„Tarybos nariai sutarė dėl bendro vertinimo, kad Rusija krypsta autoritarizmo link ir tolsta nuo Europos. Ministrai Rusijos pastarojo meto atsakymus ir veiksmus vieningai įvertino kaip signalą, kad ji nesuinteresuota bendradarbiauti su Europos Sąjunga“, – sakė J. Borrellis spaudos konferencijoje Briuselyje, surengtoje pasibaigus Užsienio reikalų tarybos posėdžiui.

„Neabejotina, kad Rusijos požiūris parodė visoms Europos valstybėms – tiek jau įsitikinusioms, kad reikia imtis tolesnių priemonių, tiek delsusioms – kad mūsų santykiai yra konfrontaciniai, nes Rusija to nori“, – pridūrė jis.

J. Borrellis pranešė, kad bloko narių užsienio reikalų ministrai pademonstravo vienybę santykių su Rusija klausimu ir susitarė strategiją Rusijos atžvilgiu grįsti trimis kryptimis pagal 2016 metais priimtus ir ne kartą patvirtintus „penkis principus“.

Pirma, bus stengiamasi atremti Rusijos veiksmus tais atvejais, kai ji pažeidžia žmogaus teises ir teisinės valstybės principus. Antra, reikės atlaikyti Rusijos spaudimą, įskaitant dezinformaciją ir kibernetines atakas, o trečia, bus siekiama bendradarbiauti su partneriais Rusijoje Bendrijai rūpimais klausimais.

„Tai įvyko sausio 29-ąją Europos Parlamentui balsavimu pritarus [susitarimui], o sausio 24-ąją išstojimo susitarimą pasirašius ES ir Jungtinei Karalystei“, – sakoma pranešime.

Jame pabrėžiama, kad susitarimas įsigalios JK išstojus iš ES penktadienį 23 val. Grinvičo (šeštadienį 1 val. Lietuvos) laiku.

„Nuo šio momento Jungtinė Karalystė liausis buvusi ES valstybe nare ir bus laikoma trečiąja šalimi“, – sakoma pranešime.

Jame pažymima, kad susitarimas užtikrins sklandų JK pasitraukimą iš Bendrijos.

Susitarime kalbama apie piliečių teises, finansinius įsipareigojimus ir pereinamąjį laikotarpį, taip pat į jį įtraukti protokolai dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, Kipro bei Gibraltaro, sakoma ES Tarybos pranešime.

„Tai atveria kelią balsavimui Europos Parlamente dėl visos Komisijos, kaip institucijos, sudėties“, – nurodoma Briuselio išplatintame pareiškime.

Jame pažymima, kad pagal ES sutartį šį 27 narių sąrašą Taryba derina su išrinktuoju EK pirmininku.

Būsima EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) praėjusią savaitę patvirtino visus kandidatus.

Sąraše nėra Jungtinės Karalystės kandidato, nes Londonas, nepaisydamas Briuselio prašymo, nepasiūlė kandidato, kadangi šalis šiuo metu ruošiasi visuotiniams rinkimams ir planuoja pasitraukti iš Bendrijos.

Strasbūre posėdžiaujantis EP turėtų trečiadienį apsispręsti, ar patvirtinti siūlomą EK sudėtį.

Jei bus patvirtinta, naujos sudėties EK darbą turėtų pradėti gruodžio 1 dieną.

Teoriškai, Komisija turėtų turėti po narį iš kiekvienos ES priklausančios valstybės, o JK išstoti iš bloko turėtų tik sausio 31 dieną.

Tačiau britų premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) vyriausybė tvirtina, kad negali paskirti savo kandidato prieš pirmalaikius rinkimus, kurie vyks gruodžio 12 dieną, nes šiuo laikotarpiu ji neturėtų teikti tarptautinių kandidatūrų.

Vis dėlto kai kas Briuselyje perspėja, kad dėl to naujosios EK direktyvos gali susidurti su teisiniais iššūkiais, jei oponentai pasiskųstų, kad Komisija buvo netinkamai sudaryta.

Anksčiau šį mėnesį Briuselis ėmėsi teisinių veiksmų prieš JK už tai, kad ji nepateikė savo kandidato į eurokomisarus, tikintis, jog tai bus palaikyta ženklu, jog ES bandė surasti britų eurokomisarą.

„Jungtinė Karalystė nepasiūlė jokio kandidato į Komisijos narius“, – pabrėžė ES Taryba.

„Tai negali pakenkti reguliariai Sąjungos ir jos institucijų veiklai ir todėl tai negali būti kliūtimi paskirti naują Komisiją“, – priduriama pranešime.

„2019 metų birželio 21 dieną Taryba pratęsė prieš atskirus Rusijos ekonomikos sektorius nukreiptas sankcijas iki 2020 metų sausio 31 dienos“, – sakoma ES Tarybos pranešime.

Dabartinis sprendimas priimtas remiantis informacija apie pažangą vykdant Minsko susitarimus, kurią  birželio 20-21 dienomis Tarybai pateikė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).

Tuo metu Maskva ekonominių sankcijų pratęsimą pavadino neteisėtu ir nekonstruktyviu žingsniu.

„Mūsų nuomone, iš esmės sankcijos yra neteisėtos“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo pavaduotojas Artiomas Kožinas.

Šį sprendimą jis taip pat pavadino „nekonstruktyviais žaidimais“.

Sankcijos Rusijai pirmą kartą vienerių metų laikotarpiui buvo įvestos 2014 metų liepos 31 dieną, reaguojant į neteisėtą Krymo aneksiją ir sąmoningą Ukrainos destabilizavimą. 

2014 metų rugsėjį sankcijos buvo sugriežtintos. 2015 metų kovo 19 dieną ES Taryba susiejo galiojantį sankcijų režimą su visišku Minsko susitarimų įgyvendinimu.

Sankcijos taikomos finansų, energetikos ir gynybos sektoriams, taip pat dvejopos paskirties prekėms. 

Ekonominės sankcijos:

– penkių Rusijos finansų įstaigų, kurių kontrolė priklauso valstybei, taip pat trijų didžiųjų energetikos bendrovių bei trijų karinės pramonės įmonių prieigos prie ES pirminės ir antrinės kapitalo rinkų apribojimas; 

– eksporto ir importo draudimas prekybai ginklais;

– dvejopo naudojimo prekių, skirtų kariniam naudojimui arba kariniams galutiniams naudotojams Rusijoje, eksporto draudimas;

– Rusijos galimybės naudotis tam tikromis kritinės svarbos technologijomis ir paslaugomis, kurios gali būti naudojamos naftos gavybai ir žvalgybai, apribojimas.

Pastarąjį kartą ES Taryba ekonomines sankcijas Rusijai pratęsė 2018 metų gruodžio 21 dieną.

„Europos Sąjungos Taryba dar šešiems mėnesiams – iki 2019 metų kovo 15 dienos – pratęsė varžomąsias priemones dėl veiksmų, pakertančių Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ar nepriklausomybę, arba keliančių jiems grėsmę“, – sakoma pranešime.

Sankcijos taikomos 155 fiziniams asmenims ir 44 organizacijoms. Tarp taikomų priemonių yra aktyvų įšaldymas ir kelionių suvaržymai.

Informacija apie šį sprendimą rugsėjo 14 dieną bus paskelbta oficialiajame ES leidinyje.

Šiuos komentarus jis išsakė prieš Jungtinių Tautų palaikomam tribunolui paskelbiant, kad Kinija neturi „istorinių teisių“ į strategiškai labai svarbią Pietų Kinijos jūrą. Kinijos užsienio reikalų ministerija tą tarptautinių arbitrų nutartį nedelsdama atmetė.

Kalbėdamas Pekine, kur prasidėjo Europos Sąjungos ir Kinijos viršūnių susitikimas, D. Tuskas paragino Azijos milžinę saugoti „taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką“, sakydamas, kad šis uždavinys „gali būti didžiausias mūsų laukiantis iššūkis“.

Dauguma ES narių smerkė Pekiną dėl jo prekybos praktikos, tvirtindamos, kad Azijos milžinė užtvindo pasaulio rinkas pigiais gaminiais, smukdydama kainas ir sukeldama grėsmę ekonomikos stabilumui.

Pasaulinė įstatymų ir taisyklių sistema „atnešė labai daug naudos mūsų valstybėms“, sakė D.Tuskas.

„Jeigu daugelis pradės tikėti, kad globalizacija ir tarptautinė prekyba vyksta be bendrų taisyklių arba jas pažeidžiant, tuomet pirmosiomis aukomis taps Kinijos ir Europos ekonomikos, jau nekalbant apie žmones“, – perspėjo jis.

Kinijos premjeras Li Keqiangas (Li Kečiangas) kiek anksčiau pareiškė, kad šis susitikimas yra „aktyvus signalas, aiškiai rodantis, kad mes esame dvi svarbios galybės, užtikrinančios taiką ir plėtrą pasaulyje“.

Anksčiau antradienį Kinija atšaukė iš anksto suplanuotą bendrą spaudos konferenciją su Bendrijos lyderiais, sakė ES atstovai.

ES šiuo metu svarsto, ar Kinijai turi būti suteiktas rinkos ekonomikos statusas. Jeigu toks žingsnis būtų atliktas, didžiosioms ekonomikoms taptų daug sunkiau kovoti su, jų nuomone, nesąžininga prekybos praktika.

Priešinimasis tokio statuso suteikimui grindžiamas skundais, kad Kinija pažeidinėja tarptautines prekybos taisykles, ypač pardavinėdama plieną mažesne negu rinkos kaina.

D. Tuskas taip pat paminėjo ginčą tarp Pekino ir Manilos dėl Pietų Kinijos jūros, Hagoje įsikūrusiam tribunolui ruošiantis paskelbti savo nutartį.

ES prezidentas sakė, kad „taisyklėmis pagrįsta tarptautinė tvarka atitinka mūsų bendrus interesus, todėl tiek Kinija, tiek ES turi ją saugoti, nes tai naudingiausia mūsų žmonėms“.

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje tvirtins savo kandidatą į prezidentus ir kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą.

LSDP prezidiumas siūlo partijai kandidatu į prezidentus kelti europarlamentaro Zigmanto Balčyčio kandidatūrą.

Beje, jo pavardė pirmąja įrašyta ir kandidatų į EP sąraše.

"Taryba galbūt balsuos, ar jam reikėtų dalyvauti abiejuose rinkimuose, ar tik prezidento. Yra manančiųjų, kad dalyvauti abiejuose rinkimuose negerai, tai rinkėjų apgaudinėjimas", - BNS sakė LSDP vicepirmininkas Algirdas Sysas.

Antruoju LSDP kandidatų sąraše įrašyta dabartinė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, trečiuoju - krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, ketvirtuoju buvo sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, bet jis kandidatūrą atsiėmė. Toliau eina Seimo Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas, eksministrė Birutė Vėsaitė.

Šį kandidatų sąrašą reitingavo Socialdemokratų partijos skyriai, tačiau savo reitingavimą atlikti teisę turi ir taryba. Pasak A.Syso, ji pati šeštadienį ir spręs, ar ja pasinaudoti.

Galutinius sprendimus dėl partijos kandidatų į prezidentus ir EP priims LSDP suvažiavimas sausio 18 dieną.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 11 dieną, o Europos Parlamento - gegužės 25 dieną.

Besibaigiantis pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai parodė Lietuvos kaip valstybės ir valstybės tarnybos brandumą, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Tai iššūkis, kuris labai svarbus. Jis parodė mūsų valstybės brandumą", - pirmadienį Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre surengtame baigiamajame Lietuvos pirmininkavimo ES renginyje kalbėjo prezidentė.

D.Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuva turėjo prisiimti pirmininkavimo atsakomybę ir naštą esant politinei kaitai, nepraėjus metams po parlamento rinkimų.

"Ir netgi su kai kurių politikų nauju atėjimu, kurie neturėjo jokio politinio patyrimo", - sakė ji.

Prezidentė pagyrė tarnautojus, kurie, anot jos, atlaikė iššūkį ir sugebėjo pirmininkauti ES.

"O tai reiškia ir valstybės tarnybos brandumą. O tai reiškia, kad mums jau nebaisūs jokie rinkimai, jokie politikai. Lietuva ir jos žmonės visada sugebės atlaikyti bet kokį iššūkį", - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Renginyje dalyvavo ministrai, darbo grupių vadovai, kiti pirmininkavimo komandos nariai.

Prezidentė renginio metu keliems tarnautojams ir diplomatams, tarp jų - ambasadoriui Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie ES Raimondui Karobliui, įteikė padėkos ženklelius. Ji teigė pasirašiusi dekretą, kuriuo ženkleliai skirti beveik tūkstančiui žmonių pradedant vairuotoju ir valytoja.

Lietuva Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavo antrąjį šių metų pusmetį.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymui 2014-2020 metais bus skirta 450,8 mln. eurų (1,556 mlrd. litų) paramos.

Europos Sąjungos (ES) Taryba penktadienį patvirtino Reglamentą dėl ES paramos Lietuvos branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo pagalbos programai, pranešė Energetikos ministerija.

"Sveikiname tokį sprendimą. Šis sprendimas parodo, kad yra pripažįstama, kad Stojimo sutarties Protokole Nr. 4 užfiksuotas ES  įsipareigojimas teikti finansinę pagalbą Ignalinos AE yra ir bus tęsiamas", - sakė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Programoje numatyta ir palanki Lietuvai išimtis - IAE uždarymo finansavimo pagrindu yra laikoma ne Euratomo sutartis, o Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartis. Tai reiškia, kad IAE uždarymas iš ES lėšų bus finansuojamas ir po 2020-ųjų metų.

Derybų dėl reglamento metu pavyko pasiekti, kad finansinė parama Ignalinos programai padidėtų beveik 2 kartus, palyginti su pradiniu Europos Komisijos pasiūlymu - nuo 229 iki 450,8 mln. eurų.

Bulgarijai 2014-2020 metais skirta 293 mln. eurų, o Slovakijai - 225 mln. eurų paramos.

Reglamentams lapkričio 19 dieną pritarė Europos Parlamentas.