Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas žurnalistams sakė, kad Maskva atšauks branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą. Jis pridūrė, kad jei JAV atliks branduolinį bandymą, „mes taip pat būsime priversti tai padaryti“.

1996-aisiais priimta Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (CTBT) draudžia visus branduolinius sprogdinimus bet kurioje pasaulio vietoje, nors ji niekada nebuvo visiškai įsigaliojusi. Ją pasirašė ir Rusijos, ir JAV prezidentai, tačiau Jungtinės Valstijos jos niekada neratifikavo.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo, kad Maskva gali svarstyti galimybę atšaukti 2000-ųjų sprendimą ratifikuoti CTBT. V. Putinas pažymėjo, kad nors kai kurie ekspertai kalba apie būtinybę atlikti branduolinius bandymus, jis dar nėra susidaręs nuomonės šiuo klausimu.

V. Putino pareiškimas dėl CTBT pasirodė daug kam nuogąstaujant, kad Maskva gali atnaujinti branduolinius bandymus, siekdama atgrasyti Vakarus nuo tolesnės karinės paramos Ukrainai, kovojančiai su Rusijos vykdoma invazija. Daugelis ištikimiausių Kremliaus režimo šalininkų pasisakė už bandymų atnaujinimą.

Žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – pirmininkas pareiškė, kad įstatymų leidėjai sieks atšaukti branduolinių bandymų draudimo ratifikavimą. Už darbotvarkę atsakinga taryba pirmadienį pareiškė, kad Užsienio reikalų komitetas turi per 10 dienų pasiruošti šio klausimo svarstymui.

S. Riabkovas apkaltino JAV, kurios „tikėjosi, jog mes ir toliau žiūrėsime pro pirštus“ į tai, kad jos neratifikavo pakto, ir pridūrė besitikintis, kad Vašingtonas supras jų siunčiamą žinią.

Jis atkreipė dėmesį į ankstesnį V. Putino nurodymą paruošti šalies branduolinių bandymų poligoną bandymams atnaujinti, pabrėždamas, kad jei JAV atnaujins branduolinius bandymus, tai juos atnaujins ir Rusija.

Praėjusiais metais karinė įtampa Korėjos pusiasalyje smarkiai išaugo, Šiaurės Korėjai beveik kiekvieną mėnesį vykdant sankcijas pažeidžiančius ginklų bandymus, įskaitant pažangiausios tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) paleidimą.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) taip pat neseniai paragino „eksponentiškai“ didinti Pchenjano branduolinį arsenalą ir įsigyti naujų ICBM, kad atremtų, kaip jis teigia, Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos priešiškumą.

Ketvirtadienį JT Saugumo Tarybai A. Guterresas sakė, kad Pchenjanas privalo atnaujinti derybas, kurios žlugo 2019 metais, kai Hanojuje žlugo Kim Jong Uno ir tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) branduolinės derybos.

„Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos vykdoma neteisėta branduolinio ginklo programa kelia aiškų ir realų pavojų, didinantį riziką ir geopolitinę įtampą“, – kalbėjo A. Guterresas Saugumo Tarybos posėdyje dėl teisinės valstybės, kuriam pirmininkavo Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi (Jošimasa Hajašiu).

Pchenjanas vėlai šeštadienį išplatino pareiškimą, kuriame apkaltino A. Guterresą „tipiškais dvigubais standartais“ ir „pavojingu veiksmu, kuriuo griaunamas pasaulio bendruomenės pasitikėjimas JT“.

Pareiškime, priskiriamame Pchenjano užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnui Jo Chol Su (Džo Čol Su), taip pat teigiama, kad A. Guterresas ignoruoja JAV „beatodairišką ginkluotės kaupimą“, nes jos „nuolat į Korėjos pusiasalį ir regioną atgabena įvairių rūšių branduolinio smūgio priemonių“.

Jo Chol Su taip pat apkaltino Japoniją, kad dėl savo karo laikų ir kolonijinės praeities ji „neturi moralinių ir teisinių reikalavimų“ būti JT Saugumo Tarybos nare.

Pchenjano pareiškime, kurį perdavė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra, pakartojama, kad Šiaurės Korėja niekada neatsisakys savo branduolinių ginklų.

Tai įvyko po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) penktadienį Baltuosiuose rūmuose vykusiose derybose pabrėžė sustiprintą Tokijo karinę padėtį.

Gruodžio mėnesį Japonija pakeitė savo gynybos strategiją ir pažadėjo iki 2027 metų padidinti išlaidas iki dviejų procentų BVP, taip padidindama savo gynybinius pajėgumus augančios Kinijos ir nenuspėjamos Šiaurės Korėjos akivaizdoje.

Praėjusių metų rugsėjį Kim Jong Unas paskelbė Šiaurės Korėją „negrįžtama“ branduoline valstybe.

Leidinys kartu su ekspertais išanalizavo rajono, esančio už 450 km nuo išdžiūvusio Lobnoro ežero pietrytinėje Kašgaro lygumos dalyje, palydovines nuotraukas.

Sprendžiant iš nuotraukų, Kinija, be kita ko, tiesia tunelį kalno šlaite. Darbų pobūdis byloja, kad jie atliekami horizontalia kryptimi. Ten pat nutiestos elektros perdavimo linijos, pastatytas statinys, tikriausiai skirtas sprogmenims laikyti, ir poligono vadavietė. Ekspertai teigia, kad poligoną kruopščiai saugo kariškiai.

Manoma, kad pasirengimas naujo tunelio statybai prasidėjo dar 2020 metų rudenį. „Nikkei“ taip pat pažymi, kad, sprendžiant iš pirkimų dokumentų, Sindziange, kur nėra atominių elektrinių, pastaraisiais metais padaugėjo valstybinių užsakymų įrangai, susijusiai su atominę pramone, apsauginiams kostiumams ir dozimetrams.

Iki šiol Kinija Lobnoro ežero rajone iš viso atliko penkis požeminius branduolinius bandymus.

Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA ketvirtadienį paskelbė, kad per šalies Darbininkų partijos politbiuro posėdį buvo nurodyta persvarstyti pasitikėjimo didinimo priemones bei galimybę atnaujinti visą laikinai sustabdytą veiklą. Ekspertų manymu, čia užsiminta apie paties Pchenjano 2018 metais paskelbtą ilgojo nuotolio raketų ir branduolinių ginklų bandymų pauzę.

Prieš tai jau kurį laiką baimintasi, kad Pchenjanas gali atnaujinti branduolinius bandymus. Kim Jong Unas dar 2019 metais buvo pareiškęs, kad jo šalis nebelaiko savęs saistoma bandymų moratoriumo.

Trečiadienį vykusiam politbiuro posėdžiui pirmininkavo šalies lyderis Kim Jong Unas ir jo metu, anot pranešimų, taip pat diskutuota apie galimas priemones prieš JAV. Jungtinių Valstijų vyriausybė buvo apkaltinta pasiekusi „pavojingą liniją“, tad Pchenjanas turėtų sustiprinti savo „fizines priemones, kuriomis būtų galima veiksmingai atremti priešiškus JAV veiksmus“, skelbė KCNA.

JAV Iždo departamentas neseniai paskelbė sankcijas dar penkiems Šiaurės Korėjos pareigūnams dėl kaltinimų turint sąsajų su šalies ginklų programomis. JAV tokiu žingsniu sureagavo į jau šešis nuo praėjusių metų rugsėjo Šiaurės Korėjoje įvykdytus trumpojo nuotolio balistinių raketų bandymus.

Tokius bandymus šaliai draudžia Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos. Balistinės raketos yra pajėgios nešti, be kita ko, branduolines galvutes.

Visgi prezidentas neatsiprašė.

„Noriu tiesos ir skaidrumo“, – sakė E. Macronas, kreipdamasis į Prancūzijos Polinezijos pareigūnus.

Jis pridūrė, kad reikia geresnio žalos atlyginimo nuo bandymų nukentėjusiems asmenims.

„Tauta skolinga Prancūzijos Polinezijai. Ši skola – už tuos bandymus, ypač vykdytus 1966–1974“, – kalbėjo E. Macronas. 

Branduoliniai bandymai Prancūzijos Polinezijoje vis dar kelia didelį pasipiktinimą ir laikomi rasistinio kolonijinio požiūrio, jog salų gyventojų gyvybės nebuvo vertinamos, įrodymu.

Prieš E. Macrono vizitą šio daugiau nei šimto salų salyno, esančio pusiaukelėje tarp Meksikos ir Australijos, gyventojai vylėsi, kad prezidentas atsiprašys ir paskelbs apie kompensacijas nuo radiacijos nukentėjusiems žmonėms.

Bandymai buvo vykdomi 1966–1996 metais, kai Prancūzija kūrė atominius ginklus.

Prancūzijos tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „Disclose“, remdamasis Prancūzijos kariuomenės išslaptintais dokumentais apie 193 branduolinius bandymus, kovą pranešė, kad jų poveikis vietos gyventojams buvo gerokai didesnis nei pripažino valdžia.

Šie dokumentai parodė, kad nuo 1996-ųjų, kai buvo nutraukti branduoliniai bandymai, kompensacijas dėl radiacijos poveikio gavo tik 63 Prancūzijos Polinezijos gyventojai, nors skaičiuojama, kad paveikti galėjo būti daugiau nei 100 tūkst. žmonių, kurie susirgo leukemija, limfoma ir kitų formų vėžiu.

Apie „Sohae“ palydovų paleidimo centre sekmadienį esą atliktą bandymą pranešta praėjus vos kelioms valandoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad jis būtų labai „nustebintas“ priešiškų Šiaurės Korėjos veiksmų.

„2019 m. gruodžio 7 d. popietę „Sohae“ palydovų paleidimo centre įvykdytas labai svarbus bandymas“, – paskelbė Šiaurės Korėjos krašto apsaugos mokslo akademijos atstovas.

Šalies valstybinės naujienų agentūros KCNA išplatintame pranešime teigiama, kad pastarojo bandymo rezultatai „turės svarbios įtakos" keičiant Šiaurės Korėjos „strateginę poziciją“.

Pareiškime daugiau detalių apie atliktą bandymą nepateikiama.

Šiaurės vakaruose įsikūręs „Sohae“ centras įrengtas neva palydovams leisti į orbitą. Tačiau Šiaurės Korėja šioje aikštelėje yra atlikusi ne vieną raketų paleidimą. Tokius slaptus ilgojo nuotolio balistinių raketų bandymus pasmerkė JAV ir kitos valstybės.

Pungjė-ri poligonas yra giliai po žeme kalnuose retai apgyvendintame šalies šiaurės rytų regione.

Apie planuojamą jo „visišką likvidavimą“ anksčiau šį mėnesį paskelbė šalies lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas).

Tai laikoma geros valios gestu prieš kitą mėnesį planuojamą Kim Jong Uno susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu). Tačiau net ir tuo atveju tai nėra negrįžtamas žingsnis ir po jo reikės dar daug reikšmingų priemonių, kad būtų įvykdytas D. Trumpo reikalavimas dėl denuklearizacijos.

Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi įvykio vietoje esančiais Pietų Korėjos reporteriais, pranešė, kad visą dieną nuo 11 val. (6 val. Lietuvos laiku) iki 16 val. 17 min. girdėjosi sprogimai.

„Buvo didžiulis sprogimas, buvo galima jį pajusti. Atsirito dulkės ir karščio (banga). Jis buvo itin garsus“, – britų transliuotojo „Sky News“ interneto svetainėje parašė į ceremoniją pakviestas šios televizijos žurnalistas Tomas Cheshire'as (Tomas Češiras).

Ceremonijoje dalyvavo žurnalistai iš Kinijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Rusijos ir Pietų Korėjos.

Šiaurės Korėja į ceremoniją nepakvietė tarptautinių inspektorių ir tai apriboja šio žingsnio, kaip padarytos nuolaidos, vertę.

Pungjė-ri poligone nuo 2006 metų Šiaurės Korėja įvykdė visus šešis savo branduolinius bandymus. Naujausias ir kol kas galingiausias bandymas buvo įvykdytas pernai rugsėjį; Pchenjanas tuomet sakė išbandęs vandenilinę bombą.

Šios išvados, pirmadienį paskelbtos Kinijos mokslo ir technologijų universiteto, gali pateikti alternatyvų paaiškinimą, kodėl Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pareiškė, jog jo šalis stabdo branduolinių ir raketų bandymų programą prieš penktadienį turintį įvykti susitikimą su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu ir vėliau planuojamą susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Branduoliniai sprogimai atpalaiduoja didžiulį kiekį energijos, ir jau anksčiau spėliota, kad per rugsėjį Pchenjano įvykdytą iki šiol galingiausią bandymą požeminių tunelių kompleksas, esantis Šiaurės Korėjos šiaurės rytinėje dalyje, tapo nestabilus.

Po šio bandymo Kinijos tarnybos sakė, kad mėginiuose, surinktuose prie abiejų šalių sienos, nepatikta jokios radioaktyviosios taršos. Ketvirtadienį naujienų agentūrai AP mėgino susisiekti su šiais departamentais, bet kol kas jokio atsakymo nesulaukė.

Naujausia kinų mokslininkų studija pagrįsta duomenimis, surinktais po rugsėjo 3-ąją įvykdyto galingiausio iš šešių Šiaurės Korėjos išbandytų branduolinių užtaisų sprogdinimo. Manoma, kad šis bandymas buvo vėlesnėmis savaitėmis užfiksuotų požeminių smūgių priežastis.

Tikėtina, kad susprogdinto užtaiso galia buvo didesnė kaip 100 kilotonų – tai yra, bent 10 kartų didesnė negu bet kurios Šiaurės Korėjos anksčiau išbandytos bombos.

1945 metais Jungtinių Valstijų ant Hirošimos numestos atominės bombos galia buvo apie 15 kilotonų.

Minėto Kinijos universiteto mokslininkų Tian Dongdongo, Yao Jiaweno ir Wen Lianxingo straipsnyje sakoma, kad pirmasis iš šių žemės drebėjimų, įvykęs praėjus 8,5 min. po sprogimo, buvo „vidaus griūtis branduolinių bandymo centro kryptimi“. Vėliau užfiksuota virtinė seisminių smūgių, kurių židinys buvo apytikriai toje pačioje vietoje.

„Atsižvelgiant į tyrimo išvadas, kad Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų komplekse Mantapsane įvyko griūtis, būtina toliau stebėti, ar nevyksta radioaktyvių medžiagų nuotėkis, kurį galėjo sukelti ši griūtis“, – sakoma trečiadienį universiteto tinklalapyje aptiktame straipsnyje.

Ši studija yra priimta paskelbti recenzuojamame mokslo žurnale „Geophysical Research Letters“.

Kinų išvados yra įtikinamos ir pagrįstos aiškiai suprantamais tyrimais, sakė prie šios studijos neprisidėjusi JAV Cornellio (Kornelio) universiteto seismologė Rowena Lohman.

Panašūs rezultatai buvo pateikti praeitą mėnesį „Geophysical Research Letters“ paskelbtame kitame straipsnyje, parengtame grupės, vadovaujamos su Šiaurės Korėja besiribojančios Kinijos Dzilino provincijos seismologijos biuro darbuotojo Liu Junqingo. Toje studijoje nurodoma, kad iškart po sprogimo užfiksuotą seisminį smūgį tikriausiai lėmė „sprogimo sukurto suskeldėjusio uolienų šulinio staigus suirimas, užgriuvus tuštumai“.

Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų kompleksas kelia didelį nerimą Pekinui, nes šis objektas, esantis netoli Kildžu miesto, yra arčiau kaip už 100 km nuo sienos su Kinija.

Per Šiaurės Korėjos branduolinius bandymus Kinijos pasienio miesteliuose ir miestuose kai kada būdavo juntami požeminiai smūgiai, todėl tekdavo evakuoti mokyklas ir įstaigas. Taip pat nuogąstaujama, kad prasiveržusias radioaktyvias medžiagas vėjas galėtų atnešti į šalies teritoriją.

Dėl šių grėsmių kai kurie veikėjai Kinijoje reiškė nepasitenkinimą nenuspėjama tradicine šalies sąjungininke.

Abiejų šalių santykiai jau daug metų prastėjo, nors Kim Jong Unas praeitą mėnesį surengė seniai lauktą vizitą Pekine, Kinijai pradėjus taikyti Jungtinių Tautų paskelbtas ekonomines sankcijas, apie 90 proc. sumažinusias dvišalę prekybą.

Seulo nacionalinio universiteto branduolinės inžinerijos profesorius Kune Yull-suh praeitais metais perspėjo, kad tolesni sprogdinimai gali sukelti Baitoušano ugnikalnio, esančio maždaug už 100 km nuo branduolinio komplekso, išsiveržimą.

Praeitą šeštadienį Šiaurės Korėja paskelbė uždarysianti savo branduolinių bandymų kompleksą ir sustabdysianti branduolinius bei tarpžemyninių balistinių raketų bandymus. D. Trumpas šį pareiškimą, paskelbtą artėjant jo planuojamam susitikimui su Kim Jong Unu, įvertino kaip „didelę pažangą“.

Tačiau Šiaurės Korėja neužsiminė galinti atsisakyti savo branduolinio arsenalo arba raketų ir su jomis susijusių komponentų gamybos.

Pilkas kostiumas, kurį K.Jong Unas vilkėjo sakydamas naujametį sveikinimą, privertė analitikus spėlioti, ar šis naujas stilius galėtų reikšti, kad Pchenjano režimas stengsis padailinti savo diplomatiją.

Šiaurės Korėjos lyderis, pernai nevengęs aštrių pasisakymų, ypač JAV prezidento Donaldo Trumpo adresu, sakydamas savo metinę kalbą vėl pasinaudojo proga perspėti Vašingtoną, kad ant savo stalo laiko "branduolinį mygtuką". Vis dėlto jis ištiesė ir alyvmedžio šakelę Pietų Korėjai – pareiškė, esą yra pasirengęs deryboms ir net gali atsiųsti komandą į Pietų Korėjoje įvyksiančias žiemos olimpines žaidynes.

Švelnesnis tonas ir solidus vakarietiško stiliaus kostiumas bei prie jo priderintas pilkas kaklaraištis – reikšmingas pasikeitimas paprastai griežtus stalinistinio stiliaus drabužius vilkinčiam lyderiui – privertė analitikus sukti galvas dėl šių netikėtų aprangos ženklų.

"K.Jong Uno sidabriškas vakarietiško stiliaus kostiumas ir akiniai raginiais rėmeliais, taip pat faktas, kad jis nebuvo įsisegęs tėvą ir senelį vaizduojančio ženklelio, rodo jo pasitikėjimą ir stabilumą. Tai siunčia signalą, kad jis (viską) kontroliuoja", – vado drabužius aptarė Šiaurės Korėjos studijų universiteto Seule profesorius Yang Moo Jinas.

Pusano miesto Pietų Korėjoje nacionalinio universiteto analitikas Robertas Kelly pastebėjo, kad Kimų dinastijos tesėjas atrodė panašesnis į "kokį bankininką, vilkintį "Armani".

"Buvo daug spėlionių, esą jis bando pasiekti, kad Šiaurės Korėja atrodytų šiuolaikiškesnė. Jo tėvo (stiliaus) kostiumai XXI a. atrodė juokingi. Bet tai yra triukas. Tik šou", – aiškino jis.

Pietų Korėjos valstybinis Korėjos nacionalinio susivienijimo institutas pareiškė, kad Pchenjanas, regis, "labai pasistengė dėl įvaizdžio kūrimo".

"Ankstesnių tamsesnių maoistinių kostiumų pakeitimas švelnesnio tono pilku, vakarietiško stiliaus kostiumu, atrodo, yra skirtas pavaizduoti kalboje akcentuotą taiką ir atspindėti atsipalaidavimą pasiekus branduolinės valstybės statusą", – nurodė institutas.

Neaišku, ar suveikė K.Jong Uno tono, ar garderobo pasikeitimas, bet Pietų Korėja sureagavo palankiai ir pasiūlė Pchenjanui kitą savaitę surengti aukšto lygio derybas. Be to, tarp abiejų Korėjų buvo atkurta tiesioginė ryšio linija. Ji pasienio kaime Panmundžome veikė iki 2016 m. vasario, kai buvo uždaryta smarkiai pablogėjus dvišaliams santykiams.

Santykių pablogėjimas įvyko kilus konfliktui dėl bendrai valdytos ir šiuo metu jau nebeveikiančios Kesono pramonės zonos.

Abi šalys, nuo 1950–1953 m. Korėjos karo skiriamos budriai saugomos demilitarizuotosios zonos, pastarąjį kartą aukšto rango pareigūnų derybas buvo surengusios 2015 m. Jose siekta sumažinti įtampą Korėjos pusiasalyje.

Pastaraisiais mėnesiais įtampa pusiasalyje buvo smarkiai išaugusi po virtinės Šiaurės Korėjos raketų bandymų ir jos įvykdyto kol kas galingiausio branduolinio bandymo.

Tunelis Pungjė-ri poligone įgriuvo rugsėjo pradžioje, praėjus kelioms dienoms po Šiaurės Korėjos šešto ir kol kas galingiausio požeminio branduolinio bandymo, kuris buvo atliktas rugsėjo 3-iąją, remdamasi šaltiniais Šiaurės Korėjoje pranešė televizija „Asahi“.

Pirmas įgriuvimas paveikė maždaug 100 darbuotojų, o per gelbėjimo darbus įvyko antras įgriuvimas. Iš viso, kaip baiminamasi, žuvo mažiausiai 200 žmonių, sakoma pranešime.

Nelaimę išprovokavo branduolinis bandymas, pridūrė japonų televizija.

Ekspertai yra perspėję, kad požeminiai bandymai galėtų nulemti kalno, kuriame yra poligonas, sugriuvimą ir radiacijos nutekėjimą į atmosferą netoli Kinijos sienos.

Naujausias – šeštasis nuo 2006 metų – bandymas sukėlė nuošliaužų poligono rajone, rodo kitą dieną iš palydovų padarytos nuotraukos.

Interneto svetainėje „38 North“ paskelbtose nuotraukose matyti paviršiaus aplink Pungjė-ri pasikeitimai. Nedidelės nuošliaužos susidarė palei upelių vagas.

Minimas sprogimas sukėlė 6,3 balo žemės drebėjimą, o kelios minutės po jo įvyko dar vienas, 4,1 balo drebėjimas, nurodo JAV geologijos tarnyba (USGS).

Japonija įvertino, kad šios bombos, kurią Pchenjanas vadina vandeniline, galingumas buvo 120 kilotonų – aštuonis kartus didesnis už Hirošimą 1945 metais nušlavusios bombos.

Šiaurės Korėjai labai neįprasta pripažinti kokią nors didelę nelaimę, ypač tokią, kuri susijusi su jos branduoline programa.

Pietų Korėjos susivienijimo ministerijos atstovė Lee Eugene (Li Judžin) sakė: „Matėme šį pranešimą, bet nieko apie tai nežinome.“

Pranešimas pasirodė prieš JAV lyderio Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pirmą prezidentinį vizitą Pietų Korėjoje, kuris įvyks kitą savaitę, intensyvėjant jo žodžių karui su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu).

Uždara Šiaurės Korėja valdant Kim Jong Unui, kuris valdžią perėmė po tėvo Kim Jong Ilo (Kim Čen Iro) mirties 2011 metais, padarė reikšmingų pasiekimų vykdydama savo branduolinę ir raketų programas.

Lyderiu tapus Kim Jong Unui, Šiaurės Korėja įvykdė keturis iš šešių savo branduolinių bandymų ir branduolinius ginklus vadino „brangiu kardu“ šaliai nuo JAV invazijos ginti.