Daidžiosai, laikomas svarbiausiu Japonijos imperatoriškųjų rūmų ritualu, yra imperatoriaus intronizacijos apeigų dalis. Jis bus atliktas trys savaitės po to, kai Naruhito paskelbė įžengęs į Chrizantemų sostą. Daidžiosai atliekamas tik kartą per vieno imperatoriaus valdymo laikotarpį.

Vėliau ketvirtadienį imperatorius atliks ritualinį apsiplovimą specialiai imperatoriškųjų rūmų teritorijoje pastatytame medinių pastatų komplekse „Daijokyu“, o tada apsirengs balto šilko drabužiais.

Pagrindinė ritualo dalis vyks naktį dviejose salėse. Imperatorius paaukos naujo derliaus ryžių deivei Amaterasu, iš kurios kildinama Japonijos imperatorių dinastija, taip pat kitoms dangaus ir žemės dievybėms.

Naruhito sukalbės maldų už taiką ir su deive „pasidalys“ maistu, įskaitant lašišą, jūrų moliuskus, zizifo vaisius, sorus ir sakę.

Imperatorienė Masako vilkėdama baltą daugiasluoksnį kimono pasakys savo maldas kitose „Daijokyu“ salėse.

Kiti karališkieji asmenys ir keli šimtai dalyvių, tarp jų – premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė), bus atskiruose paviljonuose. Šiose šventose apeigose nedalyvauja jokie užsieniečiai.

Imperatorius, įžengęs į pagrindinę salę, kitiems nebus matomas. Visų apeigų, kurios baigsis penktadienį prieš pat aušrą, metu imperatorių lydės tik viena freilina.

„Paprasta ceremonija“

Šios apeigos minimos istoriniuose dokumentuose nuo VII amžiaus, bet vienu metu daugiau kaip du amžius nebuvo atliekamos dėl pilietinio karo ir finansinių apribojimų. Jos buvo atnaujintos XVII amžiaus pabaigoje.

Daidžiosai, kuris atliekamas į sostą įžengus naujam imperatoriui, šį kartą turi atsieiti 2,7 mlrd. jenų (22,7 mln. eurų). Į sumą įtrauktas „Daijokyu“ pastatymas ir išmontavimas, vėliau rūmuose įvyksiantys banketai.

Kompleksas „Daijokyu“ yra pastatytas maždaug 2,7 tūkst. kv. m plote; jį sudaro maždaug 30 įvairaus dydžio paviljonų apeigų dalyviams ir žiūrovams.

„Iš pradžių tai būdavo paprasta ceremonija, atliekama panaudojant natūralias medžiagas, bet brangu ją atkartoti dabartiniais laikais“, – sakė Tokijo universiteto Istoriografijos instituto profesorė Keiko Hongo.

Pastatai yra tradicinės, paprastos architektūros. Grindys išklotos šiaudų dembliais, kolonos padarytos iš nenužievintų rąstų.

Daidžiosai oficialiai nėra valstybinis įvykis, bet sulaukė kritikos dėl savo itin religinio pobūdžio ir kainos.

Ritualo metu naudojami ryžiai anksčiau šiais metais buvo pasodinti rūmininkų per senovines apeigas parinktose vietose. Tų apeigų metu naudoti retų žaliųjų vėžlių šarvai.

Dvi plonos plokštelės, pagamintos iš vėžlių šarvų, buvo kaitinamos virš liepsnos, kol atsirado įtrūkimų, kurie ir „liepė“ pareigūnams auginti šiuos ryžius dviejose vietose: senovinėje sostinėje Kiote ir Točigio regione į šiaurę nuo Tokijo.

Derliaus nuėmimą rugsėjo mėnesį taip pat lydėjo ritualai. Diena anksčiau buvo atliktos specialios apeigos visiems dalyviams „apvalyti“.

Pačią derliaus nuėmimo dieną imperatoriaus pasiuntiniai pasimeldė ir ryžius abiejuose laukuose suvalė tradicinius drabužius vilkėję ūkininkai.

Per Daidžiosai bus paaukoti tik rūpestingiausiai atrinkti ir iškulti ryžiai.

Nors 59 metų amžiaus Naruhito valdymas prasidėjo gegužės 1 d., kai jo tėvas Akihitas savo noru atsisakė sosto ir tapo pirmuoju per du amžius tai padariusiu Japonijos imperatoriumi, jo įžengimas į sostą įforminamas ir užbaigiamas tik atlikus visus ritualus ir oficialiai pasiskelbus pasauliui imperatoriumi.

Stebint karališkųjų šeimų nariams ir politiniams lyderiams iš viso pasaulio, Naruhitas antradienį oficialiai pasiskelbė Japonijos imperatoriumi ir taip užbaigė savo įžengimą į sostą.

„Pažadu, kad veiksiu laikydamasis Konstitucijos ir vykdysiu savo įsipareigojimus kaip valstybės ir žmonių vienybės simbolis. Nuoširdžiai viliuosi, kad Japonija toliau vystysis ir prisidės prie tarptautinės bendruomenės draugystės ir taikos, ir žmonių gerovės ir klestėjimo“, – miniai žmonių sakė imperatorius Naruhitas.

Naruhitui baigus kalbėti, Japonijos ministras pirmininkas Shinzas Abė tris kartus sušuko „Banzai!“ (tegyvuoja imperatorius).

Imperatoriaus intronizacijos ceremoniją stebėjo apie 2 000 svečių. Tarp svečių buvo Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, Didžiosios Britanijos princas Charlesas ir Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Federica Mogherini.

Naruhitas tapo 126-uoju Japonijos imperatoriumi.

Pirmąkart per daugiau kaip 200 metų seniausios karališkosios šeimos narys pasirinkus atsisakyti sosto, iškilmingi ritualai žymėjo tiek imperatoriaus Akihito abdikaciją, tiek naujojo monarcho Naruhito intronizaciją.

Naruhito oficialiai tapo imperatoriumi trečiadienio vidurnaktį. Tuo pačiu metu šalyje prasidėjo naujasis laikotarpis Reiva (Reiwa), kurio pavadinimas verčiamas kaip „Daili darna“, tačiau sosto perėmimas buvo oficialiai užbaigtas per vėliau trečiadienį įvykusią ceremoniją.

Per ritualą, kuriame negalėjo dalyvauti jokios karališkosios šeimos moterys, 59 metų Naruhito perėmė imperatoriaus regalijas, kurių ankstesnę dieną išsižadėjo jo tėvas: šventąjį kardą ir brangakmenį, taip pat valstybės ir imperatoriškąjį antspaudus.

Pirmąkart kreipdamasis į tautą kaip imperatorius, Naruhito prisiekė „veikti laikydamasis konstitucijos... ir tuo pačiu visuomet kreipti savo mintis į žmones bei juos palaikyti“.

Per ceremoniją ir sakydamas intronizacijos kalbą naujasis monarchas dėvėjo vakarietiškus drabužius, įskaitant sunkią auksinę grandinę, žyminčią jo pareigas. Kalbą imperatorius sakė stovėdamas šalia imperatorienės Masako, vilkėjusios ilgą baltą suknią ir užsidėjusios deimantais nusagstytą tiarą.

126-asis imperatorius pažadėjo „giliai apmąstyti kryptį“, pasirinktą jo populiaraus tėvo Akihito, kuris stengėsi padaryti seniausią pasaulyje monarchiją artimesnę žmonėms, ypač ištikus gaivalinėms nelaimėms.

„Kai galvoju apie savo prisiimtą svarbią atsakomybę, mane visą apima rimtumo pojūtis“, – sakė Naruhito.

Naruhito pažadėjo „atsižvelgti į kelią, kuriuo ėjo ankstesni imperatoriai“, ir pasišvęsti „savęs tobulinimui“.

Pateikdamas atsakymą tautos vardu premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) pareiškė: „Esame pasiryžę kurti šviesesnę ateitį išdidžiai Japonijai, kupinai taikos ir vilties tokiu metu, kai tarptautinė padėtis dramatiškai kinta.“

Antradienį abdikacijos ceremonijas temdė smarkus lietus, bet trečiadienis išaušo giedras, tad daugybė japonų susirinko Meidži (Meiji) šventykloje sostinės širdyje, kur prieš raitųjų lankininkų pasirodymus buvo nemokamai dalijama sakė.

Kiti stebėjo ceremonijas ir kalbą, pasakytą už uždarų durų rūmuose, dideliuose ekranuose, įrengtose prie Šindžuku – judriausios pasaulyje stoties.

„Man labai patinka istorija, o apie tai, ką dabar patiriame, bus kalbama labai ilgai“, - naujienų agentūrai AFP sakė 21 metų studentė Mito Okuno, vilkėjusi puošnų dryžuotą kimono.

„Štai kodėl panorau atvykti asmeniškai“, – pridūrė M. Okuno, sukorusi apie 600 km iš savo miesto Himedžio, kad galėtų prisidėti prie istorinės akimirkos.

Naruhito pirmasis viešas pasirodymas įvyks šeštadienį, kai jis vėl kreipsis į Japonijos žmones.

Tačiau puošniausios ceremonijos teks palūkėti iki spalio 22 dienos, kai imperatorius kartu su sutuoktine, vilkėdami įmantrius tradicinius drabužius, dalyvaus rūmų iškilmėse, bus sveikinami virtinės pasaulio lyderių ir karališkųjų šeimų narių bei bus vežami Tokijo gatvėmis.

Vėliau šį mėnesį Naruhito pirmąkart priims kitos valstybės vadovą – su monarchu susitiks į Japoniją atvyksiantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

Jo tėvas, įgijęs imperatoriaus emerito titulą, vėliau šiais metais išsikels iš rūmų.

Oksfordo universitete išsilavinimą įgijęs Naruhito tikriausiai stengsis išlaikyti savo tėvo kurtą modernesnės monarchijos fasadą, bet jo laukia nelengvas uždavinys išsaugoti pusiausvyrą tarp naujumo ir senovinių Chrizantemų sosto tradicijų.

Kaip ir populiarusis Akihiyo, naujasis imperatorius perspėjo, kad reikia „teisingai“ prisiminti Antrąjį pasaulinį karą ir nenuvertinti Japonijos militarizmo XX amžiaus pradžioje.

Jis yra užsiminęs, kad karališkajai šeimai reikėtų modernizuotis, o vesdamas Masako, atsisakiusią perspektyvios diplomatės karjeros, pažadėjo ginti ją „bet kokia kaina“.

Kitokia Japonija

Imperatorienei sunkiai sekėsi pritapti prie rūmų gyvenimo, be to, ji patyrė didelį spaudimą susilaukti vyriškos lyties palikuonio. Didžiąją dalį vedybinio gyvenimo Masako kentėjo nuo streso sukeltų sveikatos sutrikimų.

Pora turi vienintelį vaiką – 17-metę dukrą Aiko, dėl savo lyties negalinčią paveldėti sosto.

Per savo gimtadienį paskelbtame pranešime Masako pažadėjo uoliai atlikti savo pareigas, nors žinojimas, kad ji taps imperatoriene, skatina „nesaugumo“ pojūtį.

Šiame atvirame pareiškime tuometė princesė sakė, kad jos sveikata gerėja ir kad ji galės „atlikti daugiau pareigų nei anksčiau“, juolab jausdama visuomenės „tvirtą palaikymą“.

Naruhito įžengė į sostą visiškai kitokioje Japonijoje negu jo tėvas, tapęs imperatoriumi 1989 metais.

Tuo metu Japonija buvo dominuojanti pasaulio ekonomika, jos technologijų pavydėjo netgi išsivysčiusios pramonės šalys, o šalies vertybinių popierių biržos buvo pasiekusias aukštumas, kokios vargu ar kada nors pasikartos.

Deja, pakilimo laikotarpį lydėjo „prarastasis dešimtmetis“, aptemdytas lėto ekonomikos augimo ir defliacijos, nuo kurios Japonija dar nėra visiškai atsigavusi.

Dabar Japonijos populiacija nyksta ir turi tapti pirmąja pasaulyje „itin senyva“ visuomene, kurioje 28 proc. žmonių yra vyresni nei 65 metų.

Dėl Akihito abdikacijos – pirmosios nuo 1817 metų - daug dirbantys japonai gavo beprecedentes 10 išeiginių dienų – paminėti ir naujo imperatoriaus įžengimą į sostą, ir tradicinę gegužės mėnesio „Auksinę savaitę“.

Imperatoriškieji rūmai pranešė, jog vien trečiadienio rytą į imperatoriaus rezidenciją buvo susirinkę daugiau kaip 72 tūkst. žmonių. Vėliau trečiadienį laukiama dar daugiau lankytojų.

85 metų imperatorius balandžio 30 dieną atsisakys sosto ir taps pirmuoju per maždaug du šimtmečius tai padariusiu Japonijos monarchu. Jo valdymas truko tris dešimtmečius.

„Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad švenčiu Naujuosius metus drauge su jumis, po giedru dangumi“, – pasakė jis susirinkusiesiems, kurių daugelis mojavo Japonijos vėliavomis ir šaukė „Banzai“ („Tegyvuoja“).

„Meldžiuosi už mūsų šalies ir pasaulio žmonių taiką ir laimę“, – pridūrė švelniu balsu kalbantis Akihito, šalia stovint imperatorienei Michiko (Mičiko) ir kitiems šeimos nariams.

Trumpą naujametinį sveikinimą imperatorius pasako kiekvienais metais. Trečiadienį jis turėtų pasirodyti iš viso penkis kartus, kad pasveikintų kuo daugiau žmonių.

Kai kas rytą susirinkusioje minioje šaukė „Labai ačiū“, kai imperatorius mojo žmonėms. Kiti giedojo šalies himną. Viena moteris iš priekinės eilės žvelgdama aukštyn į balkoną verkė.

Akihito 2016 metais šokiravo šalį užsiminęs apie savo troškimą pasitraukti, priežastimis nurodydamas garbų amžių ir sveikatos problemas.

Kitą dieną po to, kai Akihito pasitrauks, į Chrizantemų sostą įžengs jo vyriausiasis sūnus Naruhito (Naruhitas), pratęsiantis seniausios pasaulyje imperatoriškosios šeimos valdymą.

Imperatoriaus statusas Japonijoje yra opus klausimas, turint omenyje šalies XX amžiaus istoriją – karą, kariautą Akihito tėvo Hirohito vardu.

Akihito mielai ėmėsi modernesnio valstybės simbolio vaidmens, kuris buvo primestas po Antrojo pasaulinio karo. Ankstesni imperatoriai, įskaitant 1989 metais mirusį Hirohito, būdavo laikomi pusiau dieviškais asmenimis.

Praėjusį mėnesį minėdamas savo 85-ąjį gimtadienį Akihito pasakė retą emocingą kalbą, kurioje paminėjo „nesuskaičiuojamą daugybę“ kare prarastų gyvybių.

„Mane labai guodžia, kad „Heisei“ (jo valdymo) era artėja prie pabaigos be karo Japonijoje," – per rūmuose surengtą spaudos konferenciją iš susijaudinimo virpančiu balsu sakė monarchas.

Imperatorius savo kalbomis ir kelionėmis naudodavosi tvirtoms pacifistinėms pažiūroms pareikšti. Akihito įsitikinimai yra akivaizdus kontrastas agresyviam Japonijos ekspansionizmui jo tėvo valdymo metais.

Akihito taip pat stengėsi priartinti imperatoriškąją šeimą prie žmonių ir dažnai lankydavo nepasiturinčiuosius bei šeimas, nukentėjusias nuo stichinių nelaimių.

84 metų imperatorius, pajutęs galvos svaigimą ir pykinimą, atšaukė visus savo įsipareigojimus nuo pirmadienio.

Rūmų atstovas sakė, kad monarchas ketvirtadienį „savo oficialias pareigas eina kaip įprastai“, bet atsisakė komentuoti plačiau.

Trečiadienį rūmai buvo pranešę, kad Akihito taisosi.

Beveik tris dešimtmečius šalį valdantis imperatorius turėjo širdies problemų, jam buvo atlikta operacija dėl prostatos vėžio, todėl jo sveikatos būklė Japonijoje atidžiai stebima.

2016 metais jis pribloškė šalį užsiminęs apie savo norą dėl garbaus amžiaus ir sveikatos problemų atsistatydinti.

Pirmadienį vyriausybės atstovas sakė, kad imperatorius gydomas dėl nepakankamo kraujo tekėjimo į smegenis, o antradienį rūmai skelbė, kad jis vis dar jaučia svaigulį ir skrandžio skausmus.

2019 metų balandžio 30-ąją pasitrauksiantis Akihito turi tapti pirmuoju atsistatydinusiu imperatoriumi per daugiau kaip du šimtmečius.

Ji pakeis jo vyriausiasis sūnus.

Japonijos imperatoriškoji šeima yra seniausia pasaulyje. Imperatoriaus statuso klausimas Japonijoje yra opus dėl didžiulio karo Ramiojo vandenyno regione, kuris buvo kariaujamas 1989-aisiais mirusio imperatoriaus Hirohito, Akihito tėvo, vardu.

Akihito ėmėsi modernesnio valstybės simbolio vaidmens, kuris imperatoriškajai šeimai buvo primestas pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Ankstesni imperatoriai, įskaitant Hirohito, buvo laikomi pusiau dieviškais asmenimis.

Imperatoriškųjų rūmų agentūra nurodė, kad Akihito žmona imperatorienė Michiko (Mičiko) anksti ryte pastebėjo, kad imperatorius smarkiai prakaituoja ir iškvietė rūmų gydytoją. Pranešime sakoma, kad šiuos simptomus sukėlė nepakankamas smegenų aprūpinimas krauju ir kad gydytojas toliau stebi imperatoriaus būklę.

Akihito gruodį paskelbė, kad 2019 metų balandį atsisakys Chrizantemų sosto dėl pašlijusios sveikatos. Jį turėtų pakeisti vyriausias imperatoriaus sūnus – sosto įpėdinis Naruhito (Naruhitas).

Kai kuriuose pirmadienį numatytuose susitikimuose imperatorienė Michiko dalyvaus viena, nurodė rūmų agentūra. Tarp šių renginių bus susitikimas su princese Ayako (Ajako), imperatoriaus pusbrolio dukterimi.

Ayako neseniai paskelbė ištekėsianti už nekilmingojo, o Michiko perduos jai imperatoriaus sveikinimus, nurodė agentūra.

Paskutiniais savo viešpatavimo mėnesiais Akihito ir Michiko planuoja iš naujo aplankyti vietas, svarbias Japonijos ir jųdviejų asmeninei istorijai.

Šiemet jie aplankė Okinavą ir meldėsi už žmones, žuvusius per įnirtingas kautynes toje saloje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Imperatoriškoji pora taip pat pabuvojo Fukušimoje, kur susitiko su žmonėmis, priverstais palikti savo namus dėl branduolinės jėgainės avarijos, sukeltos 2011 metų kovo 11-osios žemės drebėjimo ir cunamio.

Japonijos imperatoriai nebelaikomi dievybėmis, bet dabartinė valdančioji pora yra visuomenės labai gerbiama ir per savo keliones būna šiltai sutinkama.

Šis vienkartinis teisės aktas atveria kelią pirmajai Japonijos monarcho abdikacijai per pastaruosius du šimtmečius.

Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) pasirašė minėtą teisės aktą, žurnalistams pranešė vyriausiasis ministrų kabineto sekretorius Yoshihide Suga (Jošihidė Suga). Dabar įstatymą svarstyti ir galutinai priimti turės šalies parlamentas.

Praėjusią liepą pasirodę pranešimai apie imperatoriaus norą trauktis iš pareigų nustebino visą šalį.

Praėjusį rugpjūtį Akihito išreiškė pageidavimą atsisakyti sosto dėl senatvės ir blogėjančios sveikatos būklės. Šis jo pageidavimas buvo suprastas kaip noras sostą perduoti savo sūnui princui Naruhito (Naruhitui).

Tačiau dabartiniai Japonijos įstatymai nenumato galimybės imperatoriui atsisakyti savo posto. Dėl to politikai privalėjo priimti specialų teisės aktą, kuris tai leistų.

Imperatoriaus statusas Japonijoje yra itin gerbiamas, o per Antrąjį pasaulinį karą šalis kovojo Akihito tėvo imperatoriaus Hirohito, mirusio 1989 metais, vardu.

Manoma, kad sosto perdavimas gali įvykti ne anksčiau kaip 2018-ųjų pabaigoje, teigia žiniasklaida.

83 metų imperatorių Akihito (Akihitą) ir imperatorienę Michiko (Mičiko) Hanojaus oro uoste pasitiko viceprezidentė Dang Thi Ngoc Thinh (Dang Ti Ngok Tinh) ir garbės sargyba, buvo iškeltos šalių vėliavos.

Akihito ir jo žmona pirmą kartą lankosi Vietname, į kurį atvyko po ankstesnių kelionių į kitus buvusius karo veiksmų teatrus.

„Tikimės, kad mūsų vizitas Vietname prisidės prie abipusio supratimo ir draugiškų santykių tarp abiejų mūsų šalių tolesnės plėtros“, – anksčiau Tokijo Hanedos oro uoste sakė Akihito.

Pagal oficialią programą Akihito ir Michiko turi apsilankyti Hanojuje ir buvusioje imperinėje sostinėje Hujėje.

Ketvirtadienį jie turi susitikti su kai kurių japonų karių, kurie 1945-aisiais pasibaigus penkerius metus trukusiai japonų okupacijai pasiliko Vietname, šeimų nariais.

Daugelis iš tų 700 karių prisidėjo prie Vietnamo revoliucijos lyderio Ho Chi Minho (Ho Ši Mino) kovos už nepriklausomybę nuo kolonijinės valdytojos Prancūzijos.

Kai Prancūzija 1954 metais buvo nugalėta, Japonijos valdžia įsakė jiems grįžti, bet su pirmąja banga grįžusiems japonams nebuvo leista atsivežti savo vietnamiečių žmonų ir vaikų.

Jų šeimos dažnai būdavo paliekamos skurde ir kentė kaltinimus išdavyste už šeimos sukūrimą su buvusiais priešais.

„Tai labai prasmingas vizitas ir Japonijai, ir Vietnamui, nes imperatorius, kuris netrukus turėtų pasitraukti į pensiją, parodo savo didelę užuojautą nuo istorijos kentusiems žmonėms, net jei ir negali atsiprašyti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Šidzuokos Gerovės universiteto profesorius ir Japonijos dabartinės istorijos ekspertas Yuji Otabe (Judžis Otabė).

Japonija yra pagrindinė Vietnamo, kuriame vyksta sparti industrializacija, investuotoja ir pagalbos donorė.

Pastaraisiais metais šalių santykiai tapo draugiški, jos abi turi atskirų teritorinių ginčų su Kinija.

Japonijos ir Vietnamo aljansas yra dar svarbesnis po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo JAV prezidentu, iškėlusio klausimų dėl regioninių santykių, sako Nyderlanduose dirbantis Vietnamo analitikas Jonathanas Londonas (Džonatanas Londonas).

„Trumpo išrinkimas ir visas tas chaosas, kuris kilo ir toliau kyla, sukūrė didelį destabilizuojantį elementą šiame regione, – sakė jis AFP. – Vietnamas ir Japonija trokšta skatinti ar projektuoti didesnę stiprybę ir tikrumą dėl savo santykių.“

Imperatorius ir imperatorienė sekmadienį nuskris į Tailandą aplankyti karaliaus Vajiralongkorno (Vačiralongkono), kuris po tėvo mirties spalio mėnesį užėmė sostą.

Kelionė buvo surengta imperatoriui pernai užsiminus, kad jis dėl amžiaus ir prastėjančios sveikatos yra pasirengęs atsistatydinti.

Besąlygiška jos kapituliacija rugpjūčio 15-ąją istorikų laikoma viso Antrojo pasaulinio karo pabaiga.

„Taip lemta, kad apsisprendėme nutiesti kelią didžiajai taikai kartų kartoms ištverdami, kas neištveriama ir iškęsdami, kad neiškenčiama“, – prieš 71 metus tautai kalbėjo tuometinis Japonijos imperatorius Hirohitas. Taika iš tiesų pasirodė didžioji ir kartų kartoms. Šiemet Japonija Hirohito sūnaus Akihito lūpomis taikos pažadą kartoja jau septyniasdešimt pirmą kartą ir po nuoseklios pacifistinės politikos vargu ar rastume daug šiuo pažadu abejojančiųjų.

„Mąstydamas apie mūsų praeitį ir jausdamas sąžinės graužimą, viliuosi, kad karo baisumai nepasikartos. Kartu su visa tauta pagerbiu tuos, kurie per karą prarado gyvybę – ar mūšio lauke, ar kur kitur. Meldžiu pasaulio taikos, kad mūsų šalis galėtų ir toliau vystytis“, – kalbėjo Japonijos imperatorius Akihitas.

Tačiau yra ir nerimaujančių dėl Japonijos taikos pažado ateities. Ypač po kai kurių analitikų spėjimų, esą, prieš savaitę apie savo norą eiti į pensiją pranešęs imperatorius Akihitas subtiliai siunčia žinia vyriausybei rūpintis, kaip keisti konstituciją imperatoriui į pensiją leisti, o ne abejoti žymiuoju devintuoju straipsniu, japonams apskritai draudžiančiu kariauti. Dabartinės šalies vyriausybės vadovas Shinzo Abe, kylant Kinijos ir Šiaurės Korėjos grėsmei, ne kartą kartojo norintis, kad Japonija ir vėl būtų normali šalis, galinti savo savigynos pajėgas naudoti lanksčiau nei vien tik savigynai. Per karo pabaigos minėjimą S. Abe pabrėžė neturintis jokių agresyvių kėslų.

„Niekada nebekartosime karo baisumų. Esame ištikimi šiam tvirtam pažadui ir nusižeminę žiūrime į istoriją. Ir toliau prisidėsime prie pasaulio taikos bei gerovės“, – teigė Japonijos premjeras.

Šiemet šalies premjeras nelankė Jasukunio šventyklos, kur pagarbą atiduoda ne tik apskritai kare žuvusiems, bet ir konkretiems asmenims po karo, teistiems už karo nusikaltimus. Tokį susilaikymą įvertino kaimyninės Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye, kuri minėdama Japonijos okupacijos pabaigą, sakė, kad kalbant apie santykius su Japonija metas žiūrėti į ateitį.

Kito mėnesio pradžioje dėl karo daug nuoskaudų tebeturinčių Japonijos, Pietų Korėjos bei Kinijos lyderiai matysis per didžiojo dvidešimtuko šalių susitikimą.

Iš pradžių tokie pranešimai sukėlė šoką, tačiau dabar nemaža dalis japonų mano, kad tautos mylimas imperatorius nusipelnė poilsio.

Imperatoriškųjų rūmų atstovai sako, kad iš anksto įrašytame pranešime imperatorius Akihito kalbės apie savo, kaip „simbolinio imperatoriaus“, pareigas, kaip numatyta šalies konstitucijoje. Jis veikiausiai vengs aiškiai paskelbti apie sosto atsisakymą, numatantį politines ir teisines procedūras, apie kurias kalbėti negali.

Imperatorius Akihito vis dar dirba, tačiau jo padėjėjai kai kurias pareigas perleido sosto įpėdiniui Naruhito (Naruhitui) – vyresniajam iš dviejų sūnų.

Kalbos apie galimą imperatoriaus pasitraukimą iš pradžių Japonijoje sukėlė nuostabą, tačiau vėliau žmonės pamažu ėmė susitaikyti su šia mintimi ir mano, kad sunkiai dirbantis imperatorius nusipelnė poilsio. Draudimo atsisakyti sosto, kurį šalis paveldėjo iš dar prieš karą priimtos konstitucijos, panaikinimas taip pat priartintų Imperatoriškųjų rūmų gyvenimą arčiau visuomenės.

„Toks pokytis, pirmiausia, perteiktų Japonijos visuomenės realybę ir tai, ką visi žmonės čia mano apie darbą, gyvenimą bei karjeros siekimą“, – sakė Tokijo universiteto profesorius ir japonų istorijos ir kultūros ekspertas Robertas Campbellas (Robertas Kembelas).

Naujienų agentūros „Kyodo News“ šią mėnesį atlikta visuomenės paklausa parodė, kad beveik 90 proc. japonų mano, kad imperatorius Akihito per daug dirba. O daugiau nei 85 proc. apklaustųjų sakė maną, kad imperatoriui Akihito ir jo įpėdiniams turi būti įteisinta galimybė atsisakyti sosto.

Teigiama, kad imperatorius Akihito yra sakęs rūmų pareigūnams ir šeimos nariams nenorintis išlaikyti savo titulo drastiškai sumažindamas savo atsakomybę ar turėdamas pavaduotoją. Esą, tam pritarė ir jo sūnus.

Ši tyli diskusija, kaip skelbiama, prasidėjo dar prieš maždaug penkerius metus, kai ėmė šlubuoti imperatoriaus sveikata: 2011 metais jis buvo paguldytas į ligoninę dėl bronchito, o 2012 metais jam buvo atlikta širdies šuntavimo operacija.

Tačiau rūmų atstovai greitai paneigė spaudos pranešimus, nes imperatorius neturėtų sakyti nieko, kas gali paskatinti dabartinės sistemos pokyčius, įskaitant ir susijusius su jo konstituciniu statusu.

Ekspertai ir žiniasklaida teigia, kad imperatorius Akihito sieks atsisakyti sosto, kol dar jo sveikata yra gana gera, kad galėtų prižiūrėti Naruhito, mat šis laikomas dar ne visai pasirengusiu perimti sostą.

„Jeigu jis iš tiesų nuspręs atsisakyti sosto, manau, kad viena iš priežasčių bus ta, jog jis nori prižiūrėti sosto perdavimą... taikiai ir sėkmingai“, – sakė R. Campbellas.

Akihito Japonijos imperatoriumi tapo 1989 metais po savo tėvo Hirohito mirties. Jis priartino imperatoriškąją šeimą arčiau žmonių ir sulaužė ne vieną tradiciją, įskaitant ir savo santuoką su nekilmingąja.

Kai kas mano, kad imperatorius savo sprendimu atsisakyti sosto gali siekti sustabdyti ministro pirmininko Shinzo Abe (Šindzo Abės) siekį perrašyti konstituciją.