„Pagrindiniai dalykai, dėl kurių planuojama derėtis ir įtvirtinti sutartimi, yra pareiginės algos bazinis dydis, papildomos socialinės garantijos, profesinių sąjungų įsipareigojimai“, – posėdyje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Konfederacija taip pat siūlo numatyti papildomas garantijas profesinių sąjungų nariams, suteikiant papildomas poilsio dienas (mamadienius) auginantiems vaiką iki 16 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų.

Taip pat siūloma numatyti, kad nacionalinę kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams darbdavys už suteiktas mokamas sveikatos paslaugas kompensuoja iki 200 eurų per metus. Yra ir kitų siūlymų.

2021 metų kolektyvinėje sutartyje numatytas 177 eurų pareiginės algos bazinis dydis, o sutartį pasirašiusių profsąjungų nariams – papildomos garantijos: dvi papildomos apmokamos atostogų dienos, iki 10 darbo dienų 100 proc. apmokamos arba 20 darbo dienų 50 proc. apmokamos mokymosi atostogos.

Taip pat nustatytos papildomos apmokamos dienos (iki 5 darbo dienų) sveikatai gerinti – jomis negalima pasinaudoti, jei tuo pat metu naudojamasi mokymosi atostogomis.

Šią sutartį pasirašė penkios nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, „Solidarumas“, „Sandrauga“, Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga ir Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas), vienijančios 34,5 tūkst. darbuotojų.

Trečiadienį tam pritarė Ministrų kabinetas, galutinį žodį dar turės tarti Seimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, pareiginės algos didinimas palies visus valstybės tarnautojus, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojus, valstybės pareigūnus, teisėjus, karius ir politikus.

Anot jo, taip siekiama įgyvendinti Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatą.

„Nustačius minėtą dydį, apie 200 tūkst. darbuotojų darbo užmokestis ir kitos teisės aktuose nustatytos išmokos padidėtų nuo 12 iki 96,90 euro, nuo mažiausiai uždirbančio darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, specialisto, iki Konstitucinio Teismo pirmininko“, – per Vyriausybės posėdį sakė L. Kukuraitis.

Anot ministro, tam kitų metų biudžete numatyta 60 mln. eurų.

Tarp šių darbuotojų patenka ir pedagogai, ikimokyklinio ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojai, socialiniai darbuotojai.

Šis pasiūlymas antradienį bus apsvarstytas Vyriausybėje rengiamame tarpinstituciniame pasitarime. Vėliau dėl to sprendimus dar turės priimti Ministrų kabinetas ir Seimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Eglė Samoškaitė BNS sakė, kad taip siekiama įgyvendinti Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatą.

Pasak jos, bazinės pareiginės algos didinimas palies visus valstybės tarnautojus, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojus, valstybės pareigūnus, teisėjus, karius ir valstybės politikus.

Tarp šių darbuotojų patenka ir pedagogai, ikimokyklinio ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojai, socialiniai darbuotojai.

Vyriausybė ir penkiolika profesinių sąjungų Nacionalinę kolektyvinę sutartį pasirašė praėjusį mėnesį. 

Reikėjo nesityčioti tada, kai buvo mažinami atlyginimai, ir tada, kai buvo galimybė per ketverius metus viską atstatyti. Dabar kažkaip sugalvojo, kad šiandien tą reikia padaryti“, - „Žinių radijo“ laidoje teigė Premjeras.

Visgi S. Skvernelis pripažino, kad planuojamas atlyginimų kėlimas yra labiau simbolinis žingsnis. Tačiau pabrėžė, kad, įvertinus šalies galimybes, suma, kuri bus skiriama valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio kėlimui, yra didelė, ir akcentavo, kad dabartinis atlyginimų kėlimas yra apskritai pirmasis žingsnis po dešimties metų nieko nedarymo.

Reikėjo nesityčioti tada, kai buvo mažinami atlyginimai, ir tada, kai buvo galimybė per ketverius metus viską atstatyti. Dabar kažkaip sugalvojo, kad šiandien tą reikia padaryti.

Vyriausybės vadovas aiškino, kad, kalbant apie valstybės tarnautojų atlyginimų kėlimą, būtina koncentruotis į esmines valstybės tarnybos reformas. Kitaip tariant, ieškoti tik papildomų asignavimų nėra tikslinga.

„Valstybės tarnybai reikalinga pertvarka. Vyriausybė įsipareigojusi šiais metais pateikti naują valstybės tarnybos įstatymą ir lydimuosius teisės aktus, kuriuose bus labai aiškiai subalansuoti atlyginimai ir galimybės ženkliai augti valstybės tarnautojų algoms, nedidinat asignavimų valstybės aparato išlaikymui“, - detalizavo S. Skvernelis.

Anot Premjero, jau yra sektinų didelių valstybės institucijų, kurios pačios pradėjo reformuotis. Tai, pasak Vyriausybės vadovo, leido sutaupyti dideles sumas pinigų, kurie buvo nukreipti darbuotojų atlyginimų kėlimui. S. Skvernelis pabrėžė, kad ateityje būtina darbą viešajame sektoriuje organizuoti efektyviau, turėti mažesnę, bet efektyviai dirbančią valstybės tarnybą.