Sporto salėje – nuo 13 metų

Ž. Savickas treniruoklių salę pradėjo lankyti 13 metų, norėdamas sutvirtinti raumenis, suaktyvinti gyvenimo būdą. Nors minčių užsiimti kokia nors konkrečia sporto šaka iš pradžių neturėjo, jį labai traukė galiūnų varžybos.

„Kai buvau dar paauglys, galiūnų varžybos Lietuvoje buvo naujiena. Mėgaudavausi žiūrėdamas jas. Kadangi ir pats kilnojau svorius, vis kirbėdavo mintis pabandyti pasivaržyti su vyrais. Tuo metu svoriai nebuvo dideli, traumų rizika buvo nedidelė. Dar trejus metus pasitreniravęs sporto salėje, vieną dieną išdrįsau ir pabandžiau sudalyvauti varžybose. Tokia ir buvo mano atėjimo į šį sportą pradžia“, – atskleidžia sportininkas.

Tai, kad galiūnų sportas jam, Ž. Savickas suprato iškart – viskas čia sekėsi labai gerai. Palyginti su bendraamžiais, jis stiprėjo kur kas greičiau. Vis dėlto pirminis jaunuolio planas buvo svorius kilnoti apie 5–10 metų, sustiprėti tiek, kad pavyktų laimėti pasaulio čempionatą, o tuomet užsiimti kitomis veiklomis. Kad ir kokie būtų buvę Ž. Savicko planai, vėliau viskas susidėliojo visiškai kitaip. „Kai tampi pasaulio čempionu, nori tai padaryti dar kartą. Tada tai tampa ir tavo gyvenimo būdu, ir darbu, o viską pabaigti pasidaro labai sudėtinga“, – sako garsiausias Lietuvos galiūnas.

Pasitaiko traumų

Kaip pasakoja Ž. Savickas, galiūnų sporte, keliant itin sunkius svorius prieš ir per varžybas, skausmas ir traumos neišvengiamos. Didžiausia jo patirta trauma, kuri sustabdė planus net 9 mėnesiams, įvyko 2001 m. Anot galiūno, patyrus traumą, apima ne tiek fizinis, kiek psichologinis skausmas.

„Per paskutines varžybas prieš čempionatą man trūko abiejų kelių girnelių raiščiai. Iš varžybų arenos mane išvežė tiesiai į operacinę. Vėliau vyko sudėtinga operacija, o reabilitacija po patirtos traumos užtruko net kelis sezonus“, – pasakojo Ž. Savickas.

Lėtinius kelių skausmus sportininkas jautė ir po reabilitacijos periodo, ypač po daug fizinių pastangų reikalaujančių varžybų. Siekiant atstatyti pažeistus sąnarius, dabar jam pritaikyta „Lipogems“ procedūra – sąnario gydymas paties paciento riebaliniu audiniu. Atliekant šią procedūrą, iš jo paimtas ir apdorotas riebalinis audinys, pašalinti uždegiminiai audiniai, o paruošta frakcija suleista į sąnarį. Kadangi riebaluose daug baltyminių, jungiamojo audinio ir mezenchiminių ląstelių, kurios turi savybę susitapatinti su aplinkiniais audiniais, taip skatinamas sąnario kremzlės atsinaujinimas.

Ši procedūra tinkama ne tik profesionaliems sportininkams, bet visiems, kenčiantiems sąnarių skausmus dėl ligų, pavyzdžiui, vidutiniškai arba stipriau pažengusio osteoartrito, artrozės, ar patyrusiems traumų.

Tikslas – gerinti rekordus

Lauko atsigauti po procedūros galiūnui Ž. Savickui daug nereikėjo – jau po dviejų savaičių jis sugrįžo į sporto salę. Čia jis 40 min. mina dviratį, atlieka pratimus. Nors gydytojas patarė apriboti fizinį krūvį kelių srityje, kitas raumenų grupes sportininkas treniruoja visa jėga. „Kadangi sezonas dar nesibaigė, negaliu visiškai atsiriboti ir vien tik ilsėtis“, – sako galiūnas.

Vis dėlto Ž. Savickas įsitikinęs, kad tik disciplina ir rūpinimasis savimi, tinkamos procedūros gali padėti pasiekti aukščiausius tikslus. Jų šiemet galiūnas turi dar ne vieną.

„Rugsėjo pradžioje manęs laukia labai svarbios varžybos – pasaulio Grand Prix. Joms šiuo metu intensyviai ruošiuosi ir tikiuosi arba pagerinti, arba vėl pasiekti savo rekordą. Visgi dabar mano pats didžiausias tikslas, dėl kurio dirbu jau visus metus, – šiemet pagerinti man priklausantį rąsto kėlimo rekordą“, – sako stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas Ž. Savickas.

Islandijos galiūnas finale per šešias rungtis surinko 51,5 taško. Antrąją vietą užėmė lenkas Mateuszas Kieliszkowskis (45 tšk.), trečiąją - amerikietis Brianas Shaw (44 tšk.).

Keturis kartus pasaulio čempionu tapęs Ž. Savickas po trijų rungčių buvo priešpaskutinis, devintas. Dėl traumos jis atsisakė dalyvauti paskutinėse trijose rungtyse.

Keturiskart pasaulio čempionas iš Lietuvos trečios atrankos grupės varžybose antradienį laimėjo rąsto kėlimo rungtį ir, su 22 taškais užėmęs pirmą vietą, iškart pateko į finalą. Po penkių rungčių antrą-trečią vietas užėmę amerikietis Robertas Oberstas (22 tšk.) ir britas Luke'as Stoltmanas (17,5 tšk.) varžėsi akmenų sukėlimo rungtyje dėl antro kelialapio į finalą. Šioje rungtyje geriau sekėsi R. Oberstui.

Pirmoje atrankos grupėje lietuvis Marius Lalas rąsto kėlimo rungtyje buvo ketvirtas, o po penkių rungčių su 19,5 taško rikiavosi antras. Akmenų sukėlimo rungtyje jam teko varžytis su slovėnu Matjažu Belšaku. Deja, šioje rungtyje pranašesnis buvo slovėnas, kuris ir pelnė bilietą į finalą. Grupės nugalėtoju po penkių rungčių tapo islandas Hafthoras Bjornssonas (23 tšk.).

Pasaulio galiūnų čempionate dalyvauja 30 stipruolių, suskirstytų į penkias grupes. Į finalą pateko po du kiekvienos grupės sportininkus.

Keturiskart pasaulio čempionas turi 16 taškų. Jį lenkia tik vienu tašku daugiau turintis amerikietis Robertas Oberstas. Trečias su 15 taškų yra kitas amerikietis Bryanas Benzelis.

Geriausiai Ž. Savickui sekėsi ketvirtoje rungtyje - autobuso tempime. Jis šią rungtį įveikė per 37 sek. ir pasiekė geriausią rezultatą.

Pirmoje rungtyje - 150 kg smėlio maišų ir 160 kg sveriančių svarmenų sunešime - lietuvis buvo trečias, antroje - svarmens mėtyme į viršų - liko šeštas, o trečioje - pritupimuose su svoriu - penktas.

Antradienį šios grupės sportininkai varžysis rąsto kėlimo ir akmenų sukėlimo rungtyse.

Pirmoje atrankos grupėje sėkmingai varžosi Marius Lalas. Skelbiama, kad jis po keturių rungčių turi 15 arba 16 taškų ir yra antras. Pirmauja vienas čempionato favoritų islandas Hafthoras Bjornssonas (19 tšk.).

M. Lalas geriausiai pasirodė pritupimų su štanga ir svorio ciklo rungtyse, kuriose jis buvo antras.

Trečiasis lietuvis - Vytautas Lalas - turėjo startuoti antroje grupėje, bet per apšilimą jam atsinaujino trauma ir varžybose startuoti jis negalėjo.

Pasaulio galiūnų čempionate dalyvauja 30 stipruolių, suskirstytų į penkias grupes. Į finalą pateks po du kiekvienos grupės sportininkus.

42-ejų metų Ž. Savickas per penkias rungtis surinko 33 taškus. Iki bronzą iškovojusio lenko Mateuszo Kieliszkowskio jam pritrūko dviejų taškų.

„Ketvirta vieta - ne ta, kurios tikėjausi. Žmonėms sakau, kad tai tiesiog nebuvo mano diena, bet pagrindinė priežastis - liga. Prieš savaitę susirgau ir netekau 10 kg kūno svorio. Tuo pačiu - ir jėgos. Dauguma atletų tokiose situacijose nusprendžia nestartuoti varžybose, bet aš niekada nepasiduodu. Stengiausi patekti į prizininkų trejetą ir nedaug trūko. Dabar pradėsiu pasiruošimą pasaulio čempionatui ir svarbiausiam metų tikslui - rąsto kėlimo pasaulio rekordo pagerinimui“, - socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Ž. Savickas.

V. Lalas dėl blauzdos traumos iš čempionato pasitraukė po trečios rungties.

Europos čempionu tapo islandas Hafthoras Bjornssonas (44 tšk.), o sidabras atiteko gruzinu Konstantinui Janašijai (36 tšk.). Iš viso varžėsi 10 galiūnų.

Kelialapius į šį turnyrą buvo galima iškovoti dalyvaujant „Arnold Classic“ varžybų etapuose Europoje, Australijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje.

Teisę dalyvauti finalinėse varžybose iškovojo amerikiečiai Brajanas Šo (Brian Shaw) ir Džeris Pritčetas (Jerry Prichett), rusas Michaelas Šivliakovas, estas Raunas Heinla (Rauno Heinla), lenkai Mateušas Keliskovskis (Mateusz Kieliskowski) ir Mateušas Ostaževskis (Mateusz Ostazsewski), islandas Hafthoras Bjornsonas (Hafthor Bjornsson), slovėnas Matjažas Belšakas, kanadietis Žanas Fransua Keronas (Jean-Francois Caron) ir bulgaras Dimitaras Savatinovas.

Pirmas tarp rezervinių sportininkų yra 35-erių metų lietuvis Vytautas Lalas. Jis varžybose dalyvautų jei bent vienas iš minėtų galiūnų to padaryti negalėtų.

Ž. Savickas šias varžybas yra laimėjęs net aštuonis kartus - 2003-2008, 2014 ir 2016 metais. Šiais metais Ž. Savickas turnyrą praleido dėl traumos. V. Lalas šiose varžybose triumfavo 2013 metais.

„Pats sau esu varžovas. O kadangi esu geras varžovas, tai nuolat norisi save pralenkti“, – TV3 laidoje „Gero vakaro šou“ kalbėdamas apie laimėjimus sakė Ž. Savickas.

Sportininkas galiūnų varžybose dalyvauja nuo 16 metų. „Pradžioje tie visi „diedai“ į mane žiūrėjo kaip į vaiką, bet paskui pamatė, kad esu stiprus ir ėmė vertinti“. Lietuvos čempionu Ž. Savickas pirmą kartą tapo būdamas 22 metų. O tuomet jau pasipylė laimėjimai – visų Žydrūnas net atsiminti nebando, nes yra laimėjęs daugiau nei 200 varžybų.

Pats sau esu varžovas. O kadangi esu geras varžovas, tai nuolat norisi save pralenkti.

Laidos vedėjams Justinui Jankevičiui ir Mindaugui Stasiuliui prabilus apie traumas, patiriamas varžybų metu, Ž. Savickas papasakojo apie įsimintiniausias – pirmąsias „Arnold Strongman Classic“ – varžybas. „Pradėjau gerai, po kelių rungčių pirmavau, o tada per apšilimą patyriau traumą – trūko čiurnos raiščiai. Buvo likusios dar pora rungčių, o paskutinė buvo 400 kg sveriančio rentinio nešimas į įkalnę. Prieš mane startavęs norvegas kelią įveikė per 12 sekundžių ir jau džiaugėsi pergale. Žiūrovai jam plojo. O tada staiga visi prisiminė, kad dar aš nestartavau. Įveikiau rungtį per 8 sekundes, nors iš tikrųjų net paeiti normaliai nepajėgiau, ir laimėjau. Tada jau man visi plojo atsistoję“, – atskleidė jis.

Sportininkas juokėsi, kad žino nemažai anekdotų apie save, tačiau tai, jog į jį žmonės kreipiasi pagalbos perkraustant sunkius daiktus, yra visiška tiesa. „Man tikrai skambina ir prašo padėti perkraustyti daiktus, dažniausiai pianinus ar fortepijonus“, – šypsojosi Ž. Savickas.

Taip pat laidoje „Gero vakaro šou“ bus galima išvysti 9-erių sunkiaatletį Modestą Rubežių, kuris nustebins tiek pasakojimu apie tai, kaip pradėjo sportuoti, tiek savo pasiektais rezultatais. Kas svarbiau Modestui – susirasti žmoną ar sportuoti? Kaip Ž. Savickui seksis supinti lietuvaitės kasą? Ar Mindaugas Stasiulis žemaitiškai susikalbės su „X Faktoriaus“ numylėtiniu latviu Andžiu?

„Gero vakaro šou“ – trečiadieniais 20 val. per TV3.

Laidoje „Virtuvės istorijos“ sportininkas kartu su aktore Ugne Žirgule suruoš netikėtus pusryčius jos vyrui Ridui Žirguliui.

Šeštadienio rytą TV3 žiūrovai turės išskirtinę galimybę pamatyti ir išgirsti ne tik profesionalaus šefo Reinaldo Janonio kulinarinius patarimus, bet ir linksmą aktorių interviu.

Aktorė U. Žirgulė atskleis, kad jiedu su vyru vienas kitą maloniomis smulkmenomis stebina dažnai, bet ši – išskirtinė. Mat netrukus pora švęs spektaklio „Florenca“ premjerą bei serialo „Bruto ir Neto“ sugrįžimą į televizijos ekranus.

Seriale nusifilmavusi U. Žirgulė intrigavo, jog naujame sezone laukia itin įdomios akimirkos ir įsiplieskiantys romantiški jausmai. „Gediminas Juodeika labai sieks manęs. Tegul dabar žiūrovai galvoja – pasieks ar nepasieks. Aš nežinau, ar dėl manęs tiek yra gyvenime vyras daręs, kiek jis“, – apie serialo siužetą šypsodamasi šeštadienio rytą laidoje pasakos moteris.

Tačiau dar didesnė staigmena žiūrovams – „Bruto ir Neto“ tęsinyje vaidinsiantis galiūnas V. Blekaitis. Tai jau ne pirmas sportininko vaidmuo, todėl jis jau gali sakyti turintis ir savo tipažą – dažniausiai jam tenka vaidinti blogiukus.

„Aš iš prigimties esu geras žmogus, dėl to man blogiukus vaidinti įdomiau – kartais reikia ir blogam pabūti. Mano išvaizda labai bloga ir dėl to man tinka tokie vaidmenys“, – laidoje kalbės V. Blekaitis.

Sportininkui aktorystė jam nesvetima – vaidybos nepamiršta ir varžybų metu: „Aš būnu savimi, man viskas išeina natūraliai. Net varžybose negaliu būti ne aktoriumi – ten visada reikalingos tokios aktorinės savybės, kad tave pamiltų žiūrovai“.

Kulinarinės laidos „Virtuvės istorijos“ komandą V. Blekaitis tikino, jog filmuotis jam išties patinka – svajoja ir apie didesnius vaidmenis. „Galbūt vėliau vaidinsiu ir didesnius vaidmenis, juk nežinau, kiek sporte metų liko“, – juokaudamas pasakos galiūnas.

„Virtuvės istorijos“ – šeštadieniais 9 val. per TV3.

Dokumentinių filmų ciklas „Mano miestas“ šį kartą pristato vieną seniausių Lietuvos kurortų, kuris, beje, yra ir vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų su augančiu gyventojų skaičiumi.

„Kartą dalyvavau varžybose kitame žemyne. Ten ekrane buvo visų dalyvių pavardės ir jų šalys, o prie mano vardo buvo parašyta Vidas Blekaitis, Birštonas. Ne Lietuva, o būtent Birštonas“, – smagų nutikimą prisimena V. Blekaitis. „Man mielas visas Birštonas, ypatingai – Nemunas, kadangi gyvenau netoli jo, ir čia prabėgo šalia vandens visa vaikystė. Čia maudėmės, gaudėmės, plaukiojom ir žvejojom. Didžioji gyvenimo Birštone dalis susijusi su Nemunu. Čia yra mano šaknys, mano tėviškė, mano vaikystė, mano jaunystė ir mano dabartis“, – apžvelgdamas vaizdingas kurorto apylinkes kalba galiūnas.

Didžioji gyvenimo Birštone dalis susijusi su Nemunu. Čia yra mano šaknys, mano tėviškė, mano vaikystė, mano jaunystė ir mano dabartis.

V. Blekaitis pasakoja, jog už savo stotą ir jėgą yra dėkingas ir gamtinėms Birštono gėrybėms. „Manęs dažnai žmonės klausia – iš kur tu Birštone toks stiprus? Ir beveik iš karto žmonės patys atsako – tikriausiai dėl mineralinio vandens... To vandens skonį prisimenu ir iš vaikystės – su kitais vaikais buvome įpratę vis užeiti į biuvetes jo pagurkšnoti. Dabar kai jo išgeriu, prisimenu vaikystę – net galva svaigsta“, – šypsosi V. Blekaitis.

Galiūno manymu, savo jėgą jis paveldėjo ir iš giminės. „Dar kai nelankiau mokyklos, kokių 5–6 metų, jau galėdavau pakelti stambaus sudėjimo vyrą“, – prisimena V. Blekaitis. Vyras džiaugiasi, kad miestas gražėja, tvarkosi, tampa vis patrauklesnis naujakuriams. Birštone sėkmingai kuriasi ir veikia ne vienas smulkus verslininkas, o augantis sanatorijų skaičius įdarbina ir leidžia apsigyventi vis didesniam skaičiui žmonių.

Birštonas – visiškai „kurorto“ vardą pateisinantis miestas. Centriniame miesto parke, greta vandens garinimo bokšto, galima kvėpuoti jūriniam klimatui prilygstančiu oru. Tiek vietiniai, tiek ir miesto svečiai džiaugiasi ypač modernia miesto biblioteka, tapusia tikru traukos centru.

Manęs dažnai žmonės klausia – iš kur tu Birštone toks stiprus? Ir beveik iš karto žmonės patys atsako – tikriausiai dėl mineralinio vandens.

Be to, būtent Birštonas Lietuvos muzikos pasaulyje neretai vadinamas šalies džiazo meka. Jau daugiau nei 30 metų organizuojamas džiazo festivalis čia sutraukia tūkstančius šio žanro atlikėjų ir gerbėjų iš Lietuvos ir pasaulio. Įdomu ir tai, kad vieni pirmųjų Lietuvos karšto oro balionų entuziastų taip pat buvo birštoniečiai, o praėjusią vasarą čia pirmą kartą surengtas pasaulinis moterų karšto oro balionų čempionatas.

„Ar laimi, ar nelaimi tų varžybų, vis tiek grįžti namo vienodai pavargęs, bet žinau, kad čia aš visada gerai pailsėsiu, todėl čia visada labai gera sugrįžti“, – taip apie savo gimtą miestą kalba V. Blekaitis. 

„Mano miestas – Birštonas“ – šį vakarą, 22:00 val. per LRT televiziją.