Prezidentas Enrique Pena Nieto (Enrikė Penja Njetas) 8,2 balo stiprumo drebėjimą pavadino „savo mastu ir stiprumu dideliu žemės drebėjimu – galingiausiu per pastaruosius 100 metų“.

Ramiojo vandenyno pietryčių pakrantėje esančios Oachakos ir Čiapaso valstijos, panašu, nukentėjo labiausiai. Vien tik Oachakos valstijoje žuvo 23 žmonės, sakė gubernatorius Alejandro Muratas (Alechandro Muratas).

Atrodo, kad daugiausia žalos patyrė Chučitano miestas Oachakos valstijoje, kur žuvo 17 žmonių, pranešė nelaimių valdymo agentūros vadovas Ricardo de la Cruzas (Rikardas de la Krusas).

Pasak pareigūnų, žuvusiųjų skaičius šioje vietovėje dar gali išaugti.

„Yra sugriuvusių namų, kuriuose įstrigę žmonės“, – televizijai „Milenio“ sakė agentūros generalinis direktorius Luisas Felipe Puente (Luisas Felipė Puentė).

Chučitane taip pat sugriuvo viešbutis, rotušės stogas pusiau įgriuvo ir daugybė namų buvo smarkiai apgadinti.

Kaimyninėje Tabasko valstijoje žuvo du vaikai, sakė gubernatorius.

Vienas vaikų žuvo kai ant jo užgriuvo siena, o dar vienas – kūdikis – mirė, kai vietos ligoninėje dingus elektrai nustojo veikti jo kvėpavimo aparatas.

Žemės drebėjimo epicentras buvo apie 100 kilometrų nuo pajūrio miesto Tonalos, esančio pietinėje Čiapaso valstijoje. Drebėjimas įvyko ketvirtadienį 23 val. 49 min. vietos (penktadienį 7 val. 49 min. Lietuvos) laiku, skelbia Meksikos nacionalinė seismologijos tarnyba.

JAV geologijos tarnyba USGS nurodė kiek žemesnį, 8.1 balo, žemės drebėjimo stiprumą. Tai toks pats balas kaip pražūtingiausio šalies istorijoje 1985 metų drebėjimo Meksike, per kurį žuvo daugiau nei 10,000 žmonių.

Drebėjimas supurtė didelę šalies dalį ir buvo jaučiamas net šiauriniame Meksike, kuris yra apie 800 kilometrų nuo drebėjimo epicentro. Sostinėje žmonės išgirdę sirenas iš namų išbėgo į gatves, aplinkui drebant ir siūbuojant pastatams.

Dauguma į gatves išbėgusių žmonių vilkėjo naktinius drabužius, kai kurie buvo nešini kūdikiais ir gyvūnėliais.

„Tik ne dar vienas, Dieve, prašau ne“, – ant kelių suklupusi meldėsi viena moteris.

„Vairavau kai žemė ėmė drebėti, automobilis svirduliavo“, – pasakojo 28-erių „Uber“ taksi vairuotojas Meksike Cristianas Rodriguezas (Kristijanas Rodrigesas).

Viena sunerimusi Oachakos valstijos gyventoja Onelia Guerra (Onelija Gvera), drebėjimo metu buvusi sostinėje Meksike, skrido namo įsitikinti savo šeimos saugumu.

„Mano tėvas ir keturiolikmetis sūnus ten vieni“, – sakė ji AFP naujienų agentūrai.

Panaikintas įspėjimas dėl cunamio

Kalbėdamas iš nacionalinės nelaimių valdymo agentūros būstinės, kur prižiūrėjo gelbėjimo tarnybų darbą, prezidentas Enrique Pena Nieto (Enrikė Penja Njetas) sakė, kad apie 50 milijonų žmonių, iš Meksikos 120 milijonų gyventojų, jautė drebėjimą.

Žemės drebėjimas taip pat buvo jaučiamas beveik visoje Gvatemaloje, kuri dalijasi pasieniu su Čiapaso valstija.

Meksikos pareigūnai penktadienį liepė uždaryti mokyklas vienuolikoje valstijų, įskaitant sostinėje Meksike, kad galėtų patikrinti, ar pastatai nebuvo pažeisti.

Pasak USGS, žemės drebėjimo epicentras buvo beveik 69,7 km gylyje, 165 km į vakarus nuo Čiapaso valstijos Tapačulos miesto, esančio netoli Gvatemalos.

Iš pradžių tarnybos buvo paskelbę įspėjimą dėl galimo cunamio didesnei pakrantės daliai, nuo centrinės Meksikos per vidurio Ameriką iki pat Ekvadoro.

Vėliau įspėjimas panaikintas, tačiau Meksikoje išlieka pakartotinių žemės drebėjimo smūgių rizika.

Ramiojo vandenyno regiono cunamių perspėjimo centras iš pradžių buvo paskelbęs apie didesnio nei trijų metrų cunamio galimybę.

„Mes informavome šįryt Baltuosius rūmus, kad aš nedalyvausiu darbo susitikime, numatytame antradienį“ su D.Trumpu Vašingtone, parašė Meksikos prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“.

„Meksika kartoja esanti pasirengusi dirbti su Jungtinėmis Valstijomis, kad pasiekti susitarimai atitiktų abiejų valstybių interesus“, – pridūrė E.P.Nieto.

Anksčiau ketvirtadienį D.Trumpas patarė jam atidėti savo vizitą, Meksikos prezidentui pasmerkus JAV prezidento sprendimą spartinti naujos „fizinės“ sienos statybą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį nurodė pradėti sienos Meksikos pasienyje planavimo ir statybos darbus, taip patvirtindamas savo pasiryžimą kovoti su imigracija ir ruošdamasis tesėti vieną pagrindinių savo kampanijos pažadų.

Tačiau Meksikos vadovas pažadėjo, jog sieks užmegzti gerus santykius su D.Trumpu, kuris sausio 20 dieną oficialiai pradės eiti prezidento pareigas.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai D.Trumpas per savo pirmąją spaudos konferenciją pakartojo savo įspėjimus Meksikos atžvilgiu, E.Pena Nieto sakė, kad jo vyriausybė sieks „atvirų ir nuodugnių derybų“ su naująja JAV vyriausybe.

„Visa, kas apibrėžia mūsų dvišalius santykius, yra ant derybų stalo, įskaitant saugumą, migraciją ir prekybą“, – sakė E.Pena Nieto per kasmetinį Meksikos ambasadorių susitikimą Nacionaliniuose rūmuose.

„Mes jokiu būdu nesutiksime su tuo, kas pažeistų mūsų, kaip valstybės, ir mūsų, kaip meksikiečių, orumą“, – sakė jis.

„Akivaizdu, kad turime tam tikrų nuomonių skirtumų su būsima Jungtinių Valstijų vyriausybe, pavyzdžiui, dėl sienos, už kurią, Meksika, suprantama, nemokės“, – sakė E.Pena Nieto, o jo žodžius palydėjo garsūs diplomatų plojimai.

Tačiau prezidentas pridūrė: „(Visgi) dėl vieno dalyko galiu jus užtikrinti – stengsimės palaikyti gerus santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir jų prezidentu.“

D.Trumpas sakė, kad gali įvesti Meksikai „mokestį“ ir tokiu būdu užtikrinti, kad šalis sumokėtų už sienos statybas. Statyboms reikalingas lėšas pirmiausia skirtų JAV Kongresas.

Nors respublikonas milijardierius spaudos konferencijoje neužsiminė apie savo ankstesnį grasinimą įšaldyti Amerikoje dirbančių meksikiečių pinigines perlaidas namo, E.Pena Nieto sakė, jog imsis žingsnių užtikrinti, kad „būtų išlaikytas laisvas perlaidų srautų judėjimas“.

Kalbėdamas apie Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį ( NAFTA ), kurią D.Trumpas nori peržiūrėti, E.Pena Nieto sakė, kad jo šalis sieks susitarimo, užtikrinančio „aiškumą“ dėl investicijų.

Menkai teslėpdamas, kad kalba apie D.Trumpo pažadą nustatyti 35 proc. pelno mokestį bendrovėms, perkeliančioms darbo vietas į Meksiką, E.Pena Nieto sakė, kad jos vyriausybė atmeta bet kokius mėginimus paveikti užsienio investuotojus „naudojant baimę arba grasinimus“.

Be to, E.Pena Nieto pats pateikė reikalavimų būsimai JAV administracijai, perimsiančiai valdžią sausio 20 dieną.

Jis pakartojo raginimą JAV vyriausybei sustabdyti neteisėta ginklų gabenimą iš Jungtinių Valstijų į Meksiką. JAV pietinės kaimynės nuomone, ši kontrabanda jau daug metų Meksikoje kursto su narkotikų karteliais susijusį smurtą.

E.Pena Nieto taip pat sakė, kad JAV turi sustabdyti organizuotą nusikalstamumą finansuojantį pinigų srautą iš neteisėtos prekybos narkotikais.

Kalbėdamas apie D.Trumpo pažadą deportuoti milijonus dokumentų neturinčių imigrantų, Meksikos lyderis sakė, kad bet kokia repatriacija turi „vykti tvarkingai ir koordinuotai“, užtikrinant „žmonišką elgesį ir pagalbą meksikiečių migrantų teisėms“.

Meksikos nepriklausomybės dienos išvakarėse demonstrantai nešė transparantą su užrašu „Pena Nieto – neišmanėlis. Atsistatydink Meksikos labui!“ ir mojavo Meksikos vėliavomis.

Jie ėjo Meksiko gatvėmis link Sokalio aikštės, kur prezidentas per Nepriklausomybės dieną tradiciškai iš balkono atkartoja šalies tėvo Miguelio Hidalgo (Migelio Hidalgo) 1810 metais paskelbtą raginimą imtis ginklų, vadinamą „El Grito“.

Prie Sokalio aikštės budėjo riaušių policija, pasiruošusi užblokuoti kelią eitynių dalyviams, suvienytiems šūkio „Tučtuojau atsistatydink!“

Prie protesto prisidėjo nuo 2014 metų rugsėjo dingusių 43 studentų tėvai. Meksikos visuomenė tūžta dėl vyriausybės nesugebėjimo išaiškinti šio mįslingo incidento, praėjus jau beveik dviem metams po to, kai studentai buvo pagrobti ir, kaip teigiama, nužudyti vieno narkotikų kartelio.

Kai kurie skandavo „Pena, lauk!“, o viename plakate buvo užrašyta: „Mums trūksta 43. Valstybės nusikaltimas!“

„Mums nėra priežasties šaukti „Viva Mexico“ (Tegyvuoja Meksika) ... Yra tūkstančiai neteisingumo atvejų“, – sakė vieno iš dingusių pedagogikos mokyklos studentų motina Cristina Bautista (Kristina Bautista).

Juodą meksikietišką raitelio kostiumą dėvintis 49 metų Ismaelis Padilla (Ismaelis Padilja), vienos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas, sakė esantis nepatenkintas E.Penos Nieto sprendimu praeitą mėnesį pasikviesti D.Trumpą, nors šis atžaraus būdo milijardierius tvirtino, kad Meksika finansuos jo planą pastatyti neįveikiamą tvorą palei abiejų šalių sieną ir sakė, kad imigrantai meksikiečiai yra „žagintojai“.

„Atrodė, kad esam nepriklausomi, – sakė I.Padilla. – Po šio žmogaus, diskriminavusio mūsų brolius, vizito ... esame įtūžę ir jaučiame gėdą, kad jis atvyko ir buvo sutiktas tarsi valstybės vadovas.“

„Mums beveik nėra ko švęsti“, – pridūrė jis.

64 metų Nubia Medina (Nubija Medinja) laikė plakatą, skelbiantį, kad „Visi nevykėliai ir korumpuotieji turi pasitraukti“.

„Pavargome, kad ši vyriausybė visą daro blogai“, – sakė ji.

„Ji apleido socialines problemas. Jie gyvena kaip princai, o žmonės gyvena iš minimalaus atlyginimo. Daug žmonių dingo arba žuvo“, – skundėsi moteris.

E.Penos Nieto, atėjusio į valdžią 2012-ųjų gruodį, populiarumo reitingai nusmuko iki 23 procentų, rodo neseniai laikraščio „Reforma“ atlikta apklausa.

D.Trumpo lėktuvas 13 val. 9 min. vietos (21 val. 9 min. Lietuvos) laiku nusileido Meksiko tarptautiniame oro uoste ir buvo pastatytas prezidentiniame angare, sakė vienas oro uosto atstovas.

Vietos žiniasklaida nurodė, kad D.Trumpas bus nuskraidintas sraigtasparniu į prezidento rezidenciją Los Pinjosą, kur susitiks su E.Pena Nieto, o vėliau paskelbs pranešimą žiniasklaidai.

Derybose Kanados sostinėje su šios šalies ministru pirmininku Justinu Trudeau (Džastinu Triudo) ir Meksikos prezidentu Enrique Pena Nieto (Enrike Penja Nietu), tikimasi, vyraus prekybos, aplinkosaugos ir Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos temos.

Taip pat tikriausiai bus kalbama ir apie Turkijoje Stambulo oro uoste surengtą teroro aktą, per kurį žuvo 41 žmogus.

Trys „amigos“ pabrėš bendradarbiavimo svarbą, reaguodami į Britanijos referendumą ir ES išryškėjančias visuomenės baimes dėl globalizacijos.

B.Obamos dienotvarkėje numatyta jo kalba Kanados parlamente.

E.Pena Nieto sakė, kad nusiųs šią svarbią iniciatyvą Kongresui – Aukščiausiajam Teismui pernai nurodžius, kad nekonstituciška valstijoms drausti tos pačios lyties asmenų santuokas.

„Darau tai su įsitikinimu, kad Meksikos valstybė privalo užkirsti kelią diskriminacijai bet kokiu motyvu ir užtikrinti lygias teises visiems“, – parašė jis vyriausybės interneto svetainėje.

„Tokiu būdu lygi santuoka bus aiški mūsų konstitucijoje“, – anksčiau, nacionalinės dienos prieš homofobiją renginyje, sakė prezidentas.

Meksikos lyderis taip pat pridėjo vaivorykštės spalvas prie savo nuotraukų feisbuko ir „Twitter“ paskyrose ir susitiko su lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių žmonių bendruomenės atstovais.

Sostinėje Meksike gėjų santuokos yra leidžiamos nuo 2009 metų; šiuo pavyzdžiu yra pasekusios ir trys iš 31 valstijos. Dar viena valstija, Kampečės, pritarė atitinkamam įstatymui, kuris turi įsigalioti.

Nors Aukščiausiojo Teismo „jurisprudencija“ neįpareigoja valstijų keisti savo įstatymus, ji reikalauja teismų priimti sprendimus, palankius tos pačios lyties asmenų poroms, kurių santuokas atsisakoma įregistruoti.

E.Pena Nieto pristatė dar vieną iniciatyvą, kuria Užsienio reikalų ministerijos pasų poskyrio būtų reikalaujama priimti gimimo liudijimus, kuriuose asmens lytis buvo pakeista.

Konstitucinėms reformoms turi pritarti du trečdaliai Kongreso, kur prezidento Institucinė revoliucinė partija ir jos sąjungininkai turi daugumą. Tada valstijų parlamentai turės patvirtinti įstatymo projektą ir prezidentas galės jį pasirašyti.

Tačiau pasiūlymą remia ne visi.

Meksikos, kurioje gyvena antra pagal dydį pasaulyje katalikų bendruomenė, arkivyskupijos atstovas sakė, kad Bažnyčia „visiškai nesutinka“ su E.Penos Nieto iniciatyva.

„Mes labai apgailestaujame, kad prezidentas pateikė šią iniciatyvą“, – AFP sakė Hugo Valderama (Hugas Valderama), kuris pridūrė, kad „nebuvo būtina“ vadovautis Aukščiausiojo Teismo sprendimu.

E.Pena Nieto turėtų sutelkti dėmesį į kitus svarbius klausimus, tokius kaip su narkotikais susijęs smurtas ir ekonomika, sakė jis.

„Atrodo, kad prezidentas paklūsta šių homoseksualistų lobistų tarptautinei darbotvarkei“, – pridūrė H.Valderama.

Regione Kolumbija praėjusį mėnesį tapo ketvirtąja Pietų Amerikos valstybe, legalizavusia gėjų santuokas.

Pirmoji Lotynų Amerikoje tokias santuokas legalizavo Argentina, 2010 metais. 2013-aisiais šiuo pavyzdžiu pasekė Urugvajus ir Brazilija.

Tos pačios lyties asmenų santuokos taip pat yra legalios įvairiose kitose pasaulio valstybėse, tarp jų – Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) ir Jungtinėse Valstijose.

Maždaug 12 mln. iš 120-ies mln. Meksikos gyventojų laiko save lesbietėmis, gėjais, biseksualais ar translyčiais žmonėmis, nurodo vyriausybė.

JAV prezidento posto siekiantis Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) savo kurstytojiškais pareiškimais apie Meksiką „kenkia“ dviejų kaimynių santykiams, pirmadienį pareiškė Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto ( Enrikė Penja Njetas).

„Aš smerkiu tokio pobūdžio pareiškimus. Man atrodo, kad jie kenkia ryšiams, kurių Meksika siekia su Jungtinėmis Valstijomis – tiltų tiesimui, dialogui, draugiškų santykių atnaujinimui, bendrų problemų sprendimų ieškojimui“, – sakė jis interviu laikraščiui „El Universal“.

„Man atrodo, kad (tokie pareiškimai) kyla iš jo Meksikos nežinojimo“, – pridūrė prezidentas.

D.Trumpas, kuris laikomas respublikonų favoritu dalyvauti prezidento rinkimuose, pasisako prieš migrantus, ypač migrantus iš Meksikos, kaltindamas šią šalį, kad ji siunčia į Jungtines Valstijas narkotikų platintojus ir žagintojus.

Ekscentriškais pareiškimais garsėjantis milijardierius ne kartą sakė, kad JAV turėtų pastatyti naują įtvirtintą tvorą palei abiejų šalių sieną ir už tas statybas turėtų sumokėti Meksika. Tačiau E.Pena Nieto vyriausybė šį reikalavimą iš karto atmetė.

Meksikos lyderis pareiškė, kad sieks „konstruktyvaus dialogo“ su bet kuriuo laimėjusiu JAV prezidento rinkimus lapkričio 8 dieną.

Meksikos pareigūnai trečiadienį sučiupo narkotikų kontrabandininkų kartelio „Zetas“ lyderį Omarą Trevino (Omarą Trevinją), suduodama jau antrą skaudų smūgį tai grėsmingai grupuotei per pastarąją savaitę.

Įtariamasis, žinomas slapyvardžiu „Z-42“, buvo suimtas nė karto neiššovus federalinės policijos ir karių šiaurinio pramonės miesto Monterėjaus prabangiame San Pedro Garsos Garsijos rajone, nurodė pareigūnai.

O.Trevino, už kurio sugavimą buvo siūloma iš viso 7 mln. JAV dolerių (6,3 mln. eurų) atlygis, buvo perėmęs vadovavimą karteliui po to, kai jo brolis Miguelis Angelis Trevino (Migelis Anchelis Trevinjas), žinomas slapyvardžiu „Z-40“, 2013 metų liepą buvo sučiuptas jūrų pėstininkų šiaurės rytinėje Tamaulipaso valstijoje.

Jis laikomas „vienu iš pavojingiausių ir kraugeriškiausių nusikaltėlių Meksikoje“, sakė generalinės prokuratūros tyrimų vadovas Tomas Zeronas (Tomas Seronas) ir pridūrė, jog O.Trevino yra kaltinamas organizuotu nusikalstamumu, žmonių grobimu ir narkotikų kontrabanda.

Praėjus kelioms valandoms po sučiupimo apkūnų kartelio vadeivą, vilkėjusį atlapotus marškinius, iš po kurių matėsi tatuiruotė ant jo krūtinės, du veidus slepiamosiomis spalvomis išsidažę kariai įsodino į šarvuotą automobilį Meksiko oro uoste.

Tuo tarpu praeitą penktadienį vyriausybė sulaukė dar vienos sėkmės, kai buvo sučiuptas labiausiai šalyje ieškomas žmogus – „Tamplierių“ kartelio vadeiva Servando Gomezas (Servandas Gomesas), pravarde „La Tuta“.

Šie areštai yra itin svarbūs Meksikos prezidentui Enrique Penai Nieto (Enrikei Penjai Njeto), šiuo metu viešinčiam Londone, nes jie žymi reikšmingas pergales kovoje su narkotikų karteliais, kai visuomenė piktinasi dėl vyriausybės nesugebėjimo užtikrinti saugumo. Ypač didelę įniršio bangą išprovokavo stringantis tyrimas dėl 43 studentų dingimo ir tikėtino nužudymo.

JAV kovos su narkotikais administracijos vadovė Michele Leonhart (Mišel Leonhart) pasveikino Meksiką, sakydama, kad tas areštas „smogė į „Zetas“ vadovybės struktūros širdį“.

JAV valstybės departamentas buvo pasiūlęs 5 mln. atlygį už informaciją, kuri leistų sučiupti O.Trevino, o Meksika žadėjo sumokėti 2 mln. dolerių.

Šio kartelio vadeivos amžius buvo nurodomas skirtingas: Meksika skelbė, kad jam 38-eri, o Vašingtonas – 41-eri.

Meksika pagaliau atrodė galėsianti šiemet parašyti paskutinį narkotikų karo skyrių – labiausiai pasaulyje ieškotas kartelio bosas buvo sučiuptas, žmogžudysčių skaičius sumažėjo, o pasaulis sveikino šalies ekonomines reformas.

Tačiau numanomas dešimčių studentų išžudymas palaidojo „Meksikos momentą“, išprovokavo protestus visoje šalyje ir didžiausią dvejus metus dirbančios prezidento Enrique Penos Nieto (Enrikės Penjos Nieto) administracijos krizę.

„Viskas dirbo kaip laikrodžio mechanizmas. Viskas buvo vietoje. Daugiau taip nebebus“, – sakė vienas garsiausių šalies istorikų Lorenzo Meyeris (Lorensas Mejeris).

Pasak jo, pirmasis 2014 metų pusmetis rodė „siurrealistišką politikos ir ekonomikos elito Meksiką“, o antrąjį pusmetį pasaulis pamatė „tą Meksiką, kuri visuomet ten buvo, tik uždengta politinės klasės sukurtu meno kūriniu“.

E.Penai Nieto metai buvo geri, kol rugsėjo 26 dieną pietinėje Gerero valstijoje 43 koledžo studentus, kaip manoma, išžudė policijos remiama narkotikų kontrabandininkų gauja.

Prezidento atvaizdas pasirodė žurnalo „Time“ viršelyje, su prierašu „Gelbstint Meksiką“, jis pranešė apie žmogžudysčių skaičiaus sumažėjimą 29-iais proc. 2012-2014 metais, o jo saugumo pajėgos sudavė rimtus smūgius narkotikų karteliams.

Jūrų pėstininkai vasario mėnesį Masatlano kurorte prie Ramiojo vandenyno areštavo Sinaloa kartelio bosą Joaquiną „El Chapo“ Guzmaną (Choakiną „El Čapo“ Gusmaną), taip užbaigdami 13 metų trukusią įtakingiausio pasaulyje narkotikų barono paiešką.

Saugumo pajėgos kovo mėnesį nukovė „Tamplierių“ gaujos vadeivą smurto kamuojamoje vakarinėje Mičoakano valstijoje, o spalį per savaitę sučiupo Beltranų Leyvų (Beltranų Leivų) kartelio ir Chuareso kartelio lyderius.

E.Penos Nieto triumfo pikas buvo rugpjūtį, kai Kongresas galutinai pritarė jo skiriamuoju ženklu tapusiai reformai ir užbaigė 76 metus trukusį valstybės monopolį dėl naftos gavybos, pakviečiant grįžti į šalį užsienio kompanijas.

Seni vaiduokliai 

Tačiau Meksikos vaiduokliai grįžo rugsėjo 26 dieną, kai policija Gerero valstijoje puolė koledžo studentus vežusius autobusus – esą įsakyti Igvalos miesto mero – ir perdavė tuos studentus vienai gaujai.

Šį mėnesį vienas iš tų 43 jaunuolių buvo identifikuotas tarp apdegusių žmonių palaikų, rastų sąvartyne ir upėje. Tai pakurstė įtarimus, kad visus tuos studentus ten nužudė narkotikų kontrabandininkų gaujos „Guerreros Unidos“ nariai.

Tyrimas atskleidė kruviną paveikslą, kai ieškant studentų buvo rasti keli bendri kapai su dar 38 kitų žmonių palaikais.

Pavargę nuo narkotikų karo, per kurį nuo 2006-ųjų žuvo ar dingo 100 tūkst. žmonių, meksikiečiai masiškai išėjo į gatves protestuoti ir reikalavo prezidento atsistatydinimo.

Jo populiarumas krito iki maždaug 40 proc. ir yra mažiausias prezidentams per du pastaruosius dešimtmečius.

Negana to, kariškiai buvo kaltinami piktnaudžiavimu, kai prokurorai paskelbė, kad trys kariai nužudė aštuonis iš 22 įtariamųjų, žuvusių per birželio incidentą, kurį pareigūnai iš pradžių vadino susišaudymu.

„Pyktis buvo toks didelis, jog nedaugelis prisimena energetikos ir telekomunikacijų reformas“, – sakė Javieras Oliva (Chavjeras Oliva), saugumo ekspertas iš Meksikos nacionalinio autonominio universiteto.

J.Oliva perspėjo, kad ši krizė gali blogėti, jei vyriausybė toliau „improvizuos“ savo atsaką į visuomenės pasipiktinimą.