Šiuo metu galioja rekomendacija nedelsiant išvykti iš Irano, Afganistano. Tuo metu į Izraelį, Siriją, Iraką rekomenduojama nevykti.

Kariniai veiksmai gali labai greitai paaštrėti ir sukelti pavojų platesniame regione.

„Užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį, kad po Irano atakos prieš Izraelį ir tęsiantis įtampai Artimuosiuose Rytuose, kariniai veiksmai gali labai greitai paaštrėti ir sukelti pavojų platesniame regione“, – nurodoma sekmadienį išplatintame pranešime.

Prireikus konsulinės pagalbos, Lietuvos piliečiai raginama kreiptis į ambasadą Izraelyje, dėl konsulinės informacijos taip pat galima kreiptis visą parą veikiančiu URM telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt.

Izraelis praneša, kad Iranas į šalį naktį iš šeštadienio į sekmadienį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų, tačiau ataka buvo sužlugdyta perėmus absoliučią jų daugumą. Prie Izraelio oro gynybos skelbia prisidėjusios ir Jungtinės Valstijos.

Amerikiečių prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) taip pat teigė sušaukęs Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovus koordinuoti diplomatinio atsako Teheranui.

Irano revoliucijos gvardija nurodo, kad atakos prieš Izraelį ėmėsi, keršydama už balandžio 1 dieną įvykdytą mirtiną drono smūgį Izraelio konsulatui Damaske.

Teherano veiksmus smerkia daugelis Vakarų šalių, įskaitant Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją.

Iranas pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų po to, kai balandžio 1 d. per numanomą Izraelio smūgį buvo sulygintas su žeme Irano diplomatinis pastatas Damaske ir žuvo septyni elitinės Revoliucinės gvardijos nariai, įskaitant du generolus.

„Šiandien po pietų prezidentas grįžta į Baltuosius rūmus tartis su savo nacionalinio saugumo komanda dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose“, – pranešė Baltieji rūmai.

J. Bidenas penktadienį sakė manąs, kad Iranas atsakomųjų veiksmų imsis „anksčiau, o ne vėliau“, o anksčiau šią savaitę jis teigė, kad Teheranas „grasina surengti didelę ataką“.

Pentagonas ketvirtadienį pranešė, kad JAV kariuomenės vadas Artimuosiuose Rytuose išvyko į Izraelį, kur su šalies kariuomenės pareigūnais tarėsi dėl grėsmių saugumui.

„Perkeliame į regioną papildomas pajėgas, kad sustiprintume regionines atgrasymo pastangas ir padidintume JAV pajėgų apsaugą“, – sakė JAV gynybos pareigūnas Vašingtone.

JAV yra pagrindinė Izraelio sąjungininkė.

Iranas remia priešiškai Izraelio atžvilgiu nusiteikusias kovotojų grupuotes, tokias kaip palestiniečių „Hamas“ ir Libano „Hezbollah“. Teheranas nepripažįsta Izraelio.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių, rodo AFP kaupiami duomenys, paremti oficialiais Izraelio skaičiais.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra 129, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo 33 634 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

JAV valstybės departamentas teigė, kad skambučio metu A. Blinkenas paprašė Pekino pasinaudoti savo įtaka ir atkalbėti Iraną nuo keršto Izraeliui po to, kai balandžio 1 dieną žydų valstybės pajėgų smūgis sugriovė Irano konsulato priestatą Sirijos sostinėje Damaske. Nuo to laiko padidėjo susirūpinimas dėl Teherano atsakomųjų veiksmų.

Penktadienį Kinija patvirtino, kad pokalbis įvyko, ir sakė, kad Wang Yi išreiškė griežtą Kinijos pasmerkimą dėl išpuolio, kartu pabrėždamas neliečiamą diplomatinių institucijų teisę į saugumą ir būtinybę gerbti Irano ir Sirijos suverenitetą.

„Kinija ir toliau atliks konstruktyvų vaidmenį sprendžiant Artimųjų Rytų klausimą (...) ir prisidės prie padėties atvėsinimo“, – pridūrė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

„Konstruktyvus vaidmuo visų pirma turėtų tekti Jungtinėms Valstijoms“, – pridūrė ji.

Po išpuolio, per kurį žuvo septyni Irano revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) nariai, įskaitant du generolus, šalies teokratai pažadėjo smogti atsakomąjį smūgį.

Jungtinės Valstijos ne kartą viešai ragino Kiniją imtis aktyvesnių veiksmų krizei spręsti, be kita ko, daryti spaudimą Iranui, kuris remia islamistų judėjimą „Hamas“.

Pekinas savo ruožtu kritikuoja Jungtines Valstijas kaip šališkas Izraelio atžvilgiu.

„Šis eskalavimo etapas yra naujausia Gazos konflikto šalutinio poveikio apraiška, todėl būtina kuo greičiau nutraukti Gazos konfliktą“, – penktadienį sakė Mao Ning ir pridūrė, kad Pekinas ragina nedelsiant nutraukti ugnį.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį pareiškė, kad Vašingtono parama Izraelio saugumui yra labai tvirta, nors ir kritikavo ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) sprendimus karo Gazos Ruože kontekste.

„Nepadarysime šio pasaulio teisingesnio, jei nesuvaldysime tokių aštrių krizių“, – sakė A. Baerbock trečiadienį Rio de Žaneire (Brazilija) vykstančio G20 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo metu.

Abu karai, kaip tikimasi, bus svarbiausia pokalbių tema susitikime, kuris rengiamas likus porai dienų iki antrųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių.

„Šių dviejų karų padariniai skaudžiausiai paliečia skurdžiausius žmones visame pasaulyje“, – pridūrė A. Baerbock. Todėl, pasak jos, labai svarbu, kad G20 susitikime, be teisingumo, klimato apsaugos ir kovos su skurdu klausimų, būtų ieškoma būdų, kaip pasiekti taiką Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Rusijai, kuri yra G20 narė, atstovaus užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Jungtinėms Valstijoms atstovauja valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

Išsivysčiusių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių grupėje G20 bendrai pagaminama apie 80 proc. pasaulio ekonomikos produkcijos, o joje gyvena 60 proc. pasaulio gyventojų. Šiuo metu G20 pirmininkauja Brazilija.

Plačiau apie situaciją kalbėjo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

– Sumažintos Lietuvos ūkio augimo prognozės. Ką jos reiškia ir kokia ateitis laukia Lietuvos?

– Priežastis labai techninė ir cikliška. Lietuvos ekonomikoje dominuoja tie sektoriai, kurie yra priklausomi nuo palūkanų ir pasaulio ekonomikos ciklo. Išankstiniai rodikliai rodo, kad euro zonos ekonomikos ciklas pasiekė dugną ir po truputį stabilizuojasi. Svarbiausia, kad jis stabilizuojasi tuose sektoriuose, kurie yra labai reikalingi Lietuvai. Atsargų lygis euro zonos pramonėje dabar yra mažiausias per maždaug aštuonis-devynis mėnesius. Tai reiškia, kad jau dabar Lietuvos gamintojai turėtų gauti šiek tiek daugiau normalių užsakymų iš Vakarų Europos šalių. Šie metai Lietuvos ekonomikai bus geri todėl, kad Europos centrinis bankas po truputį mažins palūkanas, dėl to, kad stabilizavosi euro zonos ekonominė situacija. Nuo to laimės sektoriai, kurie dominuoja Lietuvos ekonomikoje. Tai – pramonė ir transportas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Lietuvoje buvo viena didžiausių infliacijų visoje euro zonoje. Dabar tai jau praeitis, bet gali būti kita dalis – defliacija. Kam ji bus gera, kam bloga?

– Šiuo atveju, defliacija – gera naujiena. Paprastai kalbant, defliacija – labai blogas aspektas, nes mažėjant kainoms žmonės neperka prekių ir paslaugų, tikisi, kad kainos mažės. Taip užsisuka ekonomikos krizė. Turint omeny, kad beveik dvejus metus iš eilės buvo labai aukšta infliacija, manau, kad tam tikras kainų pakritimas – labai sveikas. Čia labiau ne defliacija, o kainų grįžimas į adekvatų lygį, ties kuriuo gyventojai nemažintų vartojimo, o jį didintų. Kitas momentas, didelės defliacijos neprognozuočiau. Prekių segmente kainos gali šiek tiek pakristi. Tai jau vyksta, bet paslaugų segmente, defliacijos nebus. Šiais metais prognozuojama, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje išaugs 7 proc. Todėl tikėtis, kad paslaugų kainos kris – visiškai nerealu.

– Tai reiškia, kad tie žmonės, kurie uždirba pakankamai neblogus atlyginimus, turės dar daugiau? Ar ką reiškia ta defliacija?

– Visų pirma, jau dabar Europos komisijos apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojo nuomonė apie savo finansų perspektyvas – geriausia per 200 mėnesių. Paskutinį kartą Lietuvos gyventojai taip pozityviai žiūrėjo tik 2007 metų vasarą. Jau dabar matosi infliacijos sulėtėjimo poveikis gyventojų finansams ir perkamajai galiai. Mes matome, kad šiais metais infliacija Lietuvoje sieks 1,7 proc. Atlyginimai šoks 7 proc. Reiškia, kad šiais metais matysime gyventojų perkamosios galios atsigavimą.

– Pastarieji dveji metai nebuvo lengvi visai Europos sąjungai. Yra daug šešėlių dėl geopolitinių krizių, karo Ukrainoje, įvykių Raudonojoje jūroje, įtampos Artimuosiuose Rytuose. 400 proc. pabrangęs įvairių prekių gabenimas iš Azijos į Europą. Kiek šitas faktas turės įtakos Europos ekonomikai?

– Teoriškai žiūrint, tai – labai rizikingas aspektas. Skaičiai rodo, kad konteinerių transportavimo kaina iš Šanchajaus iki Roterdamo tikrai turi poveikį. Praktikoj šitą aspektą nurašyčiau. Dėl to, kad esant tokiai ekonominei situacijai, kokia yra šiuo metu, o ji – sudėtinga, manau, kad gamintojai ir prekybininkai turi labai mažai laisvės perkelti didesnius transportavimo kaštus ant vartotojų pečių. Vartojimas Europoje pakankamai stipriai krenta, todėl nebūčiau linkęs panikuot dėl šito aspekto.

– Tai reiškia, kad Europa užsisakinės mažiau prekių iš Azijos, stengsis ieškoti iš kur kitur jų atsivežti? Ar patys gamintojai, patys užsakovai mokės tą didesnę sumą, kuri jau dabar yra keturis kartus didesnė?

– Alternatyvų Azijos prekėms – labai mažai. Yra nusistovėjusios vertės grandinės, kurias taip akimirksniu pakeisti – pakankamai sudėtinga. Manau, kad rinka vis dar tikisi, kad tas konfliktas stabilizuosis ir sumažės. Nebūčiau tikras, kad dabar Europos gamintojai ir prekybininkai pradės akimirksniu ieškoti kažkokių alternatyvių tiekimo kanalų. Bet įmonės Europoje bijos kelti kainas, kas reiškia, kad, tikėtina, euro zonos pramonėje ir prekybos segmente pelno maržos nukris. Galutinių produktų kainos neturėtų kilti.

Įmonės Europoje bijos kelti kainas, kas reiškia, kad tikėtinai euro zonos pramonėje ir prekybos segmente pelno maržos nukris

– Karas Ukrainoje. Kiek jis gali turėti įtakos tolesnei Europos stagnacijai?

– Karo fronte situacija – daugiau mažiau stabili. Jeigu ji tokia išliks, manau, kad didelio poveikio matyti neturėtume. Poveikis būtų tik tuo atveju, jeigu mes matytume kažkokį dar vieną milžinišką pasislinkimą į kurią nors pusę. Pirmiausia, tai galėtų paveikti Europos verslo ir vartotojų lūkesčius. Tikėtina, kad pagrindinis aspektas, kuris gali paveikti euro zonos ekonomiką – Europos centrinio banko sprendimai dėl palūkanų. Čia yra ir gerų, ir blogų naujienų. Gera naujiena ta, jog visi išankstiniai indikatoriai rodo, kad infliacija euro zonoje ir toliau labai stipriai lėtės. Bloga – Europos centrinis bankas fokusuojasi ne į infliacijos, bet į darbo užmokesčio rodiklius. Problema, kad atlyginimų rodikliai pasigamina labai vėlai, todėl Europos centrinis bankas, svarstydamas apie galimą palūkanų mažinimą balandį, neturės pakankamai daug duomenų, kad galėtų imtis to sprendimo jau pavasarį.

J. Bidenas, kuris artėjant rinkimams susidūrė su didėjančiu spaudimu, sakė, kad laiko Iraną atsakingu už ginklų tiekimą žmonėms, įvykdžiusiems išpuolį, per kurį žuvo trys JAV kariai.

J. Bidenas anksčiau kaltino Irano remiamus kovotojus, įvykdžiusius pirmąjį mirtiną smūgį prieš JAV karius regione nuo spalį prasidėjusio Izraelio ir „Hamas“ karo.

„Taip“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė J. Bidenas, paklaustas, ar jau apsisprendė dėl savo atsako, tačiau nedetalizavo, kokių veiksmų imsis.

„Nemanau, kad mums reikia platesnio karo Artimuosiuose Rytuose. Aš to nesiekiu“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė J. Bidenas, prieš išvykdamas į rinkimų kampanijos kelionę Floridoje.

Respublikonai ragino 81-erių demokratą nubausti Iraną už drono smūgį JAV kariniam objektui netoli Jordanijos ir Sirijos sienos sekmadienį, o kai kurie pasisakė už tai, kad būtų tiesiogiai smogta pačiam Iranui.

Tačiau J. Bideno administracija mano, kad smūgis Irano teritorijai gali sukelti platesnio masto karą Artimuosiuose Rytuose, todėl labiau tikėtini smūgiai Irano remiamoms sukarintoms grupuotėms ir galbūt Irano revoliucinės gvardijos objektams kitose šalyse, pranešė JAV žiniasklaida

Baltieji rūmai pirmadienį pažadėjo labai reikšmingą atsaką.

Nuo vasario 1 d. lėktuvai vėl skraidys į ir iš Tel Avivo, ketvirtadienį pranešė bendrovė. Tai esą atitinka dabartines Europos skrydžių saugumo agentūros instrukcijas. Apie atnaujinamus skrydžius jau pranešė ir kitos Europos avialinijos, pavyzdžiui, „Lufthansa“ ir „Air France“.

Tačiau „Ryanair“ skrydžių pasiūla maršrutais tarp Tel Avivo ir Karlsrūhės / Baden Badeno (Vokietija), Memingeno (Vokietija), Marselio (Prancūzija), Milano (Italija) ir Vienos (Austrija) kol kas bus ribota.

„Ryanair“ seka kitų Europos oro bendrovių, kurios dėl karo tarp Izraelio ir radikalaus islamo judėjimo „Hamas“ taip pat buvo sustabdžiusios savo skrydžius, pavyzdžiu. „Lufthansa“ į Tel Avivą jau skraido nuo sausio 8 d., o, pavyzdžiui, „Air France“ skrydžius vėl vykdys nuo sausio 24 d.

„Kaip matote, Iranas nėra itin mėgstamas regione“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė J. Bidenas.

Prezidentas pridūrė, kad Vašingtonas šiuo metu bando suprasti, kaip toliau klostysis padėtis regione.

Ankstų ketvirtadienį iraniečių žiniasklaida pranešė apie neramiame pietrytiniame Irano pasienio regione, keliose Saravano apylinkėse, pasigirdusius kelis sprogimus.

Teheranas antradienį atakavo, anot jo, teroristų pozicijas Pakistano teritorijoje ir, Islamabado teigimu, žuvo du vaikai.

Irano smūgiai Pakistane surengti po to, kai Teheranas taip pat surengė atakas Irake ir Sirijoje prieš, jo žodžiais tariant, „antiiranietiškas teroristų grupuotes“.

Teheranas ir Islamabadas dažnai kaltina vienas kitą, kad leidžia kovotojams veikti kitos šalies teritorijoje ir rengti išpuolius, tačiau oficialiosios abiejų pusių pajėgos retai įsitraukia į kovą.

„Siekiame sustabdyti konflikto plitimą ir sudaryti sąlygas deeskalacijai“, – J. Sullivanas sakė per Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Šveicarijos kalnų kurorte Davose.

Pasak J. Sullivano, konflikto su Irano remiamais sukilėliais eiga priklauso nuo „tų, kurie turi įtakos Teherane ir kitose Artimųjų Rytų sostinėse“.

Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos mato kelią, kaip neleisti karui Gazos Ruože peraugti į didesnį konfliktą.

„Mes noriai dirbame su partneriais visame regione, ieškodami sprendimo. Tačiau kol kas turime saugotis ir būti budrūs, nes gali būti, kad, užuot siekę deeskalacijos, iš tikrųjų eisime eskalacijos keliu, kurį privalome kontroliuoti“, – teigė J. Sullivanas.

Praėjusią savaitę JAV ir Jungtinė Karalystė smogė husių taikiniams Jemene po to, kai sukilėliai, solidarizuodamiesi su palestiniečiais, užpuolė krovininius laivus Raudonojoje jūroje ir sutrikdė pasaulinę prekybą.