-
Kauno tvirtovės parkas kviečia į sezono atidarymo šventę
Jau tampa tradicija, kad sezono atidarymo šventę Kauno tvirtovės parkas organizuoja vis kitame objekte – taip kauniečiai ir miesto svečiai turi galimybę iš arčiau pažinti daugiau nei 200 hektarų apimančią tvirtovių sistemą. Šių metų sezono atidarymas įvyks pirmąjį gegužės šeštadienį Aukštojoje Fredoje, Lakūnų plente, kur šiandien įsikūrę Kauno tvirtovės būstinė ir dirbtuvės – dar viena parko erdvių, atvirų miesto ir vietos bendruomenėms veikti ir kurti.
„Mūsų tikslas – kurti susitikimo vietas. Kauno fortų dabartis – tai viešosios erdvės, pritaikytos lankymui, aktyviam laisvalaikiui ir kūrybai. Todėl šiais metais pristatysime ne vieną atradimą. Vienas iš jų, čia, Lakūnų plente, esantis tvirtovės artilerijos dirbtuvių ir sandėlių kompleksas, kurį sudaro net septyni parako sandėliai. Sezono atidarymo renginio metu dalyviai galės išbandyti 2 km ilgio maršrutą, kurio metu aplankys statinius, prisilies prie autentiško akmenų grindinio bei grožėsis gamta. Na, o ant dirbtuvių stogo bus įrengta apžvalgos aikštelė, kur nuo Fredos aukštumų lankytojai galės apžvelgti Kauną,” – dalį šventės programos atskleidžia Kauno tvirtovės parko direktorius Egidijus Bagdonas.
Sodas atminti garsiausius Lietuvos lakūnus
Lakūnų plentas – tai tik viena iš Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centrinių artilerijos sandėlių komplekso dalių. Tvirtovės laikotarpiu čia buvo tvarkomi pabūklai, o teritoriją perėmus Lietuvos kariuomenei įsikūrė šarvuočių rinktinės štabas ir tankų garažas. Veikė ir valgykla, kurios maistas patikęs pačiam A. Smetonai. Čia pat gyveno ir lakūnai, nes netoliese buvo karinės aviacijos teritorija: aerodromas, aviacijos dirbtuvės, kur savo lėktuvus kūrė, išmėgino ir remontavo garsiausi Lietuvos lakūnai: Gustaitis, Dobkevičius, Darius ir Girėnas. Sovietų okupacijos metais sandėliuose saugotas aviacinis kuras.
„Gegužės 6-ąją vyksianti šventė – tai puiki proga prisiminti, kad ši Aleksoto – Aukštosios Fredos – teritorija mena reikšmingus Lietuvos aviacijai tarpukario laikus. Neatsitiktinai čia veikusių lakūnų garbei atidarymo renginyje bus įkurtas „Lakūnų sodas“, kuris sieks tapti vietos gyventojų ir miestiečių susibūrimo, istorijų apie praeitį, dabartį ir ateitį dalijimosi vieta, o Kauno tvirtovės parkui, kuris Lakūnų plente šiuo metu baigia įkurti atviras visiems dirbtuves, – puikia proga prisistatyti bei megzti dialogą su kaimynyste, susipažinti su aplinkiniais,“ – pasakoja vieno iš šventės organizatorių, projekto „T-Factor“ atstovė dr. Jūratė Tutlytė. Sode šventės metu bus įkurtos ir apsodintos lysvės, kurių puoselėjimu dalinsis vietos ir miesto gyventojai.
Megzti ryšius ir pažintis
Šiais metais Kauno tvirtovės parkas sezoną pasitinka su šūkiu „Ateitis tampa vieta“. Idėją įkvėpė kaimynystėje, Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parke, planuojamas vystyti inovacijų slėnis ir jungčių su juo paieškos. Tikimasi, jog darnumo ir bendradarbystės principais remiantis kuriamame parke bus vystomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos, inovacijos, pritrauktos tarptautinės kompanijos. Taigi, tai išties turėtų būti vieta, kur kuriama ateitis. Šiame kontekste šalia esantis Kauno tvirtovės parkas įgauna dar gilesnę prasmę ir sieks tapti mediatoriumi tarp praeities ir ateities, mokslo ir kūrybos, svajonės ir realybės – vieta, kuri įkrautų ir įprasmintų naujai kuriamą teritorijos tapatybę. Štai kodėl visa šventės programa bus skirta pažinti istorijai ir apylinkėms.
Renginyje, kuriame laukiami visi Kauno miesto gyventojai ir svečiai, ne tik per įvairias veiklas bus tyrinėjama Kauno tvirtovė ir šalia esančios karinės aviacijos teritorijos istorija, bet ir kartu su profesionaliais gidais bei mokslininkais pažinsime turtingus vietos maršrutus ir bioįvairovę, išgirsime Kauno tvirtovės mitų ir legendų, vaišinsimės blynais, degustuosime ir sužinosime apie žolelių arbatų naudingąsias savybes, patirsime kavos ritualą, dalyvausime husaro aprangos pristatyme, augalų sodinimo dirbtuvėse Lakūnų sode ir klausysimės kvarteto „Gedimino Sapnas“ koncerto.
Mažųjų šventės dalyvių lauks speciali programa: kartu su personažu Gamčiu sužinos įdomių istorijų ir faktų apie fortus, atliks įdomias užduotis, žais orientacinį žaidimą „Gamtos QR kodai“ ir dalyvaus šikšnosparnių dirbtuvėlėse.
Vietos gyventojai į renginį kviečiami ateiti ir pasidalinti vietos nuotraukomis ar/ir prisiminimais – visi, kurie sutiks atsakyti į keletą klausimų bus vaišinami kava ir blynais. Šios istorijos vėliau bus įprasmintos menininkų ir kūrėjų – taip siekiama prisidėti prie vietos tapatybės saugojimo ir kūrimo.
Kauno tvirtovės parkas – laisvas plotas veikti ir kurti
Prieš daugiau nei 130 metų, nujaučiant Pirmąjį pasaulinį kartą, Kauną apjuosė fortai, kurių požemiai ilgiu nenusileidžia Laisvės alėjai, o sienos – Savanorių prospektui. Tvirtovę sudarė keli šimtai objektų (fortai, sandėliai, administracinės patalpos, kt.), kurių šiandien Kaune ir Kauno rajone likę daugiau nei 250.
Praradę gynybinę paskirtį fortai šiandien kuria naują tapatybę. Kauno tvirtovės parką sudaro I, II, III, IV, V ir VIII fortai, kairiojo Nemuno kranto centrinių artilerijos sandėliai ir dešiniojo Nemuno kranto parako sandėlis, bei kiti statiniai – tai daugiau nei 200 hektarų teritorijos. O dar kitaip, laisvo ploto iniciatyvoms – nuo šiuolaikinės kultūros iki verslo sumanymų.
„Kurti susitikimo vietas – tai mūsų tikslas. Kauno fortų dabartis tai viešosios erdvės, pritaikytos lankymui, aktyviam laisvalaikiui, kūrybai. Todėl šiais metais pristatysime ne vieną atradimą, sezono metu pakviesime pažinti pačius slapčiausius ir tik šiandien dienos šviesą pasiekiančius Kauno tvirtovės užkampius. Vienas iš jų, čia, Lakūnų plente, esantis tvirtovės artilerijos dirbtuvių ir sandėlių kompleksas, kurį sudaro net septyni parako sandėliai. Maršrutas ves šiek tiek daugiau nei du kilometrus, kurių metu lankytojai galės aplankyti statinius, prisiliesti prie autentiško akmenų grindinio, bei pasigrožėti gamta. Beje, karštą vasaros dieną požemiai išties labai gerai atgaivina. Na, o ant dirbtuvių stogo bus įrengta apžvalgos aikštelė, kur nuo Fredos aukštumų lankytojai galės pažvelgti į augantį Kauną. Tad, neabejojama jog mūsų „fortukas“ tikrai taps traukos vieta, juk šiandien mes esame laisvės, kultūros ir bendruomenės tvirtovė. Ieškant naujų šio karinio paveldo panaudojimo galimybių svarbiausia žvelgti kūrybiškai ir nebijoti eksperimentuoti, todėl į Kauno tvirtovę bandome įtraukti pačias įvairiausias iniciatyvas. Svarbiausia, jog jos būtų darnoje tarp gamtos, žmogaus ir istorijos“, – sako Egidijus Bagdonas, Kauno tvirtovės parko direktorius.
Kauno tvirtovės parko sezono atidarymo šventė vyks gegužės 6 d., šeštadienį, 16:00-20:00 val. Lakūnų pl. 63B.
Renginys organizuojamas laikantis tvarumo principų, todėl esant galimybei šventės dalyviai kviečiami atsinešti savo puodelius ir lėkštes, kuriuos bus galima plauti čia pat esančiose Kauno tvirtovės parko dirbtuvėse.
Renginio organizatoriai: Kauno tvirtovės parkas ir tarptautinis projektas “T-Factor”
Partneris: Vytauto Didžiojo universitetas
-
Kauno fortai – įnoringi pozuotojai 6
Istorinių statinių mozaika
Kauno tvirtovės parko vadovas Egidijus Bagdonas pasakojo, kad anksčiau festivalio metu būdavo aktyvuojamos apleistos fortų erdvės, vykdavo meno pasirodymai, koncertai. "Šalyje besitęsiant karantinui, trečius metus skaičiuojantis festivalis "Baterija" privalo būti kitoks. Renginių neorganizuosime, tačiau kviesime tvirtovės paveldą permąstyti kitaip, – kalbėjo jis. – Miesto tvirtovė kauniečiams vis dar yra tam tikra paslaptis. Nelabai suvokiama, koks didelis jos mastas. O juk kiekvienas fortas aplink save turi slėptuvių, sandėlių, kareivinių. Tad norisi miestiečiams parodyti tvirtovės didingumą ir grožį."
Man, kaip kūrėjui, projektas nepaprastai ypatingas. Iki šiol užsiėmiau žmonių ir komercine fotografija, o dabar pasinėriau į architektūros bei gamtos fiksavimą.
Pasitarnauti šiam tikslui sutiko nuo mažens Kauno fortais domėjęsis I.Saulius. Per kiek daugiau nei mėnesį fotografas nuodugniai įamžino šešis baigtus statyti fortus ir jų apylinkes – tarpines kareivines, parako ir amunicijos sandėlius. Į menininko objektyvą pakliuvo ir Rusijos imperijos laikais nebaigti statyti Romainių bei Domeikavos fortai.
Neužfiksuoti liko tik trys, kauniečiams geriausiai pažįstami – VI, VII ir IX fortai. Kadangi šiose tvirtovės vietose veikia muziejai, jos yra populiarios ir gausiai lankomos, nuspręsta susikoncentruoti į likusius fortus.
Metodas: daugelį fotografijų I.Saulius darė panoraminiu būdu – klijuojant daugybę nuotraukų į visumą.
I.Saulius savo fotografijas vadina labiau dokumentinėmis, atskleidžiančiomis architektūrą, o ne meninėmis. Nors jose gausu įdomių vaizdųžų ir dinamikos, fotografui buvo svarbus tikslumas, detalumas. "Daugelis fotografijų darytos panoraminiu būdu – klijuojant daugybę nuotraukų į visumą. Taip iš skirtingų kampų užfiksavau visus pastatų fasadus, sandėlius, kaponierius, kitus svarbius objektus, – pasakojo jis. – Ypatingų kadrų taip pat netrūksta. Buvo labai gražus ir įvairus ruduo – su saule, spalvotais lapais, darganomis ir plikomis šakomis. Fotografuojant visa tai sukūrė ypatingą atmosferą."
Pašnekovas pripažino, kad darbas buvo kupinas įdomių patirčių. Forto fotografavimas vidutiniškai užtrukdavo apie 6–7 valandas. Be to, prie kai kurių objektų teko grįžti porą ar trejetą kartų. Iš pradžių fortą būtina gerai apžiūrėti, kad būtų galima jį pažinti, suprasti objekto struktūrą, svarbiausius taškus. Tad ryte iš namų išėjęs I.Saulius namo grįždavo tik pavakare.
"Fotografuodamas dėliojau tam tikrą Kauno tvirtovės dalių mozaiką. Pavyzdžiui, I, II ir III fortų statybos modelis yra labai panašus, tačiau jų būklė skiriasi. Jei vienas fortas Pirmojo pasaulinio karo metu ar vėlesniais laikais buvo labiau apgadintas, tai kitame tie patys objektai yra puikiai išsilaikę – pasakojo I.Saulius. – Tad, keliaujant po fortus, ėmė aiškėti vaizdas, kaip jie iš tikrųjų atrodė. Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą fortai buvo modernizuoti, vienuose naujinimo darbai atlikti, kituose – ne. Modernizavimo aspektu įspūdingiausias IV fortas, esantis šalia Rokų. Tad, lyginant nuotraukas, dėlionė tampa reprezentatyviausia. Į šias fotografijas žiūrint dar po penkerių metų, bus galima palyginti, kokie tvarkymo darbai fortuose buvo atlikti per tą laiką."
Brido per pelkes
Pasak E.Bagdono, projektas yra svarbus ne tik Kauno tvirtovės parkui, bet ir Kauno miestui bei rajonui, nes iki šiol nieko panašaus nebuvo atlikta. "Tokių detalių ir aukštos kokybės fotografijų dar neturėjome. Fortus dažniausiai fiksuoja tyrėjai ar istorikai, tačiau jie tai daro fragmentiškai. Tad paroda atskleis tai, ko dauguma kauniečių nėra matę. Ateityje planuojame išleisti ir specialų fizinį bei skaitmeninį albumus. Tai bus tarsi virtualusis turas po nepažintus fortus", – sako jis.
I.Sauliaus pastebėjimu, internete yra daugybė Kauno tvirtovės nuotraukų, kurias užfiksuoja čia apsilankę žmonės. Tačiau vientiso, daugumą fortų jungiančio fotografijų ciklo dar nebuvo. Svarbu ir tai, kad vyras visas fotografijas padarė per gana trumpą laiką. Tad fortai nespėjo pasikeisti.
Be to, vaizdus, kuriuos užfiksavo fotografas, eiliniai kauniečiai ne visada gali pamatyti: pasiekti kai kuriuos objektus gana sudėtinga. "Dalis fortų yra apleisti, tad su visa įranga teko bristi per pelkes, keliauti klampaus molio šlaitais, brautis per krūmynus ir brūzgynus. Todėl fotografuoti kai kuriuos objektus buvo tikras iššūkis, – sakė I.Saulius. – Fortus supa vadinamieji kontreskarpinės sienos grioviai su juose esančiais kaponieriais. Tai statiniai, skirti apšaudyti flangus į kairę ir dešinę, jei būtų įsiveržta į forto gynybinį griovį. Beveik visų fortų grioviuose dėl užšsikimšusio drenažo yra susikaupęs šlapias molis. Juo reikia klampoti, norint pasiekti dalį gynybinių įtvirtinimų."
Siekdamas kokybiškai nufotografuoti labiausiai medžiais ir krūmynais apaugusius fortus, I.Saulius laukė lapkričio vidurio. Nukritus medžių lapams, tapo lengviau įamžinti objektą, kad jis aiškiai matytųsi ir kontrastuotų su aplinka. "Būtų gražu fortus nufotografuoti ir žiemą, kadangi jos metu mažiau vaizdinio triukšmo aplinkoje. Tačiau neaišku, ar šiais metais sulauksime pakankamai sniego. Sniegas sudarytų puikiausią kontrastą, paslėpdamas rudą žolę ir išryškindamas raudonas pastatų plytas", – kalbėjo pašnekovas. Šįkart I.Saulius fiksavo tik objektų išorę, kadangi nuo spalio 1-osios fortuose lankytojų vizitai ribojami. Taip saugoma žiemojančių šikšnosparnių ramybė. Tačiau gali būti, kad ateityje fotografas detaliai užfiksuos ir fortų vidų.
Padės tyrėjams
Netrukus I.Sauliaus fotografijų paroda bus surengta IV forto teritorijoje. Forto kareivinėse įsikurs Fortografijos galerija, kurios pristatymas vyks nuotoliniu būdu. Tačiau neabejojama, kad paroda sulauks ir karantino pabaigos. Po karantino parodą planuojama išvežti ir į kitas miesto erdves.
"Fortuose besilankantys kauniečiai yra tikslinė mūsų auditorija, kadangi juos šie objektai ir taip domina. Tačiau yra nemažai miestiečių, kurie nėra daug girdėję apie Kauno tvirtovę. Jie greičiausiai lankėsi tik IX forte, o apie kitus objektus žinių pritrūksta. Tad būtų puiku parodą eksponuoti miesto centre, kur ją galėtų pamatyti kuo daugiau žmonių", – planais dalijosi fotografas. Vėliau bus išleistas specialus albumas, fotografijas greičiausiai bus galima pamatyti ir Tvirtovės parko interneto puslapyje.
Atmosfera: „Buvo labai gražus ir įvairus ruduo – su saule, spalvotais lapais, darganomis“, – džiaugiasi fotografas.
"Irmanto fotografijos man patinka tuo, kad jos turi labai aiškią idėją – štai taip 2020-ųjų rudenį atrodė Kauno fortai. Kaip minėjau, dar nebuvo taip detaliai užfiksuota. Tiesą pasakius, net aš nesu lankęs kai kurių tvirtovės statinių, o Irmantas sugebėjo ten patekti", – džiaugėsi E.Bagdonas.
Aukštos kokybės itin detaliomis nuotraukomis galės naudotis ir tyrėjai bei paveldosaugininkai. Tokiu būdu bus lengviau sekti tvirtovės pokyčius, stebėti pastatų eroziją ir kitus pažeidimus, bei ieškoti geriausio sprendimo. "Pernai norėjome teikti paraišką programai "Europa Nostra", kuri renka išskirtinius paveldo kompleksus Europoje. Tačiau neturėjome pakankamai kokybiškų fotografijų, kuriomis galėtume atskleisti visą komplekso unikalumą. Tad šis fotografijų ciklas labai svarbus. Kauno tvirtovės fortų žiedas yra itin reikšminga miesto įvaizdžio dalis. Fortai, kartu su Soboru ir geležinkeliu, geriausiai reprezentuoja XIX a. antrąją pusę Kaune, – pastebi parko vadovas. – Miesto tvirtovė tapo tam tikru emociniu paveldu. Viena vertus, labai komplikuotu ir skaudžiu, kita vertus – žaviu savo paslaptimi. Juk ne vienas kaunietis iš vaikystės pamena smalsumo jausmą, kuris apimdavo landžiojant po mitologijos prieskonio turinčius fortus."
Atrado aistrą
I.Saulius pasakojo Kauno tvirtove domėjęsis nuo vaikystės. Vyras augo tarp VIII ir IX fortų, tad juose su draugais dažnai lankydavosi. Paauglystėje jam netgi buvo kilusi mintis sukurti virtualiuosius Kauno tvirtovės planus, kuriuos būtų galima naudoti švietimo tikslais.
Vėliau nuo fortų temos I.Saulius buvo atsitraukęs – daug keliavo, fotografavo kitus objektus. Kauno tvirtovės dokumentavimo projektas vyrą paskatino vėl prisiminti vaikystės pomėgį.
'Man, kaip kūrėjui, projektas nepaprastai ypatingas. Iki šiol užsiėmiau žmonių ir komercine fotografija, o dabar pasinėriau į architektūros bei gamtos fiksavimą. Atradau aistrą fotografuoti ne žmones, bet jų veiklos rezultatus mūsų aplinkoje, – pripažino jis. – Tai yra lėtas fotografavimas, kai tu būni vienas su savo mintimis, ilgai ieškai fotografijai tinkamos vietos ir kampo. Supratau, koks svarbus yra giedras ir apsiniaukęs dangus, jo sukuriama atmosfera, erdviškumas. Be to, tvirtovės iki šiol nebuvau taip nuodugniai ištyrinėjęs ir išanalizavęs. Juk viena yra apeiti fortą, o visai kita – kokybiškai jį nufotografuoti. Tai gali užtrukti valandų valandas."
