– Kaip atrodytų tie skaitmeniniai eurai?

– Matome, kad skaitmenizuojantis ekonomikai, visuomenei patogiau yra skaitmeninės atsiskaitymo priemonės. Ir tie naujieji skaitmeniniai eurai atrodytų kaip, pavyzdžiui, aplikacija arba kortelė, su kuria galima būtų atsiskaityti skaitmeninėje erdvėje įvairiais gyvenimo atvejais.

– Kuo skaitmeniniai eurai skirtųsi nuo dabar turimos mokėjimo kortelės?

–  Dažnas nesusimąsto, iš kur atsiranda tie skaitmeniniai eurai mūsų banko kortelėse. Šiuo metu jie yra taip pat elektroniniai pinigai, bet juos kuria privatūs bankai. Jie sukurti privačiose institucijose. Ką šiuo metu tiria „Eurosistema“, tai yra skaitmeninis euras, kuris būtų išleistas Centrinio Banko. Būtent Centrinis Bankas būtų ta institucija, kuri garantuotų tos skaitmeninės valiutos vertę ir stabilumą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip tokiais skaitmeniniais eurais būtų galima atsiskaityti? Vienas iš būdų – programėle telefone, o kaip dar?

– Taip pat ir banko kortele, ir visais kitais mums įprastais būdais, kuriuos naudojame šiandien. Nekursime kažkokio naujo atsiskaitymo instrumento, nes mums svarbu, kad būtų patogu žmonėms.

– O kuo skaitmeniniai pinigai bus patogesni už dabar įprastus?

–  Ko gero, čia turėtume lyginti su atsiskaitymu grynaisiais pinigais, kuriais tikrai ne visur šiandien galima susimokėti. Pavyzdžiui, elektroninėje prekyboje mes grynaisiais to padaryti negalime. O skaitmeninis euras tai leis. Panagrinėjome tokią inovatyvią savybę – galimybę atsiskaityti nesant interneto ryšiui. Pavyzdžiui, net lėktuvo režimu ar vaikštant kažkur kalnuose būtų galima atsiskaityti elektroniniu būdu, jei turėsite savo telefoną ar kortelę. Šiuo metu to nėra

Panagrinėjome tokią inovatyvią savybę – galimybę atsiskaityti nesant interneto ryšiui. Pavyzdžiui, net lėktuvo režimu ar vaikštant kažkur kalnuose.

 

– O ar reikės įsigyti prekybininkams naujos, papildomos įrangos? 

– Dar tik nagrinėjame, bet tikimės, kad visa ši infrastruktūra, kuri yra dabar, išliks ta pati.

– Ar tai įvyktų visos Europos Sąjungos (ES) mastu, ar šalys turės pasirinkimą? Gal ne visos norės tų skaitmeninių eurų?

– Skaitmeninis auras turėtų būti prieinamas visoje euro zonoje. Tai reiškia, kad visos šalys, kurios šiuo metu turi eurą, turėtų suteikti galimybę atsiskaityti ir skaitmeniniais eurais. Na, o ateityje būtų numatoma galimybė atsiskaityti ir už euro zonos ribų.

– Ar teiravotės gyventojų, ką jie mano apie šią skaitmeninių eurų idėją?

– Darėme apklausą. Daugelis teigė, kad jiems įdomu išbandyti naują atsiskaitymo priemonę. Žinoma, yra ir įvairių nuogąstavimų, bet kol kas vyrauja pozityvus požiūris.

– Ar yra lūkestis atsikratyti tų grynųjų pinigų?

– Tai nėra susiję su grynųjų pinigų atsikratymu. Mes esame įsipareigoję ir visuomet leisime tuos grynuosius pinigus. Skaitmeniniai eurai būtų tik papildoma, alternatyvi atsiskaitymo priemonė.

Po intensyvių diskusijų su Vilniaus, Kauno ir aplinkinių regionų gyventojais bei bendruomenėmis, taip pat atsižvelgus į europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus standartus, nuspręsta, kad visų suinteresuotų šalių poreikius labiausiai atitinka vadinamoji šiaurinė S5 alternatyva, sakoma Susisiekimo ministerijos pranešime.

„Rail Baltica“ projekto rengėjai – jungtinės veiklos partneriai bendrovė „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ – šiemet parengė keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. Atlikta kaštų ir naudos analizė parodė, kad mažiausios neigiamos sprendinių pasekmės gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai būtų įgyvendinant inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius pagal koncepcinę alternatyvą S5, dar kitaip žinomą kaip šiaurinė alternatyva S5. Šia europine vėže bus sujungti Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių miestai, tai nebuvo numatyta kitose pietinėse alternatyvose.

Nutiesta „Rail Baltica“ geležinkelio linija traukiniai galės važiuoti iki 249 km/val. greičiu. Siekiama, kad šia geležinkelio linija būtų galima per kuo trumpesnį laiką pasiekti pagrindinius šalies miestus, oro uostus ir Vilniaus bei Kauno geležinkelio stotis.

„Rail Baltica“ yra strateginis ir didžiausias ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių istorijoje infrastruktūros projektas, sujungsiantis Lietuvą su Europos geležinkelių tinklu. Norėdami išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą, turime ne tik išlaikyti aukštą projekto kokybę, bet ir pateisinti visuomenės lūkesčius. Suderinti visus interesus yra iššūkis, todėl labai svarbus ne tik tarpinstitucinis bendradarbiavimas, bet ir dialogas su Vilniaus ir Kauno rajonų gyventojais“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Pasirinkus šiaurinę alternatyvą kaip optimaliausią Vilnius–Kaunas ruožui, po viešųjų aptarimų joje yra papildomai numatytos kelios konkrečios teritorijos, kuriose kitame detalizuotų sprendimų etape bus ieškoma priimtiniausių sprendimų.

Vėlesniame darbų etape bus nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis „Rail Balticos“ geležinkelio linija, tai planuojama viešinti 2022 m. antrą ketvirtį. Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypuose planuojamas europinės vėžės geležinkelis, ir kaimyninių sklypų savininkai bei naudotojai apie tai bus informuoti registruotaisiais laiškais.

Šiuo metu eksploatuojamas geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno dėl savo geometrijos neatitinka „Rail Balticai“ keliamų reikalavimų traukinių greičiui. Nutiesus „Rail Balticą“, susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno pagreitės beveik dvigubai ir truks iki 38 minučių.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

„Kviečiam ir pačius vilniečius, miesto svečius, sostinės įmones bei organizacijas prisidėti – atsisakyti pavojų keliančių ir taršą didinančių fejerverkų švenčių metu, vietoj jų rinktis kitus, nepavojingus būdus švęsti ypatingas progas. O savivaldybė bus pasiruošusi padėti šių būdų ieškoti kartu”, – sostinės savivaldybės pranešime cituojamas meras Remigijus Šimašius.

Kaip alternatyva fejerverkams, anot savivaldybės, galėtų būti lazerių ir šviesų pasirodymai.

Pranešime nurodoma, kad didžiulį stresą dėl fejerverkų garso, ypač Naujųjų metų naktį, kasmet patiria net tik jautresni gyventojai, vaikai, bet ir miesto paukščiai, naminiai gyvūnai, pastarieji dažnai dėl to pabėga iš namų.

„Visi norime gyventi sveikai ir laimingai. Tarptautinių tyrimų rezultatai – vienareikšmiški: fejerverkuose esantys sunkieji metalai ir cheminės medžiagos kenkia gamtai ir mūsų sveikatai. Todėl imamės pokyčių ir tikimės, kad modernios technologijos leis jau šiemet Naujųjų metų šventes sutikti taip pat įspūdingai, bet nedarant didelės žalos mus supančiai aplinkai“, – rezoliuciją komentavo ekonomikos ir inovacijų viceministras, tarybos narys Vincas Jurgutis.

Pernai dėl karantino Naujuosius metus Vilnius sutiko be fejerverkų, tačiau pasiūlė šviesų instaliaciją ant Varpinės Katedros aikštėje.

Nepaisant būsimų pokyčių, Vilnius neatsisako jau suplanuotos paramos tarptautiniam „Vilniaus fejerija 2021” festivaliui šį rudenį.

Rezoliucija įsigalios 2021 metų gruodį.

Nuoma neapsimokėjo?

Nuo pastatymo iki dabar ši salė pagal nuomos sutartį buvo perduota įstaigai "Klaipėdos šventės", kuri čia organizavo konferencijas ir kitus renginius.

Tačiau savivaldybėje neseniai gautas įstaigos prašymas nutraukti nuomos sutartį, nes esą "nėra pakankamo renginių skaičiaus, kad galima būtų salę išlaikyti nuomos pagrindais".

Nurodoma, kad 2019 m. "Klaipėdos šventės" šioje konferencijų salėje komunalinėms  paslaugoms įsigyti išleido 8 289 eurus (3 329 – už šildymo paslaugas, 4 268 – už elektrą, 692 – už vandenį).

Salės nežinybinė apsauga kainavo 360 eurų, o manometrų, termometrų, gesintuvų ir žarnų tikrinimas bei keitimas atsiėjo 1 728 eurus.

Visos išlaidos per metus sudarė per 10 tūkst. eurų.

"Klaipėdos švenčių" atstovai tikino, kad gaunamos pajamos iš salės naudojimo nepadengia nuomos ir šių patalpų išlaikymo išlaidų, todėl norima nuomos sutartį nutraukti.

2021 m. sausio 1-ąją kaip tik baigsis penkerių metų terminas, kuris įpareigojo savivaldybę salę nuomoti viešo konkurso būdu.

Pasibaigus šiam terminui savivaldybė gali priimti sprendimus dėl kitokios salės valdymo ir naudojimo formos.

Rado alternatyvą

Šią salę ketinama perduoti savivaldybės biudžetinei įstaigai Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, kuris ir taip patikėjimo teise jau naudojasi šiaurine bei pietine kurtinomis, tai yra piliavietės teritorijoje jau valdo didžiąją dalį patalpų.

Muziejus nurodė, kad jeigu edukacinė salė būtų perduota muziejui, čia būtų galima organizuoti tarptautines ir nacionalinio lygio parodas, reprezentacinius miesto ir šalies renginius, konferencijas, klasikinės, senosios ir kitos rimtosios muzikos koncertus.

Šios salės naudojimas galėtų būti integruotas į muziejaus vykdomą veiklą ir papildyti jau esamas erdves piliavietėje.

Taip pat muziejus šią salę galėtų naudoti ar suteikti konferencijoms ar kitiems renginiams organizuoti, taip gaudamas papildomų pajamų objektui išlaikyti.

Tiktų parodoms rengti

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys patikino, kad konferencijų salę muziejus būtų mielai paėmęs jau tada, kai tik ji buvo pastatyta.

Tačiau esą salė statyta iš europinių fondų lėšų, ir buvo reikalavimas bent penkerius metus po pastatymo tą salę nuomoti.

"Norėjome, kad salė nuo pat pradžių priklausytų muziejui, kad joje galėtų vykti įvairūs renginiai. Dabar prie tos idėjos grįžtame, mes ją palaikome. Erdvė – didelė, čia galėtų būti rengiamos didelės atvežtinės, taip pat ir tarptautinės parodos, kurių neturime galimybių eksponuoti kitur. Viena jų po Naujųjų turėtų atkeliauti iš Lietuvos nacionalinio muziejaus", – teigė J. Genys.

Anot jo, šita salė bent pusmetį galėtų būti skirta parodoms, jos netrukdytų ir renginiams.

Teigiama, kad dabar Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus turima 140 kv. m dydžio salė Didžiojoje Vandens gatvėje tenkindavo ne visus poreikius.

"Salės išlaidų bus, nes tai labai didelės 800 kv. m patalpos, manyčiau, kad 10 tūkst. eurų per metus už komunalines paslaugas nėra daug. Tuos pinigus galima surinkti ir ne pelno siekiančiai įstaigai", – įsitikinęs muziejaus direktorius.

Interviu naujienų portalui delfi.lt ji teigė, kad šeimai sudėtingais atvejais „turi būti suteikiamos alternatyvos“, suteikiama psichologinė, socialinė pagalba, o jei šeima jaučia nepriteklių – ir ekonominė parama.

„Radikalus reikalavimas – tik abortas, kaip vienintelė alternatyva moteriai, man iš principo nėra priimtinas. Aš manau, kad moteris turi turėti alternatyvą, turi turėti galimybę pasirinkti ir išsaugoti tą gyvybę, jeigu nori ją išsaugoti arba jeigu abejoja. Statistikos rodikliai rodo, kad 50 proc. moterų nesirinktų aborto, jeigu būtų kitokios aplinkybės. Tai reiškia, kad mes galime šitiek žmonių išgelbėti, ir ne pastūmėti nei į psichologines, nei į fizines negandas“, – tvirtino D. Nausėdienė.

Statistikos rodikliai rodo, kad 50 proc. moterų nesirinktų aborto, jeigu būtų kitokios aplinkybės.

Prezidento Gitano Nausėdos sutuoktinė taip pat sakė iš esmės pritarianti dirbtiniam apvaisinimui.

„Mano domėjimosi lauke toks klausimas tiesiog dar neatsidūrė. Bet aš manau, kad dirbtinis apvaisinimas toms poroms, kurios negali susilaukti vaikų, yra rimta pagalba, žmonės išgyvena milžiniškas kančias ir, jeigu mes galime padėti tėvams sulaukti vaikų, tai yra gražus humanistinis darbas“, – kalbėjo ji.

2013 m. Londone buvo pristatytas Mastrichto universiteto išradimas – tik laboratorijos mėgintuvėliuose iš jaučio raumenų ląstelių išauginta jautiena. Pasak šio universiteto profesoriaus Marko Posto, jo tikslas – pagaminti komercinį produktą ir susitvarkyti su mėsos gamintojams dabar kylančiais iššūkiais, tačiau tai užtruks bent jau artimiausią dešimtmetį, kadangi reikia daug ką patobulinti. Be to, iš tokios jautienos iškeptas kotletas kol kas kainuoja ketvirtį milijono eurų.

Tiesa, daugiausia pasaulyje, maždaug po 100 kg sveriančių galvijų kasmet suvalgantys amerikiečiai, australai ar austrai netrukus gali susivilioti ir natūralia alternatyva mėsai. Tai ne ką mažiau maistingi vabzdžiai, kuriems auginti pakanka dešimt kartų mažiau ploto. Vakarų Europoje yra bendrovių, kurios pradeda ruošti vabzdžius plačiam vartojimui. Besivystančiose šalyse tai – gana įprastas maistas.

Austrijos vabzdžių ūkio „Livin“ įkūrėja Katharina Unger tikina, kad vabzdžiai – aukščiausios rūšies maistas, nes jie labai sveiki ir maistingi.

„Užšaldžius juos vėliau galima ruošti kaip ir bet kurį kitą patiekalą. Galima virti, kepti, daryti sumuštinius, maišyti iš jų padažą“, – sako K. Unger.

Sūri žemuogė

Senosioms Lotynų Amerikos civilizacijoms žinoti dumbliai netrukus taip pat gali prasibrauti į pasaulinę kultūrą. Štai Čilės restorano „Borago“ šefas Rodolfo Guzmanas, padedamas biologų komandos, tyrinėja beveik 5 tūkst. km besitęsiantį savo šalies krantą – nuo dykumų iki ledynų. Tarp šimtų dumblių rūšių jis ieško tokių, kurios pasiūlytų dar neragautą skonį.

„Štai jūrų žemuogė. Auga tiesiai ant druskingų uolų. Jai nereikia žemės. Kvepia kaip žemuogė. Panašus ir skonis, tik sūrus“, – pasakoja restorano šefas.

Panašaus skonio, tik įmantrių formų naujovišką maistą siūlo trimačio spausdinimo prietaisų kūrėjai. Tokiu būdu ypač lengva gaminti saldumynus. Technologijos lankstumas netgi patraukė NASA dėmesį.

Po sekmadienį įvykusių pirminių rinkimų aišku, kad respublikonų oponentas M. Le Pen bus Francois Fillonas. Bet ar šis Rusijai simpatizuojantis kandidatas būtų geresnė alternatyva Nacionalinio fronto lyderei?

„F. Fillono reitingai augo po TV debatų, kuriuose galima pamatyti tam tikrų gaidelių, kurios pataiko į tą populistinį toną. Tuo jis ir skiriasi nuo Alaino Juppe, kuris agituoja už Europos Sąjungą, už ES stiprinimą, kas yra natūralu Prancūzijai. Tuo metu F. Fillonas iš tiesų yra labiau euroskeptiškas: siūlo riboti Europos Komisijos galias, suteikti daugiau galių Tarybai, kurioje valstybės turi daugiau svorio“, – pasakoja VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja dr. Margarita Šešelgytė.

Pasak jos, F. Fillonas taip pat pasisako už glaudesnius santykius su Rusija ir kelia klausimą dėl sankcijų Rusijai sakydamas, kad jos greičiausiai turi būti panaikintos.

„Tiek M. Le Pen, tiek F. Fillonas ne kartą minėjo, kad santykiai su Rusija turi būti peržvelgti. Bet čia svarbu pabrėžti skirtumą tarp kandidatų: vis dėlto M. Le Pen yra nuosekli ilgalaikė politikė, ji turi labai aiškius ryšius su Rusija (galima įvardinti tuos 9 milijardus eurų, kuriuos 2014-aisiais jos partija gavo iš Čekijos-Rusijos banko). [...] Tuo tarpu F. Fillonas yra ilgą patirtį turintis politikas, kurio ryšiai su Rusija, be simpatijų, nėra tokie akivaizdūs“, – pabrėžia politologė.

Žingsnis po žingsnio

Kitais metais finansinę paramą iš valstybės gaus vos devyniolika daugiabučių namų Kaune, o likusieji 150 bus priversti laukti geresnių laikų. Tiesa, nenorintieji šalti ir mokėti didelių sąskaitų už šildymą jau dabar gali kreiptis į namo administratorių ir kartu su juo parengti ilgalaikį darbų planą bei kartu pradėti vykdyti vadinamąją etapinę renovaciją.

"Etapinė renovacija – šlubuojančios valstybinės renovacijos alternatyva. Butų savininkai, padedant administratoriui, patys pažingsniui ir kompleksiškai gali susitvarkyti namą etapais per keletą metų", – sako bendrovės "Dainavos būstas" direktorius Valentinas Jerošenka.

Anot jo, norint atlikti etapinę renovaciją nereikia įsipareigoti bankams ir dvidešimčiai metų imti paskolą. Namas tvarkomas palaipsniui, o ne renovuojamas visas iš karto, kaip tai daroma valstybinės renovacijos metu. Etapinės renovacijos atveju pirmiausia atliekami svarbiausi, konkrečiam namui reikalingi darbai, kurie labiausiai taupo energiją, vadinasi, ir gyventojų pinigus. Taigi, užuot pagražinus fasadą, pirmiausia etapais tvarkomas stogas, šiltinamos sienos, rekonstruojama vidaus šildymo sistema, tvarkomi kiauri langai ir t.t.

Savi pranašumai

"Kiekvienas daugiabutis namas, nors ir panašus išore, yra gana skirtingas. Vieno namo pirmiausia būtina tvarkyti seną stogą, kito – sienas, trečio – modernizuoti šildymo sistemą. Todėl vykdant atnaujinimo darbus etapais gyventojai, padedami namo valdytojo, turi apsispręsti, kas yra svarbiausia. Juk neracionalu iš pradžių suteikti namui estetinį vaizdą, o tik paskui rūpintis technine ir ekonomine pastato būkle. Tai prieštarauja ekonominei logikai", – dėstė V. Jerošenka.

Bendrovės renovacijos projektų vadovas Julius Paulauskas pasakojo, kad norint etapais pradėti tvarkyti namą pirmiausia būtina kreiptis į namo valdytoją, kurio specialistai įvertins namo techninę būklę, sudėlios modernizavimo etapus, apskaičiuos darbų kainą ir tik tada, gavę gyventojų pritarimą, imsis darbų. Jo teigimu, etapinės renovacijos metu tik gyventojai patys sprendžia, kokius darbus reikia atlikti pirmiausia.

"Vienas iš etapinės renovacijos pranašumų – aiški būtiniausių darbų pakopa ir atsiskaitymo už darbus lankstumas. Gyventojai moka tik už konkrečius atliktus etapus, o išsimokėjimo terminą, kuris gali būti vieni, dveji, treji ar penkeri metai, patys nustato visuotinio susirinkimo metu. Tai priklauso nuo konkretaus namo gyventojų finansinių galimybių. Taigi, racionaliai sudėliojus etapus, energetiškai neefektyvų daugiabutį sėkmingai renovuoti galima ir be valstybės įsikišimo, ir per gana neilgą laiką", – aiškino J. Paulauskas.

Nuo ko pradėti?

Renovacijos projektų vadovas sako, kad kiekvienas įgyvendintas etapas žymiai taupo energijos resursus. Skaičiuojama, kad, įgyvendinus namo renovaciją etapais, galima sutaupyti iki 70 proc. šilumos, atitinkamai galima tikėtis ir mažesnių sąskaitų už šildymą. O gyventojams nusprendus name įrengti alternatyvius energijos šaltinius – šilumos siurblius ar saulės kolektorius – galima sutaupyti net iki 90 proc. energijos.

Norint pradėti įgyvendinti etapinę renovaciją pirmiausia reikia kreiptis į namo valdytoją, kuris padės suorganizuoti butų patalpų savininkų susirinkimą arba balsavimą raštu. Daugiau informacijos taip pat galima gauti paskambinus į Klientų aptarnavimo centrą telefonu 8 700 55 966.