Naują seniūną frakcija rinko po to, kai ankstesnė frakcijos vadovė Edita Gudišauskienė šią savaitę pranešė paliekanti partiją ir pereinanti į kuriamą ekspremjero Sauliaus Skvernelio partiją. Drauge su ja išėjo ir kitas frakcijos narys – Vygantas Gudėnas.

„Nepaisant netikėto buvusių kolegų sprendimo pasitraukti, tikiuosi, kad išliksime vieningi ir susitelkę. Esame vienintelė reali opozicinė jėga miesto valdantiesiems ir toliau tęsime politinę kontrolę valdančiajai frakcijai“, – pranešime cituojamas P. Lukševičius.

Pasak naujojo seniūno, buvusių kolegų sprendimas pasitraukti frakcijos veiklai Kaune įtakos neturės.

Nepaisant netikėto buvusių kolegų sprendimo pasitraukti, tikiuosi, kad išliksime vieningi ir susitelkę.

„TS-LKD partija Kaune yra didelė, joje yra apie 1400 narių, taip pat prie bendruomenės jungiasi ir nauji žmonės. Manau, ir toliau sieksime atsinaujinimo Kaune, kurio dėka praėjusiuose Seimo rinkimuose Kaune surinkome didžiausią balsų skaičių per daugiau nei 20 metų“, – pabrėžė P. Lukševičius.

Kauno miesto savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijai priklauso šeši nariai: P. Lukševičius, J. Kupčinskienė, Rytas Kupčinskas, Andrijana Filinaitė, Jonas Koryzna, Vitas Lendraitis.

Nuo konservatorių atskilę E. Gudišauskienė ir V. Gudėnas kol kas nėra tikri, ar jiems pavyks įkurti frakciją – tam reikėtų trečio nario. Kviestis jų nei iš konservatorių, nei iš valdančiųjų „Vieningo Kauno“ gretų jie sakė neplanuojantys, tačiau yra atviri norintiems prisijungti.

Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ kuria „valstiečius“ palikęs buvęs premjeras S. Skvernelis su bendražygiais. Šeštadienį Palangoje rengiamas partijos steigiamasis suvažiavimas.

Apie tai politikė antradienio vakarą pranešė viešai savo „Facebook“ paskyroje.

Jos teigimu, drauge su ja išeina ir kitas frakcijos narys Vygantas Gudėnas.

„Drauge su Vygantu Gudėnu paliekame TS-LKD frakciją Kauno miesto savivaldybės taryboje ir jungiamės prie naujai kuriamos partijos „Vardan Lietuvos“, – rašė E. Gudišauskienė.

LNK reportažas:

Dėl frakcijos – nežinia

Ji BNS vėliau sakė, kad kol kas su V. Gudėnu Kauno taryboje yra dviese ir nėra tikri, ar pavyks įkurti naują frakciją.

„Mes dabar esame su V. Gudėnu, manau, taip ir būsime, o laikas parodys“, – sakė Kauno politikė.

„Neviliosime, neperviliosime, nieko nedarysime – žmonės jeigu norės jungtis ar burtis, tada jau būtų toks sprendimas“, – pridūrė ji.

E. Gudišauskienė sakė, jog kol kas nėra iš kitų Kauno taryboje dirbančių politikų girdėjusi, jog jie norėtų jungtis, tačiau svarsto, jog daugiau galėtų paaiškėti po šeštadienio, kai vyks steigiamasis „Vardan Lietuvos“ suvažiavimas.

TS-LKD frakcijos Kauno taryboje atstovė Jurgita Kupčinskienė sako, kad naujas seniūnas bus renkamas ketvirtadienį per frakcijos posėdį.

Anot jos, nors kolegės žingsnis yra netikėtas ir skaudus, frakcijos darbui tai neturės įtakos.

„Negražiai pajuokausiu – ar aštuoni, ar šeši, šioje miesto taryboje tai nelabai ką gali lemti. Bet pagal tarybos reglamentą, du nariai gali suburti grupę arba prie jų gali prisijungti trečias, ir tada jie turėtų frakciją. Tai pamodeliavus, galvoju, kad greičiausiai prisijungs koks trečias, o gal ir ketvirtas iš „Vieningo Kauno“ – manau, jie turės atskirą frakciją“, – BNS sakė politikė.

G. Landsbergis: žingsnis netikėtas

TS-LKD vadovas Gabrielius Landsbergis sakė, kad šis Kauno partiečių žingsnis jam buvo netikėtas, jis iš anksto apie jį nežinojęs.

„Labai įdomi partija mūsų, sakyčiau, tokia lietuviška mišrainė. Kolegos išdėstė savo argumentus socialiniame tinkle, kad (kuriama S. Skvernelio partija) labiau atitinka jų vertybes, matyt, tai ir yra atsakymas“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė G. Landsbergis.

Neviliosime, neperviliosime, nieko nedarysime – žmonės jeigu norės jungtis ar burtis, tada jau būtų toks sprendimas.

Kalbėdamas apie S. Skvernelio su bendražygiais steigiamą partiją G. Landsbergis teigė, jog tai „didžiausias išbandymas yra kairės pusės jėgoms“.

„Tai nėra konsoliduotas elektoratas, judantis, vis tiek čia atsipjaunamas didelis gabalas nuo „valstiečių“, – kalbėjo G. Landsbergis.

TS-LKD vicepirmininkas Paulius Saudargas, trečiadienį komentuodamas šį kolegų žingsnį, sakė, kad tai vienetinis atvejis.

„Tai kol kas toks vienetinis atvejis, nesu plačiau girdėjęs, kad būtų koks nors dreifavimas į tą pusę. Jeigu yra politikoje kokie nors asmeniškumai, asmeniniai interesai, taip ir pasisuka gyvenimas“, – Žinių radijui sakė jis.

P. Saudargas svarstė, kad E. Gudišauskienė galėjo būti nepatenkinta „susiklosčiusia padėtimi, asmenine pozicija Kauno skyrių sueigoje, galbūt dėl kandidatavimo į Seimą negavo tos pozicijos, kurios norėjo“.

Paskatino asmeniniai sukrėtimai

E. Gudišauskienė tvirtino pastaruosius kelerius metus patyrusi asmeninių sukrėtimų, kurie privertė pergalvoti, „kuriuo keliu toliau eiti“.

„Sukrėtimai privertė apmąstyti, ką noriu daryti, su kokiais žmonėmis noriu dirbti, kokios idėjos vežtų, o rezultatai džiugintų. Atsigavusi ir sustiprėjusi supratau, kad atsišviežinusi mintis subrendau pokyčiams“, – teigė politikė.

„Šiandien tvirtai galiu pasakyti, kad ir toliau noriu tarnauti žmonėms ir dirbti Kaunui. Tik su naujais žmonėmis, nauja komanda, kurie duotų naują impulsą. Matau naujas galimybes dirbant Kaunui“, – tvirtino ji.

E. Gudišauskienė BNS sakė, jog dėl asmeninio gyvenimo iššūkių svarstė net apskritai atsisakyti politinės karjeros.

„Buvo tokia mintis, gal iš viso trauktis iš politikos – net ir tokį pasvarstymą turėjau, bet paskui supratau, kad turiu dar jėgų, turiu žinių, turiu patirtį, profesionalumą ir tikrai noriu tarnauti žmonėms, ką ir iki šiol dariau“, – teigė politikė.

V. Kopūsto/BNS nuotr.

Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ kuria „valstiečius“ palikęs buvęs premjeras S. Skvernelis su bendražygiais. Šeštadienį Palangoje rengiamas partijos steigiamasis suvažiavimas.

Šiemet premijas pelnė Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų solinio dainavimo mokytoja Nomeda Kukulsienė, Kauno lopšelio-darželio „Spindulys“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė Andromeda Rybakovienė ir Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos matematikos mokytoja Vida Meškauskaitė.

Metų mokytojo premijos dydis siekia 1 tūkst. eurų. Dėl šio dydžio svarstant tarybos sprendimą kilo diskusijų bei išsakyti siūlymai premiją padidinti iki 3 tūkst. eurų.

Kaip sakė opozicinių konservatorių frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė, tai šią premiją prilygintų kitoms miesto teikiamoms premijoms.

„Premijų dydžiai išsiskiria ir jeigu mes paimame Maironio premiją, tai yra 3 tūkst., Kultūros premija – 3 tūkst., Mokslo premija – 5 tūkst. ir, deja, mokytojams už jų prasmingą, reikalingą darbą skiriama tik 1 tūkst. eurų premija“, – kalbėjo ji.

Vicemeras Andrius Palionis teigė, kad savivaldybės administracijoje diskutuojama dėl apdovanojimų tvarkos, todėl paragino palaukti, kol šiuos klausimus pirmiausia išspręstų administracija, o tuo tarpu patvirtinti būtent konkrečius žmones, kuriems premijos būtų skiriamos.

Nors opozicija motyvavo, kad dėl to turėtų spręsti politikai, išreikšdami savo poziciją dėl mokytojo profesijos prestižo, siūlymai didinti premijos dydį palaikymo nesulaukė.

Dėl premijos laureatų taryba sutarė vienbalsiai.

Antradienį Kauno taryba pradėjo spręsti realius miesto klausimus. Pirmiausia posėdyje ir paskirti delegatai į įvairias komisijas ir komitetus.

Taryba pritarė, jog Antikorupcijos komisijai vadovaus Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė Edita Gudišauskienė. Praėjusioje kadencijoje ji vadovavo Etikos komisijai, o dabar šios komisijos pirmininko pareigos perleistos taip pat konservatorių frakcijos atstovui Rytui Kupčinskui.

Kontrolės komiteto pirmininkas paskirtas konservatorius Vygantas Gudėnas, o pavaduotoju – „Vieningo Kauno“ atstovė Rasa Šnapštienė.

Naujoji miesto valdžia paskyrė ir miesto tarybos narių komandą, kuri Kauną atstovaus Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimuose. Vicemerą Andrių Palionį taryba delegavo į darbo grupę, kuri koordinuos 2020-tų metų pasaulio salės futbolo čempionato, kuris vyks Lietuvoje, reikalus.

Numatoma, kad gegužę vyksiančio tarybos posėdžio metu bus paskirti kiti tarybos nariai, kurie vadovaus likusioms komisijoms bei komitetams.

Prezidiumas pritarė partijos centrinio atrankos komiteto siūlymui Vilniaus miesto skyrių sueigai teikti rinktis kandidatą į sostinės merus iš keturių politikų: buvusio Ukrainos ministro Aivaro Abromavičiaus, sostinės tarybos nario Valdo Benkunsko, parlamentarų Dainiaus Kreivio ir Ingridos Šimonytės.

Skyriai buvo iškėlę daugiau kandidatų, tačiau iš sąrašo buvo išbraukti ir Mantas Adomėnas, ir Mykolas Majauskas.

„Kai kurie išbraukti dėl to, kad jie nėra partijos nariai, kai kurie išbraukti, kad atsisakė, kai kurie asmenys, pabrėžiu, kai kurie asmenys išbraukti, nes aplinkybės jiems dalyvauti rinkimuose yra nepalankios“, – po prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Kauno konservatoriai kandidatą į merus rinks irgi iš keturių politikų: Editos Gudišauskienės, Pauliaus Lukševičiaus, Gintarės Skaistės ir Jurgitos Šiugždinienės.

Dėl kandidatavimo į Klaipėdos miesto vadovus varžosi Arūnas Barbšys ir Agnė Bilotaitė.

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimų vyks 2019 metų vasarį.

„Kauno diena“ jau rašė, kad praėjusių metų vasario 7 d. ir šių metų vasario 6 d. Kauno miesto tarybos posėdžiuose buvo svarstomas projektas dėl savivaldybės kontroliuojamos bendrovės „Kauno energija“ 2018 m. ir 2017–2020 m. investicijų planų ir jų finansavimo. Opozicijos narė E.Gudišauskienė dalyvavo šio projekto balsavime ir spaudė mygtuką „susilaikė“.

Kauno politikai įsitikinę, kad konservatorės balsavimas nebuvo galimas, nes nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki šiol „Kauno energijos“ Gamybos departamente dirba jos sūnus Dinas Gudišauskas. Pagal reglamentą, siekiant išvengti interesų konflikto, nuo klausimų, susijusių su bendrovėmis, kuriose dirba politikams artimi žmonės, politikai turi nusišalinti ir iš viso nedalyvauti balsavime.

Dar viena abejonė dėl E.Gudišauskienės balsavimo kilo 2015 m. gruodžio 29 d. Tąkart ji balsavo dėl savivaldybės reorganizacijos klausimo, kuriuo buvo sprendžiamas savivaldybėje dirbančių asmenų pareigybių skaičius. Tuo metu savivaldybės administracijoje dirbo jos brolis Andrius Cechanavičius. Tada E.Gudišauskienė taip pat nenusišalino nuo klausimo ir balsavo spausdama mygtuką „susilaikė“. Tai iš esmės reiškia nepritarimo projektui balsą, todėl kilo įtarimų, kad tarybos narė balsavo sąmoningai suinteresuota išsaugoti savo broliui darbo vietą savivaldybėje.

„Kauno diena“ VTEK atstovų bendrai pasiteiravo, kaip vertinama situacija, jei politikai balsuoja svarstant klausimus, kurie susiję su jų giminaičiais. VTEK pozicija aiški – politikai turi visada stengtis išvengti galimų nesusipratimų.

„Asmuo turi visais įmanomais būdais vengti interesų konfliktų. Politikai turi įvertinti aplinkybes, nusišalinti nuo tokių klausimų ir jų nesvarstyti“, – teigė VTEK atstovai.

Įdarbino savus

Kai konservatoriai vadovavo Kaunui, savivaldybės įmonėse mirgėjo nemažai partijai priklausančių ar politikų giminaičių pavardžių.

E.Gudišauskienės brolis konservatorius A.Cechanavičius į Kauno savivaldybę atėjo be konkurso. Tada jis neigė, kad jam įsidarbinti padėjo Kaune mero patarėja dirbusi sesuo E.Gudišauskienė. Jis tvirtino kvietimo dirbti sulaukęs iš tuomečio administracijos direktoriaus Vyganto Gudėno. Iki tol A.Cechanavičius trejus metus dirbo Prienų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėju, o dabar dirba vienos Kauno gimnazijos, kuriai anksčiau vadovavo tas pats V.Gudėnas, direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams.

E.Gudišauskienės vyras Fortūnatas taip pat dirba miestui priklausančioje įstaigoje Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje.

Etikos sargė „Kauno dienai“ tikino, kad jos sūnus Dinas tapo pilnamečiu prieš penkerius metus. Jo pareigos „Kauno energijoje“ – Gamybos departamento katilinės operatorius. Iškeltas abejones dėl etiško elgesio politikė siūlė spręsti Etikos komisijoje, klausti jos tiesiogiai, o ne per žiniasklaidą.

Iškėlė abejonę

Redakciją pasiekė informacija, kad Kauno miesto savivaldybės Etikos komisijai vadovaujanti Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė E.Gudišauskienė galėjo nusižengti etikos standartams. Kauno tarybos nariai iškėlė abejonę dėl šios politikės balsavimo etiškumo.

Praėjusių metų vasario 7 d. ir šių metų vasario 6 d. Kauno miesto tarybos posėdžiuose buvo svarstomas projektas dėl savivaldybės kontroliuojamos bendrovės "Kauno energija" 2018 m. ir 2017–2020 m. investicijų planų ir jų finansavimo. Opozicijos narė E.Gudišauskienė dalyvavo šio projekto balsavime ir spaudė mygtuką "susilaikė".

Kauno politikai įsitikinę, kad konservatorės balsavimas nebuvo galimas, nes nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki šiol "Kauno energijos" Gamybos departamente dirba jos sūnus Dinas Gudišauskas. Pagal reglamentą, siekiant išvengti interesų konflikto, nuo klausimų, susijusių su bendrovėmis, kuriose dirba politikams artimi žmonės, politikai turi nusišalinti ir iš viso nedalyvauti balsavime.

Dar viena abejonė dėl E.Gudišauskienės balsavimo kilo 2015 m. gruodžio 29 d. Tąkart ji balsavo dėl savivaldybės reorganizacijos klausimo, kuriuo buvo sprendžiamas savivaldybėje dirbančių asmenų pareigybių skaičius. Tuo metu savivaldybės administracijoje dirbo jos brolis Andrius Cechanavičius. Tada E.Gudišauskienė taip pat nenusišalino nuo klausimo ir balsavo spausdama mygtuką "susilaikė". Tai iš esmės reiškia nepritarimo projektui balsą, todėl kilo įtarimų, kad tarybos narė balsavo sąmoningai suinteresuota išsaugoti savo broliui darbo vietą savivaldybėje.

Dvigubas nusižengimas

"Vieningo Kauno" frakcijos narė, priklausanti Etikos komisijai, anksčiau jai ir vadovavusi, Jūratė Norvaišienė situaciją dėl E.Gudišauskienės vertino griežtai. Anot jos, politikė du kartus nusižengė, nes, vadovaujant Etikos komisijai, negali kilti jokių abejonių dėl balsavimo skaidrumo.

"Tai jau dvigubi standartai – ji turėjo nedalyvauti ir nusišalinti. Vienus reikalavimus ji kelia kitiems, kitus – sau. Čia labai neetiška. Juk ji pirmininkauja Etikos komisijai, tad turėtų būti dar didesni standartai, o ji pati neišėjo iš salės. Tai dvigubas nusižengimas etikai", – savo poziciją išdėstė J.Norvaišienė.

Politikė neatmetė galimybės į Etikos komisijos pirmininko vietą siūlyti kitą žmogų. Pagal reglamentą, šios komisijos pirmininku gali būti tik opozicijos narys, tačiau, anot "Vieningo Kauno" frakcijos narės, galbūt galėtų vadovauti tas, kuriam dėl galimų privačių ir viešųjų interesų supainiojimo nekrenta joks šešėlis.

"Tikrai galima kelti abejonę dėl jos tolesnio vadovavimo komisijai. Manau, kad Etikos komisijoje turi būti keliamas šis klausimas, nes kaip gali komisijai vadovauti žmogus, kuris pats balsuoja, kaip nori?" – stebėjosi J.Norvaišienė.

Vienodi standartai

"Kauno diena" Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovų bendrai pasiteiravo, kaip vertinama situacija, jei politikai balsuoja svarstant klausimus, kurie susiję su jų giminaičiais. VTEK pozicija aiški – politikai turi visada stengtis išvengti galimų nesusipratimų.

"Asmuo turi visais įmanomais būdais vengti interesų konfliktų. Politikai turi įvertinti aplinkybes, nusišalinti nuo tokių klausimų ir jų nesvarstyti", – teigė VTEK atstovai.

Etikos sargai pridūrė, kad E.Gudišauskienės atvejis nebuvo nagrinėtas, todėl išankstinių išvadų, ar čia buvo supainioti interesai, ar ne, pasakyti negali. Kol komisija nėra gavusi skundo, tyrimas nepradedamas, todėl šiuo atveju VTEK negali nieko konkretaus pasakyti, tik priminti, kad politikai privalo laikytis įstatymų.

Balsavimas nebuvo galimas, nes nuo 2014 m. "Kauno energijos" Gamybos departamente dirba E.Gudišauskienės sūnus Dinas.

Ne pirmas atvejis

TS-LKD frakcijos nariai ne pirmą kartą užkliūva etikos sargams. 2013 m. VTEK nustatė, kad konservatorius Gediminas Žukauskas supainiojo privačiuosius ir viešuosius interesus balsuodamas dėl nekilnojamojo turto tarifų pakeitimo. G.Žukauskas nubaustas, nes balsuojant tuo metu užėmė vadovaujamąsias pareigas savivaldybės bendrovėje "Kauno vandenys".

VTEK atstovų teigimu, interesų turėję politikai privalėjo visai nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo, todėl jie negalėjo nei balsuoti, nei registruotis balsavimui. Komisijos nuomone, konservatorius, priimant sprendimą, ėjęs vadovaujamąsias pareigas, esą turėjo asmeninių interesų.

"VTEK nusiunčiau išsamų paaiškinimą ir neabejojau, kad tai kažkoks nesusipratimas. "Kauno vandenys" yra savivaldybės bendrovė, jos visas pelnas lieka savivaldybei, mano atlyginimas nuo pelno nepriklauso. Koks čia gali būti interesas – juk net bendrovės akcijų neturiu. Savo karjerą pradėjau nuo meistro, o tuo laikotarpiu kuravau visas technines tarnybas", – tąkart stebėjosi politikas.

Įdarbino savus

Kai konservatoriai vadovavo Kaunui, savivaldybės įmonėse mirgėjo nemažai partijai priklausančių ar politikų giminaičių pavardžių.

E.Gudišauskienės brolis konservatorius A.Cechanavičius į Kauno savivaldybę atėjo be konkurso. Tada jis neigė, kad jam įsidarbinti padėjo Kaune mero patarėja dirbusi sesuo E.Gudišauskienė. Jis tvirtino kvietimo dirbti sulaukęs iš tuomečio administracijos direktoriaus Vyganto Gudėno. Iki tol A.Cechanavičius trejus metus dirbo Prienų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėju, o dabar dirba vienos Kauno gimnazijos, kuriai anksčiau vadovavo tas pats V.Gudėnas, direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams.

E.Gudišauskienės vyras Fortūnatas taip pat dirba miestui priklausančioje įstaigoje Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje.

"Laikai, kai savivaldybės įmonėse ar įstaigose buvo įdarbinta daugiau nei trečdalis tarybos narių ir jų artimieji, Kaune baigėsi prieš trejus metus. Optimizavome savivaldybės veiklą ir įmones, palikdami dirbti tik tuos žmones, kurie yra kompetentingi ir motyvuoti. Informacija apie šios tarybos narės artimuosius mums buvo naujiena. Reikės patikrinti, ar jie buvo priimti dėl savo kompetencijos, ar dėl to, kad jie yra kažkieno giminės. Savivaldybė ir jos įmonės nėra ir nebus giminių įdarbinimo agentūra", – rėžė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Konservatorių klestėjimo laikotarpiu Kauno savivaldybės įmonėse dirbo ir daugiau TS-LKD frakcijos narių. 2009 m. Socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojo pareigas pradėjo eiti tuomečio miesto mero Andriaus Kupčinsko žmona Jurgita. Konservatorius Valentinas Šventoraitis tuomet buvo bendrovės "Autrolis", vėliau prijungtos prie "Kauno autobusų", valdybos narys, tačiau bendrovėje buvo įdarbinta ir jo žmona, ir uošvis.

Ne vadovo pareigos

E.Gudišauskienė "Kauno dienai" tikino, kad jos sūnus Dinas tapo pilnamečiu prieš penkerius metus. Jo pareigos "Kauno energijoje" – Gamybos departamento katilinės operatorius.

"Tai nėra vadovaujamoji pareigybė. Klausimo svarstymas jokiu būdu nebuvo susijęs su jo paties kuruojama "Kauno energijos" darbo sritimi, nes jo darbas – rūpintis katilinės įrengimų priežiūra. Todėl balsavimų metu aš sąmoningai, sąžiningai priėmiau sprendimą dėl dalyvavimo balsavime. Balsuodama susilaikiau, kadangi nepritariau sprendimo projektui. Tuose investicijų projektuose būta ir gerų dalykų, todėl negalėjau balsuoti prieš, bet yra dalykų, su kuriais nesutinku, todėl vienareikšmiškai balsuoti už taip pat negaliu", – komentavo TS-LKD frakcijos narė.

Iškeltas abejones dėl etiško elgesio politikė siūlė spręsti Etikos komisijoje, klausti jos tiesiogiai, o ne per žiniasklaidą.

Paklausus, ką apskritai mano apie situaciją, kai savivaldybės įmonėse įdarbinami tarybos narių giminaičiai, politikė tikino, kad reikia pasikliauti sveiku protu.

"Vienareikšmiškai pasisakau prieš nepotizmą ir niekada to nedariau. Tačiau kodėl neleisti giminaičiams užimti kitų pareigų ir kandidatuoti konkursuose į darbą? Tai jau raganų medžioklė", – pareiškė E.Gudišauskienė.

Savotiškas užribis

Po kelių savaičių bus renkamas naujas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD)Kauno skyrių sueigos pirmininkas. Dabartinė Kauno konservatorių lyderė Edita Gudišauskienė savo kadenciją vertina gerai ir vėl bandys įtikinti kolegas patikėti savo idėjomis.

"Visi darbai, susiję su strategijos rengimu, viešaisiais ryšiais, partijos aktyvumas ir įvykdytos akcijos, kurios žinomos miestiečiams, leidžia kadenciją vertinti teigiamai. Tai visos komandos nuopelnai. Kadangi partijos nariai mane vėl iškėlė kandidatuoti į sueigų pirmininko postą, dabar vyksta bendravimas ir pristatinėju svarbiausius programos akcentus", – sakė politikė.

Visi politikos ekspertai pastebi, kad po savivaldybių tarybų ir Seimo rinkimų patirto fiasko, Kauno konservatoriams bus sunku susigrąžinti miestiečių simpatijas. Neigiamai vertinama ir pastarųjų metų jų lyderės veikla, apie kurią eiliniai kauniečiai beveik nieko nežino.

Dar viena priežastis, kodėl Kauno konservatoriams bus sunku susigrąžinti kauniečių balsus, augantys dabartinio mero Visvaldo Matijošaičio reitingai. Pagal populiarumą jis nusileidžia tik Prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Per šį laiką turime išsirinkti tinkamus lyderius į savivaldą, Lietuvos prezidento ar europarlamentaro postus. Aš pažįstu Kauną, žinau jo problemas, tad ir dabar turiu minčių, kaip padėti miestui.

Nepraranda vilties

Anot E.Gudišauskienės, dabar pagrindinis žvilgsnis krypsta į 2019 m., kai vyks treji rinkimai: vasarį savivaldybių tarybos, gegužę – Lietuvos prezidento, o birželį – Europos Parlamento.

"Visi darbai bus nukreipti aktyvinti partijos narius, skleisti rinkėjams daugiau informacijos apie darbus, kad mes būtume matomi bei savo idėjomis galėtume padėti ir visiems miesto gyventojams. Taip pat laukia debatai, diskusijos", – kalbėjo dabartinė Kauno konservatorių lyderė.

E.Gudišauskienė sulauks ir vieno itin rimto konkurento. Kauno sueigų pirmininko rinkimuose dalyvaus ir Seimo narys K.Starkevičius.

"Jis turi didelę politinio darbo patirtį, autoritetą. Tai yra tas žmogus, kuris myli žmones, vienija ir jungia visus bendram darbus. Tai, kad jis kandidatuoja, yra labai gerai. Šiame etape mes kiekvienas pristatome programą, kaip matome partijos ir Kauno ateitį, tad kolegos viską įvertins. Tas, kuris laimės, ves visus į priekį, o kitas vis tiek dirbs bendram darbui. Tai yra demokratija", – tikino Kauno skyrių sueigos pirmininkė.

Sieks suvienyti

Pats K. Starkevičius įsitikinęs, kad turi nemažą politinės karjeros bagažą, todėl tikrai galėtų svarbiuose rinkimuose padėti partijos bičiuliams pelnyti kauniečiams pasitikėjimą. Į Seimą išrinktas konservatorius tikino, kad jau yra buvęs sueigos pirmininku, todėl suderinti abu darbus jam tikrai pavyktų. Dalyvauti TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininko rinkimuose paskatino ir patys partijos kolegos, ir noras suvienyti partiją, tad jis išplatino laišką, kuriame teigia, kad grįžta į Kauną.

"Matant situaciją, kai pralaimėjome rinkimus, pasirodėme prastai, galbūt ir ne visos ūkinės problemos mieste buvo išspręstos, manau, kad reikia visus suvienyti. Per šį laiką turime išsirinkti tinkamus lyderius į savivaldą, Lietuvos prezidento ar europarlamentaro postus. Aš pažįstu Kauną, žinau jo problemas, tad ir dabar turiu minčių, kaip padėti miestui. Mano tikslas – kad kitoje miesto taryboje būtume dauguma", – kalbėjo Seimo narys.

Jis tikino, kad E. Gudišauskienės kadencijos laikotarpiu buvo išlaikytas stabilumas, solidumas, tačiau dabar laukia nauji iššūkiai, kuriems jis pats galėtų neblogai paruošti kolegas.

"Iš Kauno niekur nebuvau išvažiavęs. Čia gyvenu, priimu žmones, matau situaciją, nebuvau atitrūkęs, nes tai partinis darbas. Reikės daug darbo įdėti, kad mūsų idėjos pasiektų rinkėjus ir būtų panaudotos potencialios Kauno galimybės ir miestas išlaikytų tokį tempą, kuris yra dabar", – sakė K.Starkevičius.

Šiuo metu į TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininko postą, be E. Gudišauskienės ir K. Starkevičiaus, kandidatuoja Rasa Duobaitė-Bumbulienė, Andrius Kupčinskas, Paulius Lukševičius ir Martynas Ubartas. Naujas Kauno konservatorių lyderis paaiškės spalio 19 d.