Įvairios pozicijos

Valandos trukmės laidos koncepcija kitokia nei paprastos žinios, tikina D.Jursevičius. Laidoje bus ir žinių, bet jos – trumpos, koncentruotai pateiksiančios svarbiausią informaciją, o "Svarbi valanda" susidės iš trijų pagrindinių dalių – tądien aktualiausių trijų temų. Kaip pavyzdį, kaip šios temos bus gvildenamos, žurnalistas pateikia šiandien vis linksniuojamus Afganistano įvykius.

"Pasirinkę aktualiją, ją skirstysime į smulkesnes potemes, pavyzdžiui, kas yra Talibanas, kas jo lyderiai, nes mes kalbame apie Talibaną, bet net nežinome, kas jam vadovauja. Kita tema gali būti apie tai, ką Afganistanas davė Lietuvai – nuo Saugumo departamento vadovo iki karinės patirties Lietuvos kariuomenei. Trečia tema – kas bus su pabėgėliais", – laidos vizija dalijasi D.Jursevičius.

"Į kiekvieną tokią aktualiją pabandysime pažvelgti iš skirtingų pozicijų, kad tai nebūtų tik sausa informacija, jog tūkstančiai žmonių dabar bando pabėgti iš Kabulo oro uosto, kabinasi į lėktuvus ir nuo jų krenta, kai lėktuvai kyla. Bandysime žiūrėti įvairiais kampais, kad būtų aktualu ir įdomu mūsų žiūrovui", – tvirtina laidos vedėjas.

"Svarbi valanda" analizuos ne tik politines, bet ir svarbiausias kultūrines, meno, sporto sritis, jei tądien tai bus dominuojančios naujienos, o į įvairius klausimus atsakyti padės laidos svečiai, savo srities profesionalai.

Nuvertintas žiūrovas

Anot R.Tapinienės, kuri, pasikeisdama su D.Jursevičiumi, ves laidą, praėjusių metų ruduo buvo kupinas iššūkių: "LRT teko svarbus vaidmuo – surengti rinkimų debatus, specialias transliacijas. Jau tada pastebėjome, kad mūsų žiūrovas itin reiklus – iš visuomeninio transliuotojo tikisi ne tik fakto, bet ir analizės, platesnio žvilgsnio į aktualią problemą. Šį rudenį vėl bus daug iššūkių."

Žiūrovai, klausytojai ir skaitytojai reikalauja gilesnės analizės, ne paviršutiniškų žinių.

D.Jursevičius pripažįsta, kad tiek žiūrovas, tiek klausytojas, tiek skaitytojas dažnai lieka nuvertintas – bent jau žiūrint iš plačiosios Lietuvos žiniasklaidos pusės. "Bet galiu pasakyti, kad išties jaučiame, kaip žiūrovai, klausytojai ir skaitytojai reikalauja gilesnės analizės, ne paviršutiniškų žinių, nes paviršutiniškų antraščių, patrauklių pavadinimų, kuriuos perskaičius galima susidaryti įvairių nuomonių, nors straipsnio turinys dažnai su tokiomis antraštėmis nė nesutampa, – daugybė", – sako žurnalistas.

"Tikimės, kad žiniasklaidos vartotojui svarbus gilesnis požiūris į situaciją, įvykį, žinią, ne tik, kad tai atsitiko, o kodėl atsitiko, kas dabar bus, kai taip atsitiko, ką tai reiškia, kokios priežastys, kokie padariniai. Vedu ir kitas laidas, viena iš jų – "Svarbus pokalbis", kuri ilgesnio formato – beveik pusvalandžio, radijuje, ir yra klausoma, todėl iš auditorijos jaučiu, kad žmonėms reikia išsamesnės informacijos, o ne tik paviršutiniško pranešimo, kad Afganistaną užėmė Talibanas", – nė kiek neabejoja D.Jursevičius.

Dar viena iš priežasčių, skatinanti pasinerti į gilesnę analizę, – didžiulis informacijos srautas, triukšmas, kuris šiuo metu mus supa ir tik didėja, sako D.Jursevičius: "Mūsų vienas pagrindinių tikslų – atsijoti, kas yra svarbu, o kas tiesiog yra skambi antraštė, sukurpta norint sulaukti dėmesio ar dėl kitų priežasčių."

Kiek reiklesnis žiniasklaidos vartotojas skatina žurnalistus pasitempti? "Svarbios valandos" vedėjas atsako, kad bent jau LRT žurnalistai nebūna atsipalaidavę. "Tai matote iš reakcijos į svarbius įvykius: jeigu Minske užgrobtas lėktuvas, mes iš karto reaguojame ir rengiame specialias laidas, nelaukdami pirmadienio, jei įvykis atsitiko sekmadienio popietę", – akcentuoja žurnalistas.

Prisitaikyti prie pokyčių

Su pirmuoju tiesioginiu eteriu D.Jursevičius susidūrė daugmaž prieš penkiolika metų, kai "Labas rytas, Lietuva" laidoje skaitė spaudą. "Labai nepagarbiai elgiausi su laikraščiais, juos kažkaip numesdavau. Man prodiuseris Modestas Naudžius iškart pasakė, kad gerai viską perskaičiau, neklydau, bet patarė daugiau nemėtyti laikraščių", – su šypsena prisimena žurnalistas.

Šiandien pasiruošimas bet kokiai tiesioginio eterio laidai labai skiriasi, pripažįsta jis. "Pradedant nuo darbo priemonių iki laidų formato. Anksčiau laidos buvo paprastesnės, primityvesnės, gal ir kitokių laidų poreikio nebuvo, nes ir informacijos vartojimas buvo visai kitoks nei  šiandien. Jos nebuvo tiek daug, dabar turime dirbti su daug informacijos ir tą darbą atlieka daug žmonių", – atvirauja D.Jursevičius.

"Svarbios valandos" išskirtinumas bus, kad tą informaciją pateiksime ne tik per turinį, bet ir per formą. Galbūt kai kuriems žmonėms bus paprasčiau suvokti, kai pasakysime skaičius ir jų mastą parodysime lentelėje. Jei prisimintume, kokios laidos buvo prieš 10–15 metų, viskas labai smarkiai pažengę – tiek techninėmis galimybėmis, tiek darbo prasme, nes galime parodyti naujienos formą, o ne tik ją išsakyti žodžiu", – priduria jis.

Žurnalistas neslepia, kad prieš naujos laidos transliacijas jaučiasi gerai, o jaudulys net ir po ilgametės patirties darbo tiesioginiame eteryje išlieka. "Manau, būtų blogai, jei to jaudulio nebebūtų, nes tai reikštų, kad, ko gero, nebeįdomu tai, ką darai. Jaudulys skatina pasitempti, o kad nežinomų dalykų bus – faktas. Tam reikia ruoštis iš anksto, nes tai atsitinka nuolat. Prasideda laida, ir jos metu gali atsitikti kažkas, į ką reikia reaguoti, juo labiau jeigu kartosis Seimo maršai, ir galima tokius dalykus transliuoti tiesiogiai", – neabejoja D.Jursevičius.

„Siekiame, kad mūsų žiūrovas turėtų ir ugdytų kritinį mąstymą, ypač kai informacijos jūroje sklando didelis srautas netikrų naujienų ir iškraipytų nuomonių. „Svarbi valanda“ – ne tik naujienų laida, joje bus ieškoma sprendimų, priežasčių, analizuojama, todėl labai svarbus vaidmuo tenka vedėjams – jų patirtis, labai reikšmingas gebėjimas suprantamai pateikti net ir sudėtingą informaciją“, – akcentavo LRT TV naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė.

Laidos vedėjai R. Tapinienė ir D. Jursevičius – didelę patirtį turintys žurnalistai ir naujienų bei aktualių pokalbių laidų vedėjai. Kiekvienoje „Svarbi valanda“ transliacijoje bus išskiriamos 2–3 svarbiausios tos dienos pasaulio ir Lietuvos aktualijos. Vedėjų pasirinktos temos bus analizuojamos kartu su ekspertais, sprendimų priėmėjais, pareigūnais, politikais, verslininkais, kitais žurnalistais iš įvykio vietos. Be to, valandos laidoje trumpai bus pristatomos ir kitos dienos naujienos.

Anot žurnalistės, laidos vedėjos R. Tapinienės, praėjusių metų ruduo buvo pilnas iššūkių: „LRT teko svarbus vaidmuo – surengti rinkimų debatus, specialias transliacijas. Jau tada pastebėjome, kad mūsų žiūrovas itin reiklus – iš visuomeninio transliuotojo tikisi ne tik fakto, bet ir analizės, platesnio žvilgsnio į aktualią problemą. Šis ruduo vėl bus kupinas iššūkių, nes žiūrovams pristatysime naują aktualijų laidą „Svarbi valanda“, kurioje kartu su kolega Deividu ir visa naujienų tarnybos komanda stengsimės žiūrovams pateikti svarbiausių tos dienos aktualijų platų paveikslą, ir tai taps svarbiu nauju dienos ritualu mūsų žiūrovams.“

„Galiu drąsiai sakyti, kad mane lydi sėkmė – profesiniame kelyje tenka žengti tik su geriausiais žiniasklaidos profesionalais. Darbas su LRT naujienų tarnybos komanda, neskaičiuojančia darbo valandų, kur likus kelioms minutėms iki tiesioginio eterio gali viskas pasikeisti – negąsdina, nes žinai, kad viskas vis tiek bus gerai. Naujoje laidoje kalbėsime faktų ir argumentų kalba, todėl užtikrintai galime sakyti, kad 18.30 val. – svarbi valanda“,– teigia D. Jursevičius.

Pasak LRT TV naujienų tarnybos vadovės I. Larionovaitės, pandemija dar kartą pabrėžė, kokia svarbi tiksli ir kokybiška informacija. Tai tik įrodo per karantiną stipriai išaugęs tokio pobūdžio laidų žiūrimumas.

Naujame LRT televizijos sezone taip pat bus ir žiūrovų pamėgtos aktualijų ir naujienų laidos –  „Labas rytas, Lietuva“, Laba diena, Lietuva“, „Panorama“, savaitės įvykių apžvalga – „Savaitė“.

Naujajame LRT televizijos sezone 18.30 val. poziciją „Svarbi valanda“ perima iš „Klauskite daktaro“ laidos, kuri net penkerius metus eteryje buvo rodoma kiekvieną darbo dieną. Nuo šiol edukacinė laida apie sveikatą, kurioje ir toliau medicinos sričių ekspertai į sudėtingus klausimus apie ligas ir jų prevenciją atsakys aiškiai ir su tikrais pavyzdžiais, bus rodoma šeštadieniais 17.30 val. per LRT televiziją.

„Mano idėja labai paprasta – visus darbus reikėtų daryti bent šiek tiek kokybiškiau. Pradėkime nuo to, kad, pavyzdžiui, oro uoste pasus tikrinantis pareigūnas sugrįžusį galėtų pasveikinti ar bent nusišypsoti, o ne, paėmęs asmens tapatybės kortelę, vartytų ją 5 minutes ir įtartinai žiūrėtų: kodėl tu čia dabar grįžai. Tai – tiesiog požiūris į darbą.

Man atrodo, kad dažnai darbus atliekame šiek tiek atmestinai, galbūt ne visi juos ir mylime, bet, jei dirbtume bent truputį kokybiškiau nei dabar, būtų labai gerai. Pvz., jei sveikatos apsaugos ministrė neprisipažintų davusi kyšio medikui ir negalvotų, o kas čia tokio, nes tai buvo seniai, arba, jei Seimo nariai nedarytų taip „aš balsavau, bet nelabai žinau, už ką balsavau, nes neskaičiau įstatymo“. Tai rodo, kaip žmogus žiūri į darbą ir kas iš to išeina“, – svarsto LRT laidų vedėjas.

Uždrauskime mokesčius, suteikime visišką laisvę verslininkams arba legalizuokime marihuaną ؘ– tai idėjos iš kosmoso, kurios, ko gero, sulaukia populiarumo, bet nėra realiai įgyvendinamos.

Anot D. Jursevičiaus, ši idėja gali būti realiai įgyvendinama, nes iš esmės nieko nereikia daryti, tiesiog truputį pakeisti požiūrį ir pasistengti dėl geresnio darbo rezultato. Toks sprendimas, žurnalisto manymu, butų naudingesnis valstybei nei utopinės idėjos.

„Manau, kad daugelis siūlomų idėjų yra utopinės, kai kurių net idėjomis nebūtų galima pavadinti, nes jos – tolokai nuo realybės. Uždrauskime mokesčius, suteikime visišką laisvę verslininkams arba legalizuokime marihuaną ؘ– tai idėjos iš kosmoso, kurios, ko gero, sulaukia populiarumo, bet nėra realiai įgyvendinamos. Mums su kolegomis dažnai būna sunku, kai norime laidose pakalbinti kokį nors idėjos autorių, surasti dėmesio vertą idėją“, – tikina žurnalistas.

Vis dėlto iniciatyvą „Idėja Lietuvai“ D. Jursevičius vertina teigiamai – tai, anot jo, naudinga Lietuvos visuomenei. „Tokie projektai priverčia bent truputį sustoti ir pagalvoti apie visą valstybę, o ne vien asmeninius tikslus ar asmenines ambicijas. Yra pasiūlyta tikrai gražių idėjų, pavyzdžiui, Editos Mildažytės trys dienos be kritikos. Tai irgi labai paprasta, tai galima išbandyti savo aplinkoje, šeimoje ar draugų rate ir pasižiūrėti, kas iš to išeis, o, pamačius teigiamą poveikį, galvoti: tikrai, tai veikia! Tokie paprasti pasiūlymai, o ne skambūs pasisakymai gali ką nors pakeisti. Kita vertus, kiekvienas laisvas siūlyti savo mintis“, – pažymi laidų vedėjas.