Į Europos bokso konfederacijos (EUBC) oficialius varžybų tvarkaraščius įtraukti legendinių Lietuvos boksininkų Algirdo Šociko, Dano Pozniako, Ričardo Tamulio ir Vitalijaus Karpačiausko vardo tarptautiniai turnyrai šiais metais iš fondo negavo nei cento, rašoma pranešime.

„Jau 23 metus iš eilės Kaune organizuojamas daugkartinio Europos čempiono A. Šociko turnyras yra vienas didžiausių Europoje ir čia nuolat kovoja olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai bei prizininkai. Pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono D. Pozniako turnyras Vilniuje surengtas jau keturioliktą kartą ir yra kone didžiausias jaunimo turnyras visame žemyne. Būtent šiame turnyre pirmuosius žingsnius tarptautinėje arenoje žengė garsiausi mūsų šalies boksininkai – dėl pasaulio profesionalų čempiono diržo kovosiantis Egidijus Kavaliauskas, olimpinių žaidynių prizininkas Evaldas Petrauskas, Europos čempionas Eimantas Stanionis ir kiti. Tačiau sporto funkcionieriams ir fondo ekspertams tai nepadarė jokio įspūdžio. Finansavimas neskirtas ir Panevėžyje jau 21 kartą vykusiam Europos čempiono V. Karpačiausko turnyrui bei Kaune jubiliejinį dešimtą kartą surengtam olimpinio vicečempiono R. Tamulio turnyrui“, – stebisi Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga.

Sunku suvokti, kad paraiška surenka pakankamai balų, kad būtų finansuojama, bet vis tiek finansavimas neskiriamas.

Turnyrų organizatoriams skaudžiausia, kad beveik visus metus jie buvo maitinami pažadais, kad padidėjus Sporto rėmimo fondui iki 13,7 mln. eurų, lėšų prestižiniams turnyrams organizuoti bus skiriama pakankamai. Turnyrai fondo lėšomis būdavo finansuojami ankstesniais metais, nors fonde būdavo perpus mažiau pinigų.

Kovo mėnesį vykęs D. Pozniako turnyras ir gegužę surengtas A. Šociko turnyras į Lietuvą sutraukė daugiau nei po šimtą boksininkų, juose dalyvavo daugiau nei dvidešimties valstybių atstovai. Ir tik rugsėjo mėnesį organizatoriai sužinojo fondo verdiktą.

„Fondo sprendimų teko laukti net iki rugsėjo ir tik tada paaiškėjo, kad turnyrams lėšų neskirta. Kadangi turnyrai yra įtraukti į oficialų EUBC kalendorių, mes negalėjome keisti turnyrų datų ir rengėme įprastomis datomis, tomis, kuriomis jie vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Sunku suvokti, kad paraiška surenka pakankamai balų, kad būtų finansuojama, bet vis tiek finansavimas neskiriamas. Sprendimus priima kažkokie mistiniai ekspertai, kurie neaišku, ką turi bendro su sportu ir kiek jie yra kompetentingi, priimant tokius svarbius sprendimus“, – piktinasi D. Šaluga.

Sporto federacijų atstovams nesuvokiama, kad Sporto rėmimo fondo lėšas padidinus kone dvigubai, daugelis sporto organizacijų liko prie suskilusios geldos. Tuo tarpu fondas skyrė beveik 2,5 mln. eurų su sportu visiškai nesusijusioms organizacijoms.

Sporto federacijų vadovai tikisi, kad susiklosčiusią tragišką situaciją sporte pavyks pakeisti Seime. Čia jau užregistruotas grupės Seimo narių pateiktas Sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama nustatyti, kad ne mažiau kaip 30 procentų šiuo metu į Sporto rėmimo fondą nukreipiamų lėšų būtų skiriama aukšto meistriškumo sportui finansuoti.

Fondas 2018 metais gavo 6,6 mln. eurų, o 2020 metais, planuojama, į jį įplauks net 17,5 mln. eurų. Tuo tarpu aukšto meistriškumo sporto programos finansavimas beveik nedidėja. 2018 metais skirta 6,3 mln. eurų, o 2020 metais numatyta 6,9 mln. eurų.

Šiais metais priimti fondo ekspertų bei tarybos sprendimai, lėšų dalijimo principai ir fondo ekspertų nešališkumas buvo svarstomi ir Seimo Antikorupcijos komisijoje bei susilaukė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) dėmesio. Klausimų dėl prestižinių bokso turnyrų nefinansavimo iš Seimo narių sulaukė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kelia didžiulį nerimą, kaip mažėjant finansavimui, sporte reikės išlaikyti mūsų kylančias žvaigždes.

„Sulaukėme trijuose puslapiuose išdėstyto formalaus ministro atsakymo. Deja, aiškumo dėl lėšų skirstymo tikrai nepadidėjo. Jeigu tarptautiniai bokso turnyrai iš Sporto rėmimo fondo nesulauks finansavimo ir kitais metais, jie paprasčiausiai išnyks ir nutruks ilgametės tradicijos bei bus užmirštos mūsų bokso legendos. Jau šiais metais visas išlaidas – varžybų vykdymo, sportininkų ir trenerių apgyvendinimo, maitinimo, transporto bei kitas, teko apmokėti iš kitoms veikloms numatytų bei privačių rėmėjų lėšų. Organizatoriai buvo priversti įklimpti į skolas. Sulaukus neigiamo atsakymo iš fondo, tiesiog svyra rankos“, – tvirtina D. Šaluga.

Negana to, boksui ruošiamas dar vienas nepalankus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nutarimas dėl aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo.

Sporto bendruomenę papiktino faktas, kad siūlymams teikti ministerija skyrė vos penkias darbo dienas. Nepaisant tokio trumpo termino, per kurį reikėjo įsigilinti į didelės apimties dokumentus, Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS) ir jos nariai pateikė ministerijai pasiūlymus. Deja, į juos nebuvo atsižvelgta. LSFS pakartotinai kreipėsi į ministeriją, Vyriausybės kanceliariją ir Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisiją, su prašymu paaiškinti, kodėl buvo atmesti pasiūlymai ir sprendimai priimami skubos tvarka be derinimų ir diskusijų su sporto organizacijomis. Blogiausia, kad viskas keičiama likus vos metams iki Tokijo olimpinių žaidynių.

„Ministerija siūlo suvienodinti balų skaičiavimo kriterijus visoms dvikovinėms sporto šakoms, nors jų varžybų sistemos kardinaliai skiriasi. Olimpinėse žaidynėse, pasaulio ar Europos čempionatuose pergalių neiškovojęs sportininkas negaus balų, nuo kurių priklauso tolesnis finansavimas. Bokso varžybos vyksta vieno minuso sistema ir jau pirmoje kovoje gali susitikti su būsimu čempionu. Tai reiškia, kad praėjęs atranką į pasaulio ar Europos čempionatą, bet ten dėl nepalankių aplinkybių pirmą kovą pralaimėjęs boksininkas negaus taškų, – teigia LBF generalinis sekretorius Donatas Mačianskas. – Tuo tarpu kitose dvikovinėse sporto šakose varžybos vyksta ratų sistema, yra paguodos finalai ir daugiau galimybių iškovoti pergales. Stengėmės tai paaiškinti už sportą atsakingiems ministerijos klerkams, bet viskas veltui. Buvo sutarta dėl susitikimų su atsakingais ministerijos atstovais. Deja, ministerijos atstovų iniciatyva jie buvo atšaukti. Jokio atsakymo negauta, valdininkai į elektroninius laiškus neatsako, į skambučius neatsiliepia. Konstruktyvus dialogas su ministerija nevyksta. Laikas nenumaldomai bėga, o sportininkams aktualūs klausimai nesprendžiami.“

Federacijos vadovai skaičiuoja, kad jeigu buldozerio principu bus prastumti ministerijos siūlomi pakeitimai, bokso federacijai finansavimas gali mažėti net 30-40 procentų.

„Lietuvos boksininkai yra dalyvavę visose olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo. Iškovojo olimpinius, pasaulio bei Europos čempionatų medalius. Deja, nevykusios sporto reformos stumia Lietuvos boksą į prarają. Trūkstant finansavimo kitus kelius renkasi vis daugiau perspektyvių boksininkų, o geriausieji pereina į profesionalus. Kelia didžiulį nerimą, kaip mažėjant finansavimui, sporte reikės išlaikyti mūsų kylančias žvaigždes, tokias kaip šiais metais Europos jaunimo čempione tapusią Gabrielę Diekontaitę“, – klausia D. Mačianskas.

Dėl per menko finansavimo, šiais metais į pasaulio vyrų ir moterų čempionatus LBF delegavo tik keturis boksininkus ir du boksininkes. Bokso varžybų atranka į Tokijo olimpines žaidynes vyks kitų metų pradžioje.

Neeilinės LBF konferencijos prireikė dėl teisminių ginčų, į kuriuos federaciją įvėlė buvę LBF vykdomojo komiteto nariai. 2016 m. vykusi konferencija dėl smulkių procedūrinių pažeidimų buvo pripažinta negaliojančia.

"Bokso bendruomenė pademonstravo vienybę ir kartu įveikėme susidariusias kliūtis. Boksą puoselėjantys treneriai, klubų vadovai nori keistis, siekia, kad boksas vystytųsi, ir dar kartą parodė, kad netoleruos tų, kurie siekia tik savo asmeninių interesų, – sakė D.Šaluga. – Sieksiu, kad ir toliau federacijos veikla būtų skaidri, į ją būtų įtraukiama kuo daugiau boksą mylinčių žmonių. Boksas – viena iš nedaugelio sporto šakų, kurios atstovai Lietuvos garbę gynė visose olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo. Visi kartu siekiame tęsti šią tradiciją."

LBF kvietimu į konferenciją atvyko Tarptautinės bokso federacijos (AIBA) viceprezidentas ir vykdomojo komiteto narys marokietis Mohamedas Moustahsane. Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) atstovai.

"Norėdami išvengti galimų oponentų interpretacijų ir teisminių ginčų, į kuriuos federacija buvo įvelta beveik dvejus metus, stebėti konferencijos pakvietėme Tarptautinės bokso federacijos vadovus ir svarbiausių Lietuvos sporto organizacijų atstovus", – teigė D.Šaluga.

Tapti LBF prezidentu iš viso pretendavo keturi kandidatai. Andrius Danilaitis surinko trylika balsų. Kandidatūrą taip pat iškėlęs boksininkas Evaldas Petrauskas gavo du balsus, o jo treneris Vladimiras Bajevas palaikymo nesulaukė nė iš vieno konferencijos dalyvio.

Pirmuoju LBF viceprezidentu išrinktas Vilmantas Bobinas, viceprezidentu mėgėjų boksui tapo A.Danilaitis, viceprezidentu APB ir WSB boksui – Gintautas Statkevičius.

LBF generaliniu sekretoriumi išrinktas Donatas Mačianskas, trenerių tarybos vadovu perrinktas Vidas Bružas, teisėjų kolegijos pirmininku – Anatolijus Kriukovas, klubų atstovu –  Bronislovas Šimokaitis, revizoriaus pareigos patikėtos Mantui Mačiui.

P.Zabielskas ir A.Arėška šią savaitę viešame pareiškime tvirtino, kad LBF finansinėse ataskaitose trūksta duomenų apie pajamas iš kai kurių renginių, tarp jų – iš 2017 m. surengto tarptautinio Dano Pozniako bokso turnyro, kartu su Tarptautine bokso mėgėjų federacija (AIBA) suorganizuotų trenerių mokymo kursų.

Į tai D.Šaluga atsakė, kad visos LBF lėšos yra apskaitytos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir yra visi tai patvirtinantys dokumentai.

"LBF finansai kruopščiai revizuojami, išsami revizoriaus ir finansinė ataskaitos patvirtintos LBF ataskaitos konferencijoje. Po teismų maratono į LBF generalinio sekretoriaus postą atsisėdęs A.Arėška kartu su viceprezidentu P.Zabielsku nepagrįstai šmeižia Lietuvos bokso federaciją ir visą bokso visuomenę. Teisininkai ne kartą ragino dėl šių veikėjų skleidžiamo šmeižto kreiptis į teismus, tačiau nebenorime veltis į teisminius ginčus ir eikvoti lėšas bylinėtis, o ne boksininkams. Sportininkams lėšos yra reikalingesnės.

Teisininkai ne kartą ragino dėl šių veikėjų skleidžiamo šmeižto kreiptis į teismus, tačiau nebenorime veltis į teisminius ginčus ir eikvoti lėšas bylinėtis, o ne boksininkams.

Finansiniai dokumentai A.Arėškai neperduoti dėl labai svarbių priežasčių. Po 2016 m. balandžio 30 d. įvykusios LBF neeilinės rinkimų konferencijos, kurioje A.Arėška nebuvo perrinktas generaliniu sekretoriumi, jis pasisavino ir iki šios dienos neperdavė federacijai priklausančio turto – gyvybiškai svarbių dokumentų, tokių kaip įstatai, finansiniai dokumentai bei LBF antspaudas. Neatmetame galimybės, kad A.Arėška tokių neteisėtų veiksmų ėmėsi dėl to, kad jam esant generaliniu sekretoriumi jokios turnyrų lėšos nebuvo apskaitomos, tad, negrąžindamas dokumentų, stengiasi tai nuslėpti. Baiminamės, kad pastarųjų metų dokumentus perdavus A.Arėškai jie ir vėl gali pradingti.

Atkreipiame dėmesį, kad nei A.Arėška, nei P.Zabielskas nedalyvavo LBF ataskaitos konferencijoje, kur buvo pateiktos ir patvirtintos finansinė bei revizoriaus ataskaitos.

Kad LBF finansai tvarkomi pagal visus reikalavimus, patvirtino ir Kūno kultūros ir sporto departamento auditas, neradęs jokių pažeidimų, išskyrus tai, kad A.Arėška yra nusavinęs ir negrąžinęs finansinės apskaitos dokumentų.

Būtent todėl visi finansiniai dokumentai nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki dabar nebus perduoti A.Arėškai iki LBF rinkimų konferencijos, kuri vyks birželio 9-ąją Vilniuje. Po rinkimų visi finansiniai ir kiti dokumentai bus perduoti LBF vykdomajam komitetui", – rašoma LBF prezidento D.Šalugos pranešime.

Dokumentų dar neatgavo

Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti LBF apeliacinį skundą dėl 2017 m. vasario 24-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo civilinėje byloje.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs trijų šalies bokso klubų ieškinį, nusprendė, kad LBF prezidento Dariaus Šalugos iniciatyva 2016 m. balandžio 30-ąją sušaukta neeilinė rinkimų konferencija buvo neteisėta ir visus jos sprendimus paskelbė negaliojančiais.

Tąkart Kėdainiuose D.Šaluga buvo išrinktas dar vienai LBF prezidento kadencijai, generaliniu sekretoriumi – Donatas Mačianskas, taip pat buvo išrinkti nauji viceprezidentai, naujas Revizijos komisijos pirmininkas, trenerių ir teisėjų kolegijų pirmininkai.

Tad Vilniaus apygardos teismui nusprendus pripažinti LBF konferenciją negaliojančia, į LBF vadovybę grįžta visi iki rinkimų buvę LBF vykdomojo komiteto nariai, tarp jų – generalinis sekretorius Antanas Arėška, pirmasis viceprezidentas Paulius Zabielskas, antrasis viceprezidentas mėgėjų boksui Stanislavas Mižigurskis, trečiasis viceprezidentas profesionaliam boksui Vladimiras Bajevas.

Teismo sprendimu į LBF narių gretas grąžinami iš federacijos neteisėtai pašalinti daugiau kaip dešimt LBF narių. Teismas konstatavo, kad jie buvo ir yra lygiateisiai LBF nariai.

"Teisingumas pagaliau atkurtas, – pareiškė A.Arėška. – Tačiau mums kol kas neperduoti jokie pastarųjų dvejų metų LBF veiklos dokumentai."

Rengs naujus rinkimus

Po skandalingos 2016-ųjų konferencijos A.Arėška teigė, kad juoda katė tarp jo ir LBF vykdomojo komiteto bei D.Šalugos perbėgo tuomet, kai LBF prezidentas esą neviešai buvo apkaltintas finansinės drausmės nesilaikymu.

"Jis spaudė buhalterę su biudžetiniais pinigais daryti tai, ko neleidžia įstatymai", – konkretizavo P.Zabielskas.

Tąkart D.Šaluga įtarimus atmetė.

"Pagal įstatus rengti konferencijos dokumentus ir sukviesti delegatus privalo ir generalinis sekretorius, tačiau buvau visiškai eliminuotas iš šios veiklos. Galiausiai dalis bokso žmonių, prieštaravusių, kad boksas būtų sugriautas, buvo patraukti į šalį, kad D.Šaluga galėtų ramiai tvarkytis federacijoje kaip namie. Tačiau esame ne banditų, o teisinė šalis, tad per teismus stabdysime visišką nesiskaitymą su įstatymais", – 2016-aisiais pabrėžė A.Arėška.

Mūsų federacijos prezidentai su savo komandomis neišsilaiko nė dviejų ar trijų olimpinio ciklo metų, nes yra žmonių grupelė, kuriai niekada niekas netinka.

Užvakar jis informavo, kad greičiausiai rytoj bus surengtas LBF vykdomojo komiteto posėdis ir pasiūlyta neeilinės rinkimų konferencijos data.

Darbai – iškalbingi

Beveik dvejus metus LBF generaliniu sekretoriumi dirbęs D.Mačianskas teigė, kad po naujų rinkimų viskas turėtų sugrįžti į buvusias vėžes.

"Neabejojame savo sėkme per naujus rinkimus, nes mūsų darbai, atlikti per dvejus metus, – iškalbingi. Veikla – labai sklandi, sportininkai motyvuojami, skatiname trenerius, viskas vyksta aukštu lygiu", – sakė D.Mačianskas.

Pasak jo, teismas tokį sprendimą priėmė dėl menko pažeidimo: 2016-aisiais neeilinę rinkimų konferenciją sušaukė ne generalinis sekretorius, kaip turėtų būti pagal įstatus, o LBF prezidentas. Pasak D.Mačiansko, opozicijos priekaištai ir bandymai kovoti teismuose tėra kai kurių nusivylusių žmonių asmeninės ambicijos.

"Aš tai vadinu piktų žmonių bandymais bet kokiomis priemonėmis susigrąžinti valdžią. 2016-aisiais rengdami rinkimus atsižvelgėme į mūsų narių valią. D.Šaluga prezidentu buvo išrinktas vienbalsiai – už tai balsavo 41 narys, visi palaikė mano ir visų vykdomojo komiteto narių kandidatūras. Federacija pati pasirinko, ką nori matyti valdžioje", – kalbėjo D.Mačianskas.

Veikia įtakinga grupelė?

Teismo sprendimas Lietuvos bokso bendruomenėje įžiebė diskusijas.

"Mūsų federacijos prezidentai su savo komandomis neišsilaiko nė dviejų ar trijų olimpinio ciklo metų. Jokio stabilumo, nes yra tam tikra žmonių grupelė, kuriai niekada niekas netinka. Būtent ši grupelė buvo pasiūliusi ir ankstesnius prezidentus bei generalinius sekretorius, bet juos, kažkuo neįtikusius, galiausiai išspyrė, Lietuvos boksui iš idėjos dirbusiems žmonėms net ačiū nepasakė. Ši grupelė nuolat kursto intrigas, nors patys sėdėjo federacijos valdybose po 20 ar net 30 metų ir turėjo puikiausius įrankius kažką keisti, tobulinti.

D.Šalugos vadovaujama LBF komanda – šauniausia, su kuria man teko dirbti. Matome, kad vyksta kartų kaita. Ko daugiau reikia? Manau, vienybės ir šalto proto", – atvirame laiške rašė Marijampolės bokso federacijos prezidentas Gintautas Statkevičius.

"Negaliu tylėti. Bokso bendruomenėje aktyviai dalyvauju daugiau nei trisdešimt metų – kaip treneris, teisėjas, klubo vadovas, miesto federacijos vadovas, LBF viceprezidentas. Organizavau ne vieną Lietuvos bokso čempionatą, tarptautinį bokso turnyrą ir niekada neieškojau iš to sau naudos. Atvirkščiai: atimdamas savo brangų laiką iš šeimos, verslo, aukodamas asmenines lėšas, stengiausi, kad varžybos būtų sklandžios, sportininkams būtų sudarytos geros sąlygos, o treneriai gautų atlygį ir būtų pagerbti už pasiektus rezultatus.

Todėl man nesuprantami grupelės asmenų siekiai. Ko norima? Grąžinti LBF į XX a.?! Lietuvos boksą paversti santykių, ambicijų aiškinimosi objektu ar siekti asmeninės naudos?

Per tuos trisdešimt metų LBF prezidentu buvo ir vidaus reikalų ministras, ir aukščiausios lygio gangsteris. Ir visada dėl įtakos LBF vyko kova tarp Vilniaus ir Kauno, netgi buvo suorganizuoti naktiniai perversmai.

Prieš kelerius metus ta pati veikėjų grupelė pristatė ir dabartinį LBF prezidentą D.Šalugą. Matyt, stipriai apsiriko, nes jis greitai atsirinko grūdus nuo pelų ir tiems veikėjams neleido manipuliuoti federacijos sąskaita, būti tampomas kaip marionetė. LBF sprendimai priimami skaidriai, aiškiai, nėra proteguojamas atskiras klubas ar kuris nors federacijos narys", – viešame laiške pasidalijo mintimis Kėdainių bokso federacijos prezidentas Vilmantas Bobinas.