Pritariu jo pastaboms paminklosaugos tarnyboms, kad statiniai neįtraukti į saugotinų sąrašus.

Bet nesutinku, kad karo pabaigoje Klaipėda prarado patį gražiausią miesto pastatą – prie Dangės stovėjusią biržą.

Turiu šūsnį Klaipėdos nuotraukų, darytų iškart po karo. Tarp jų matyti ir biržos pastatas. Po karo jis liko stovėti palyginti mažai nukentėjęs.

Tą gražų pastatą ištiko toks pat likimas, kaip ir miesto bažnyčių. Faktiškai visos, neatsižvelgiant į jų būklę, buvo nugriautos sovietų jau po karo.

Reportaže pastebėjau dar vieną klaidą, tiesa, jau kito komentatoriaus. Buvo paminėta, kad senajame pašte Liepų gatvėje gyveno karalienė Luizė ir jos vyras Prūsijos kaizeris Frydrichas Vilhelmas III.

Luizė tikrai negalėjo ten gyventi – kai paštą pastatė, ji buvo jau mirusi. O kaizeris galėjo nebent užsukti laiško išsiųsti, bet tikrai ne gyventi.

Pernai 10 globojamų vaikų vyko į vasaros stovyklas, o šiemet perduoti penki nauji nešiojamieji kompiuteriai, kuriais naudosis septyni baigiamosiose klasėse besimokantys vaikai.

Apie gyvenimo kelio ir profesijos pasirinkimą jau svarstantys moksleiviai džiaugėsi, kad taip reikalinga įranga jiems pasitarnaus ir mokslams, ir pramogoms. Daugumoje globėjų šeimų apie personalinę įrangą nėra net kalbos – vienu kompiuteriu naudojasi visi šeimos nariai.

"Šios Rotary dovanos – jūsų tobulėjimui ir kūrybiškumui. Tikimės, kad šiuolaikiškais įrankiais aprūpinta kompiuterinė įranga savo galimybėmis leis jums neatsilikti nuo bendramokslių. Linkime sėkmės ieškant savęs, kuriant ateities planus ir bendraujant su visu pasauliu," – vaikams linkėjo Rotary klubo „Karalienė Luizė“ prezidentė Jolanta Juškevičienė.

Penki personaliniai kompiuteriai kainavo 3100 Eur. Dalį sumos skyrė ir prie klubo „Karalienė Luizė“ projekto prisidėjo Rotary Lietuvos apygarda, uostamiesčio Rotary klubai „Aditė“, Concordia 1826“, „Klaipėdos senamiestis“. Šiam kilniam tikslui buvo panaudotos ir kalėdiniu laikotarpiu rotariečių rinktos klaipėdiečių paramos lėšos.

Priimdamas šią gražią dovaną miestui, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais uostamiestyje prasidėjo tikras karalienė Luizės renesansas.

"Tai savotiškas skolos grąžinimas užmirštam Klaipėdos istorijos etapui. Manau, kad ši dovana bus vienas ryškiausių akcentų, kalbant apie karalienės Luizės įamžinimą. Jausmas toks, kad pati karalienė atvyko į Klaipėdos rotušę. Negaliu nesižavėti šiais karališkais apdarais, lygiai taip pat žaviuosi ir jūsų rūpesčiu istorija", – svečiams kalbėjo V.Grubliauskas.

Šios suknelės originalas neišliko, kopija pagal ano meto tapytus karalienės portretus pasiūta 1999 m. Ja vilkėjo aktorė, kuri vaidino filme "Karalienė Luizė".

Pirmąkart karalienė į Klaipėdą su vyru atvyko 1802 m. birželį, čia pasveikino Rusijos imperatorių Aleksandrą I.

Vėliau, kai Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją Prūsijos dalį, Klaipėda buvo likęs vienintelis laisvas miestas šiaurės rytuose, į kurį iš Karaliaučiaus per Kuršių neriją karališkoji šeima atvyko 1807 m. sausį ir prabuvo čia iki 1808 m. sausio mėn.

Klaipėda tapo laikina Prūsijos karalių rezidencija. Karališkoji pora apsigyveno pirklio F.L.Konsencijaus name, kuriame dabar ir veikia miesto rotušė.

Ši karalienės Luizės suknelės kopija neabejotinai atsidurs Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, kur ekspozicijoje ją galės pamatyti visi norintieji.

Tačiau, kaip juokavo meras, bent iki Velykų šitie karališki rūbai dar pabus miesto rotušėje, kur karalienė Luizė laikinai gyveno daugiau nei prieš 200 metų.

Šokio teatro kūrėja, "Auksinio scenos kryžiaus" laureatė Agnija Šeiko premjerą žada kovo 16 d., nuolatinės ekskursijos numatomos nuo balandžio pabaigos.

15 eurų sumokėję ekskursantai užtruks kiek ilgiau nei valandą, vaikštinėdami nuo Šiaurės rago iki rotušės, Danės gatve iki centrinio pašto, Liepų ir Naujojo Sodo gatvėmis. Tai dažniausiai karalienės lankytos Klaipėdos vietos.

Ekskursijos dalyviai girdės gatvės garsus, o iš ausinių sklis kompozitoriaus Kristijono Lučinsko muzika, Sondros Simanaitienės tekstas. Karalienės Luizės išgyvenimus padės įkūnyti penkios šokėjos ir šeši vaikai. Šiuos personažus ekskursijos dalyviai sutiks pakeliui.

Tai bus pasakojimas apie karalienę – moterį, motiną, žmoną, mylimąją, politikę, gyvenusią tolimame provincijos miestelyje 1807–1808 m.

Tokio pasivaikščiojimo metu kitomis spalvomis atsiskleis ir mūsų miestas, į jį bus galima pažvelgti Luizės, jos palydovės grafienės Sofijos Marijos fon Vos ir princų auklėtojo Friedricho Delbrucko akimis. Savo emocijas ir patirtis jie nesivaržydami reiškė laiškuose bei dienoraščiuose.

"Rotary" klubo "Karalienė Luizė" moterys iš šio projekto neturės jokio pelno. Savo lėšomis rotarietės parėmė ekskursijos, primenančios spektaklį, kūrimą. Tai yra jų dovana savajam miestui penkerių metų klubo įkūrimo proga.

"Norėjome dovanos ne sau, o miestui, kuris neretai nepelnytai užmiršta savo prūsiškąją praeitį. Todėl labai svarbu apie tai prabilti šokio, muzikos, literatūros kalba, pakviesti klaipėdiečius ir miesto svečius į neįprastą kelionę", – kalbėjo režisierė A.Šeiko.

Jau esama planų lietuvišką tekstą išversti į vokiečių ir anglų kalbas, kad reginį galėtų pamatyti kruiziniais laivais Klaipėdą aplankantys svečiai.

A.Šeiko jau yra sukūrusi panašaus formato ekskursiją-šokio spektaklį "Klaipėda Tranzit Memel. Keliaujančios bažnyčios".

Rugpjūčio 23-24 d. Brg. gen. Povilo Plechavičiaus poligone Kairiuose žygeiviai mokysis išgyvenimo gamtoje gudrybių, žais su kariais sportinius žaidimus, bendraus prie laužo. Programą parengė ir vaikus į žygį ves penki Lietuvos kariuomenės ir šeši  Nyderlandų kariai. "Bus nelengva, bet įveikiama. O svarbiausiai – visiems smagu", – sakė žygio koordinatorius vyr. ltn. Matas Radvilavičius.

Dalyvauti išgyvenimo žygyje panoro 17 Klaipėdos vaikų globos namų "Rytas" ir "Smiltelė" auklėtinių bei šeimose augantys paaugliai nuo 14 iki 17 metų, iš jų šešios merginos. Vaikus į žygį lydės globos namų auklėtoja, akcijos iniciatoriai.

"Šis žygis – tai taikos, bendrystės ir atsakomybės pavyzdys. Tai priminimas, kad visi vaikai, kur jie beaugtų, yra svarbūs ir brangūs. Jie mums rūpi. Draugaujame su vaikų globos namų auklėtiniais ne vienerius metus ir tikrai žinome, kad geriausia dovana jiems –  galimybė pažinti, patirtis, kuri praturtina ir sustiprina", – sakė "Karalienės Luizės" prezidentė Jolanta Juškevičienė.

Karius prisijungti prie šios socialinės iniciatyvos pakvietė Nyderlandų karalystės ambasada Lietuvoje.

"Norime, kad šis patyrimas vaikams būtų ne tik smagus nuotykis, bet ir valios ugdymo pamoka, galimybė susipažinti su NATO kariais, plėstų akiratį, stiprintų tikėjimą ir tarpusavio pasitikėjimą, nes netrukus jie taps savo valstybės kūrėjais," – sakė Nyderlandų karalystės ambasadorius Lietuvoje Bertas van der Lingenas.

Ši iniciatyva – Prezidentės inicijuotos kampanijos "Už saugią Lietuvą" dalis. Pasak šalies vadovės, kiekvienas vaikas iš vasaros laukia ko nors nepaprasto – nuotykių, įspūdžių, išbandymų. Tai ypač svarbu sunkumus patiriantiems vaikams – sulauktas dėmesys juos keičia, stiprina, formuoja socialinius įgūdžius.

Kalėdinių renginių organizatorius „Klaipėdos šventės“ jau šį šeštadienį, nuo 17 val. kviečia į centrine renginių erdve tapusią Teatro aikštę. Čia nušvis intriguojanti sniego paroda.

„Norime, jog viso šventinio laikotarpio metu Teatro aikštė būtų šviesi ir ryški, kad būtų gera ir jauku, todėl į aikštę atkeliauja tikrai smagi, improvizuota sniego paroda. „Sniegą“ atveža mūsų miesto draugas ir ištikimas partneris iš Latvijos – Janis Petersons“, – sakė „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė. Sniego kolonos įsikurs šalia svarbiausių Klaipėdos kalėdinių akcentų – eglutės ir magiško sniego rutulio.

Jau ne vienerius metus, kurdama kalėdinių renginių ciklą, Klaipėda buria šiltas ir gražias iniciatyvas. Į gerų darbų maratoną jungiasi ir Klaipėdos Rotary klubo „Karalienė Luizė“ moterys, kurios visus klaipėdiečius kviečia atsigręžti į vaikus be namų ir namus be vaikų. Gruodžio 10 d. 16-19 val. ir gruodžio 17 d. 12-14 val., Teatro aikštėje vyksiančioje akcijoje rotarietės kvies klaipėdiečius drauge ieškoti šeimų, kurios galėtų atverti duris vaikų namų auklėtiniams, aukoti globotinių vasaros stovyklai ir vaišins kalėdiniais saldumynais. 

„Visuomenė vis dar bijo globoti dėl gajų mitų apie „blogus“ genus. Pačios jau ne vienerius metus draugaujame su „Ryto“ globos namų auklėtiniais ir matome, kokie vaikai šaunūs. Šia akcija norime padrąsinti klaipėdiečius domėtis vaikų globa, lankyti juos ir kartu ieškoti globėjų,“ – sakė klubo prezidentė Virginija Beliauskienė.

Viena klubo narė Enrika jau globoja du paauglius berniukus ir savo asmeniniu pavyzdžiu įkvepia. Ji drąsindama visada sako, jog nėra nenorimų vaikų, yra tik neatrastos šeimos.

Rotarietės įsitikinusios, kad įsisenėjusias valstybės žaizdas turėtų padėti gydyti ir visuomenė. Todėl Klaipėdos Rotary klubas „Karalienė Luizė“ yra LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyvos „Už saugią Lietuvą“ partneris ir kviečia bendromis pastangomis keisti Lietuvą.

Dovanojo knygą

Vakar Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas susitiko su svečiais iš užsienio.

Uostamiestyje apsilankė Prūsijos karalienės Luizės atminimo muziejaus vadovas Hansas-Joachimas Engelis su dar kelių žmonių delegacija.

Mero pavaduotojo teigimu, Klaipėdoje viešėję svečiai domisi karaliaus Frydricho gimine, karaliene Luize, jų vaikais, anūkais ir proanūkais, jų gyvenimu.

Atvykusieji A.Šulcui įteikė 1887 m. išleistą knygą, kurioje sudėliota minėtos giminės istorija, pridėtas jos genealoginis medis.

Leidinį planuojama perduoti Klaipėdos apskrities viešajai I.Simonaitytės bibliotekai, kai kuria medžiaga žadama pasidalyti ir su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi.

Aptarė planus

„Kalbėjome, kad mes planuojame atkurti karalienės Luizės kambarį, vadinamąją salę, kurioje ji priimdavo kitus karališkuosius asmenis. Tarp jų – ir Rusijos carą. Ši patalpėlė yra Danės g. 17, antrame aukšte“, – pasakojo A.Šulcas.

Susitikimo metu pastebėta ir tai, kad atkuriant šį kambarį miestas dairosi ir galbūt išlikusių originalių artefaktų – baldų, paveikslų ar kitų daiktų.

„Jie žino visus karalienės Luizės portretus, kurie buvo nutapyti, ir pabandys rasti informacijos, kur yra jų originalai“, – kalbėjo vicemeras.

Pažėrė istorijų

A.Šulcas neslėpė, jog susitikimo metu svečiai atskleidė ir itin įdomių detalių. Pavyzdžiui, kai karališkoji šeima paliko Mėmelį, išsaugojo apie jį gerų prisiminimų ir nuolat domėjosi jo gyvenimu.

„Palaikė ryšius. Iš tos pačios knygos žinome, kad vienas karalienės Luizės anūkų mokėjo kalbėti lietuviškai“, – teigė A.Šulcas.

Kitas, anot vicemero, įdomus faktas yra tas, kad į Berlyną kaizerio vykusius pasveikinti trijų apskričių – Tilžės, Šilutės ir Mėmelio – atstovus lydėjo lietuvės mergaitės, pasipuošusios tautiniais drabužiais. Delegacija kaizeriui dovanų nuvežė lietuvių–vokiečių ar vokiečių–lietuvių žodyną.

„Pasak šaltinių, kaizeris tuomet buvo pasiligojęs, tačiau vis dėlto atvėrė rūmų vartus, šiltai sutiko ir tą knygą priėmė. Pasidalijome tokiomis gražiomis istorijomis, legendomis ir sutarėme palaikyti ryšius“, – dėstė A.Šulcas.

Anot jo, ši delegacija uostamiestyje vieši ne pirmą kartą ir mato galimybių bendradarbiauti.

Pavasarį minėti svečiai lankėsi Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje, šįkart dar planavo aplankyti Hermano Zudermano gimnaziją.

Miesto tarybai pritarus, Klaipėdoje veikusios Karališkosios Luizės gimnazijos, atidarytos prieš 125-erius metus, vardas buvo pažymėtas atminimo ženklu.

Lenta ir informacinis stendas su nauju pavadinimu atidengti ant dabartinio Karalienės Luizės jaunimo centro pastato.

Atminimo ženkle esantis tekstas užrašytas dviem kalbomis: vokiečių ir lietuvių. Lentos gamybą finansavo projekto iniciatoriai – Klaipėdos Rotary klubas "Karalienė Luizė".

Šventės metu Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vadovas Aleksas Bagdonavičius teigė, kad miestui ir jo žmonėms tai istorinė, daugelį metų laukta diena.

"Karalienės Luizės vardas grįžta ten, kur jis visada ir turėjo būti. Šiemet sueina 240 metų, kai gimė karalienė Luizė, ir 125 metai, kai įkurta gimnazija. Džiugu, kad miesto taryba priėmė teigiamą sprendimą ir ant pastato regime dvi naujas lentas", – kalbėjo centro vadovas.

Jam antrino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, sulyginęs įvykį su Velykų švente.

"Dalyvaujame istorinėje ceremonijoje, o ant lentų esančios simbolinės drobės man primena velykinį prisikėlimą. Luizės vardas nėra pakankamai įvertintas, todėl turi suskambėti deramai. Juolab kad centro veikla gražiai siejasi su jaunimu, kuris garsina miestą savo darbais ir talentu. Taip pat esu dėkingas idėjos autoriams", – šypsojosi V. Grubliauskas.

Karalienės vardas miesto istorijoje paliko ryškų pėdsaką. Klaipėdoje yra daugiau atminimo ženklų Luizės valdymo laikotarpiui pažymėti. Anot mero, šis – ne paskutinis ir jų ateityje atsiras dar daugiau.

Rotary klubo "Karalienė Luizė" prezidentė Jolanta Braukylienė renginio metu retoriškai klausė, ko vertas kūrėjas, kuris neprisimena savo istorijos. Esą tai svarbus žingsnis uostamiesčio istorijoje.

"Klaipėda – apdovanotas miestas, smagu, kad idėją palaikė miesto politikai, Jaunimo centras, gyventojai. Neabejoju, kad nuo šiol į Puodžių gatvę užsuks daugiau žmonių", – įsitikinusi J. Braukylienė.

Po sveikinimo kalbų Rotary klubo "Karalienė Luizė" prezidentė kartu su V. Grubliausku atidengė lentas, kurias susirinkę miestiečiai pasitiko plojimais.

Minint karalienės Luizės 240-ąjį gimtadienį buvo pagerbti nusipelnę savo veiklai uostamiesčio pedagogai. Medaliai įteikti dviem Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokytojoms ekspertėms.

Klaipėdos jaunimo centro iniciatyva jau ketvirtą kartą apdovanojami iškiliausi miesto švietimo srities darbuotojai. Šįmet karalienės Luizės medalius atsiėmė muzikos mokytoja ekspertė Ingrida Bertulienė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Lilija Bručkienė. Jų kandidatūrą iškėlė Vydūno gimnazijos bendruomenė bei mokinių taryba.

„Įtraukėme tokią nuostatą, kad savo siūlymus gali teikti ir mokinių taryba. Buvo ir daugiau kandidatų, tačiau komisija vertino ir kruopščiai atrinko nugalėtojas. Apdovanojimai – tai ženklas mokytojoms ir žinutė visuomenei“, – pabrėžė Klaipėdos jaunimo centro direktorius Aleksas Bagdonavičius.

Atsiimdamos garbius apdovanojimus mokytojos dėkojo savo artimiesiems, gimnazijos bendruomenės nariams, nes vienos, jų žodžiais, nebūtų nieko nuveikusios.

Kaip ir kasmet, asociacija „Mano miestas Klaipėda“ trims labiausiai nusipelniusiems „švietimiečiams“ įteikė padėkos raštus. Pastarieji atiteko Klaipėdos Dievo Motinos globėjos ir Šv. Mikalojaus parapijos kunigui Aleksandrui Orinkai, kuris Jaunimo centro Atvirose erdvėse dirba su jaunuoliais, skaitos paskaitas, veda futbolo treniruotes.

Taip pat padėkos raštais už švietėjišką veiklą apdovanotos lopšelio-darželio „Puriena“ neformaliojo švietimo pedagogė Dagna Volkovaitė ir Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Eglė Zykuvienė.

Pasak apdovanojimų idėjos autoriaus A. Bagdonavičiaus, medaliais siekiama pagerbti uostamiesčio „švietimiečių“ atsidavimą darbui, visuomeninę veiklą, įvertinti pedagoginius ir kultūrinius jų nuopelnus.

Įvairios Klaipėdos švietimo įstaigos galėjo teikti savo kandidatus, o sudaryta speciali komisija svarstė siūlymus ir išrinko nugalėtojus.

Tarp sprendėjų – ne tik Jaunimo centro darbuotojai, bet ir asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ prezidentas Gintaras Bendžius, Rotary klubo „Karalienė Luizė“ prezidentė Jolanta Braukylienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Bubliauskienė, Klaipėdos jaunimo centro tarybos pirmininkė Ilona Stankevičienė, Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centro direktorė Raimonda Stirbienė bei kiti.

Komisijos pirmininkas – Klaipėdos jaunimo centro direktoriaus A. Bagdonavičiaus pažymėjo, kad renkant nugalėtojus kasmet kyla nemažai diskusijų: „Kartais nuomonės išsiskiria, todėl tenka balsuoti. Tuomet darsyk peržvelgiame nuostatus ir priimame galutinį sprendimą“, – aiškino pašnekovas.

Ant specialiai pedagogėms sukurtų sidabro spalvos medalių pavaizduota karalienė Luizė – švietimo ir kultūros globėja. Taip pat išgraviruoti laimėtojų vardai ir pavardės.

Ceremonijoje dalyvavęs vicemeras Artūras Šulcas pasidžiaugė gražia tradicija.

„Ne tiek jau daug tų medalių įteikiame, todėl žmogui, kuris jų per savo gyvenimą gauna vieną ar du, tai reiškia labai daug. Vis dėlto brangesnis yra ne popierius ar medalis, o pripažinimas“, – akcentavo jis.

Karalienės Luizės medalių įteikimo šventė vyko istoriniame Klaipėdos jaunimo centro pastate. Atvykusiems koncertavo senosios muzikos ir šokio ansamblis „Dolce musica“ bei dainos studija

Ant Puodžių gatvėje esančio Klaipėdos jaunimo centro pastato atsiras atminimo ženklas čia veikusiai Karališkajai Luizės gimnazijai. Ateityje karalienės vardu gali būti pavadinta ir pati įstaiga.

Puodžių gatvės 1 pastate Luizės gimnazija veikė 1891–1945 m. Ją pagerbti pasiūlė Klaipėdos Rotary klubas „Karalienė Luizė“. Miesto taryba tokiam siūlymui ketvirtadienį pritarė.

Tad istorinis pastatas bus įamžintas Karališkosios Luizės gimnazijos atminimo lenta. Jos tekstas dar bus tikslinamas Vokietijos archyvuose. Nėra aišku, kaip iš tiesų buvo vadinama gimnazija – Karališkoji Luizės gimnazija ar Karalienės Luizės gimnazija.

Atminimo ženklo užrašas bus dvejomis kalbomis: vokiečių ir lietuvių. Lentos gamyba bus finansuojama projekto iniciatorių.

Tarybos narys Simonas Gentvilas domėjosi, kodėl karalienės Luizės vardu negali būti pavadintas pats centras.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis tvirtino, kad toks prašymas yra gautas. Švietimo skyrius rengia sprendimo projektą, kuris tarybai bus pateiktas svarstyti artimiausių posėdžių metu.

S.Gentvilas siūlė ir kitoms panašioms įstaigoms suteikti žymių, Klaipėdai nusipelniusių asmenybių vardus.