Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą dvejų metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vis dėlto teismo sprendimu kaltu pripažintas asmuo į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą privalės sumokėti 2,5 tūkst. eurų dydžio įmoką, taip pat atlyginti žuvusiojo seseriai daugiau kaip 3,6 tūkst. eurų advokato išlaidų.

„Kauno tiltai“ žuvusiojo motinai, tėvui ir seseriai privalės atlyginti 27 tūkst. eurų turtinės žalos.

Nelaimingas atsitikimas įvyko 2021 metų sausio 27-ąją rekonstruojant valstybinės reikšmės magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda atkarpą ties Kaunu.

Atliekant Kleboniškio tilto per Nerį statybos darbus, lūžo ir virto traukimo įrenginio atraminės plieninės sijos, jos krito ant tuo metu šalia įrenginio buvusių bendrovės darbuotojų.

Nelaimingo atsitikimo metu buvo sužaloti keturi statybininkai, penktas žuvo vietoje. Vienas žuvusiojo kolega buvo sunkiai sužalotas, kiti patyrė lengvesnius sužeidimus.

Pasak prokuratūros, anksčiau neteistas ir aukštąjį išsilavinimą turintis bendrovės darbų vadovas visiškai pripažino savo kaltę, teisminio bylos nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus, kad jis, būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą minėtame objekte bei rengdamas technologinį projektą, neatliko teisės aktuose nurodytų būtinų veiksmų ir pažeidė kaltinime išvardintus įstatymų reikalavimus.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuroras Andrius Kiuršinas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Svarbus objektas

Kauno pietrytinis aplinkkelis jau ryškiai matomas. Specialistai neabejoja, pastačius šį Kauno apvažiavimą, bus galima lengviau paskirstyti automobilių srautus, atlaisvės Petrašiūnų gatvės, bus galima greičiau ir patogiau pasiekti magistralinius kelius.

„Kaunas tikrai turės aplinkkelį. Dabartiniame etape jau panaudota apie 12 mln. iš valstybės ir 4 mln. eurų iš miesto biudžeto. Dėl šalčio darbus teko kiek pristabdyti, bet tikrai viskas bus užbaigta. Atkarpa, kur ties Kauno hidroelektrine statomas tiltas, taip pat bus atidaryta šiemet. Liks dar viena atkarpa, kuri projektuojama, bet darbai atsidės kitiems metams. Planuojame, kad 2026 m. nuo HE galėsime važiuoti iki Ateities plento ir įsilieti į magistralinį A1 kelią“, – kalbėjo Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

„Reikia viską spręsti kompleksiškai ir tvarkyti kelią nuo HE iki pat Garliavos, kad transporto srautas galėtų įsilieti į „Via Baltica“ kelią. Pirmame etape visiškai pakaks, kad aplinkkelis bus dviejų eismo juostų, tačiau ateityje tikrai bus platinamas iki keturių. Tikrai džiugu, kad turėsime Kauno aplinkkelius ir bus galima geriau valdyti ir nukreipti eismo srautus“, – pridūrė pašnekovas.

Darbai: A1 kelyje šiuo metu statomas vidurinis tiltas per Nerį. / Regimanto Zakšensko, A. Barkausko nuotr.

Intensyvūs darbai

Pietrytinio aplinkkelio statybos darbai suskirstyti etapais. Pirmajame, greta Ateities plento, nuo Palemono iki T. Masiulio gatvės, kelininkai tiesia 3,5 km kelio atkarpą.

Antrajame etape laukia Ateities plento rekonstrukcija nuo A1 automagistralės iki Palemono gatvės, įrengiant 2,6 km ilgio gatvę. Trečiame – rekonstrukcijos sulauks 5,1 km atkarpa Marijampolės plente.

„Pirmoje atkarpoje jau įrengti nuotekų, elektros tinklai ir visos kitos požeminės komunikacijos. Taip pat įrengti pagrindai ir visi asfalto sluoksniai, atlikti sujungimai su esamomis gatvėmis (Ateities pl. ir Palemono g. žiedinės sankryžos).

Jau yra pėsčiųjų ir dviračių takai (ties Palemono g.), viadukas virš Palemono gatvės, arkiniai viadukai greta geležinkelio, požeminė pėsčiųjų perėja, akustinė sienutė. Antroje atkarpoje įrengta dalis nuotekų tinklų, asfalto, bortų ir viaduko“, – kokie darbai jau atlikti statant šį Kauno apvažiavimą, „Kauno dienai“ komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Džiugu, kad turėsime Kauno aplinkkelius ir bus galima geriau valdyti ir nukreipti eismo srautus.

Jis pažymėjo, kad šiemet pirmoje atkarpoje planuojama atlikti ženklinimą ir sutvarkyti aplinką. Antroje – įrengti nuotekų, elektros, troleibusų tinklus, šviesoforus ir visas kitas požemines komunikacijas, pagrindus ir visus asfalto sluoksnius, jungiamąsias gatves, pėsčiųjų ir dviračių takus, viaduką.

„Pirmoje atkarpoje paskelbta žiemos pertrauka – darbai sustabdyti iki kovo 15 d. Antroje darbai kol kas vykdomi“, – apie tai, kad žiema kiek sulėtino darbų tempą, užsiminė V. Abramavičius.

Tiltas per HE – paskutinis ir, ko gero, sudėtingiausias etapas. Kol kas yra tik vizija, kad objektas turi būti, tačiau nėra iki galo nuspręsta, kaip jis turi atrodyti. Svarstoma, kad galėtų būti statomas tiltas HE žemumoje arba kaip viadukas virš esamo kelio.

Kol kas Pietrytinis aplinkkelis – tikra statybų aikštelė, kurioje važinėjasi tik sunkioji technika, tačiau jau matoma ir darbų pabaiga, kai naujuoju keliu galės riedėti didelis automobilių srautas.

„Eismas bus perorganizuotas įrengus viaduką. Tai ketinama padaryti iki vasaros“, – sakė V. Abramavičius.

Nauja: netoli HE jau stovi dalis aplinkkelio viaduko. / Regimanto Zakšensko, A. Barkausko nuotr.

Tilto statybos

Dar vienos grandiozinės statybos vyksta kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Ties Kaunu statomas vidurinis tiltas per Nerį. Vienas tiltas jau pastatytas prieš kelerius metus, užbaigus viduriniojo statybas, lauks trečiojo – A. Meškinio tilto kapitalinis remontas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai „Kauno dienai“ vardijo, kokie darbai A1 kelyje ties Kaunu jau padaryti. „Dešinėje A1 kelio pusėje įrengtas nusukimas į Jonavos gatvę (jungiamasis kelias). Viadukui per Jonavos gatvę įrengti poliai, rostverkai, kolonos ir sumontuotos perdangos sijos. Tiltui per Nerį įrengti visų šešių atramų poliai, rostverkai, kolonos, ant kurių šiuo metu montuojamos plieninės sijos“, – pasakojo direkcijos komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas.

Be to, šiame magistraliniame kelyje jau įrengti lietaus nuotekų tinklai, apsauginis, atsparus šalčiui, ir skaldos pagrindo sluoksniai. Dalyje magistralinio kelio jau yra įrengtas ir asfalto pagrindo sluoksnis.

„Dabar baigiami triukšmo užtvarų įrengimo darbai. Šiuo metu vykdomi viaduko per Jonavos gatvę perdangos montavimo ir tilto per Nerį plieninių sijų surinkimo (suvirinimo) ir užstūmimo darbai. Dėl oro sąlygų dalis darbų, tokių kaip magistralinio kelio rekonstravimas ir jungiamųjų kelių įrengimas, šiuo metu yra laikinai sustabdyti ir bus atnaujinti pagerėjus orams.

Įgyvendinus projektą, bus pastatytas 352 m ilgio tiltas per Nerį (vidurinis tiltas), įrengtos dvi eismo juostos, taip pat bus įrengta 1,274 km jungiamųjų kelių, 182,4 m ilgio triukšmo užtvarų, pastatytas 74,06 m ilgio viadukas per Jonavos gatvę. Taip pat bus rengti paviršinių nuotekų tinklai, apšvietimas“, – dėstė LAKD atstovas.

Planuojama, kad naujai pastatytu tiltu eismas bus atnaujintas iki 2024 m. pabaigos. Tada lauks trečiojo tilto per Nerį remontas, nes jo būklė – taip pat prasta.

Infrastruktūra: dėl Pietrytinio aplinkkelio teko ties Amaliais statyti tunelius. / Regimanto Zakšensko, A. Barkausko nuotr.

Kas dar daroma?

A1 kelyje ties Kaunu per kelerius metus įvyko nemažai pokyčių. Vienas didžiausių – pastatytas viadukas ties Giraite. Tačiau siekiama, kad ateityje ties Kaunu būtų dar po vieną eismo juostą. Taip intensyviausiu šalies keliu bus galima keliauti gerokai sparčiau.

„Šiuo metu netoli „Megos“ dviem etapais vykdomi Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai. Pirmame etape remonto darbus planuojama atlikti dešinėje estakados pusėje, automobilių eismą A5 kelyje leidžiant kaire estakados puse. Atitinkamai antrame etape remonto darbai bus vykdomi kairėje estakados pusėje, tuo metu automobilių eismas A5 kelyje vyks dešine estakados puse“, – teigė S. Jansonas.

Vieta: Kauno pietrytinis aplinkkelis sujungs HE ir Ateities plentą. / Regimanto Zakšensko, A. Barkausko nuotr.

Teks pakentėti

Jau rikiuojami ir nauji A1 kelio remonto darbai. Artimiausiu metu turėtų prasidėti tilto per Krunos upę remontas. Ši vieta – visai netoli Kauno riboženklio, tad ir ties Kaunu laikinai teks sumažinti greitį, o gal ir ilgiau stabtelėti piko valandomis.

„Visų keliaujančių iš Vilniaus į Kauną reikės paprašyti kantrybės, nes ši atkarpa bus remontuojama ir planuojama darbus užbaigti per metus. Bus tvarkomas ir tiltas per Kruną. Dabar šioje vietoje greitis ribojamas iki 70 km/val., nes tiltas tiesiog per siauras. Kai bus pastatytas platesnis tiltas, eismas tikrai pagerės. Žinoma, ateityje planuojama ties Kaunu dar pridėti po vieną eismo juostą, tad A1 kelias bus daug pralaidesnis“, – kalbėjo K. Starkevičius.

LAKD yra skelbusi, kad, planuojant rekonstruoti automagistralėje Vilnius–Kaunas esantį tiltą per Krunos upę Kauno rajone, bus statomas laikinas dviejų eismo juostų tiltas. Viena juosta juo vyks eismas Kauno kryptimi, o Vilniaus kryptimi – rekonstruojamo tilto viena puse.

Anot direkcijos atstovų, statyti laikiną tiltą nuspręsta atlikus eismo srautų modeliavimą, įvertinus tilto rekonstrukcijos rizikas, strateginę automagistralės reikšmę.

LAKD atstovai priminė, kad naujausią informaciją apie eismo pokyčius galima rasti eismo informacijos interneto svetainėje www.eismoinfo.lt.

Svarbu: K. Starkevičiaus teigimu, atidarius Kauno aplinkkelius, bus galima geriau valdyti ir nukreipti eismo srautus. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nauji planai

LAKD pernai metų pabaigoje skelbė, kad pasirašė sutartį dėl Kauno vakarinio aplinkkelio rekonstrukcijos priešprojektinių sprendinių parengimo. Tai dar viena labai svarbi Kauno jungtis, leidžianti apvažiuoti miestą.

Preišprojektinių pasiūlymų teikimo metu ieškomi sprendimai pagerinti daugiau nei 16 km kelio atkarpą. Sutartyje nurodyta šiuos darbus atlikti per 12 mėn.

Esame numatę, jog iki 2030 m. visas per Lietuvą einantis „Via Baltica“ kelias bus rekonstruotas taip, kad atitiktų tarptautiniam kelių tinklui keliamus reikalavimus.

Numatytų darbų metu Kauno vakariniame aplinkkelyje (kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 0 iki 16,45 km) bus atlikti statybiniai inžineriniai ir kiti tyrinėjimai, išnagrinėtos ir įvertintos kelio rekonstravimo alternatyvos, parenkant optimaliausią sprendimą. Taip pat šių darbų metu bus parengti priešprojektiniai sprendiniai, pagal kuriuos ateityje bus planuojama atlikti rekonstrukcijos darbus.

LAKD nurodė, kad parengus ir atrinkus priešprojektinius kelio rekonstrukcijos sprendinius, jų pagrindu bus rengiamas techninis darbų projektas, po kurio planuojama skelbti ir fizinių rekonstrukcijos darbų atlikimo viešąjį konkursą. Rangos darbų kaina priklausys nuo galutinių techninių sprendinių.

Remiantis praėjusių metų statistiniais duomenimis, Kauno vakariniame aplinkkelyje yra fiksuojamas didžiausias visoje Lietuvoje eismo intensyvumas, kuris siekia apie 65 tūkst. automobilių per parą.

Atlikus Kauno vakarinio aplinkkelio rekonstrukciją, šioje kelio atkarpoje bus ne tik iš esmės atnaujinta kelio infrastruktūra, bet ir pagerintos saugumo ir eismo organizavimo sąlygos. Ši kelio atkarpa taps svarbia rekonstruotos, aukščiausius modernumo ir saugumo standartus atitinkančios automagistralės „Via Baltica“ dalimi.

Regimanto Zakšensko, A. Barkausko nuotr.

„Šiuo metu Kelių direkcija vykdo didžiausią nepriklausomos Lietuvos istorijoje kelių infrastruktūros plėtros projektą, kurį užbaigus jau 2025 m. „Via Baltica“ atkarpa nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos važiuosime aukščiausius standartus atitinkančia automagistrale. Vis dėlto, nors vykdomų darbų apimtys ir didelės, privalome racionaliai planuoti ir ateities etapus. Esame numatę, jog iki 2030 m. visas per Lietuvą einantis „Via Baltica“ kelias bus rekonstruotas taip, kad atitiktų tarptautiniam kelių tinklui keliamus reikalavimus. Todėl, laikydamiesi nuoseklumo, jau pradedame ruoštis ir ateities darbams“, – yra kalbėjęs Kelių direkcijos vadovas Marius Švaikauskas.

„Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos rekonstrukcija šiuo metu stipriai pasistūmėjusi į priekį. Praėjusiais metais atidaryti du šio magistralinio kelio rekonstruoti etapai. Dar vieną, ilgiausią atkarpą, siekiančią apie 16 km, planuojama užbaigti šiais metais.

Visas apie 40 km ilgio „Via Baltica“ kelias iki 2025 m. bus rekonstruotas į keturių eismo juostų automagistralę ir pritaikytas tiek civilinėms, tiek karinio mobilumo reikmėms.

Komisija pirmadienį pranešė baigusi vasario 14 dieną įvykusios avarijos tyrimą. Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pirmojo statybų skyriaus patarėja Gintarė Slušnienė sako, kad esminis pažeidimas – darbų technologijos nesilaikymas.

„Esminis, turbūt, pažeidimas buvo avarijos darbų technologijos nesilaikymas. Darbai buvo vykdomi nesimetriškai, dėl ko ir galėjo kilti ši avarija“, – pirmadienį žurnalistams Kaune sakė G. Slušnienė.

Griuvusioje konstrukcijoje taip pat buvo dvigubai mažiau armatūros, nei tilto statybos projekte.  

Griuvusioje konstrukcijoje taip pat buvo dvigubai mažiau armatūros, nei tilto statybos projekte.  

„Tyrimo metu nustatyta, kad buvo dvigubai mažesnis armatūros kiekis konstrukcijose negu numatyta tarybiniais laikais rengtame projekte“, – sakė G. Slušnienė.

Gintarė Slušnienė. T. Biliūno / BNS nuotr.

Anot jos, ardymo darbai buvo vykdomi netolygiai, dėl to neišlaikyta pusiausvyra, sukėlusi griūtį.

Be to, nustatyti ir darbus atliekančių bendrovių darbų vadovų pažeidimai, iš kurių vienas – avarijos vietoje nebuvo tinkamos kvalifikacijos specialisto, nes paskirtasis tuo metu atostogavo.

Esminis, turbūt, pažeidimas buvo avarijos darbų technologijos nesilaikymas. Darbai buvo vykdomi nesimetriškai, dėl ko ir galėjo kilti ši avarija.

„Netinkamai buvo pildoma dokumentacija, avarijos įvykimo metu statybvietėje net nebuvo kvalifikuoto statybos vadovo, tas, kuris buvo paskirtas, tuo metu buvo išvykęs, atostogavo. Atestuoto, kvalifikuoto asmens avarijos vietoje tuo metu nebuvo “, – kalbėjo G. Slušnienė.

Ji teigia, kad nustačius pažeidimus už juos darbų vadovams gali būti taikoma administracinė atsakomybė – bauda iki 1 tūkst. eurų, o rangovui – šiek tiek mažesnė. Baigusi tyrimą inspekcija taip pat kreipsis į Statybos sektoriaus vystymo agentūrą dėl statybų dalyvių veiklos įvertinimo – šiuo atveju gali būti taikomas ir kvalifikacijos atestato stabdymas, rangovų ir kitų darbuose dalyvavusių įmonių veiklos apribojimas.

Tilto per Nerį konstrukcijos demontavimo darbus atlieka bendrovė „Kauno tiltai“.

Įgriuvusi konstrukcija demontuota per kelias savaites, dėl šių darbų buvo laikinai ribojamas eismas greta esančiais tiltais.

BNS primena, kad A. Meškinio tiltas per Nerį Kaune iš dviejų tiltų pertvarkomas į trijų dalių: pernai pavasarį atidarytas naujas – šiaurinis tiltas, vidurinis bus nugriautas ir jo vietoje statomas naujas, o pietinis bus iš esmės rekonstruojamas.

„Jau rytoj kauniečiai vėl gali planuoti rytinius maršrutus Panerių gatve. 

Lietuvos automobilių kelių direkcija rangovai sėkmingai užbaigė nugriuvusios A. Meškinio tilto konstrukcijos dalies pašalinimo darbus. Eismą numatyta atverti ketvirtadienį, 6 val. ryto. Dėkojame už kantrybę“, – rašoma miesto savivaldybės feisbuko paskyroje.

Primename, kad vasario 14-osios naktį nukritęs rekonstruojamas Kleboniškio tiltas pridarė darbų įvairioms institucijoms.

Pasak „Kauno tiltų“ generalinio direktoriaus Aldo Rusevičiaus, kai tiltas griuvo, dirbo naktinės pamainos darbininkai. Tuo metu kaip tik buvo demontuojamos tilto konstrukcijos, tačiau viskas pakrypo netikėta linkme. Tilto perdanga atsikabino nuo atramos ir persisvėrė. Dalis tilto konstrukcijos smigo į žemę, kita – pakilo aukštyn.

Griovimo darbus objekte atliko ilgametę tokių darbų patirtį turintis subrangovas. Pasak pagrindinių rangovų, darbai buvo vykdomi pagal suderintą griovimo darbų technologinį projektą. Pagal tą pačią technologiją jau buvo sėkmingai išardyta didžioji dalis tilto.

„Tuomet buvo vykdomi ardymo darbai, kuomet atjungiama tilto dalis ir vėliau turėjo būti demontuota. Toje pamainoje dirbo apie dešimt darbininkų. Niekas nenukentėjo – nei žmonės, nei automobiliai“, – anksčiau portalui kauno.diena.lt nurodė A. Rusevičius ir pridūrė, kad jo darbo praktikoje toks atvejis pirmasis.

Bendrovės komunikacijos specialistė Giedrė Samulionytė-Lekavičienė teigė, kad per praėjusias tris naktis nugriauta konstrukcijos dalis, kuri kėlė didžiausią pavojų.

„Per tris naktis subrangovas praktiškai atliko suplanuotus atitrūkusios tilto konstrukcijos ardymo darbus – saugiai nugriauta pavojingiausia laikyta statinio dalis. Per 13 valandų trukusį griovimą iki šio ankstaus ryto nugriauta 14 metrų ilgio perdangos atkarpa“, – pirmadienį BNS sakė G. Samulionytė-Lekavičienė.

T. Biliūno/BNS nuotr.

Darbai pradėti vėlų penktadienio vakarą, planuota, kad per savaitgalį jie bus baigti, tačiau, anot „Kauno tiltų“ atstovės, griovimas vyks ir antradienio naktį, tuo metu irgi bus uždaromas eismas abiem kryptimis greta esančiais tiltais, jį nukreipiant aplinkiniais keliais.

Per tris naktis subrangovas praktiškai atliko suplanuotus atitrūkusios tilto konstrukcijos ardymo darbus.

„Tikimės, kad tai bus paskutinė naktis, kai eismui bus taikomi tokie ribojimai“, – sakė G. Samulionytė-Lekavičienė.

Jos teigimu, per praėjusias tris naktis įgriuvusios konstrukcijos ardymo darbai vyko sklandžiai ir saugiai.

„Ardymo metu minėtoje konstrukcijoje poslinkių neužfiksuota. Bendrai darbų organizavimo ir vykdymo procesą galime įvardyti kaip sklandų ir saugų. Betono trupėsiai kol kas kaupiami objekte, vėliau, laikantis aplinkosauginių reikalavimų, bus išvežti antriniam perdirbimui“, – teigė G. Samulionytė-Lekavičienė.

Demontuojama tilto konstrukcija įgriuvo vasario 14-osios vakare. 

Planuojama, kad eismas bus uždarytas taip pat ir vasario 25 d., ir vasario 26 d. naktimis, kol bus pašalinti įvykio padariniai.

Padarinius planuojama pašalinti per kelias naktis. Šis laikas pasirinktas atsižvelgiant į mažiausio eismo intensyvumo srautus.

Dienomis eismas šalia esančiais dviem tiltais (pietiniu ir naujai pastatytu magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km) vyks.

Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) gavo leidimą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos leisti rangovui tęsti tilto demontavimo darbus.

Padarinių šalinimo metu eismas bus kreipiamas apylankomis:

važiuojantiems Vilnius–Klaipėda kryptimi, eismas kreipiamas per Jonavos g., Salako g., Nuokalnės g., Varnių g., Neries krant., Baltų pr., Rasytės g. ir Jotvingių g. (paliekant galimybę rinktis Žemaičių plentą);

važiuojantiems Klaipėda–Vilnius kryptimi, eismas kreipiamas per Panerių g., Varnių g., Nuokalnės g., Eigulių g. ir Jonavos g.

Kelių direkcija rangovui yra nurodžiusi stebėti situaciją ir atsiradus menkiausiems įtarimams dėl eismo saugos užtikrinimo, operatyviai informuoti Kelių direkciją ir imtis veiksmų riboti eismą. Už darbų organizavimą, padarinių pašalinimą, eismo saugą vykdomame objekte atsakingas rangovas.

Kelių direkcija dėkoja eismo dalyviams už kantrybę ir supratimą bei atsiprašo už laikinus nepatogumus.

Vasario 14 d. rangovui vykdant magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km esančio A. Meškinio tilto per Nerį demontavimo darbus, tilto konstrukcija nugriuvo. Eismas dėl įvykio Panerių g. uždarytas.

Meškinio tilto per Nerį (viduriniojo tilto) rekonstrukcijos ties Kaunu darbai pradėti dar praėjusiais metais. Pagal sutartį darbai turėjo būti baigti iki 2024 m. pabaigos. Šios sutarties darbų vertė – 68,37 mln. eurų su PVM.

Skaičiuojama, kad šiuo kelio ruožu, į kurį patenka ir minėtas tiltas, nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“ kai kuriomis dienomis automobilių srautas siekia iki 78 tūkst. automobilių.

„Kiek aš žinau, rangovas artimiausiu metu pradeda gavęs reikiamus leidimus tos sijos demontavimą ir jo metu atitinkamai ribos eismą tam tikrose juostose abiejuose tiltuose“, – pirmadienį LRT radijui sakė LAKD vadvas Remigijus Lipkevičius.

Demontuojama tilto konstrukcija įgriuvo vasario 14-osios vakare. Anot R. Lipkevičiaus, ji per savaitgalį stabilizuota, kad nekeltų pavojaus eismo saugumui per šalia esančius šiaurinį ir pietinį tiltus.

„Per savaitgalį yra stabilizuotos tos kolonos grunto pagalba. Visų tų priemonių imamasi tam, kad apsaugotume vairuotojus. (...) Kiek yra man žinoma, pasvirusi sija per savaitgalį, nors ir buvo pakankamai didelis vėjas, nėra pajudėjusi ir tas džiugina, žmonės budi 24 valandas per parą, stebi ir jeigu kažkas būtų netikėto, imtųsi nedelsiant priemonių, kad ta situacija būtų suvaldyta“, – kalbėjo R. Likevičius.

Tilto griovimo darbus atliekančios bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius sako, kad pasvirusios konstrukcijos demontavimas prasidės gavus leidimus.

LNK reportažas:

„Pirmiausiai reikia gauti leidimus. Šiuo metu vežamas gruntas, formuojamas pylimas po konstrukcija, tiek iš tilto galo, kur bus galima pastatyti griovimo techniką ir mes ten suformavę aikštelę, padengę gelžbetonio plokštėmis statysime ilgastrėlę techniką, kad iš galo būtų galima mažais gabaliukais karpyti tą konstrukciją“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Rusevičius.

Per savaitgalį yra stabilizuotos tos kolonos grunto pagalba. Visų tų priemonių imamasi tam, kad apsaugotume vairuotojus.

A. Meškinio tiltas per Nerį Kaune iš dviejų tiltų pertvarkomas į trijų dalių: pernai pavasarį atidarytas naujas – šiaurinis tiltas, vidurinis bus nugriautas ir jo vietoje statomas naujas, o pietinis bus iš esmės rekonstruojamas.

LAKD vadovo teigimu, speciali komisija aiškinasi vidurinio tilto konstrukcijos griuvimo priežastis – jų R. Lipkevičius nekomentuoja, kol nebus išvadų.

„Vadovaus tai komisijai Statybų inspekcija ir aš manau, kad sužinosime realias priežastis, dėl ko taip atsitiko. Yra įvairių idėjų, tačiau kol nėra parengtos išvados, nenorėčiau apie tai kalbėti“, – teigė R. Lipkevičius.

Darbus sustabdžiusios Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovė Jolanta Bielskienė sako, kad tilto griovimo vietoje iš karto po incidento buvo užfiksuota daug pažeidimų, dėl to darbai buvo sustabdyti.

„Daug pažeidimų, daug pavojų žmonėms, todėl sustabdėme visus darbus. Tarkime, avarijos likvidavimo darbai buvo vykdomi neparengus griovimo darbų plano, nebuvo atlikti nugriuvusio tilto dalį laikančių atraminių konstrukcijų patvarumo ir stiprumo skaičiavimai. (...) Pavojingiems darbams vadovauja nustatyta tvarka neatestuotas darbų vadovas, kuris patikrinimo metu negalėjo pateikti jokių darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančių sprendimų, pavojinga zona nebuvo aptverta“, – LRT radijui sakė J. Bielskienė.

„Šiandien turbūt darbo inspekcijos specialistai spręs toliau, ar bus galima toliau vykdyti tuos darbus“, – teigė J. Bielskienė.

„Vairuotojų prašome iš anksto planuotis keliones ir rinktis alternatyvius maršrutus. Vykstantiems į Lapes ar iš jų, rekomenduojama keliauti pro Šilainius ar PLC „Mega“ – Vytėnų, Sargėnų ir Domeikavos kryptimis.

21-ojo maršruto autobusas stos visose įprastinėse stotelėse, išskyrus „Šiaurinio aplinkkelio tilto“ sustojimą. Vykstantieji viešuoju transportu turėtų įvertinti, kad kelionė gali užtrukti ilgiau“, – rašome išplatintame pranešime.

„Kauno tiltai“: A. Meškinio tilto griovimas vyko pagal projektą

Darbai demontuojant A. Meškinio tilto konstrukcijas Kaune vyko pagal projektą, sako generalinė rangovė bendrovė „Kauno tiltai“.

Antradienio vakarą atitrūkus daliai ardomo tilto konstrukcijos, bendrovė teigia, jog bus peržiūrima technologija.

„Vakar vakare demontuojant viduriniojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto konstrukcijas, nuo atramos atitrūko ir persisvėrė perdangos dalis. Laimei, buvo išvengta skaudžių pasekmių – nei žmonės, nei automobiliai įvykio metu nenukentėjo“, – BNS atsiųstame komentare trečiadienį teigė „Kauno tiltų“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Pasak jo, griovimo darbus objekte atlieka „ilgametę tokių darbų patirtį turintis subrangovas“. A. Rusevičiaus teigimu, darbai buvo vykdomi pagal suderintą griovimo darbų technologinį projektą.

„Pagal tą pačią technologiją jau buvo sėkmingai išardyta didžioji dalis tilto“, – teigė jis.

„Nedelsiant reagavome į įvykį – aiškinamės jo galimas priežastis, incidento aplinkybes, peržiūrėsime griovimo darbų technologiją. Informavome ir toliau bendradarbiaujame su atsakingomis institucijomis. Įvykiui ištirti bus suburta kompetentingų ekspertų komisija, kuri objektyviai įvertins situaciją bei pateiks išvadas“, – nurodė „Kauno tiltų“ vadovas.

Kaip BNS sakė Kauno apskrities policijos atstovė Reda Zarauskienė, policijai apie įvykį pranešta apie 22 val. antradienį. Buvo uždaryta po tiltu esanti Panerių gatvė, eismą čia trečiadienį reguliuoja policijos pareigūnai.

Pagal tą pačią technologiją jau buvo sėkmingai išardyta didžioji dalis tilto.

Kleboniškio, arba A. Meškinio, tiltas per Nerį Kaune iš dviejų tiltų pertvarkomas į trijų dalių: pernai pavasarį atidarytas naujas – šiaurinis tiltas, vidurinis bus nugriautas ir jo vietoje statomas naujas, o pietinis bus iš esmės rekonstruojamas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija pranešė, jog eismas šalia nuvirtusios konstrukcijos esančiais dviem tiltais – pietiniu ir naujai pastatytu – vyksta be apribojimų.

„Rangovui nurodyta stebėti situaciją ir atsiradus menkiausiems įtarimams dėl eismo saugos užtikrinimo rangovas privalo operatyviai informuoti Kelių direkciją ir imtis veiksmų riboti eismą“, – nurodo direkcija.

Pirminiais duomenimis, naujai pastatytas ir pietinis tiltai per Nerį nepažeisti.

Pasak Kelių direkcijos, rangovas nuolat informuoja ją apie situaciją ir priimamus sprendimus, jos atstovai vertina situaciją įvykio vietoje, taip pat imsis veiksmų įvertinti tilto griovimo darbų aplinkybes.

Kelių direkcijos duomenimis, darbai buvo vykdomi pagal technologinį projektą, kurį rangovas dabar turės peržiūrėti, įvertinant įvykius statybvietėje. 

A. Meškinio tilto per Nerį (viduriniojo tilto) rekonstrukcijos ties Kaunu darbai pradėti praėjusiais metais. Pagal sutartį darbai turėjo būti baigti iki 2024 metų pabaigos.

Sutarties su „Kauno tiltais“ vertė – 68,37 mln. eurų (su PVM). Skaičiuojama, kad šiuo kelio ruožu, į kurį patenka ir minėtas tiltas, nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“ kai kuriomis dienomis automobilių srautas siekia iki 78 tūkst. automobilių.