Šį pažadą išsakė valstybės sekretorius Mike Pompeo (Maikas Pompėjas), o aukšto rango JAV pareigūnai reiškė vis didesnį optimizmą prieš birželio 12-ąją planuojamą surengti Kim Jong Uno ir Amerikos prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimą.
M. Pompeo, praeitą savaitgalį dalyvavęs derybose su Šiaurės Korėjos lyderiu, netgi pareiškė, kad „abi mūsų šalys gana gerai supranta, kokie yra bendri uždaviniai“.
Naujausi jo komentarai nuskambėjo po derybų su Pietų Korėjo užsienio reikalų ministre Kang Kyung-wha (Kang Kjungva). Per jas buvo aptarta, kaip bus koordinuojami Vašingtono ir Seulo pasiruošimai istoriniam susitikimui.
Daug apžvalgininkų perspėja, kad Kim Jong Uno režimas artėjant viršūnių susitikimui stengsis supriešinti sąjungininkus, išnaudodamas Seulo karo baimę ir Vašingtono susirūpinimą dėl Pchenjano branduolinio arsenalo.
Tačiau ir Kang Kyung-wha, ir M. Pompeo tvirtino sutarę, jog padalytam pusiasaliui reikalinga „visiška, nuolatinė ir patikrinama“ denuklearizacija.
D. Trumpas ir Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas) gegužės 22 dieną susitiks Baltuosiuose rūmuose ir toliau derins derybų su Šiaurės Korėja planus.
M. Pompeo sakė, kad Jungtinės Valstijos padėtų atgaivinti Šiaurės Korėjos ekonomiką, nustekentą paties Pchenjano nevykusio valdymo ir žlugdančių tarptautinių sankcijų.
„Jeigu Šiaurės Korėja atliks drąsių veiksmų, kad sparčiai denuklearizuotųsi, Jungtinės Valstijos pasiruošusios dirbti su Šiaurės Korėja, kad būtų pasiektų panašus klestėjimas, kaip it mūsų draugų Pietų Korėjoje“, – pabrėžė jis.
Nuo 1953 metų, kai paliaubomis buvo užbaigti Korėjos karo veiksmai, buvusi smarkiai nuniokota Pietų Korėja per kelis dešimtmečius tapo viena stipriausių ekonomikų pasaulyje.
„Geri pokalbiai“
Tačiau Šiaurės liko viena labiausiai izoliuotų valstybių, o jos atsilikusią ekonomiką dar labiau gniuždė Jungtinių Tautų remiama „maksimalaus spaudimo“ sankcijų kampanija.
Ilgiau kaip pusę šimtmečio besitęsiantį priešiškumą dar labiau paaštrino Kim Jong Uno ir D. Trumpo ankstesni apsikeitimai asmeniniais įžeidimais ir atvirti grasinimai imtis karinių veiksmų.
Kim Jong Uno režimas taip pat įvykdė balistinių raketų bandymų, įtikinusių JAV žvalgybos pareigūnus, tarp jų buvusį Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovą M. Pompeo, kad Šiaurės Korėja gali kelti pavojų Amerikos miestams.
Tačiau Pietų Korėjos prezidentas ištiesė Šiaurės Korėjai alyvų šakelę ir atnaujino tiesiogines derybas. Kai Kim Jong Unas pakvietė D. Trumpą aptarti nusiginklavimo galimybių, įtampa dar labiau atlėgo.
M. Pompeo nuskrido į Pchenjaną derybų ir pargabeno į Jungtines Valstijas tris Šiaurės Korėjos laikytus amerikiečius. Taip pat buvo paskelbta, kad Šiaurės Korėjos ir JAV aukščiausio lygio susitikimas įvyks birželio 12 dieną Singapūre.
„Surengėme gerų pokalbių – pokalbių, apėmusių itin sudėtingas problemas, iššūkius, strateginius sprendimus, laukiančius pirmininko Kimo“, – sakė M. Pompeo.
Pasak valstybės sekretoriaus, jiedu kalbėjosi „kaip jis pageidauja eiti į priekį ir ar jis yra pasiruošęs – mainais į patikinimus, kuriuos esame pasiruošę jam pateikti – ... visiškai denuklearizuotis.“
„Mums reikės patikimos tikrinimo programos. Ją vykdytume su partneriais visame pasaulyje, kad šis rezultatas būtų pasiektas“, – perspėjo M. Pompeo.
Tačiau jis pridūrė: „Esu tikras, kad turime bendrą supratimą, kokio rezultato nori lyderiai – be abejo, prezidentas Trumpas ir pirmininkas Kimas, taip pat, manau, ir prezidentas Moonas.“
Pietų Korėjos diplomatijos vadovė atrodė ne mažiau optimistiškai nusiteikusi ir stengėsi pabrėžti, kad Vašingtonas ir Seulas šias derybas vertina vienodai.
„Sutarėme, kad viršūnių susitikimas bus istorinė galimybė išspręsti Šiaurės Korėjos branduolinį klausimą ir užtikrinti tvarią taiką Korėjos pusiasalyje“, – sakė ji.
„Dar kartą patvirtinome, kad mūsų tikslas – pasiekti visišką, patikrinamą ir negrįžtamą Korėjos pusiasalio denuklearizaciją“, – pabrėžė Kang Kyung-wha ir pažadėjo, kad partnerių veiksmai bus itin glaudžiai derinami.
Meduolio ir lazdos politika
M. Pompeo pažadėtas ekonominis meduolis kaip atsvara „maksimalaus spaudimo“ lazdai gali palankiau nuteikti stebėtojus, nerimaujančius, kad Seulo ir Vašingtono keliami tikslai nėra gerai suderinti.
„Esama pavojaus, kad taikos procesas judės greičiau negu denuklearizacijos procesas“, – perspėjo Azijos ekspertas Abrahamas Denmarkas, buvęs aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.
„Jeigu taip nutiks, tai gali suteikti Šiaurės Korėjai galimybę mėginti įvaryti pleištą tarp Seulo ir Vašingtono“, – pridūrė A. Denmarkas, dabar dirbantis Vašingtone įsikūrusiame analitiniame Wilsono (Vilsono) centre.
Buvusi JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice (Kondoliza Rais) savo ruožtu pasiūlė D. Trumpui tris patarimus: leisti sutartį parengti ekspertams, per derybas neatiduoti kitų veikėjų, įskaitant Japoniją ir Pietų Korėją, „akcijų“, taip pat „nesibaiminti pašalinti iš šios lygties Amerikos karius“.
„Jeigu sugebėsim laikytis šių trijų principų, tai gali suveikti“, – sakė C. Rice, dabar dirbanti Stanfordo universiteto Hooverio (Huverio) institute.
Iki šiol Šiaurės Korėjos režimo pažadai „denuklearizuotis“ buvo migloti: Pchenjanas nėra aiškiai suformulavęs, ką tai reikštų, kada tai galėtų įvykti ir kaip viskas būtų įgyvendinta.
Šiaurės Korėja daug metų skelbtuose kategoriškuose pareiškimuose „denuklearizaciją“ visuomet siedavo su JAV karių išvedimu iš Pietų Korėjos. Šią idėją Kang Kyung-wha atrodė linkusi atmesti.
Po derybų su M. Pompeo ji sakė norinti „dar kartą pabrėžti, kad JAV kariuomenės buvimas Korėjoje visų pirma yra Korėjos Respublikos ir JAV aljanso reikalas“.
Manoma, kad griežtosios linijos šalininkai Šiaurės Korėjoje branduolinius ginklus laiko garantija, apsaugančia nuo išorės jėgų mėginimų nuversti Pchenjano režimą, bet D. Trumpas tvirtina, kad su didėjančiu branduoliniu arsenalu nesitaikstys.
