„Šiandien iki 13 val. (14 val. Lietuvos laiku), tai yra iki galutinio termino, nebuvo pateikta jokia rezoliucija dėl Etiopijos projekto“, – nurodė Pascalis Simas (Paskalis Simas).

Šis pareiškimas paskelbtas kitą dieną po to, kai tyrimo grupė įspėjo, kad kyla didžiulis pavojus, jog Etiopijoje ir toliau bus žiauriai pažeidinėjamos žmogaus teisės.

Nauji neramumai antroje pagal gyventojų skaičių Afrikos šalyje prasidėjo praėjus vos devyniems mėnesiams po to, kai kaimyniniame Tigrėjaus regione baigėsi dvejus metus trukęs niokojantis karas, kuriame dalyvavo ir Amharos kovotojai.

„Tapo būtina paskelbti nepaprastąją padėtį, susiklosčius situacijai, kai pasidarė sunku kontroliuoti šį nepriimtiną judėjimą pagal galiojančius įstatymus“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame ministro pirmininko  Abiy Ahmedo (Abijaus Ahmedo) biuro pranešime.

Pareiškime nenurodyta, ar nepaprastoji padėtis galioja visoje šalyje, ar tik Amharoje, kuri yra į šiaurę nuo sostinės Adis Abebos.

Abiy Ahmedo vyriausybė neatsakė į naujienų agentūros AFP klausimus.

Pastarosiomis savaitėmis Amharoje padažnėjo susirėmimų, dėl kurių užsienio šalių vyriausybės įspėjo keliautojus ir nutraukė skrydžius.

Įtampa augo nuo balandžio, kai federalinė vyriausybė paskelbė išformuojanti regionines pajėgas, įskaitant Amharos regioną. Nacionalistai baiminosi, kad tai susilpnins regioną.

Ketvirtadienį Amharos vietos pareigūnai paprašė federalinės vyriausybės pagalbos užtikrinant saugumą, padėčiai tapus sunkiai kontroliuojama ir atsiradus socialinių ir ekonominių sutrikimų.

Vyriausybė teigė, kad smurtas „kelia pavojų konstitucinei santvarkai“, o sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį buvo vienbalsis.

Dekretu valdžios institucijoms leidžiama paskelbti komendanto valandą, o įtariamuosius apieškoti ir sulaikyti be orderio.

Kalbėdamas po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entonis Blinkenas), J. Borrellis Etiopijos taikos procesą pavadino „viena iš nedaugelio gerų naujienų pasaulyje“.

Tačiau jis pabrėžė, kad Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos turės „toliau dirbti ranka rankon“, kad paremtų susitarimą ir tik pamažu atkurtų normalius ryšius su ministro pirmininko Abiy'aus Ahmedo (Abijaus Ahmedo) vyriausybe.

„Tiek Etiopijos vyriausybei, tiek tigrajams norime pasakyti, kad jie suprastų, jog mes stebime konflikto sureguliavimą ir normalizuosime mūsų santykius tik palaipsniui, žingsnis po žingsnio“, – sakė J. Borrellis.

Per žiaurų dvejus metus trukusį konfliktą Etiopijos vyriausybės pajėgos stojo į kovą prieš sukilėlių Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontą (TPLF), kuris trumpam buvo priartėjęs prie sostinės užėmimo.

Jungtinių Tautų tyrėjai įspėjo, kad yra įrodymų apie abiejų pusių įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui, o vyriausybės pajėgos kurį laiką blokavo Tigrėjaus regioną.

Praėjusių metų pradžioje buvo paskelbtos humanitarinės paliaubos, o lapkritį taikos derybose Pietų Afrikos Respublikos sostinėje Pretorijoje buvo susitarta dėl karo veiksmų nutraukimo.

TPLF sutiko nusiginkluoti mainais už tai, kad bus atkurta galimybė patekti į Tigrėjų, kuris per karą iš esmės buvo atkirstas nuo išorinio pasaulio. Regione pamažu buvo atkurti ryšiai, bankininkystė, elektra ir humanitarinė pagalba.

Praėjusį mėnesį Etiopijos parlamentas balsavo už tai, kad TPLF būtų išbraukta iš juodojo teroristų sąrašo.

„Raginame Etiopijos vyriausybę, Eritrėjos vyriausybę ir TPLF patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už šiuos žiaurius nusikaltimus“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas, turėdamas omenyje Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontą.

„Raginame Etiopijos piliečius vykdyti savo įsipareigojimus vienas kitam ir užtikrinti įtraukų ir visapusišką pereinamojo laikotarpio teisingumo procesą, kuris apimtų ir susitaikymą, ir atskaitomybę“, – Adis Abeboje žurnalistams teigė jis.

„Padėtis Etiopijoje tampa nevaldoma. Smurtas ir naikinimas pasiekė nerimą keliantį lygį“, – sakė JT vadovas žurnalistams.

„Karo veiksmai Tigrėjaus regione privalo baigtis dabar“, – pareiškė jis ir paragino „nedelsiant išvesti“ iš Etiopijos ir „paleisti“ Eritrėjos ginkluotąsias pajėgas.

Etiopijos vyriausybė pirmadienį pažadėjo perimti oro uostų ir kitų objektų Tigrėjuje kontrolę, atmetusi Afrikos Sąjungos raginimą nedelsiant ir besąlygiškai paskelbti paliaubas.

Beveik dvejus metus trunkantis konfliktas sukėlė didžiulę humanitarinę krizę ne tik minėtame regione, bet ir kitose šiaurės Etiopijos dalyse. Mažiausiai du milijonai žmonių prarado namus, o dar milijonams reikalinga skubi pagalba.

JT generalinio sekretoriaus teigimu, dar prieš atsinaujinant pražūtingoms kovoms, Tigrėjaus, Amharos ir Afaro regionuose tinkamo maisto stokojo 13 mln. žmonių.

Anot jo, pagalbos tiekimas į Tigrėjų sustabdytas jau septynias savaites, o kitiems dviem regionams pagalba teikiama su sutrikimais.

„Visos konflikto šalys privalo ne tik leisti, bet ir palengvinti greitą bei nevaržomą humanitarinės pagalbos teikimą visiems civiliams, kuriems jos reikia, – sakė jis. – Iš šios padėties nėra karinės išeities. Civiliai už konfliktą moka siaubingą kainą.“

A. Guterresas paragino skubiai atnaujinti derybas, kad būtų pasiektas ilgalaikis politinis sprendimas.

„Jungtinės Tautos yra pasirengusios visais įmanomais būdais remti Afrikos Sąjungą, kad šis Etiopijos žmonių košmaras pasibaigtų“, – pridūrė JT vadovas.

„Nėra nė vieno įrodymo, kad Etiopijos vyriausybė humanitarinę pagalbą naudojo kaip karo priemonę“, – naujienų agentūrai AFP sakė Etiopijos nuolatinis atstovas prie JT Ženevoje ambasadorius Zenebe Kebede (Zenebė Kebedė).

JT tyrėjai pirmadienį pareiškė, kad rado įrodymų, jog nuo 2020 metų lapkričio, kai šiauriniame Tigrėjaus regione prasidėjo kovos, visos pusės įvykdė daugybę pažeidimų.

JT ekspertai atkreipia dėmesį į sudėtingą padėtį Tigrėjuje, kur vyriausybė ir jos sąjungininkai daugiau nei metus neleidžia maždaug 6 mln. žmonių naudotis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant internetą ir bankininkystę, ir kur dėl griežtų humanitarinės pagalbos prieinamumo apribojimų 90 proc. gyventojų labai reikia pagalbos.

Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo fronto (TPLF) atstovas Getachew Reda (Getačiu Reda) AFP komentuodamas šią ataskaitą pareiškė, kad Tigrėjaus valdžia „visada tvirtino“, jog Etiopijos vyriausybė yra atsakinga už nusikaltimus žmoniškumui šiame regione.

Penktadienio antskrydis buvo surengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai pietiniame Tigrėjaus regiono pasienyje įsiplieskė susirėmimai tarp vyriausybės pajėgų ir sukilėlių, nutraukę penkis mėnesius galiojusias paliaubas.

„UNICEF griežtai smerkia oro smūgį vaikų darželiui, per kurį du vaikai žuvo, o kiti buvo sužeisti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė organizacijos vadovė Catherine Russell (Ketrin Rasel).  

Šiaurinį regioną kontroliuojantis Tigrėjaus liaudies išvadavimo frontas (TPLF) pranešė, kad per antskrydį buvo sugriautas vaikų darželis ir pataikyta į gyvenamąjį rajoną, tačiau vyriausybė šiuos teiginius paneigė.

Adis Abeba teigė, kad buvo smogta tik kariniams objektams, ir kaltino TPLF inscenizuojant civilių žūtis.

Mekelės ligoninės atstovas Kibromas Gebreselassie (Kibromas Gebreselasis) naujienų agentūrai AFP sakė, kad per antskrydį žuvo keturi žmonės, įskaitant du vaikus, o dar devyni buvo sužeisti.

Kiek vėliau vietos televizija „Tigrai TV“ pranešė, kad antskrydžio aukų skaičius išaugo iki septynių. Ji paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje buvo matyti nuniokota vaikų žaidimų aikštelė. 

C. Russell sakė, kad 21 mėnesį Etiopijos šiaurėje vykstančiame kare „didžiausią kainą moka vaikai“.

„Beveik dvejus metus vaikai ir jų šeimos regione kenčia šio konflikto agoniją. Tam turi būti padarytas galas“, – sakė ji.

Atsinaujinę susirėmimai kelia nerimą tarptautinei bendruomenei, kuri ragina abi konflikto šalis taikiai užbaigti brutalų karą antrojoje pagal gyventojų skaičių Afrikos valstybėje.

Kovo mėnesį sudarytos paliaubos sustabdė kraujo liejimą ir leido pagalbos organizacijoms pamažu grįžti į Tigrėjų, kur, pasak JT, su bado grėsme susiduria milijonai žmonių, taip pat labai stinga degalų ir vaistų.

Užblokavo: Po skrydžio lėktuvu iš Londono į Etiopijos sostinę Adis Abebą ir kelių miego valandų viešbutyje, 4 val. ryto pajudėjome numatytu maršrutu. Deja... nuvažiuoti pavyko tik 90 km, nes patekome į pačių politinių įvykių sūkurį. Tąryt, palaikydami savo lyderį, Etiopijos ministro pirmininko Abiy Ahmedo Ali politinį oponentą, į gatves išėjo minios Oromų etninės grupės protestuotojų, blokuodami bet kokį judėjimą iš miesto. Ne tik negalėjome tęsti kelionės, bet nebuvo įmanoma net grįžti atgal. Taip visai parai tapome savotiškais įkaitais.

Turgus: Vietinių avialinijų lėktuvu buvome nugabenti į šalies pietuose esantį Jinkos kaimelį. Jinkos kaimo ašis – turgus su gausybe vietinės produkcijos: kavos pupelėmis, riešutais, sorgais, bulvėmis. Vyksta prekyba gyvuliais ir net kiniškais drabužiais. Galbūt todėl čia gyvenanti Ari gentis nesukelia jokios nuostabos, nes įprasti europietiški marškinėliai, bliuzonai, sijonai visus sulygina, o ypatingi veido bruožai yra užgožiami spalvų margumyno.

Unikalus: Pats Omo upės slėnis, žavintis kerinčiais gamtos vaizdais, užima apie 165 kv. km. Jis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tačiau jo unikalumas labiau slypi ne gamtoje, o čia gyvenančiose gentyse, kurios dėl savo ypatingų žymių ar papročių žinomos visame pasaulyje.

Žiedai: Mursi gentis garsėja didžiuliais keraminiais žiedais lūpose. Kad įsidėtų žiedas, paauglėms mergaitėms padaroma skylutė po apatine lūpa, kuri vis didinama mediniais žiedais, o vėliau išmušami du priekiniai dantys. Yra pasakojama, kad, taip subjaurojant veidus, buvo bandoma išgelbėti mergaites nuo vergų pirklių. Dabar tai priimamas kaip grožio ir patrauklumo simbolis. Be to, sakoma, kad šie žiedai atlieka ir apsauginę funkciją – saugo nuo demonų, kurie į žmogaus vidų patenka per burną.

Vertinga: Kara gentis išsiskiria baltais ornamentais išpuoštais vyrų kūnais ir taškučiais dekoruotais moterų veidais. Moterys nešioja daug eilių ryškių karolių ir gausybę metalinių apyrankių, kurios yra daromos iš kulkų. Apyrankės yra vertingi papuošalai, nes jas (15–20 vnt.) galima išsikeisti į ožkelę.

Patogu: Mes lankėmės Kara genties kaimelyje, kuris yra ypač gražioje vietoje – ant skardžio prie pat Omo upės vingio. Tai labai patogi vieta, nes į upę ne tik einama žvejoti ar praustis, iš čia semiamas vanduo maistui ir gėrimui (jis geriamas nevirintas).

Ryškios: Hamar genties moterys lengvai atskiriamos iš raudonų, susuktas virveles primenančių plaukų. Tokioms šukuosenoms naudojami riebalai ir molis. Taip pat moterų nugaros yra padabintos randais – tai rimbo žymės, nes moterys, norėdamos įrodyti savo paklusnumą ir ištikimybę, prašo vyrų, kad būtų plakamos. Hamar gentyje vyrauja poligamija, tačiau tik pirmoji žmona, kaip pagarbos ženklą, nešioja ant kaklo išskirtinį masyvų papuošalą. Iš kitų papuošalų (diržų iš kriauklių, ožkos odos apdarų) galima nustatyti, ar moteris priklauso turtingesniųjų sluoksniui.

Verslumas: Kituose kalnuose, maždaug 2 km virš jūros lygio, įsikūręs Dorze genties kaimelis. Čia žemė derlingesnė, daugiau drėgmės, tad kultivuojama terasinė žemdirbystė: auginami aukštikalnių javai, prieskoniai, daržovės. Dorze kaimelio gentis pasižymi bendruomeniškumu ir net, sakyčiau, verslumu – čia įrengta palapinė-parduotuvėlė, kurioje galima įsigyti vietinių austų audinių, skarelių, skraisčių, megztų kepurių, iš bambuko padarytų paveikslėlių. Turistams rodoma, kaip verpiami siūlai ir audžiama arba kaip iš netikro bananmedžio lapų ruošiama tešla raugui. Vėliau kepami blynai ir vaišinama jais su vietiniu medumi. Supranti, kad čia jau ne kasdienybė, o specialiai atvykėliams surengtas pasirodymas. Šio kaimelio vyrai garsėja kaip patys geriausi regiono audėjai, todėl didelė jų dalis dirba sostinėje, o kartą į keletą mėnesių jie autobusu parvežami namo. Tai iš dalies primena industrializacijos užuomazgas Europoje XIX a. pradžioje. Paskui procesas jau nesustabdomas. Ir tuomet, po 10–15 metų, jokia laiko mašina nebebus pajėgi nukelti į ten, kur elektra šiandien dar yra ateities stebuklas…

Faktų kalba

• 1988 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą sidabro medaliu.

• 1993 m. baigė studijas Vilniaus universiteto Matematikos fakultete, įgijo matematikės išsilavinimą. Studijuodama lankė Lietuvos kino studijoje įkurtą reklamos ir teatrinio meno mokyklą „Melpomenė“.

• 1993–1994 m., gyvendama Vilniuje, subūrė mados teatrą ERRA. 1994 m. ji dirbo Lino Jučo leidybos ir informacijos firmoje, redagavo mėnesinį laikraštį vaikams „Saulės zuikutis“.

• 1999–2005 m. organizavo Marijampolės Poezijos parke kasmetinius tradicinius naktinius poezijos skaitymus „Pilnaties šviesoje“. Po pertraukos, 2012-aisiais, atnaujino tokių skaitymų tradiciją.

• 2000–2018 m. L.Masienė buvo asociacijos jaunimo šokių muzikos grupės FIAT LUX vadovė.

• Nuo 2018 m. ji leidžia žurnalą „Baltas kambarys“, palaiko interneto svetainę baltaskambarys.com.

• Rašo poeziją ir prozą, dalį kūrybos pasirašydama Anos Lu slapyvardžiu.

L.Masienė – apie save

* Matematika man buvo itin lengvas dalykas, greta ėmiausi ir kitų, kad mano gyvenimas taptų sunkesnis. Užsiimdama šokiu, muzika aš tarsi įveikdavau savo netobulumus ir pamatydavau savo neatskleistas galimybes. Tai buvo savotiškos skylės mano asmenybėje. Ir aš savo darbu jas tarsi pleištu užkaišiodavau. Tai – įrodymas to, kad ir kokie skylėti mes būtume, dirbdami galime save sulopyti. Tad kuo daugiau skylių, tuo tu tampi įdomesnis, nes kiekvienam užkimšimui reikia kažką sukurti.

* Didžiausias mano talentas – išlikti savimi klonuotame pasaulyje, o išlikus – visai jaukiai, net komfortabiliai jame jaustis. Neturėti jokių pretenzijų aplinkai ir nekelti jokių reikalavimų kitiems. Norėti tik vieno – kad niekas netrukdytų mano egzistavimui.

* Esu žmogus, kuriam vidinis pasaulis yra daug tikresnis už išorę, kuriam realesnis gyvenimas tas, kuris žinomas tik man vienai… Kartais man net atrodo, kad tie reiškiniai, problemos etc., kurie jaudina daugumą, man net neegzistuoja. Jaučiuosi tarsi nukritusi iš mėnulio, nes tiek daug čia žemėje man nereikalingų daiktų ir dalykų. Bendraminčių-bendrasielių daug neturiu, tad mieliausia draugija yra mirusieji (filosofai) – taip ir klaidžioju laike per tūkstantmečius.

* Darydama ką nors niekada nekeliu sau užduoties nustebinti pasaulį. Nebent save. Ir ne kažkokiu ypatingu didingumu, o išieškojimo tikslumu – kai net ir mažas darbelis tobulai įkrinta į gyvenimo dėlionę, atskleisdamas dar platesnį pasaulio vaizdą. Štai tuomet ir nustembi – ir nuo savęs, kaip žmogaus, ir nuo absoliučios Visatos darnos.

„Kaip ministrui pirmininkui ir Taikos premijos laureatui, Abiy Ahmedui tenka ypatinga atsakomybė užbaigti konfliktą ir prisidėti prie taikos“, – sakoma Komiteto pirmininkės Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen) pareiškime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

Šiaurės Etiopiją konfliktas krečia nuo 2020 metų, kai Adis Abeba pasiuntė karius į Tigrėjų, apkaltinusi šio regiono valdančiąją partiją – Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontą (TPLF) – išpuoliais prieš federalinės kariuomenės stovyklas.

Per kautynes tarp Abiy Ahmedui lojalių pajėgų ir TPLF bei jų sąjungininkų žuvo jau tūkstančiai žmonių, o keli milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Premjero atstovė Billene Seyoum (Bilen Sejum), komentuodama Komiteto pareiškimą, pabrėžė, kad Abiy Ahmedas jau prisiėmė atsakomybę.

„Ministras pirmininkas iš tiesų yra prisiėmęs šią „ypatingą atsakomybę“ užbaigti valstybės konfliktą su TPLF; jis stengiasi ne tik nutraukti pernai kilusį konfliktą, bet ir destabilizuojančią TPLF, kurį parlamentas yra paskelbęs teroristine organizacija, veiklą“, – AFP sakė Billene Seyoum.

Pasak Jungtinių Tautų, Tigrėjui faktiškai taikoma blokada, neleidžianti tiekti gyvybiškai svarbių vaistų ir maisto produktų milijonams žmonių, kurių šimtai tūkstančių yra atsidūrę prie bado slenksčio.

„Humanitarinė padėtis yra labai rimta, ir nepriimtina, kad nėra pakankamai galimybių pristatyti humanitarinę pagalbą“, – pabrėžė B. Reiss-Andersen.

Kalbėdamas per spaudos konferenciją, žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ vykdomasis direktorius Kennethas Rothas (Kenetas Rotas) paragino tarptautinę bendruomenę spausti Abiy Ahmedą, kad šis leistų pristatyti pagalbą.

„Didžiausią grėsmę kelia Etiopijos vyriausybės vykdoma humanitarinės pagalbos, kurios labai reikia milijonams žmonių regione, blokada“, – žurnalistams sakė K. Rothas.

„Tai klasikinis kolektyvinės bausmės atvejis. Tai nėra bausmė Tigrėjaus karinėms pajėgoms – tai bausmė Tigrėjaus gyventojams“, – pridūrė jis.

Dėl konflikto Etiopijoje nuskambėjo raginimų atimti iš Abiy Ahmedo Nobelio premiją, tačiau pagal Nobelio statutą to padaryti neįmanoma.

Komitetas teigė negalįs komentuoti, dėl kokių konkrečiai veiksnių buvo nuspręsta paskirti premiją etiopų premjerui, nes tokios diskusijos yra konfidencialios.

Abiy Ahmedui premija „buvo paskirta remiantis jo pastangomis ir teisėtais lūkesčiais, egzistavusiais 2019 metais“, paaiškino B. Reiss-Andersen.

„Taikos iniciatyvos, kurių ėmėsi Abiy Ahmedas ir už kurias jis gavo Nobelio premiją, buvo grindžiamos jo indėliu į taikos susitarimą su Eritrėja, taip pat jo visapusiška politine iniciatyva dėl demokratijos ir pilietinių teisių plėtojimo“, – pridūrė ji.