sąlygas kurtis vietos musulmonų bendruomenėms. Tad natūralu, kad didėja tikimybė atsirasti ir radikalams.

– Pabėgėlius globojančios organizacijos tikina, kad imigrantų ir teroro aktų skaičiai nėra tiesiogiai proporcingi, kad tai daug daugiau priklauso nuo atvykėlių integracijos procesų. Ar vis dėlto šie skaičiai koreliuoja?

– Manau, taip. Nebent migrantams, kaip kad Lietuvos atveju, ši šalis būtų tik tranzito stotelė. Tada migrantų skaičius negalėtų didinti terorizmo tikimybės.

– Ar griežtas Lietuvos elgesys su nelegaliais migrantais negali sukelti keršto teroro išpuolių pavidalu?

– Tai, ką Aliaksandras Lukašenka darė skleisdamas propagandą, neva Lietuvoje migrantai mušami ir panašiai, kėlė didesnę tikimybę, kad tai gali sukelti išpuolių, kuriuos galėtų suorganizuoti kad ir ISIS radikalai, gyvenantys Europoje. Jau buvo paskleista spekuliacijų, kad grasinama sprogdinti mūsų didžiuosius prekybos centrus, bet kol kas jos nepasitvirtino.

Kirstųsi su laisve

– Kai įvyksta teroro aktas, ima aiškėti, kad jį įvykdę asmenys skelbė apie savo kėslus socialiniuose tinkluose, kai kuriuos jų stebėjo specialiosios tarnybos. Ar jos nepakankamai įžvalgios?

– Grįžtame prie pradinės problemos, kuri keliama vos ne du dešimtmečius, – kiek galime turėti žodžio laisvės ir kiek iš to turime problemų. Radikalesni pasisakymai galimi, propaganda cirkuliuoja internete ir radikalizuotis yra gana lengva. Kuo daugiau turime technologijų, tuo jiems lengviau bendrauti. Pavyzdžiui, ISIS turėjo komunikavimo programėlių, kurios gali veikti ir be interneto.

Mano nuomonė gana kategoriška – šiuo atžvilgiu esu už socialinių tinklų, žiniasklaidos kontrolę, turėtų būti technologijų cenzūra. Bet to nebus, nes tai prieštarautų mūsų žodžio laisvei. Mūsų liberalios vertybės tam tikra prasme yra palanki terpė kai kurių asmenų sluoksniui radikalizuotis, bendrauti ir vykdyti išpuolius.

– Teroristai naudojasi moderniomis priemonėmis. Ar su terorizmu kovojančios institucijos spėja kartu su juo modernėti?

– Neypatingai. Institucijos – biurokratinė sistema, kuri ne taip lengvai keičiasi, kaip kad greitai savo propagandos, veiklos metodus gali keisti teroristinės organizacijos. Čia ir yra problema, kad šiek tiek atsiliekame.

Su „Al-Qaeda“ susiję teroristai, užgrobę keleivinius lėktuvus, du nukreipė į Pasaulio prekybos centrą Niujorke. (Scanpix nuotr.)

– Koks šiuolaikinio terorizmo priešnuodis?

– Gal jis būtų įmanomas, jei absoliučiai atsitrauktume nuo Vidurio Rytų. Tačiau tai neįmanoma, nes čia suveikia šalių interesai, pavyzdžiui, užsitikrinti naftos. Visiškai nesikišti į Vidurio Rytų politiką neįmanoma, bet terorizmo Europoje tokiu atveju žymiai sumažėtų. Štai tokia neišsprendžiama dilema.

– Liūdnos perspektyvos.

– Tiesiog reikia susitaikyti, kad gyvename neramiame pasaulyje.

Du teroro dešimtmečiai

Per pirmą dešimtmetį po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktų aukų skaičius siekė 72 tūkst., o per antrą – viršijo 182 tūkst. Teroro išpuolių pikas buvo 2014 m.

2010–2019 m. daugiausia gyvybių teroristai atėmė Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje – 69 953, Pietų Azijoje – 57 524, Afrikoje piečiau Saharos – 44 615. Likusioje pasaulio dalyje teroro išpuoliuose žuvo 9 968 žmonės.

2002–2019 m. Europoje įvykdyta 4 531 teroristų ataka, nusinešusi 2 558 gyvybes.

2019 m. 63-iose pasaulio šalyse buvo įvykdytas teroro aktas, kuriame žuvo bent vienas žmogus. Kruviniausias – Šri Lankoje, kur prarastos 266 gyvybės.

Pagal Pasaulio terorizmo indeksą, labiausiai paveiktos terorizmo šalys – Afganistanas, Irakas, Nigerija, Sirija, Somalis.

Šaltinis: Pasaulio terorizmo indeksas, 2020

Pagrindinis teisėjas

Apie Talibano organizacinę struktūrą nedaug buvo žinoma net ir tuo laikotarpiu, kai jie šeimininkavo Afganistane 1996–2001 m. 2016-aisiais JAV kariniam dronui sunaikinus mulą Mansurą Achtarą, jo aukščiausiuoju vadu laikomas Haibatullah Achundzada. Iki tol ypatingais pasiekimais neišsiskyrusio dvasininko, o ne pripažinto karo vado paskyrimas buvo ženklas, kad talibai nori suvienyti susiskaldžiusią organizaciją ir tam bando pasitelkti ideologiją.

Po M.Achtaro mirties paaiškėjo, kad talibai ilgus metus slėpė judėjimo įkūrėjo mulos Omaro mirtį. H.Achundzada sulaukė ir "Al-Qaida" pripažinimo – pastarosios lyderis Aimanas al-Sawahiri pavadino H.Achundzadą tikinčiųjų emyru.

Per pirmąją Talibano "kadenciją", kai Afganistane buvo taikomos viduramžius menančios bausmės, tokios kaip tariamai neištikimų moterų užmėtymas akmenimis, viešas galūnių kapojimas už vagystes, H.Achundzada buvo pagrindinis teisėjas. Be to, jis buvo vienas aršiausių idėjos sunaikinti UNESCO paveldą – Bamijane, kalno šlaite VI a. iškaltas iki tol didžiausias pasaulyje Budos statulas – šalininkų.

Smogikų vadovas

Kitas aukštas talibų veikėjas – žinomo džichadisto Jalaluddin Haqqani sūnus – Sirajuddin Haqqani, einantis organizacijos vicepirmininko pareigas ir vadovaujantis savižudžių išpuoliais pagarsėjusiam Haqqani tinklui.

Šis tinklas laikomas atsakingu už išpuolius Kabule, per kuriuos buvo nužudyta daug politinės valdžios atstovų, ir kuris buvi pagrobęs ne vieną vakarietį. Haqqani tinklo smogikai išsiskiria ir kovos taktiniais gebėjimais, ir įtaka politikai (ypač – kalnuotuose Afganistano rytuose).

S.Haqqanis yra atsakingas už 2008 m. sausį įvykusią ataką prieš viešbutį "Serena" Kabule, per kurį žuvo šeši žmonės, jo organizacija tais pačiais metais pasikėsino į tuometį Afganistano prezidentą Hamidą Karzajų ir užpuolė vieną pradinę mokyklą, nužudydami ne tik Afganistano karių, bet ir kelis moksleivius. Afganistano slaptoji tarnyba kaltina jį dėl 2017 m. gegužę Kabule įvykdyto sprogimo, per kurį žuvo daugiau kaip 90 žmonių

JAV ne kartą bandė S.Haqqanį sunaikinti, tačiau nesėkmingai.

Afganistano slaptoji tarnyba kaltina jį dėl 2017 m. gegužę Kabule įvykdyto sprogimo, per kurį žuvo daugiau kaip 90 žmonių.

Teroristų simboliai

Sher Mohammad Abbas Stanikzai – buvęs ankstesnės Talibano vyriausybės viceministras. Po Vakarų sąjungininkų invazijos jis apsigyveno Dohoje ir tapo vienu Talibano politinio biuro vadovų. Jis vadovavo talibų delegacijoms Kinijoje, Indonezijoje, Uzbekistane.

Talibano įkūrėjo mulos Omaro sūnus mula Jakubas nuo 2020-ųjų vadovauja įtakingai organizacijos karinei komisijai, koordinuojančiai didžiulį talibų karo vadų tinklą. Apie jo kompetenciją ir vaidmenį žinoma nedaug, tačiau neabejojama, kad vien dėl vardo jis yra įtakingas asmuo. Kita vertus, kai kurie ekspertai mano, kad jo pareigos yra niekinės ir veikiau simbolinės.

Talibams sugrįžus į valdžią, Vakarų žiniasklaidą pasiekė garso įrašas, kuriame galimai mula Jakubas aiškina talibams, kad šie jokiomis aplinkybėmis nesiveržtų į civilių būstą ir neatitiminėtų iš jų automobilių.

Naujasis šalies vadovas?

Pabėgus išrinktajam Afganistano prezidentui Arshrafui Ghani, talibų užimtos šalies lyderiu pristatomas žmogus, kuris pastarąjį dešimtmetį užsienyje buvo laikomas judėjimo veidu, – Abdul Ghani Baradar Akhundas.

Kandahare, Talibano tėvonijoje, užaugęs puštunas ginklą į rankas paėmė dar aštuntąjį dešimtmetį sovietų invazijos metu ir kovojo petys į petį su mula Omaru. Pasibaigus sovietų invazijai, įpusėjus Afganistano pilietiniam karui, jiedu ir įkūrė Talibaną. 1996–2001 m. jis ėjo įvairias pareigas talibų struktūrose: buvo Herato ir Nimrozo provincijų gubernatoriumi, vadovavo Vakarų Afganistano kariniam korpusui. Skirtingi šaltiniai jį laikė Kabulo karinio korpuso štabo viršininko pavaduotoju ir vadu bei talibų gynybos ministro pavaduotoju.

Prasidėjus JAV vadovaujamai misijai, mula Baradaras, kaip jį vadina talibai, t.y. broliu, tapo Talibano karinio-politinio organo, vadinamo Talibano intelektualiniu centru, "Kveta shura" – Kvetos tarybos – vadovu. Su šia organizacija dėl politinės valdžios pasidalijimo bandė kalbėtis tuometis Afganistano prezidentas Hamidas Karzajus.

2010 m. Baradaras buvo suimtas Pakistane, tačiau 2018 m. paleistas ir išgabentas į Katarą. Ten jis ėmė vadovauti Talibano atstovybei, kuri 2020 m. vasarį ir pasirašė susitarimą su JAV, atstovaujamomis tuometinio prezidento Donaldo Trumpo.

Šiandien kalbėdamas apie talibų pergalę, Baradaras nedemonstravo tokiose situacijose islamistams būdingos euforijos, rinkosi atsargius žodžius. Operacijos užimant Kabulą sėkmę jis pavadino netikėta ir ragino padėkoti Dievui už "pergalę, kuri neturi lygių pasaulio istorijoje".

Iš Baradaro kelionių geografijos galima spręsti apie Talibano ryšius su užsienio valstybėmis. Jis ne kartą lankėsi Islamabade, Teherane, neseniai – ir Pekine.

„Al-Qaeda“ perspėjo, jog „Charlie Hebdo“ klysta manydama, kad 2015-ųjų ataka buvo „vienkartinė“, žurnalui perspausdinus „niekingas karikatūras“ savo numeryje, išleistame prasidėjus įtariamų atakos bendrininkų teismui.

Rugsėjo pradžioje pasirodžiusio „Charlie Hebdo“ numerio viršelyje matyti tuzinas karikatūrų, kurias pirmasis 2005 metais paskelbė danų dienraštis „Jyllands-Posten“, o 2016-aisiais iš naujo publikavo prancūzų savaitraštis. Tos karikatūros buvo išprovokavusios didžiulį pasipiktinimą musulmonų pasaulyje.

„Niekada nebūsime nuolankūs. Niekada nepasiduosime“, – redaktoriaus skiltyje rašė savaitraščio direktorius Laurent'as Sourisseau (Loranas Suriso), pasirašinėjantis Risso (Riso) slapyvardžiu.

2015 metų sausio 7 dieną broliams Saidui ir Cherifui Kouachi (Saidui ir Šerifui Kvaši) pradėjus šaudyti savaitraščio redakcijoje, žuvo 12 žmonių, tarp jų kai kurie garsiausi Prancūzijos karikatūristai. Aukos yra devyni leidinio redakcijos darbuotojai, apsaugos darbuotojas, pastato lankytojas ir lauke buvęs policijos pareigūnas.

L. Sourisseau per išpuolį buvo sunkiai sužeistas.

Išpuolio vykdytojai, teroristų tinklo „al Qaeda“ šalininkai, pareiškė, kad taip atkeršijo už pranašo Muhammado karikatūras.

Po dviejų dienų jų bendrininkas Amedy Coulibaly (Amedi Kulibali), prisiekęs ištikimybę džihadistų grupuotei „Islamo valstybė“, paėmė įkaitais grupę žmonių vienoje košerinio maisto parduotuvėje. Tąsyk iš viso žuvo 17 žmonių, kol per beveik tuo pat metu policijos surengtus reidus buvo nukauti trys užpuolikai.

Rugsėjo 2-ąją Paryžiuje prasidėjo prie šių atakų galimai prisidėjusių 14 asmenų tinklo teismas.

Viršelio centre yra pranašo atvaizdas, nupieštas karikatūristo Jeano Cabut (Žano Kabiu), žinomo pseudonimu Cabu (Kabiu), kuris per žudynes neteko gyvybės.

„Visa tai – tik dėl šito“, – rašoma antraštėje.

Žurnalo redakcija pareiškė, jog atėjo tinkamas laikas iš naujo paskelbti karikatūras, pabrėždamas, kad tai yra „būtina“, prasidedant teismo procesui.

„Nuo 2015 metų sausio mūsų dažnai buvo prašoma spausdinti kitas Muhammado karikatūras“, – nurodė redakcija.

„Visuomet atsisakydavome tai daryti – ne todėl, kad tai yra draudžiama (įstatymai mums tai leidžia), o todėl, kad tam reikėjo rimtos priežasties, priežasties, kuri būtų prasminga ir kaip nors papildytų diskusiją“, – pridūrė „Charlie Hebdo“.

Žurnalo pasiryžimas rizikuoti įžeisti skaitytojus, daugelio prancūzų akimis, pavertė jį žodžio laisvės gynėju, nors kai kas mano, kad leidinys pernelyg dažnai peržengia ribas.

Visgi 2015 metų žudynės suvienijo sielvarto ištiktą šalį, o šūkis „Je suis Charlie“ („Aš esu Charlie“) žaibiškai išpopuliarėjo.

Ceremonija vyko vietoje, kur anksčiau stovėjo Pasaulio prekybos centro dangoraižiai, tapę „Al-Qaeda“ kovotojų užgrobtų lėktuvų taikiniais.

17-ąsias išpuolio metines paminėjo aukų artimieji, policijos pareigūnai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, prisimenantys išpuolį, iki šiol išlikusį daugiausiai aukų pareikalavusia paviene ataka, kada nors įvykdyta JAV teritorijoje.

Ceremonija vyko Nacionaliniame Rugsėjo 11-osios memoriale. Jos dalyviai du kartus - 8.46 val. ir 9.03 val. - nutilo tylos minutei. Tai konkretūs laikai, kai lėktuvai rėžėsi į šiaurinį ir pietinį bokštus.

Tarp ceremonijos dalyvių buvo ir Niujorko valstijos gubernatorius Andrew'ius Cuomo, JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų (JT) Nikki Haley, dabartinis Niujorko meras Billas de Blasio bei jo pirmtakai Michaelas Bloombergas ir Rudy'is Giulianis.

„Ši diena nėra skirta sakyti kalboms ar kalbėti apie politiką. Ji susijusi su širdimi, - sakė Rugsėjo 11-osios memorialinio muziejaus direktorė Alice'a Greenwald. - Turime būti vieningi - tai vienintelis būdas įveikti tokį didžiulį skausmą.„

Kaip jau yra tapę tradicija, aukų artimieji perskaitė ilgą sąrašą su žuvusiųjų vardais ir pasidalijo mintimis apie juos.

9.20 val. tylos minute aukas pagerbė ir Niujorko vertybinių popierių birža, o miesto gaisrinės tuo metu priėmė žuvusių darbuotojų artimuosius. Niujorko Priešgaisrinio gelbėjimo departamentas patyrė didelių aukų - reaguodami į išpuolį žuvo 343 jo darbuotojai.

Be aukų, kurios žuvo per patį išpuolį, tūkstančiai gelbėtojų, statybininkų ir gyventojų dėl nuodingų dūmų poveikio vėliau susirgo įvairiomis ligomis, nemažai jų - nepagydomomis.

„Al-Qaeda“ kovotojai buvo užgrobę iš viso keturis lėktuvus. Trečiasis rėžėsi į Pentagoną, o ketvirtasis sudužo laukuose Pensilvanijos valstijoje.

Paviešinti Osamos bin Ladeno dokumentai rodo, kad jis iki pat žūties kūrė didelius ir ambicingus planus ir gyveno tariama Rugsėjo 11-osios pergale. Iš dokumentų ir laiškų turinio, kaip aiškina ekspertai, galima spręsti, kad O. bin Ladenas nesuvokė tikrosios „Al-Qaedos“ padėties ir jos gęstančių pajėgumų. Pavyzdžiui, jai trūko naujų narių ir išteklių operacijoms užsienyje vykdyti, grupuotė buvo susirūpinusi savo pačios saugumu.

Kūrė ambicingus planus

Pirmą kovo savaitę JAV paviešino dalį dokumentų, kuriuos specialiosios pajėgos rado 2011 m. Šiaurės Pakistane „Al-Qaedos“ lyderio Osamos bin Ladeno slėptuvėje. Tuomet per specialią operaciją O. bin Ladenas buvo nušautas, o „Al-Qaedos“ dokumentų dalis pervežta į Ameriką.

Naujausi paviešinti dokumentai atskleidžia, kad, nepaisant po Rugsėjo 11-osios atakų ir JAV pradėto karo Afganistane susilpnėjusių pozicijų bei daugybės prarastų kovotojų, O. bin Ladenas planavo žiniasklaidos kampaniją 2001 m. atakoms Niujorke ir Vašingtone paminėti. „Al-Qaedos“ vyresnieji vadovai kūrė diplomatinę strategiją, diskutavo apie klimato kainą ir JAV finansinį žlugimą.

Nedatuojamame laiške Amerikos žmonėms, O. bin Ladenas išjuokia Baracką Obamą bei jo nesugebėjimą užbaigti karo Afganistane ir teisingai nuspėja, kad JAV prezidento ryžtas ir planas užbaigti Izraelio ir palestiniečių konfliktą žlugs. O. bin Ladenas taip pat skatino rengti ambicingas atakas prieš JAV. „Turime ir toliau plėtoti savo operacijas Amerikoje ir neapsiriboti vien lėktuvų sprogdinimais“, – taip vienas žinomiausių ekstremistų rašė bene didžiausiam savo sąjungininkui Nasirui al-Wuhayshiui, „Al-Qaedos“ vadovui Arabų pusiasalyje.

Paviešinti dokumentai rodo, kad O. bin Ladenas vis dar kūrė didelius ir ambicingus planus ir gyveno tariama Rugsėjo 11-osios pergale. Iš dokumentų ir laiškų turinio, kaip aiškina ekspertai, galima spręsti, kad O. bin Ladenas nesuvokė tikrosios „Al-Qaedos“ padėties ir jos gęstančių pajėgumų.

Nerimavo dėl savo saugumo

Akivaizdu, kad realiau į situaciją pažvelgė po O. bin Ladeno mirties grupuotei pradėjęs vadovauti egiptietis Aymanas al-Zawahiris. Jis organizaciją iš tarptautines atakas vykdančios teroristinės grupuotės pertvarkė į vietinės reikšmės grupuotę, kuri daugiausia kovoja su islamo pasaulyje veikiančiomis karinėmis organizacijomis, siekiančiomis gauti naujų teritorijų.

Dokumentai taip pat atskleidžia, su kokiais iššūkiais susidūrė „Al-Qaeda“ po Rugsėjo 11-osios atakų – jai trūko naujų narių ir išteklių operacijoms užsienyje vykdyti. Grupuotė buvo susirūpinusi savo pačios saugumu – „Al-Qaeda“ svarstė, kad gali būti sekama skraidyklėmis arba tarp naujų narių gali būti infiltruoti šnipai.

Ankstesni JAV rasti dokumentai nurodo, kad O. bin Ladenas buvo nurodęs nekomunikuoti elektroniniu paštu ar rinktis didelėmis grupėmis, kitaip, „Al-Qaedos“ lyderio nuomone, grupuotės nariai taptų taikiniais. O. bin Ladeno perspėjimai nebuvo iš piršto laužti – JAV ir sąjungininkai iš tikrųjų taikė platų „Al-Qaedos“ narių ir kitų islamistinių karinių grupuočių elektroninės sistemos stebėjimą.

Tačiau O. bin Ladenas buvo surastas, identifikavus jam žinutę nešančius kurjerius. Anksčiau grupuotės nariams buvo pavykę išaiškinti šnipus iš Pakistano, o O. bin Ladenas laiške rašė apie žmonos vizitą pas odontologą Irane. Jis išreiškė susirūpinimą, kad sekimo įranga gali būti įmontuota į plombą. Kitame dokumente jis davė instrukcijas „Al-Qaedos“ nariams, prižiūrintiems afganų įkaitą, atkreipti dėmesį į galimas sekimo technologijas.

„Svarbu, atsikratyti lagamino, kuriame bus pinigai, lagamine gali būti įmontuota sekimo mikroschema“, – rašė O. bin Ladenas. O dėl JAV paleistų skraidyklių „Al-Qaedos“ vadovas nurodė svarbiausiems asmenimis dienos metu neiti į lauką, nebent būtų didelis debesuotumas.

Dar kitame laiške, rašytame likus metams iki O. bin Ladeno mirties, tragiškiausių teroristinių išpuolių organizatorius ragino imtis visų atsargumo priemonių, rengiantis interviu su „Al Jazeera“ žurnalistu: „Turite žinoti, kad yra nedidelė tikimybė, jog žurnalistas, net pats to nežinodamas, bus stebimas.“

Artimieji O. bin Ladeno nepalaikė

Paviešintuose dokumentuose taip pat kalbama ir apie finansus. Iš Saudo Arabijos turtingos šeimos kilęs O. bin Ladenas ranka rašytame popieriuje maždaug 1990 m. teigė norintis paskirstyti savo 29 mln. dolerių, saugomų Sudane. Šioje šalyje jis su šeima gyveno penkerius metus, kol valdžios dėl savo vis labiau ekstremalėjančios veiklos buvo paprašytas išvykti. Tuomet jis persikėlė į jam draugiškesnį Afganistaną, iš kur ėmėsi planuoti pačias baisiausias atakas.

Dokumentuose nurodoma, kad iki Rugsėjo 11-osios išpuolių O. bin Ladenas turėjo didelių turtų, tačiau prie pinigų negalėjo prieiti. O. bin Ladenas ragino savo artimuosius panaudoti jo pinigus šventajam karui. „Aš tikiuosi, kad mano broliai ir sesės, mano tetos iš mamos pusės įvykdys mano norą ir išleis visus pinigus, kuriuos turiu Sudane, džihadui dėl Alacho“, – rašė jis. Tačiau O. bin Ladeno artimieji, gerai Saudo Arabijoje žinoma milijardierių šeima, niekada jam nepadėjo vykdyti džihado, o ragino jį sustoti, o Saudo Arabijos valdžia panaikino jam pilietybę.

Tačiau bet kokie bandymai O. bin Ladeno neperkalbėjo. 2008 m. jis rašė savo tėvui prašydamas pasirūpinti jo šeima. Paskutiniame laiško pastraipoje „Al-Qaedos“ lyderis prašo tėvo atleidimo, jei jis kažką padarė ne taip.

Ekstremistas penkerius metus iki nužudymo kartu su savo dviem žmonomis, vaikais ir anūkais gyveno Abotabade, Šiaurės Pakistane. „Reuters“ ir JAV televizija ABC gavo išskirtinį priėjimą prie 113 dokumentų, kurie buvo išversti iš arabų kalbos. Anksčiau buvo paviešinti dokumentai apie O. bin Ladeno skaitomas knygas ir namų gyvenimą. Skelbiama, kad dar nepaviešinta didelė dalis dokumentų.

"Al-Qaeda" Indijoje? Galbūt. Nieko keisto. Visai šalia Pakistanas, laikomas šios teroristinės organizacijos gyvybės lopšiu. Klausimas, ar teroristų ketinimai – pagrįsti? Kita vertus, indams reikėtų sukrusti. Ekstremistai šioje šalyje jau ne sykį sukėlė chaosą.

Priminė apie save

1998 m. rugpjūčio 7 d. "Al-Qaedos" teroristai susprogdino galingus užtaisus prie JAV diplomatinių atstovybių Kenijoje ir Tanzanijoje. Tai buvo pirmas rimtas šios teroristinės organizacijos iššūkis Vakarų pasauliui.

Jau tada "Al-Qaeda" įrodė, kad geba surengti gerai paruoštas koordinuotas atakas kurios tik nori šalies teritorijoje.

Po kelerių metų – 2001 m. rugsėjo 11-ąją – "Al-Qaeda" smogė Jungtinėms Valstijoms. Šios atakos žymėjo naują – kovos su terorizmu erą tarptautinėje sistemoje.

JAV ir Vakarų šalys tik po dešimtmečio kovų išstūmė organizacijos kovotojus ir vadovus iš Afganistano į Pakistaną, likvidavo didžiąją dalį pagrindinių "Al-Qaedos" vadeivų, tarp jų – Osamą bin Ladeną, dažniausiai vadinamą šios organizacijos idėjiniu vadu.

Analitikai mano, kad šiuo metu "Al-Qaeda" kaip organizacija nėra gyvybinga, veikiau galima kalbėti apie atskiras džihadistų kuopeles, kurios pastaruoju metu Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose įgyja vis daugiau įtakos.

Jos, žinoma, gali remtis "Al-Qaeda" ideologija, tačiau vargu ar yra glaudžiai susijusios. Faktiniu organizacijos lyderiu po O. bin Ladeno mirties 2010 m. vadinamas Aymanas al Zawahiri neseniai priminė apie save, paskelbdamas, kad "Al-Qaeda" įkurs savo padalinį Indijoje – didžiausioje Pietryčių Azijos valstybėje.

Padalinio pavadinimas – "Jamaat Qaidat al-jihad fi-shibhi al-qarrat al-Hindiya", kitaip sakant, "džihadžiai Indijoje".

"Al- Qaedos" lyderis savo pareiškimą, kaip įprasta, paskelbė vaizdo įraše virtualioje erdvėje. Kai kurie komentatoriai sakė, kad įrašas – kiek per ilgas ir nuobodus – jis truko kone valandą. Kita vertus, privertė suklusti ne tik Indijos, bet ir JAV saugumo ekspertus.

A. al Zawahiri žodžiais, grupuotės padalinys Indijoje kovos už islamo viršenybę ir "kels džihado vėliavą". Drauge jis pakartojo savo ištikimybę Talibano lyderiui mulai Mohammadui Omarui, akivaizdžiai įgeldamas džihadistų judėjimui "Islamo valstybė" (IS), siekiančiai perimti iš "Al-Qaedos" tarptautinio islamistų kovotojų vėliavnešio statusą.

Pasak "Al-Qaedos" vadovo, grupuotės Indijos AQIS įkūrimas yra džiugi žinia musulmonams Birmoje, Bangladeše, Asame, Gudžarate, Ahmedabade ir Kašmyre – esą naujoji grupuotė gelbės šių regionų musulmonus nuo neteisybės ir priespaudos. Tikėtina, kad šis žingsnis yra A. al Zawahiri mėginimas susigrąžinti savo grupuotės žinomumą ir išnaudoti neramumus, vykstančius Kašmyre ir Mianmare.

"Tai darinys, suformuotas skleisti imamo šeicho O. bin Ladeno, tegul Dievas būna jam maloningas, priesakams", – baigė savo pasisakymą A. al Zawahiri, turėdamas omenyje savo pirmtaką.

Iššūkis N.Modi?

Pasak kovos su terorizmu ekspertų, A. al Zawahiri pareiškimas rodo, kad "Al-Qaeda" bando išlaikyti savo dominavimą tarp džihadistų.

Ypač daug nuogąstavimų "Al-Qaedos" vadovybei kelia IS. Šios organizacijos lyderis Abu Bakras al Baghdadi vadina save kalifu ir reikalauja visų pasaulio musulmonų lojalumo. IS grupuotė, sakoma, susipyko su A. al Zawahiri 2013 m. dėl savo plėtros Sirijoje. Čia A.B. al Baghdadi sekėjai vykdė masines egzekucijas ir žudė savo priešus nupjaudami jiems galvas arba nukryžiuodami.

Šiuo metu IS aktyviai veikia kaimyniniame Irake. Prieš islamistus kovoja Irako, Sirijos, kurdų ir Vakarų šalių karinės pajėgos.

"Al-Qaedos" lyderio pranešimas gali būti laikomas ne vien netiesioginiu atkirčiu IS, bet ir iššūkiu Indijos premjerui Narendrai Modi. Šis politikas jau sulaukė kritikos dėl to, kad nepasmerkė kelių antimusulmoniškų incidentų, sustiprindamas nuogąstavimus, kad premjerą palaikantys hinduistų nacionalistai gali pakurstyti religinę nesantaiką Indijoje, kurioje hinduistai sudaro gyventojų daugumą.

A. al Zawahiri pranešime neminima IS arba A.B. al Baghdadi, tačiau atrodo, kad jo siunčiama žinia yra nukreipta prieš IS grupuotės pastangas administruoti Irake ir Sirijoje užgrobtas teritorijas.

IS ėmėsi kurti realią valstybę, ko niekada nemėgino daryti "Al-Qaedos" pagrindiniai lyderiai, tradiciškai mieliau rinkdavęsi regzti sudėtingas atakas prieš taikinius Vakarų šalyse.

"Mano nuomone, raginimas "Al-Qaedai" Indijoje atidaryti savo padalinį – kiek naivus. Tiesa, Indijoje yra džihadistų, tačiau vargu ar galime kalbėti apie kažką panašaus į "Al Qaedą" Indijoje", – komentavo amerikiečių terorizmo ekspertas Peteris Bergenas.

Pasak jo, akivaizdu, kad senstantiems "Al-Qaedos" nariams labiausiai trukdo IS, nes būtent ji, o ne "Al-Qaeda" sugeba pritraukti daugiau radikalių musulmonų į savo gretas.

"Esu tikras, kad A. al Zawahiri paprasčiausiai siekia priminti apie save. Akivaizdu, kad jis jaučiasi išstumtas iš žaidimo. Tačiau, vos pažvelgus į jo vaizdo įrašą, matyti, kad jis nuobodus. Daugiau nei pusę valandos kalba monologu. Pažvelkite, kokius vaizdo įrašus publikuoja IS. Akivaizdu, kad ši organizacija gerokai pranoko "Al-Qaedą" ir teritorijos kontrolės prasme, ir finansiniais ištekliais, ir galia", – aiškino amerikiečių ekspertas. Jis ragino nesureikšminti "Al-Qaedos" lyderio pareiškimų.

Vis dėlto Indijoje gyvena apie 175 mln. musulmonų – ši 15 proc. šalies gyventojų sudaranti konfesinė grupė yra trečia pagal dydį islamo išpažinėjų bendruomenė pasaulyje.
Indija, be to, ne sykį buvo tapusi ekstremistų – daugiausia atkeliavusių iš kaimyninio Pakistano – taikiniu.

2008 m. Indijos didmiestyje Mumbajuje saujelė teroristų surengė didelio masto teroro aktą. Koordinuoti sprogimai nugriaudėjo miesto geležinkelio stotyje, keliose populiariuose tarp vakariečių kavinėse, taip pat viešbutyje "Marriott" ir vietos žydų kultūros centre.

Čia teroristai paėmė įkaitais keliasdešimt žmonių. Tąsyk teroro aktą surengė apie dešimt gerai ginkluotų ir paruoštų išpuoliui kovotojų. Vėliau nustatyta, kad jie į Mumbajų pateko atplaukę laivu iš Pakistano didmiesčio Karačio.

Šis išpuolis neretai vadinamas Indijos Rugsėjo 11-ąja. Nustatyta, kad ekstremistai priklausė organizacijai "Lashkar-e-Taiba". Indijos pareigūnai kėlė versiją, kad ji buvo remiama Pakistano saugumo.

Indijos specialiųjų pajėgų karių ir prabangiuose Mumbajaus viešbučiuose bei žydų kultūros centre užsibarikadavusių teroristų susirėmimas truko 60 val.

2011 m. Mumbajaus pietinėje ir šiaurinėje dalyse sprogo trys galingi užtaisai. Tiesa, šį kartą teroro aktas nebuvo toks didelis. Pasak Indijos pareigūnų, sprogimas nusinešė septyniolikos žmonių gyvybę, dar 113 žmonių buvo sužeista, iš jų 23 – sunkiai.

Užtaisai susprogdinti aukso dirbinių urmo turguje ir rajone, kuriame daug deimantų pardavėjų ir juvelyrų krautuvėlių. Trečioji bomba sprogo toliau į šiaurę esančiame rajone, kur gyvena daugiausia vidurinės klasės atstovai.

Ar reikėtų sunerimti?

Kovos su terorizmu ekspertai sako, kad "Al-Qaedos" vedlio pareiškimo nereikėtų praleisti per ausis. Tačiau drauge jie pastebi, kad nors "Al-Qaeda" regione abipus Afganistano ir Pakistano sienos jaučiasi kaip namie dėl savo ryšių su įtakingais vietos politiniais ir saugumo veikėjais, palyginti su vietos kovotojų grupuotėmis, šis tinklas nereikšmingas pagal kovotojų skaičių ir vietos reikalų išmanymą.

Be to, kaip sako terorizmo ekspertai, "Al-Qaeda" Pietryčių Azijoje neturi gerai išplėtoto tinklo. Paskutiniai aktyvesni "Al-Qaedos" veiksmai Pietryčių Azijos regione fiksuoti prieš daugiau nei du dešimtmečius Filipinuose ir Mianmare, tačiau plataus ar gerai organizuoto ekstremistų tinklo organizacijai čia nepavyko suformuoti.

JAV ir Pakistano žvalgyba tuo metu fiksavo, kad organizacijai pavyko užverbuoti keliasdešimt jaunuolių, tačiau daugiau nieko reikšmingo nenutiko.

Kita vertus, Indijos pareigūnų teigimu, "Al-Qaeda", virtusi regiono teroristine organizacija, kelia grėsmę nacionaliniam Indijos saugumui.

Generolas Ata Hasnainas, buvęs Indijos ginkluotųjų pajėgų vadas Kašmyre, pažymėjo, kad iki IS pasirodymo Irake ir Sirijoje, "Al-Qaeda" niekuomet nereiškė ambicijų plėtoti  veiklos Indijoje ar Pietų Azijoje.

"Al-Qaedos" ideologija, žinoma, įkvėpė nemažą dalį Pakistano grupuočių, tradiciškai priešiškų Indijai, tačiau šios buvo gerai paruoštos ir ginkluotos, todėl "Al-Qaedos" pagalbos joms nereikėjo.

Pirminis "Al-Qaedos" taikinys visuomet buvo Saudo Arabija ir JAV. Vis dėlto, pasak generolo, pastaruoju metu stebimas "Al-Qaedos" suaktyvėjimas Pakistane. Tricia Bacon, Amerikos universiteto Vašingtone profesorė, anksčiau dirbusi kovos su terorizmu padalinyje Valstybės departamente, pažymėjo, kad "Al-Qaeda" tapo Pakistano organizacija, todėl ir organizacijos tikslai kinta.

"Afganistane ir Pakistane "Al-Qaeda" patyrė nemažai nuostolių. Daugelis kovotojų iš čia pasitraukė kovoti į Siriją ir kitus konfliktinius taškus, nes jiems Pakistane nesaugu", – komentavo T.Bacon. Pasak jos, pastaruoju metu "Al Qaedai" teko į savo gretas įtraukti nemažai pakistaniečių ir tai, jos nuomone, formuoja naują organizacijos politiką.

Daugelis "Al-Qaedos" pranešimų ir net kalba, kuria jie transliuojami, mokslininkės nuomone, orientuoti būtent į Indijos ir Pakistano regioną. Indijos pareigūnai įtaria, kad "Al-Qaedos" kovotojai gali būti slapta palaikomi Pakistano saugumo tarnybų (ISI). Indija seniai kaltina Pakistaną buriant ir rengiant islamistus kovotojus.

Husainas Haqqanis, buvęs Pakistano ambasadorius JAV, įspėjo, kad A. al Zawahirio pasisakymas gali būti skirtas radikalams Pakistane suburti. Maža to, jo teigimu, tai gali įkvėpti Pakistano saugumo pareigūnus atverti naują frontą kovoje su Indija.

"Manau, kad kalbėdamas apie Indiją A. al Zawahiris norėjo atkreipti Pakistano džihadžių ir galbūt Pakistano saugumo pareigūnų dėmesį, kad "Al-Qaeda" galėtų tapti sąjungininke kovoje su Indija. Nemanau, kad šis įrašas – svarbus, bet, akivaizdu, jog kalbėdamas apie Indiją "Al-Qaedos" vedlys bando suvilioti kovotojus Pakistane", – komentavo H.Haqqanis.

Vappala Balachandranas, buvęs aukštas Indijos saugumo pareigūnas, teigė, jog puikiausias pavyzdys, kokią grėsmę kelia Pakistane veikiantys islamistai Indijai – Mumbajaus atakos.

Vienas 2008 m. užpuolikų Ajmalas Kasabas po teroro akto buvo sučiuptas. Jis ir išdavė Indijos pareigūnams, kad išpuolį organizavo "Lashkar-e-Taiba" – Pakistane veikianti kovotojų organizacija, kadaise palaikyta ISI.

2010 m. teismas teroristą nuteisė mirties bausme. Islamabadas kaltinimus kategoriškai neigė. Tačiau kaltinimai sukėlė trintį tarp dviejų branduolinį ginklą turinčių regiono šalių.

Vietoj "Al Qaedos" – žudikai iš Europos?

Susitvarkę su "Al Qaeda" Vakarai turi naują galvos skausmą – dar radikalesnius nei "Al Qaeda" smogikai islamistus Sirijoje ir Irake. Maža to, nemažai šių galvažudžių atvyko iš Europos ir Amerikos.

Kovoti su prezidento Basharo al Assado režimu į Siriją iš viso atvyko 12 tūkst. užsienio kovotojų. Iš jų daugiau nei 2 tūkst. – iš Europos šalių ir daugiau nei 100 iš Amerikos, keliasdešimt iš Australijos.

Tokią žinią po Vakarus sukrėtusios amerikiečių žurnalisto James'o Foley viešos egzekucijos paskelbė vienas JAV žvalgybos pareigūnas. Manoma, kad žurnalistą nužudė radikalas iš Didžiosios Britanijos.

Iš vadinamosios Islamo valstybės (IS) kovotojų, kurie šiuo metu kontroliuoja dideles Sirijos ir Irako teritorijos dalis, daugelis yra atvykėliai iš kitų pasaulio šalių. Vakarų šalys sunerimusios, kad islamistai, kovojantys Vidurio Rytuose, gali planuoti išpuolius Vakarų Europoje. Štai, Vokietijos spauda tvirtina, kad Sirijoje ir Irake kovoja mažų mažiausiai 20 buvusių Vokietijos kariuomenės (Bundeswehro) karių.

Iš viso, pasak Vokietijos saugumo, šalies pilietybę turinčių asmenų tarp džihadistų gali būti daugiau nei 400. Vokietijos pareigūnai įspėjo, kad iš šalies kovoti į Siriją ir Iraką išvyksta vis daugiau piliečių. Ypač daug išvyksta radikalių jaunuolių musulmonų, kuriuos "traukia" IS brutalumas.

Vokietijos užsienio ir saugumo politikos formuotojai pirmąsyk nuo Šaltojo karo pabaigos sutiko pasiųsti kurdų kovotojams ginklų. Kurdų pajėgos šiuo metu kaunasi su islamistais šiaurinėje Irako dalyje.

Pavojaus varpais skambina ir Didžiosios Britanijos vyriausybė. Šalyje buvo padidintas teroro aktų pavojaus lygis, sustiprinta sienų kontrolė, o premjeras Davidas Cameronas nurodė teisėsaugai akylai stebėti visus, kurie įtariami sąsajomis su ekstremistais.

Prancūzijos policija sulaikė keliasdešimt jaunų šalies piliečių, kurie, kaip įtariama, ketino vykti kovoti į Siriją ir Iraką. Tarp būsimųjų kovotojų buvo vaikų, kurių amžius – iki 15 metų, taip pat merginų.

"Radikalų iš Europos, kurie vyksta kautis į Siriją ir Iraką, skaičiaus augimas – beprecedentis", – konstatavo Jeanine de Roy van Zuijdewijn, Hagoje esančio tarptautinio kovos su terorizmu centro tyrėja.

Nors, pasak mokslininkės, musulmonai vakariečiai ne pirmąsyk vyksta kautis į kitus pasaulio kraštus, šį kartą užsieniečių antplūdis – rekordinis.

Skaičiuojama, kad IS pajėgos šiuo metu turi 10–20 tūkst. kovotojų. Žvalgyba mano, kad IS kovotojai yra išskaidyti į mažas kuopeles kalbiniu principu.

Pasak Prancūzijos žvalgybos, Sirijoje ir Irake gali kovoti apie 700 šalies piliečių. Asmenų iš Didžiosios Britanijos – 500, o iš Belgijos – apie 350.

Nuotraukoje: šiuo metu faktiniu "Al-Qaedos" vadovu laikomas A. al Zawahiri viešame vaizdo įraše paskelbė, kad organizacija plės savo veiklą Indijoje, tiesa, ekspertai sako, kad toks ketinimas – menkai pagrįstas.