Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje paskelbto tyrimo duomenimis, Lietuva lyčių lygybės reitinge surinko 56,3 taškus iš 100 galimų.

Nuo ES vidurkio Lietuva atsilieka daugiau kaip 11 balų, šalies vertinimas, palyginti su 2010 metų rodikliu, išaugo 1,4 balo, palyginti su 2017 metais – 0,8 balo. Indeksas sudarytas daugiausiai remiantis 2018 metų duomenimis, skelbia EIGE.

Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje pažymima, kad su 67,9 balų vidurkiu Europos Sąjungai truks mažiausiai 60 metų pasiekti lyčių lygybę, jei bus judama dabartiniu greičiu, nes rodiklis gerėja maždaug per pusę punkto kasmet.

Aukščiausias pozicijas užima Švedija, Danija, Prancūzija, tarp padariusių didžiausią progresą išskiriamos Italija, Liuksemburgas, Malta, žemiausias indeksas yra Graikijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje.

Koronaviruso pandemija kelia didelę grėsmę lyčių lygybės progresui ir negalime leisti tam atsitikti.

„Matome lėtą, bet stabilų judėjimą į priekį, tačiau šiemet yra didelis pagrindas susirūpinti. Koronaviruso pandemija kelia didelę grėsmę lyčių lygybės progresui ir negalime leisti tam atsitikti“, – instituto pranešime cituojama jo direktorė Carlien Scheele (Karlin Schel).

Instituto direktorė pabrėžė, kad daugelyje sričių Europos dar laukia ilgas kelias link lyčių lygybės, ypač skaitmeninėje erdvėje.

„Mūsų dabartis ir ateitis darosi vis labiau skaitmeninės, todėl turime užtikrinti, kad moterys ir mergaitės užimtų deramą dalį šiame sektoriuje ir būtų paskatintos prisidėti prie jo augumo“, – teigia EIGE vadovė.

Lietuva indekse kartu su Malta išskiriamos kaip turinčios po vieną moterį Ministrų kabinete. Būtent moterų trūkumas Vyriausybėje pernai lėmė, kad Lietuva 2019 metų indekse krito iš 19-osios į 23-ąją vietą.

Lietuvos progresas Lyčių lygybės indekse išskiriamas piniginėje srityje nurodant, kad šiuo aspektu Lietuvos rodiklis augo 22 proc., Lietuva taip pat teigiamai įvertinta moterų užimtumo srityje.

Daugiau kaip 75 proc. užimtumas darbo rinkoje buvo pasiektas 23 šalyse vyrų grupėje ir tik keturiose valstybėse – moterų grupėje, tai yra Vokietijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Švedijoje.

Lyčių lygybės indeksas įvertina progresą lyčių lygybės srityje Europos Sąjungos valstybėse nuo 2010 metų.

Pernykščiame indekse Lietuva surinko 55,5 balo iš 100 galimų ir nuo ES vidurkio atsiliko beveik 12 balų. Šalis tuomet per dvejus metus smuktelėjo iš 19-osios į 23-ąją vietą.

Kaip primena prezidentės biuras, prieš dešimt metų, institutui pradedant veiklą Vilniuje, D. Grybauskaitė perkirpo simbolinę atidarymo juostelę. Lietuva ir tada, ir dabar didžiuojasi, kad EIGE buvo pirmoji europinė institucija, įsteigta Baltijos šalyse. Tai tapo geriausiu įrodymu, kad lyčių lygybės klausimas iškilo į europinę politinę darbotvarkę, o Europos Parlamentas ir Europos Taryba gerai įvertino Lietuvos pastangas šioje srityje.

Sveikindama EIGE, prezidentė prisiminė, kad institutui dar tik pradedant darbą linkėjo, jog jis taptų intelektualinių gebėjimų ir žinių lyčių lygybės centru Europoje. O dabartinė sukaktis - gera proga pasidžiaugti sėkmingu instituto darbu ir pažvelgti į ateities iššūkius, reikalaujančius sutelkti kuo daugiau dėmesio lyčių lygybės temai.

Prezidentė per dvi vadovavimo valstybei kadencijas nuolat bendradarbiavo su institutu. Pasak Prezidentės, jos inicijuotas 2016 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu aukšto lygio susitikimas apie smurto kainą, savo sėkme dalijosi ir su EIGE.

Per dešimt metų institutas sukūrė reikšmingų veiklos įrankių – Lyčių lygybės indeksą, priemones smurto prieš moteris rizikai įvertinti, unikalią statistikos duomenų bazę, išteklių ir dokumentacijos centrą, suteikiantį prieigą prie elektroninės bibliotekos, kurioje sukaupta pusė milijono dokumentų. EIGE stebėdamas, kaip Europos Sąjunga laikosi tarptautinių lyčių lygybės srities įsipareigojimų, įgyvendinant Pekino veiksmų platformą, rengia metines apžvalgas.

D. Grybauskaitė padėkojo už didelį dešimtmečio darbą EIGE direktorei Virginijai Langbakk ir palinkėjo sėkmės, dar didesnės įtakos, laisvės ir girdimumo visai instituto komandai ir jo naujajai vadovei Carlen Scheele, anksčiau vadovavusiai lyčių lygybės darbui Danijos vyriausybėje.

Antradienį Briuselyje tyrimą pristačiusi EIGE direktorė Virginija Langbakk BNS teigė, kad Lietuva pagal lyčių lygybės progresą šiemet pasirodė blogiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES), o prastėjantį reitingą iš esmės lėmė tai, jog šiemet daugiau nei pusmetį šalis Vyriausybėje neturėjo nė vienos moters.

„Reikėtų pasakyti, kad Lietuva pasirodė blogiausiai, todėl, kad Lietuva yra vienintelė šalis, kuri, anksčiau turėjusi pasiekimų, juos sudegino per paskutinius metus, yra nulis pažangos. Tai vienintelė šalis, kuri nepasiekė jokios pažangos, vertinant nuo 2005-ųjų“, – sakė V. Langbakk.

Šiuo metu šalies Vyriausybėje tik vienai iš 14 ministerijų vadovauja moteris, o, EIGE vadovės vertinimu, tai nerodo didelės šalies pažangos užtikrinant lyčių lygybę.

Kovą skelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje, atspindinčioje ministrių moterų skaičių šalių Vyriausybėse, Lietuva su dar dešimčia pasaulio valstybių atsidūrė paskutinėje vietoje.

Tuo metu Ministrų kabinetą sudarė vien vyrai.

„Net ir vengrai turėjo daugiau. Šis argumentas buvo labai stiprus“, – pabrėžė V. Langbakk.

Lietuva šiųmetiniame reitinge surinko 55,5 balo iš 100 galimų, šalis nuo ES vidurkio atsilieka beveik 12 balų.

Institutas pažymi, kad 2005-2017 bei pastaraisiais metais lyčių lygybės situacija Lietuvoje prastėjo, nors ES bendri rodikliai krypsta priešinga, gerėjimo linkme. Lyginant su 2005-aisiais, Lietuva šiemet yra septyniomis pozicijomis žemiau.

Anot tyrimo, Lietuvos rodikliai nesiekia ES vidurkio penkiose iš šešių vertintų sričių, išskyrus darbo rinką.

Didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų padėties yra dviejose srityse: galios, vertinant moterų skaičių Vyriausybėje, parlamente, savivaldybių tarybose, ir laiko, skiriamo namų ruošai, priežiūrai ar socialinei veiklai.

Šiose srityse stebimas ir didžiausias smukimas per dvejus metus – atitinkamai beveik penkiais ir beveik trimis balais.

„Darbas namuose, buvimas su sergančiais vaikais, senais tėvais, namų ruoša Lietuvoje – čia yra labai didelis skirtumas, moterys daro daug daugiau. Ir čia jokios pažangos nebuvo“, – tvirtino EIGE direktorė.

Aukščiausiu rodikliu (beveik 80 balų) įvertinta situacija sveikatos srityje, tačiau pažymima, kad ir pagal šį rodiklį Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio.

Anot V. Langbakk, pastebima ir teigiama tendencija, jog mažėja darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų.

Bendras ES Lyčių lygybės rodiklis, palyginti su 2017 metų indeksu, išaugo vienu balu – iki 67,4.

Prasčiausiai reitinge šiemet įvertinta Graikija, Vengrija, Slovakija, Rumunija ir Lenkija, kaip pažangiausios įvertintos Švedija, Danija, Prancūzija, Suomija, Jungtinė Karalystė.

Teismas konstatavo, kad įdarbinimo agentūra „Manpower Lit“ darbinusi laikinus darbuotojus EIGE nepagrįstai jiems mokėjo mažesnius atlyginimus, nei nuolatiniams, ir paliko pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą.

Penkiems nukentėjusiesiems buvo priteistos kompensacijos už šešių mėnesių laikotarpį, jos siekia nuo beveik 4 tūkst. eurų iki beveik 4,5 tūkst. eurų.

„Manpower Lit“ skundu prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą. Agentūra teigė, kad laikinai įdarbintų darbuotojų statusas yra kitoks nei nuolatinių, todėl negalima lyginti ir jų gaunamų atlyginimų.

„Mūsų kontraktas yra ketveriems ar penkeriems metams, ten yra nurodyta, kad įmonė turi remtis darbo kodeksu. Jau čia yra atsakomybė tos firmos, kuri pateikė šį pasiūlymą“, – BNS telefonu sakė EIGE vadovė Virginija Langbakk.

Darbo Inspekcijos Darbo ginčų komisija dar pernai birželį įpareigojo „Manpower Lit“ pakelti darbuotojams algas, kad šios prilygtų nuolat dirbančiųjų bei sumokėti jiems šį skirtumą už pusę metų – kiekvienam po maždaug 3 tūkst. eurų.

Pirmos instancijos teismas pripažino, kad laikinųjų darbuotojų vykdytos užduotys, darbinės funkcijos „nebuvo kokios nors ypatingai kitokios ir nebūdingos EIGE veiklai“, kad jų negalima būtų priskirti nuolat EIGE dirbantiems tarnautojams ir pareigūnams.

Teismo nuomone, Lyčių lygybės institutas pasirinko dalies personalo įdarbinimo formą per įdarbinimo agentūrą su laikinaisiais darbuotojais „iš esmės tokiu būdu siekdamas sumažinti žmogiškųjų išteklių kaštus atitinkamose pozicijose ir išvengti ilgesnės ir sudėtingesnės nuolatinių darbuotojų, ES tarnautojų atrankos procedūros“.

Penki darbuotojai pirmos instancijos teisme tvirtino, kad jų atlyginimų vidurkis sudarė daugiau nei 700 eurų, tuo metu tos pačios kategorijos, tą patį išsilavinimą ir darbo patirtį turinčių nuolatinių darbuotojų – beveik 2 tūkst. eurų.

Savo ruožtu „Manpower“ ir EIGE atstovai laikėsi pozicijos, kad nenusižengė europiniams reikalavimams, jog už vienodą darbą institucijoje būtų mokamas vienodas atlyginimas, nes darbuotojų funkcijos iš esmės skyrėsi.

Nutartis gali būti skundžiama, bet ji įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Vilniaus apylinkės teismas penktadienį atmetė laikinuosius darbuotojus institute delegavusios tarpininkės – įdarbinimo agentūros „Manpower Lit“ ieškinį, kuriuo ši siekė panaikinti nepalankų Valstybinės darbo inspekcijos sprendimą.

Inspekcijos Darbo ginčų komisija dar pernai birželį įpareigojo „Manpower Lit“ pakelti darbuotojams algas, kad šios prilygtų nuolat dirbančiųjų, bei sumokėti jiems šį skirtumą už pusę metų – kiekvienam po maždaug 3 tūkst. eurų.

„Nors atsakovai nebuvo ir negalėjo būti pripažinti pareigūnais ar tarnautojais Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų reglamentų prasme, tačiau faktiškai jie atliko nuolat EIGE dirbančių darbuotojų darbo funkcijas“, – teigiama teismo pranešime spaudai.

Teismas pripažino, kad laikinųjų darbuotojų vykdytos užduotys, darbinės funkcijos „nebuvo kokios nors ypatingai kitokios ir nebūdingos EIGE veiklai“, kad jų negalima būtų priskirti nuolat EIGE dirbantiems tarnautojams ir pareigūnams.

Teismo nuomone, Lyčių lygybės institutas pasirinko dalies personalo įdarbinimo formą per įdarbinimo agentūrą su laikinaisiais darbuotojais, „iš esmės tokiu būdu siekdamas sumažinti žmogiškųjų išteklių kaštus atitinkamose pozicijose ir išvengti ilgesnės ir sudėtingesnės nuolatinių darbuotojų, ES tarnautojų atrankos procedūros“.

„Tai (...) negali būti pagrindu per laikinojo darbo sutartis įdarbintiems atsakovams mokėti ženkliai mažesnį darbo užmokestį, nei nustatytas ES tarnautojams,“ – teigiama teismo sprendime.

Sprendimas dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per mėnesį.

Šeši darbuotojai teisme anksčiau tvirtino, kad jų atlyginimų vidurkis sudarė daugiau nei 700 eurų, tuo metu tos pačios kategorijos, tą patį išsilavinimą ir darbo patirtį turinčių nuolatinių darbuotojų – beveik 2 tūkst. eurų.

Savo ruožtu „Manpower“ ir EIGE atstovai laikėsi pozicijos, kad nenusižengė europiniams reikalavimams, jog už vienodą darbą institucijoje būtų mokamas vienodas atlyginimas, nes darbuotojų funkcijos iš esmės skyrėsi.

„Tai nėra tik trys moterys. Tik trys moterys pasiskundė, bet problema buvo gerokai labiau paplitusi“, – BNS sakė Anne, prašiusi neminėti jos pavardės.

BNS kalbintos dvi buvusios darbuotojos teigia, kad institutas abejingai reagavo į pranešimus apie galimą nederamą elgesį kolektyve, o apie tai pranešusių moterų reputacija buvo menkinama.

„Tai pati nuodingiausia vieta, kokią esu mačiusi. Tai tylos kultūra ir, panašu, kad darbuotojai vis dar bijo kalbėti“, – BNS sakė Anne.

Portalas Politico.eu ketvirtadienį paskelbė, kad 2014 metais įstaigoje buvo tiriami dviejų praktikančių skundai dėl trijų vyrų seksualinio priekabiavimo. Dviem atvejais jie pripažinti pagrįstais.

Darbo pokalbio išvakarėse – dviprasmiškas pasiūlymas

BNS kalbėjo su dar viena portalo aprašyta moterimi, kuri pageidavo būti pristatoma kaip Judith (Džudi). Ji dėl kolegos nederamo elgesio į darbuotoją, atsakingą už personalą, kreipėsi elektroniniu paštu, oficialaus skundo nepateikė. Tai įvyko 2012 metais, vėliau dėl to paties vyro priekabiavimo skundą parašė viena iš praktikančių.

Judith pasakojo, kad pretendavo į aukštesnes pareigas institute ir pokalbio išvakarėse konkurso komisijai vadovauti turėjęs kolega pakvietė ją į susitikimą, teigdamas, kad ten bus daugiau žmonių iš instituto.

„Iki šiol pamenu tą beprotišką situaciją: ten buvau tik aš, jis ir dar viena moteris, kuri taip pat pretendavo į šias pareigas, ji nebuvo iš EIGE. Mes sėdėjome priešais jį ir jis žiūrėjo į mus lyg alkanas šuo ir fotografavo mus. Jaučiausi paralyžiuota. Tada buvo jo komentaras, kad jeigu pakviesiu jį „pietų su pusryčiais“, galiu laimėti atranką“, – pasakojo ji.

Judith sako išėjusi ir vėliau parašiusi jam žinutę, kad tokį elgesį laiko nederamu ir jam pasikartojus kreipsis dėl to su oficialiu skundu. Vėliau nederamo elgesio iš vyro teigė nebesulaukusi. Konkurso ji nelaimėjo.

Pasak jos, grupelė nederamai besielgusių vyrų institute buvo iš Vakarų Europos šalių ir jie nė nemanė slėpti menkinančio požiūrio į Rytų ir Vidurio Europą.

„Priekabiavimas prie EIGE moterų buvo vienas dalykas, bet jie vienas prieš kitą varžydavosi, kuriam pavyko susirasti jaunesnę lietuvę. Visi tie komentarai, kad rytų ir vidurio europietės yra lengvai prieinamos – tai buvo be galo šlykštu“, – pasakojo Judith, pati kilusi iš šios Europos dalies.

Seksualinis priekabiavimas ar flirtas?

Instituto direktorė Virginija Langbakk BNS ketvirtadienį teigė, kad seksualinio priekabiavimo atvejai institute buvo susiję su skirtingu įvairiose kultūrose vyraujančiu požiūriu į bendravimą.

„Jeigu turi apie 20 skirtingų tautybių, žmonės skirtingai mąsto ir interpretavimas tiek gestų, tiek kalbų, tiek elgesio – vienur yra daugiau priimtina, kitur mažiau“, – kalbėjo ji.

Todėl, direktorės teigimu, kolektyve nustatyti ribas, koks elgesys yra tinkamas, užtruko.

Tačiau Anne teigia, kad toks požiūris – tik mėginimas pateisinti netinkamą elgesį.

„Esu dirbusi keliose šalyse, ir darbovietės, su kuriomis susidūriau, buvo tikrai tarptautinės. Dirbau įstaigose, kur esama žmonių iš Amerikos, Afrikos, Azijos ir t. t. Niekur „kultūriniai skirtumai“ nevedė prie tokio nederamo elgesio“, – pabrėžė ji.

Judith taip pat teigia, kad toks požiūris į tai, kas įvyko, rodo, kad įstaigos vadovė taip ir nesuprato situacijos rimtumo.

„Tai rodo, kad EIGE vadovybė vis dar nesupranta, kas yra priekabiavimas ir jiems vis dar sunku atskirti seksualinį priekabiavimą nuo kultūrinių skirtumų ar kitų problemų. Ir tai kelia nerimą, ypač kai vyksta Europos lyčių lygybės institute“, – sakė ji.

Judith pasakojo su panašiu požiūriu susidūrusi, kai mėgino pranešti apie minėtą atvejį, kai prieš darbo pokalbį sulaukė dviprasmiškų komentarų. Pranešusi, kad susidūrė su seksualiniu priekabiavimu, ji sako sulaukusi iš darbuotojo, atsakingo už personalą, abejonių, ar tai tikrai buvęs seksualinis priekabiavimas, o ne romantiški santykiai.

„Pokalbis nepriėjo iki to, kad galėčiau jam papasakoti istorijos detales, aš jam tiesiog bendrais bruožais papasakojau, kad patyriau nederamą elgesį, kuris galėtų būti laikomas seksualiniu priekabiavimu ir kad mano kitos kolegės pasakojo apie situacijas, kurias patyrė pačios ir kurios taip pat galėtų būti laikomos seksualiniu priekabiavimu. (...) Jis nenorėjo sužinoti daugiau, nenorėjo sužinoti vardų, o tiesiog norėjo baigti pokalbį“, – pasakojo ji.

Politico.eu rašo, kad praktiką institute atlikusios merginos skundėsi, kad minėti vyrai nuolat mėgino su jomis flirtuoti, laidė dviprasmiškus komentarus ir kvietė į pasimatymus. Viena praktikantė teigė, kad vyras ją nederamai lietė.

Dėl skundų atlikti tyrimai ir dviem atvejais jie pripažinti pagrįstais. Juose minimi vyrai institute nebedirba.

Esami ir buvę instituto darbuotojai portalui sakė, kad grupelės vyrų laidomi seksistiniai juokeliai buvo įprastas dalykas. Institute dirbusios moterys liudijo, kad nuo šių komentarų labiausiai kentėdavo praktikantės.

Mato platesnę institucinių patyčių problemą

Anne teigia šioje įstaigoje matanti platesnę darbo kultūros ir santykių problemą.

„Ten egzistuoja platesnė institucinių patyčių problema ir po nesenų pokalbių su dabartiniais darbuotojais, bijančiais dėl savo darbo vietos, matau, kad tai nesibaigė. Seksualinis priekabiavimas buvo tik viena iš to apraiškų, nes yra susijęs su galia, o ne su seksualumu. Tai būdas parodyti savo galią visais įmanomais būdais – todėl pažeidėjai ir nusitaikė į praktikantes, o ne į aukštesnes pareigas užėmusius žmones kaip aš“, – kalbėjo buvusi darbuotoja.

Anne darbą institute pasakojo palikusi dėl prastesnio darbo pasiūlymo, nes nebegalėjusi ilgiau tverti neigiamo požiūrio bei didelio darbo krūvio.

Pasak jos, dirbdama prie vieno iš projektų ji nuolat patirdavo kitos darbuotojos priekabes, buvo neatsižvelgiama į jos nuomonę, nevertinamas jos darbas. Dėl įtampos darbe Anne patyrė nervinį išsekimą, kuris vėliau Europos Komisijos buvo pripažintas profesine liga, atsiradusia dėl sunkių darbo sąlygų.

Pasak Judith, sprendimas viešinti EIGE vykusius dalykus buvo sunkus, nes su priekabiavimu susidūrusios moterys tiki tokios institucijos būtinumu. Bet matant, kokia situacija jame susiklostė ir kaip ši institucija nesugebėjo nuo netinkamo seksualinio elgesio apsaugoti savo darbuotojų, nusprendė, kad viešumas yra vienintelis būdas tai pakeisti.

„Mums tai buvo be galo sunki patirtis ir tai, kad šie dalykai vyko institute, kuris mums buvo svarbus, kuriuo mes tikėjome... Sakyčiau, dėl to buvo dvigubai sunkiau“, – sakė ji.

Instituto direktorė V. Langbakk kalbėdama su BNS patvirtino, kad įstaiga sprendė seksualinio priekabiavimo problemas, tačiau teigė, kad institucija į gautus skundus pažvelgė labai rimtai ir dėjo daug pastangų, kad pakeistų darbuotojų požiūrį.

Daugiau netinkamo elgesio apraiškų ji teigė nepastebėjusi, o skundų daugiau taip pat nebuvo gauta.

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) yra nepriklausoma Europos Sąjungos įstaiga, jos tikslas – prisidėti prie lyčių lygybės skatinimo, kovoti su diskriminacija lyties pagrindu.

Portalas nurodo išsiaiškinęs, kad organizacijoje, kovojančioje už lyčių lygybę, 2014 metais buvo gauti skundai iš viso dėl trijų vyrų darbuotojų elgesio. Skundus pateikė dvi praktikantės.

Merginos nurodė, kad jų kolegos vyrai nuolat mėgino su jomis flirtuoti, laidė dviprasmiškus komentarus ir kvietė į pasimatymus. Viena praktikantė teigė, kad vyras ją nederamai lietė.

Dėl vieno iš šių vyrų elgesio skųstasi ir anksčiau.

Dėl merginų skundų buvo atlikti tyrimai ir dviem atvejais jie pripažinti pagrįstais. Juose minimi vyrai institute nebedirba. Iš dokumentų matyti, kad savo kaltę jie neigė.

Trečiu atveju nustatyta, kad, kaip teigė praktikantė, įkyriai jai dėmesį rodęs vyras elgėsi nederamai, tačiau nepriekabiavo.

Esami ir buvę instituto darbuotojai Politico.eu sakė, kad grupelės vyrų laidomi seksistiniai juokeliai buvo įprastas dalykas. Institute dirbusios moterys liudijo, kad nuo šių komentarų labiausiai kentėdavo praktikantės.

Instituto direktorė Virginija Langbakk portalui teigė, kad seksualinio priekabiavimo problemas įstaigoje pavyko išspręsti.

Ji taip pat pabrėžė, kad seksualinio priekabiavimo skandalas vertė darbuotojus vyrus jaustis puolamais.

„Mes dirbame siekdami ne tik moterų įgalinimo, bet lyčių lygybės. Negalime turėti kovinio feminizmo grupių“, – sakė V. Langbakk.

Vis dėlto direktorė pabrėžė, kad abiejų merginų skundai buvo priimti rimtai, o juos išnagrinėti ir paskirti deramas bausmes buvo dedamos didelės pastangos.

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) yra nepriklausoma Europos Sąjungos įstaiga, jos tikslas – prisidėti prie lyčių lygybės skatinimo, įskaitant lyčių aspekto integravimą į visų sričių Europos Sąjungos (ES) politiką ir jos pagrindu formuojamą nacionalinę politiką, kovoti su diskriminacija lyties pagrindu, taip pat didinti ES piliečių supratimą apie lyčių lygybę.