Terminas baigėsi prieš mėnesį

Klaipėdietė Jekaterina birželio 24 d. apsipirkinėjo prekybos centre „Grandus“ esančioje parduotuvėje „Norfa“. Moteris įsigijo baltarusiškų zefyrų pakuotę „Oduvančik“.

Saldumynai, pasirodo, buvo pasenę, o moteris su mažu vaiku sunegalavo.

„Su vaiku namuose suvalgėme pirktus zefyrus ir iš karto ėmė mausti pilvą, apsinuodijome. Mano sūnus nekalba, tai pradėjo rodyti į pilvuką, kad labai skauda. Teko gerti vaistus, tik per plauką neprireikė medikų pagalbos. Įsivaizduojate, zefyrų galiojimo laikas buvo pasibaigęs jau daugiau nei prieš mėnesį laiko – gegužės 18 d. Natūralu, kad nežiūrime ir netikriname kiekvienos prekės galiojimo laiko“, – pasakojo moteris.

Iniciatyvos ėmėsi valytoja

Kitą dieną, kai pagerėjo sveikata, klaipėdietė nuvažiavo į tą pačią parduotuvę „Norfa“ ir sulaukė darbuotojų akibrokšto.

Man pasakė, kad nepirkčiau prekių, kurios yra pasibaigusio galiojimo.

„Po dienos su vaiku ir mama nuvykome į parduotuvę ir ką jūs galvojate? Tų saldumynų buvo prikrauta visa lentyna, jie buvo toliau pardavinėjami. Akcija jau buvo pasibaigusi, nes tęsėsi nuo birželio 19 iki 21 d. Kadangi buvo maždaug 18.30 val., tai salėje neradau nė vieno darbuotojo. Nuėjau į mėsos skyrių, paaiškinau situaciją, kad apsinuodijau, o zefyrai vis dar yra prekyboje. Ten dirbusi nepatenkinta moteris atrėžė, kad nieko nebus, nes visi darbuotojai jau išėjo namo. Po kelių minučių iš apyvartos zefyrus suskubo išimti valytoja, kuri man pasakė, kad nepirkčiau prekių, kurios yra pasibaigusio galiojimo. Įsivaizduojate? Pasijaučiau pati kalta, kad jų parduotuvėje renkuosi prekes“, – įspūdžiais dalijosi Jekaterina.

Pasiūlė grąžinti pinigus

Moteris kreipėsi ir į parduotuvės administraciją, tačiau ši pasiūlė tik grąžinti sumokėtus pinigus.

„Man pasakė, kad pateikčiau pirkimo čekį, tada parduotuvė galės kompensuoti tuos 2.9 euro. O mano vaiko sveikata niekam nerūpi? Bent būtų pasiūlę kokią nuolaidą vaikiškiems žaislams ar atsiprašę ir pripažinę savo klaidą. Man brangiau kainuoja nuvažiuoti automobiliu iki tos „Norfos“, nei atgauti sumokėtus pinigus. Manau, kad visi žmonės turėtų būti labai atidūs, kai perka šioje parduotuvėje, o ypač pensininkai. Tos kainos ir galiojimo datos surašytos labai mažu šriftu“, – pasipiktinusi teigė moteris.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža pasakojo, kad pirkėjas pirmiausiai turi kreiptis į prekybos vietą, kurioje pirko gaminį, o paskui ir į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą: „Tokiu atveju pardavėjas privalo grąžinti žmogui sumokėtus pinigus, jei šis pateikia išsaugotą pirkimo čekį. O mūsų tarnyba visada atlieka patikrinimus prekybos centruose ir priima sprendimus dėl pateiktų skundų. Jei kontrolieriai randa pažeidimų, tada taikome rinkos ribojimo priemones, stabdome produkto prekybą ir, priklausomai nuo tikrinimo rezultatų, skiriame baudas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Toks atvejis, kai iš prekybos nebuvo pašalinti pasibaigusio galiojimo zefyrai ar saldainiai, šiais metais užfiksuotas pirmą kartą.“

Tarnyba atliko patikrinimą

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko patikrinimą parduotuvėje „Norfa“ ir pateikė išvadas:

„Informuojame, kad, gavus Jūsų pranešimą dėl vartotojos skundo apie zefyrus su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu, 2018 m. liepos 3 d. buvo atliktas patikrinimas UAB „Norfos mažmena“ prekybos centre, Taikos pr. 66A, Klaipėda. Remiantis tikrinimo metu surinkta informacija (prekybos centro direktoriaus paaiškinimas, prekių nurašymo aktas) nustatyta, kad 2018 m. birželio 25 d. prekiauta zefyrais „Oduvanchik“, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs 2018 m. gegužės 18 d. Apie zefyrus pirkėja pranešė salės darbuotojai ir pareikalavo materialinės kompensacijos. Pirkėjos buvo atsiprašyta, tačiau kompensacija neskirta, kadangi nebuvo pateiktas prekės pirkimo kvitas.

Tikrinimo metu nustačius faktą, kad buvo prekiaujama produktais su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu, prekybos centro atsakingiems asmenims nurodyta atvykti į Klaipėdos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) priemonių taikymui.

Prekių kokybės, tinkamumo vartoti terminų, higienos ar kitus pažeidimus pastebėję pirkėjai gali kreiptis į prekybos ar viešojo maitinimo įmonių vadovus, atsakingus asmenis arba į Klaipėdos VMVT.“

Komentaras

Darius Ryliškis, prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai

Mano žiniomis, po pirkėjos pastebėjimo ir įspėjimo, parduotuvės darbuotojai nedelsiant ėmėsi priemonių ir pašalino iš lentynų netinkamas prekes. Atsiprašome pirkėjos už sukeltus nepatogumus. Tokios klaidos pasitaiko dėl žmogiškojo faktoriaus. Bendrovės administracija įpareigojo prekybos centro vadovybę imtis priemonių, kad ateityje tokie atvejai nepasikartotų.

Galioja bendra taisyklė: pirkėjui įsigijus nekokybišką prekę, jis gali kreiptis į parduotuvės vadovybę ir jam bus grąžinti pinigai, arba prekė pakeista į kokybišką. Atskirais atvejais, jei pirkėjas patiria nuostolių, jie yra atlyginami.

Džiaugėsi aktyvumu

Pasak Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos, jau kurį laiką pastebima tendencija, kad vartotojų reiklumas didėja.

"Žmonės atidžiau žiūri, kas parašyta maisto produktų etiketėse, sudėtį. Tai matome ir vertindami skunduose pateiktą informaciją", – teigė viršininkas.

A.Bauža vartotojams linkėjo išlikti atidiems, aktyviems ir nebūti abejingiems.

"Kiekvienas vartotojas turėtų atidžiai pažiūrėti, kokį produktą perka, įdėmiai perskaityti etiketę, kad paskui neliktų nusivylęs. Apie parduotuvėje ar viešojo maitinimo įstaigoje pamatytas blogybes klientai pirmiausia turėtų informuoti įstaigos darbuotojus. Jei sutarti nepavyksta, tada reikėtų kreiptis į tarnybą", – patarė vadovas.

A.Bauža pabrėžė, kad vartotojų pateikta informacija padeda užkirsti kelią didesnėms negerovėms.

"Galime pasidžiaugti, kad praėjusiais metais masinių susirgimų dėl maisto Klaipėdoje nebuvo. Tam įtakos turi ir pačių vartotojų aktyvumas", – akcentavo viršininkas.

Pasitvirtina kas trečias

Pirmąjį šių metų ketvirtį tarnyba užregistravo 51 vartotojų pranešimą dėl nekokybiškų maisto produktų arba su jais susijusių paslaugų teikimu. Iš jų pagrįsti buvo aštuoni.

Tradiciškai vartotojai dažniausiai kreipėsi dėl prekybos subjektų. Sulaukta 33 tokių pranešimų. Iš jų pasitvirtino 7. Dėl viešojo maitinimo įstaigų kreiptasi 12 kartų. Pagrįstas buvo tik vienas pranešimas.

"Pirmąjį šių metų ketvirtį pasitvirtinusių skundų procentas yra mažesnis nei praėjusiais metais. Tačiau dar tik metų pradžia. Tradiciškai vėliau skaičiai kinta. Kelerius metus iš eilės išlieka tendencija, kad pasitvirtina kas trečias vartotojo skundas", – patikino viršininkas.

Praėjusiais metais tarnyba gavo 280 vartotojų pranešimų dėl nekokybiškų maisto produktų arba su maistu susijusių paslaugų teikimo. 30 proc. skundų buvo pagrįsti.

Anoniminiai pranešimai sudarė mažą dalį visų skundų – 9 proc. Tačiau A.Bauža atkreipė dėmesį, kad tiriama ir tokia informacija. Pasitvirtino mažiau nei pusė anoniminių pranešimų.

Anot A.Baužos, palyginti su dvejais ankstesniais metais, praėjusiais skundų gauta mažiau. Pagrįstų pranešimų skaičius išliko panašus.

Piktinasi kavinių patiekalais

Dažniausiai vartotojai skundėsi prekybos subjektais. Perpus mažiau nepatenkintųjų būta viešojo maitinimo įstaigomis. Dėl kito pobūdžio įstaigų sulaukta daug mažiau skundų.

Pasak A.Baužos, dažniausiai vartotojai buvo nepatenkinti maisto produktų kokybe – pakitusiu jų kvapu, skoniu. Antroje vietoje – pranešimai apie higienos pažeidimus įstaigose.

Daugiausia į tarnybą praėjusiais metais kreiptasi dėl viešojo maitinimo įstaigų patiekalų. Tokių pranešimų gauta 64, tačiau pasitvirtino tik 10. Antroje vietoje pagal skundų skaičių – mėsa ir jos gaminiai. Tokių praėjusiais metais buvo 35. Pasitvirtino 12.

Tarnybos dėmesį vartotojai atkreipė ir į higienos pažeidimus kai kuriose įstaigose. Apie šią problemą pranešta 23 kartus. Pasitvirtino 10 skundų. Gausiai skųstasi ir žuvimis bei jos produktais. Tokių pranešimų sulaukta 22, tačiau iš jų pasitvirtino tik 4.

Vartotojai taip pat buvo nepatenkinti miltinės konditerijos ir duonos, pyrago gaminių, šviežių vaisių ir daržovių, pieno ir pieno produktų, padažų, ledų, maisto papildų, miltų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, riešutų ir jų produktų, kakavos ir gaminių iš jos, cukraus bei gaminių iš jų, kiaušinių kokybe.

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ištyrė skundų dėl maisto produktų

2012 m. – 241, iš jų pasitvirtino 78

2013 m. – 283, iš jų pasitvirtino 92

2014 m. – 304, iš jų pasitvirtino 88

2015 m. – 303, iš jų pasitvirtino 88

2016 m. – 280, iš jų pasitvirtino 83

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu, laikinai sustabdyta uždarosios akcinės bendrovės „Marjūra" prekybos vietos ir sandėlio, esančio Taikos pr. 80, veikla. Uždrausta tiekti rinkai daugiau kaip 30 kg nekokybiškų mėsos produktų.

Gavus vartotojo skundą dėl įsigytų nekokybiškų antienos kulšelių, buvo atliktas patikrinimas minėtos įmonės turgaus prekybos vietoje ir sandėlyje. Prekybos vietoje neveikė savikontrolės sistema, nebuvo kontroliuojama produktų laikymo temperatūra, šviežia mėsa laikyta netinkamomis sąlygomis.

Dalies parduodamos šviežios paukštienos ir triušienos kainų etiketėse nebuvo nurodyta kilmės šalis, sumaišytos lenkiškos ir lietuviškos triušių skerdenos, neišsaugotos gamintojų originalios ženklinimo etiketės.

Inspektoriai uždraudė realizuoti daugiau kaip 30 kg šviežių ančiukų kulšelių, kalakutų ir viščiukų broilerių kumpelių, kurie neatitiko kokybės reikalavimų.
 
Patikrinus sandėlį, nustatyta, kad netinkamai buvo tvarkomi šalutiniai gyvūniniai produktai, vienas šaldytuvas neatitiko higienos reikalavimų. Vieno iš dviejų šaldymo įrenginių, kuriame galimai buvo laikomi šaldyti maisto produktai, patikrinti nepavyko, nes darbuotojas neturėjo raktų.
 
Dėl nustatytų grubių pažeidimų, „Marjūra" prekybos vietos ir sandėlio maisto tvarkymo veikla laikinai sustabdyta, patikrinimo medžiaga perduota Klaipėdos valstybinei mokesčių inspekcijai.

Klaipėdiečių labiausiai netenkina viešojo maitinimo kokybė. Būtent patiekalais kavinėse daugiausia skųstasi praėjusiais metais. Uostamiesčio gyventojams ne visada įtinka ir mėsa bei jos gaminiai, pyragai, duona ir kiti miltiniai patiekalai.

Skundų skaičius išaugo

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri kontrolę vykdo Klaipėdos mieste ir rajone bei Neringoje, praėjusiais metais gavo 398 vartotojų skundus.

Iš jų 304 – dėl nekokybiškų maisto produktų ar su jais susijusių paslaugų teikimo. Likę – dėl gyvūnų. Maždaug trečdalio vartotojų skundai maistu pasitvirtino. Tokių buvo 88.

Pasak Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos, pastaraisiais metais skundų skaičius išaugo. Užpernai jų buvo gauta 283. Iš jų pasitvirtino 33 proc. – 92 skundai.

Dėl maisto produktų ar su jais susijusių teikiamų paslaugų 2012-aisiais tarnyba sulaukė 241 vartotojo skundo. Iš jų pagrįsti buvo 78 – tai yra 32 proc.

Anonimiškai vartotojai praėjusiais metais skundėsi 17 kartų. Tai sudaro 6 proc. nuo bendro skundų skaičiaus. Iš jų pasitvirtino 7, arba 42 proc.

Viršininkas pasakojo, kad anoniminių skundų skaičius išliko toks pat. Užpernai jų taip pat buvo 17. Tačiau jie praėjusiais metais pasitvirtino rečiau. Užpernai iš 17 anoniminių skundų pasitvirtino 10, arba 59 proc.

Pasitvirtino penktadalis pranešimų

Pasak A.Baužos, kelerių metų tendencija rodo, kad dažniausiai vartotojai nepatenkinti prekybos subjektais. Praėjusiais metais dėl jų buvo gauti 196 skundai. Tai sudarė 64 proc. visų pranešimų.

Tačiau dėl prekybos subjektų pasitvirtino tik trečdalis skundų – 62.

Tarnyba dėl viešojo maitinimo įstaigose teikiamų paslaugų ištyrė 96 skundus. Tai sudarė 32 proc.nuo bendro jų skaičiaus. Iš jų pasitvirtino penktadalis – 19.

Dėl gamybos įmonių sulaukta 10 skundų. Pastarieji sudarė 5 proc. nuo bendro pranešimų skaičiaus. Iš šių gautų skundų pasitvirtino pusė – 5. Palyginti su užpraėjusiais metais, šių skundų skaičius išaugo. 2013-aisiais buvo gauti 4 skundai dėl gamybos įmonių. Iš jų pasitvirtino vienas.

Vartotojai skundėsi ir vandens kokybe. Buvo sulaukta dviejų pranešimų, kurie ir pasitvirtino. Užpernai buvo gautas vienas toks skundas ir šis nepasitvirtino.

Netenkina maisto kokybė

Vertinant situaciją, A.Baužos teigimu, kasmet vartotojai dažniausiai būna nepatenkinti maisto produktų kokybe. Įtarimų jiems kelia kvapas, skonis. Tokios priežastys buvo įvardytos ir pasitvirtino 40 proc. atvejų.

Pasitvirtinusių pranešimų dėl higienos pažeidimų buvo 27 proc., dėl produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais – 14 proc., netinkamo ženklinimo ir atsekamumo – 14 proc., laikymo sąlygų – 3 proc., kitų priežasčių – 5 proc.

Dėl nesaugių maisto produktų – tai yra maisto papildų pasitvirtinusių skundų buvo du. Įmonėms buvo taikomos sankcijos.

Tarnyba sulaukė 38 pranešimų apie higienos reikalavimų nesilaikymą. Jie sudarė 13 proc. nuo bendro skundų skaičiaus. Pagrįsti buvo 16 skundų – 18 proc. nuo pasitvirtinusių pranešimų skaičiaus.

Užpernai tokių nusiskundimų buvo sulaukta mažiau – 24. Iš jų pasitvirtino 13–14 proc. nuo bendro pagrįstų skundų skaičiaus.

Kreipėsi ir dėl žuvų

Analizuojant vartotojų skundus pagal produktus, daugiausia pranešimų sulaukta dėl viešojo maitinimo patiekalų. Tokių skundų būta net 81. Tai sudarė 27 proc. nuo bendro pranešimų skaičiaus.

Iš jų pasitvirtino maža dalis – 11. Tai sudaro 13 proc. nuo pagrįstų skundų skaičiaus. Užpernai tokių skundų sulaukta 73. Iš jų pasitvirtino 15–27 proc. nuo bendro pagrįstų pranešimų skaičiaus.

Antroje vietoje liko mėsa ir jos gaminiai. Tarnyba užfiksavo 30 nepatenkintų vartotojų pranešimų. Tai sudarė 10 proc. bendro skundų skaičiaus. Pasitvirtino 11 pranešimų – 13 proc. Užpernai dėl mėsos ir jos gaminių tarnyba gavo 31 skundą. Iš jų pasitvirtino 8–9 proc. nuo bendro pagrįstų skundų skaičiaus.

Vartotojai buvo nepatenkinti ir vaisiais bei daržovėmis. Dėl jų skųstasi 22 kartus. Tokie pranešimai sudarė 7 proc. nuo bendro jų skaičiaus. Pasitvirtino 9 skundai. Pastarieji sudarė 10 proc. nuo pagrįstų pranešimų skaičiaus. Užpernai gautas panašus skundų skaičius – 21. Iš jų pasitvirtino 9.

Dėl miltinės konditerijos, duonos ir pyrago gaminių gauti 23 skundai. Jie sudarė 8 proc. nuo bendro pranešimų skaičiaus. Pasitvirtino 8 skundai. Užpernai gauta 16 tokių skundų. Pagrįsti buvo 7.

Tarnyba praėjusiais metais tyrė 20 skundų dėl papildų. Iš jų pasitvirtino 6.

18 vartotojų buvo nepatenkinti žuvimis ir jų produktais. Šie pranešimai sudarė 6 proc. nuo bendro jų skaičiaus. Pasitvirtino 6 skundai. Užpernai tokių skundų gauta 30. Pasitvirtino 7.

Grąžino vartotojams pinigus

Ištyrus vartotojų skundus, už nustatytus pažeidimus tarnyba taikė 60 poveikio priemonių – tris baudas pagal nutarimą, įspėjimą, 49 baudos skirtos pagal administracinį nurodymą.

Vienu atveju buvo priimtas sprendimas dėl ūkio subjektų veiklos sustabdymo, 6 atvejais – jos uždraudimo.

Tiriant skundus, 51 atveju taikytos ribojimo priemonės dėl maisto produktų uždraudimo ar jų sustabdymo. 4 atvejais taikytos rinkos ribojimo priemonės.

Praėjusiais metais vartotojų teisės buvo apgintos – jiems grąžinti pinigai ar nekokybiška prekė pakeista į nebrokuotą 29 kartus.

Prekyvietėse braškių nusipirkusiems klaipėdiečiams gali tekti nusivilti ir pasijusti apgautiems. Uogos ne visada būna kokybiškos ar užaugintos toje šalyje, kaip skelbiama.

Patikrino 40 prekeivių

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šį sezoną patikrino 40 prekiautojų šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Tarp jų buvo ir dirbančių gatvėje, ir turgavietėse, ir kioskuose. Tarp 40 prekeivių 12 buvo ūkininkai ir du sodininkai.

Pasak Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojos Jūratės Mačiulienės, 16 prekeivių pažeidė tvarką ar neatitiko kokių reikalavimų.
Aštuoniems iš jų skirtos baudos. Kitiems nurodyta pasitikrinti sveikatą, prekybos vietoje turėti būtinus dokumentus ir nedelsiant pašalinti nustatytus neatitikimus.

Uždraudė parduoti 80 kg

Anot J.Mačiulienės, sezono pradžioje uostamiestyje vyravo prekyba ispaniškomis ir lenkiškomis braškėmis. Šiuo metu prekiaujama Lietuvoje ir Lenkijoje užaugintomis uogomis.

Iš viso inspektoriai patikrino 2119 kilogramų braškių. Iš jų 820 kilogramų – apie 39 proc. lenkiškos, 55 kilogramai – 3 proc. ispaniškos, likusios – 58 proc. lietuviškos.

Patikrinimų metu uždrausta parduoti 110,8 kilogramo vaisių ir daržovių. Iš jų didžioji dalis – 80 kilogramų braškių.

J.Mačiulienės teigimu, pagrindiniai pažeidimai tie, kad braškės parduodamos be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, neužtikrinamas jų atsekamumas. Buvo ir tokių atvejų, kai prekiauta visai nepaženklintomis ar klaidingai paženklintomis uogomis – tai yra etiketėje su kaina nenurodoma arba klaidingai nurodoma kilmės šalis, kokybės klasė, o parašoma "saldžios".

Dalis prekeivių negalėjo pateikti reikiamų dokumentų. Buvo nesilaikoma higienos reikalavimų – vaisiai ir daržovės buvo laikomi nepakelti nuo žemės ar grindinio.

Dalis prekeivių neturėjo medicininės knygelės, kitų dokumentų. Vis dėlto daugeliu atveju pardavinėjamos braškės atitiko prekybos reikalavimus.

Sulaukė ir skundų

Šiemet Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo aštuonis vartotojų skundus dėl prekybos šviežiais vaisiais ir daržovėmis.

Vienas iš jų buvo dėl neteisingo braškių ženklinimo ir prastos kokybės. Pernai šiomis uogomis skųstasi dažniau. Buvo gauti trys vartotojų skundai. J.Mačiulienė pabrėžė, kad visi gauti pranešimai yra tikrinami.

Atliekant taršos stebėsenos programą, praėjusiais metais Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atrinko ispaniškų ir lietuviškų braškių mėginius laboratoriniams tyrimams dėl pesticidų likučių nustatymo.

Pasak J.Mačiulienės, ištirtuose mėginiuose pesticidų likučiai leistinų koncentracijų neviršijo.

"Kelerių metų duomenys rodo, kad lietuviška produkcija yra saugi, tačiau nustatomi atsekamumo, kilmės šalies pateikimo vartotojui ir kiti ženklinimo pažeidimai", – tvirtino pavaduotoja.

Gali išduoti kvapas

J.Mačiulienė pirkėjams, kurie ruošiasi pirkti braškių, patarė atkreipti dėmesį ne tik į jų kainą ar kilmės šalį. Rekomenduojama gerai įvertinti ir jų kokybę.

Braškės turi būti nepažeistos, nesugedusios, švarios, šviežiai atrodančios, su taurelėmis ir koteliais. Pastarieji turi būti žali. Uogos turi būti be perteklinės drėgmės, pašalinio kvapo ar skonio.

"Parduodama produkcija turi atitikti prekybos standartus. Pirkėjams privalo būti pateikta ne tik kaina, bet ir kita privaloma informacija: produkto pavadinimas, jei būtina, veislė ir tipas, kilmės šalis, kokybės klasė, dydis", – informavo pavaduotoja.

J.Mačiulienė priminė, kad į prekyvietes žemės ūkio ir maisto produktai turi būti pristatomi su dokumentais. Savo ūkyje išauginta ir pagaminta produkcija – laisvos formos krovinio važtaraščiu.

"Pirkėjas turi teisę paprašyti pardavėjo įsigijimo dokumentų ar atitikties deklaracijų, kad įsitikintų, iš kur yra vaisiai ar daržovės", – tvirtino pavaduotoja.

Kadangi braškių sezonas tik įpusėjo, patikrinimai vyks ir toliau. Nustačius, kad uogos nesaugios, neatitinka kokybės ir prekybos standartų reikalavimų, bus draudžiama jas pardavinėti.
 

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai tikrino uostamiesčio prekeivius žuvimis. Rezultatai nenuvylė – grubių pažeidimų nerasta.

Klaipėdoje specialistai apsilankė keturios prekyvietėse, kuriose buvo patikrinti 23 prekiautojai, septyni iš jų prekiavo žuvimis.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja-valstybinė maisto produktų inspektorė Jūratė Mačiulienė teigė, kad vienas tikrinimas surengtas pagal konkretų skundą, kai suabejota dėl higienos normų, tačiau pažeidimų nerasta. Tikrinimų metu didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į produktų kokybės, tinkamumo vartoti terminų, laikymo sąlygų, bendros higienos reikalavimų laikymosi užtikrinimą bei tinkamos ženklinimo informacijos pateikimą vartotojams.

Patikrinus prekiautojus žuvimis nustatyta, kad tik vienas prekiautojas pažeidė kai kuriuos reikalavimus. Jis nepateikė įsigijimo dokumentų 20 kg silkei, todėl nuspręsta neleisti šių žuvų tiekti rinkai.

Kitose prekybos vietose taip pat buvo pastebėta keletas neatitikimų teisės aktams. „Nustatyta bendrų higienos, ženklinimo pažeidimų“, – sakė J.Mačiulienė.

Įtarimus, kad prekiaujama nekokybiškomis šaldytomis žuvimis, paimtas vienas mėginys lakiųjų azoto bazių koncentracijos nustatymui. Rezultatai buvo patenkinami.

Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai džiaugėsi, kad ir gyventojai aktyviai įsitraukę į kontrolės procesą.

„Šį pirmadienį buvo gautas skundas, jog nehigieninėmis sąlygomis žuvų produktais prekiaujama vieno ūkininkų turgelio teritorijoje“, – informavo viršininko pavaduotoja.

Tiriant skundą nustatyta, kad prekiautojai dirbo be darbo rūbų, vienkartinių pirštinių, neturėjo priemonių rankų dezinfekcijai, žuvų gaminius laikė nešvariose dėžese, daliai produkcijos nepateikė įsigijimo dokumentų, produkcija buvo neženklinta.

Šią savaitę pirmosios uostamiesčio kavinės, užkandinės, restoranai pasipuoš lipdukais su puodeliais, kurių skaičius atspindės įstaigos higienos būklę. Manoma, jog tai padės žmonėms apsispręsti, kur užsukti pavalgyti.

Nauja kavinių vertinimo tvarka įsigaliojo prieš mėnesį. Per šį laiką Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrino 12 viešojo maitinimo įstaigų.
Iš viso Klaipėdos mieste ir rajone, Neringoje yra 434 kavinės, užkandinės ir restoranai.

„Skubos vertinant viešojo maitinimo įstaigas nėra ir nebus. Dirbame pagal planą“, – tvirtino Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

Net 8-ioms iš patikrintų įstaigų suteiktas aukščiausias įvertinimas – penki balai ar puodukai. Viena gavo keturis. Dar trys įstaigos po patikrinimo sulaukė prasto įvertinimo. Dvi iš jų gavo tik du puodukus, viena – tik balą.

Pasak A.Baužos, prasčiausiai įvertintoje įstaigoje nustatyti grubūs pažeidimai. Jos veikla sustabdyta.

Viršininkas tvirtino, kad viena iš įstaigų, kurių higienos būklė įvertinta 2 puodukais, pateikė pretenziją, nurodydami, kad nesutinka su vertinimu.

„Pretenziją jau išanalizavome. Įstaigos vertinimas nebus pakeistas. Vadovė pateikė paaiškinimus. Ji pripažino, kad buvo nustatyti pažeidimai, bet juos galima pašalinti. Tačiau per patikrinimus vertinama situacija, kuri yra tuo metu, o ne tai, kas bus po pusdienio ar dienos. Reikia tvarkytis visada. Tam ir organizuojami netikėti patikrinimai“, – pabrėžė viršininkas.

A.Bauža pasidžiaugė, jog apskritai patikrinimų rezultatai nėra blogi.

Viršininkas tvirtino, kad vertinimas įsiteisėja per 14 dienų nuo patikrinimo. Šią savaitę rezultatai turėtų būti paskelbti tarnybos interneto svetainėje. Įvertintoms viešojo maitinimo įstaigoms bus išdalyti specialūs lipdukai, atspindintys vertinimus. Lipdukuose pavaizduoti puodeliai – nuo vieno iki penkių.

„Klientai matys, kaip atrodo įstaiga. Lipdukai atspindės, kokia situacija kavinių virtuvėje, jos higienos būklę. Tai žmonėms kol kas nėra matoma“, – tvirtino viršininkas.

Tikimasi, kad viešas kavinių, užkandinių ar restoranų vertinimas ne tik padės klaipėdiečiams ir turistams apsispręsti, kurią įstaigą pasirinkti, bet ir pasitempti joms pačioms.

Numatoma, kad įstaigos bus vertinamos kartą per metus.

Informacija

Viešojo maitinimo įstaigų vertinimas
5 puodukai – higienos būklė labai gera
4 puodukai – higienos būklė gera
3 puodukai – higienos būklė patenkinama
2 puodukai – higienos būklė bloga
1 puodukas – higienos būklė labai bloga

Po ilgojo savaitgalio klaipėdiečiai tikrintojams skundėsi dėl nekokybiškų maisto produktų ir patiekalų. Vartotojams įtarimų sukėlė žuvis ir pica.

Pirmadienį, po ilgojo savaitgalio, Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukė dviejų klaipėdiečių skundų.

Vienas vartotojas kreipėsi dėl lašišos. Jis pasakojo, kad žuvį pirko prekybos centre. Lašišai buvo taikoma akcija.

Vartotojas nurodė, kad pigesne žuvimi teko nusivilti – buvo pasibaigęs jos vartojimo terminas.

Kitas klaipėdietis skundėsi, kad apsinuodijo pica su grybais ir kumpiu. Tvirtino, kad ji nebuvo tinkamai iškepta. Vartotojas tvirtino, kad suvalgęs patiekalą sunegalavo – jį pykino, vėmė.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža tvirtino, kad dėl skundų atliekami turimai.

„Skundai ir jų skaičius nėra išskirtiniai. Pasitaiko, kad jų daugiau sulaukiame po paprasto savaitgalio. Situacija tikrai nėra išskirtinė. Aiškinsimės“, – komentavo vadovas.

Pasak A.Baužos, per devynis mėnesius gauta per 200 vartotojų skundų. Pastarųjų skaičius išlieka panašus kaip ir praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Nesikeičia ir pasitvirtinusių skundų skaičius. Jų yra apie 30 proc.

Greitosios pagalbos medikai po ilgojo savaitgalio taip pat nesilaukė iškvietimų pagausėjimo. Jų skaičius išliko panašus kaip ir įprastomis dienomis.

Klaipėdos greitosios pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis pasakojo, kad dažniausiai po ilgųjų savaitgalių klaipėdiečiai skundžiasi peršalimu, persivalgymu ir apsinuodijimu alkoholiu.

: